Plepalynas

www.sodra.lt/index.php?cid=182&new_id=24642
Ir kaip čia ta administracinė našta sumažėja? Kad viena skaičių kombinacija reikia mažiau į formą įrašyti?
Pasilengvina sau gyvenimą priverstinai įvesdami elektroninį deklaravimą. Kadangi, užsikniso su ateinančių interesantų srautu, su paklausimais dėl apdraustųjų pensijų kaupimo pagal 2+1+1.

Laba diena. Užsukau į plepalyną tokiu gal nenormaliu klausimu, bet tiesiog ėmiau ir susimasčiau kaip yra tampama super geru buhalteriu :) Beabejo reikia mokintis mokintis ir dar kartą mokintis, bet gal kas galite iš praktinės pusės patarti kaip, kur, kokio tipo įmonėje geriau dirbti, kad būtų palankios sąlygos tobulėjimui. Pvz. mano nuomone, buhalterinių paslaugų įmonėje darbuotojas per daug užguitas ir nuvargintas, nes vos spėja atlikti pavestus darbus, o skirti laiko mokslui, domėjimuisi nežinomais dalykais nelabai ir lieka laiko. Bet pliusas yra tas, kad dėl darbų įvairovės išlieka tam tikri praktiniai nauji dalykai (tik neaišku ar jie teisingi, kai darbo kokybei nebelieka laiko).

manau, kad mažoje įmonėje įgauni daugiausia patirties, nes turi atlikti VISKĄ: visas su tuo darbu suijusias darbo funkcijas ir ne tik su tuo darbu.

kad tapti super geru buhalteriu reikia turėti ir įgimtas savybes , o tada juodas darbas

Ir kokios tos savybės turi būti įgimtos? :)

Noras juodai dirbti

tik ne tai.....
Tie kas juodai dirba arba Seiman arba Pravieniškėsna....
Gal sunkiai ir nuobodžiai -tiktų.
Vakar susitikau kaimynę, pagal diplomą-buhalterė, gyvenime-virėja. Sakė kad nėra bjauresnio darbo už buhalterio. Aš jai pritariu 100%.
Pagrindinė įgimta savybė turi būti-sėdėti!

Na tik jau nereikia lia lia. Aš galiu pasakyti, kad nėra bjauresnio darbo už virėjo.
Visus darbus reikia DIRBTI. Kiekvienas darbas turi savų pliusų ir minusų. Lakstyti 8 darbo valandas net neprisėdant irgi nėra labai paprasta ir lengva (galiu tai pasakyti, nes taip dirbau 8 metus).
O pagrindinės įgimtos savybės buhalteriui turi būti noras dirbti ir visą gyvenimą mokytis. Nors aš manau, kad ši taisyklė tinka visoms profesijoms be išimties.

Labas rytas,

Skaitau ir nežinau, ar juoktis ar verkti..... Kai parašys ką nors....



Imtų ir parašytų vienu sakiniu, kad iš esmės niekas nepasikeis. O tai ne! Procentus išvedžioja, mala, mala, ir .....

O kur statistika kiek yra registruotų bedarbių šių profesijų atstovų?

www.delfi.lt/verslas/verslas/kam-siais-meta...

Tai ką, kadangi esu jaunoji specialistė, tai taip jau ir nusiteikiau,kad mokytis reikės dar labai ilgai tiktai matot, bent man, kai visą darbo dieną pradirbdavau buhalterinių apskaitų imoneje, tai po to nieko nebenorėdavau girdėti apie jokius įstatymus, ant tiek nusikaldavau tokioj situacijoje neįsivaizduoju kaip kitaip gausi galimybę išmokt, jei tik ne per praktinę darbo pusę. Todėl labai įdomu, kaip Jūs buhalterės darydavote profesijos pradžioje. Ar pirmaisiais metais skirdavote papildomai nemažai laiko išmokti visas įstatymų gudrybes, ar tiesiog aš be reikalo baiminuosi ir visa patirtis su žinojimu ateis per laiką :) Labai labai ačiū kas skiriate laiko pasidalinti nuomone/patirtimi

aišku kad ateis per laiką

Aš vis save kalu prie sienos kad man trūksta žinių, kad nesu ta kieta buhalterė kokia reikėtų būti.
O po to bandau save pateisinti. Juk tenka dalinti save į daugybę gabalėlių. Juk šioje žemėje viską pradedu nuo nulio. Tai gal kitaip ir būti negali.... Viską padaryti labai gerai, tiesiog trūksta laiko. O tobulybių vieta muziejuje.
Kartais žmonės dėl karjeros aukoja savo asmeninį gyvenimą. Atsisako šeimos. Bet ar darbas yra didžiausia vertybė?

