Plepalynas

iš tiesų prieš atverdamas save visuomenei turi žinoti kad vieni palaikys kiti pasmerks... tad nereikia Byla imti visko į širdį, nusprendėte išlietį širdį - užsidėkite šarvus...kad mažiau skaudėtų...
visi suprantam kaip sunku, jums gal sunkiau nes neturite artimo žmogaus, palaikymo, kuris tikrai labai reikalingas. Bet yra šimtai tūkstančių tokių kaip jūs o gal kitiem ir sunkiau... bet pripažinkim jeigu nesueitų galai, būtų blogai ieškotumėt išeities, galų gale yra socialinės pašalpos, yra visokiausių institucijų kur galima kreiptis... bet parašius laišką kažkokiam dėdei naivu tikėtis kad jis jums duos darbo ar skirs premiją, o gal atleis nuo mokesčių.. svarbiausiai ko jūs tikitės... juk ant nosies kalėdos, negadinkite sau švenčių ieškodama teisybės

Byla, pati muši pati rėki, kaip a.a mano močiutė sakydavo.
Juk tu visiems mums diagnozę nustatei:
kažkas su buhais ne visai tvarkoje

Ką reiškia kalėdos?
Ateis ir praeis.
Nors išsimiegosiu žmoniškai.


Viskas. Pavargau. Nusibodo.
Nebelendu į akis.
Kiekvienam sava tiesa arčiau dūšios.
Nesvarbu.
Finita la commedia.

Negaliu neįsikišt...Byla esi protinga moteris, bet depresuota, pavargusi. Nueik į (knygyną)biblioteką ir būtinai paieškok knygų apie sėkmę ir paskaityk. Vien negatyvas, mintyse tik blogi dalykai. Keisk mintis. Tik pati gali sau padėti. Nueik pas psichologą. Matome kad sunku, bet pati neapsunkink sau gyvenimo. Sėkmės, sveikatos ir kantrybės. Kai žmogus nervuojasi puola visos ligos. Pažadėk, kad perskaitysi nors vieną knygą apie sėkmę..

Byla, jei noro skaityti bus, parašykit man savo adresą-atsiųsiu knygų į namus.

Aš net galiu apie pozityvų mąstymą ir padovanoti

va čia ir bėda kad visur matot tik juoda... o žinokit yra daug gražių spalvų, bet jūs pati nenorit jų matyti tikrai gaila kad taip... jums ir šventės neteikia džiaugsmo. gal aš ne gydytoja,o tik sugadintas buhas, bet tikrai matom kad jums reikia pagalbos... atsipalaiduokit, neleiskit laiko galvodama apie blogus dalykus, galbūt pasikalbėkit su psichologu, o gal yra bažnyčioj geras kunigėlis, kuris gali padėti, ieškokit dvasinės ramybės... net nežinau bet jūs viduje pati save sugraušit... o blogiausia kad su tokiu požiūriu ir jūsų mažajai sunku, jeigu jums kalėdos yra tik išeiginė...

Mano dukrai tai klaikėdos. Vyresnėlei. O man.... Kokie dar psichologai... Psichiatrai prišeria antidepresantais. Ir net susikaupti ir dirbti negali. Bet juk jie "gydo".
Beveik dvejus metus gėriau escitalopramą. Visai durna pasidariau. Atmintis kažkur iškeliavo. Su tokia galva net neįsivaizduoju kur save galėtum pritaikyti. Dabar metu palaipsniui. Nes jau toliau nėra kur.
Knygoms dabar nėra laiko. Metų pabaiga. Sukaupta tokia krūva nebaigtų buhalterinių darbų, kad net silpna darosi.
Lekiu paskui pinigus. Pusę dienos atidirbdama kitą darbą. O po to turiu padaryti savo tiesioginį darbą. O ....
Yra kaip yra. Viskas gerai. Kaip visada.

Apie jūsų visų siūlomas knyga Byla jau kažkurioje temoje savo nuomonę išdėsčiusi, kad tai š.....
Byla pagal mėnulio fazę, ar pagal PMS vis išlieja savo tulžį,visus ir viskuo apkaltina. Ir vis atsisveikina

Byla, man labai patinka viena praktika, kuri tikrai gali pakeisti gyvenimą, jei nuolat naudoti ją. Tai dėkingumo technika.
Pagalvokit už ką galite padėkoti ir sakykit, jei yra galimybė balsu: Dėkoju už dukras. Dėkoju už sveikatą, už saulę, už lietų, už tai, kad gyvenam ramioje vietoje (nei audrų, nei uraganų, nei žemės drebėjimų), už regėjimą, už rankas (jų dėka galite džiaugtis rankdarbiais), už Kuką ir t.t.
Jei kas rytą tam skirsit bent tris minutes, tikrai gyvenimas keisis. O jei rasit laiko daugiau, bus dar geriau... Na, jei netikit, kad gyvenimas keisis, tai bent tam kartui nuotaiką pragiedrinsit