svarbu žinoti toje srityje kurioje dirbi, visko juk nereikia žinoti

Aš, būdama 22 metų, pradėjau dirbt žemės ūkio įmonės vyr. buhaltere. O toliau viskas savo keliu: turi situaciją - ieškai sprendimo, tą išsprendi - atsiranda kita.
Esu labai dėkinga buhalteriui, kuris mena tuos laikus, kai pėsčias pirmadienio rytą eidavo 6 km. tam, kad praneštų žinias statistikai.

Įsivaizduok, kad gyvenimas - tai žaidimas, kuriame tu žongliruoji penkiais kamuoliukais. Tie kamuoliukai - tai darbas, šeima, sveikata, draugai ir principai. Tu neleidi nė vienam iš jų nukristi. Bet vieną gražią dieną tu pagaliau supranti, kad darbas - kaip guminis kamuoliukas. Jei leisi jam nukristi, jis atšoks. Kiti keturi kamuoliukai - šeima, sveikata, draugai ir principai - stikliniai. Jei leisi nukristi nors vienam iš jų, jis bus nebepataisomai sugadintas, įskeltas, o gal net ir sudaužytas. Tik iš tiesų supratus mokymą apie penkis kamuoliukus, gyvenime atsiras šiokia tokia pusiausvyra.
-- J.Patterson, "Siuzanos dienoraštis Nikolui"

kaip tu čia į temą

Panašiai pradėjau kaip Linuske.
Tik man buvo 18 metų ir pradėjau dirbti kolūkio kontoroje. Į mus (be manęs buvo dar pora jaunų buhalterių), buvo žiūrima iš aukšto. Su nepasitikėjimu. Savotišku niekinimu. Nes kontoroje sėdėjo ne šiaip sau matronos! Taigi, aš kaip tiesos mėgėja, nebijanti ją rėžti į akis, greit buvau išpašalvonyta kuo toliau nuo kilmingosios kompanijos. Esu joms už tai be galo dėkinga. Tos vyriausios buhalterės jau nebėra tarp mūsų, tebūna jai lengva žemelė. O ir kitos kažin ar dar tebėra. Nežinau.
Žodžiu, teko visko išmokti savarankiškai. Bet tai buvo patys gražiausi, geriausi, nuostabiausi gyvenimo metai. Į darbą ėjau kaip į šventę. Nors mane ir ištremdavo į fermas inventorizacijų daryti.... Ir į mėsos patiekalus po to kelias savaites žiūrėti negalėdavau.... Ir namo pareidavau šmaruotais padalkais iš mechaninių dirbtuvių.... Bet tada buvo nuostabus laikas!

Labai gražu bet nesamonė. Pagrindinis kamuoliukas yra darbo...
Klausimo esmė... principas..."ką darai-daryk gerai"... taip?
...išdalinti jums po 5 bulves...užrašyti ant kievienos "kamuoliuko" pavadinimą ir liepti žongliruoti stengiantis nenumesti ant žemės... Principas
Įdomu kelis metus "darbo" kamuoliuką į šalį atidėjus reikėtų dirbt, kol vien su likusiais keturiais kamuoliukais pakenčiamai žongliruot išmoktumėt?
Taaaip, kad ...jeigu nenori pastipti iš bado... imi "darbo" kamuoliuką ir jeigu turi "šeimos" kamuoliuką - į šalį padedi "draugų"...ir pradedi. Žongliruoji atmetusi šalin visas mintis apie "principo" kamuoliuką, laikas nuo laiko nuo žemės pakeldama arba "darbo" arba "sveikatos" kamuoliuką.

Samajana, o placebo efektas? Juk kartais užtenka nors žinoti, kad yra tokia teorija... Padeda.. Patikėk, išbandyta

Darbas mums visiems labai reikalingas. Bet darbas šiuo metu yra šitas, vėliau gali būti kitas ir dar kitas, nepakeičiamų juk nėra nei darbų, nei darbuotojų.
Vaikus turiu tik tuos, kuriuos turiu. Sveikatą turiu taip pat tik tą, kurią turiu.
Mano prioritetai labai aiškiai išdėstyti.
O dėl principų... Negalima žudyti, vogti, meluoti, tingėti, o visi kiti principai mums nereikalingi.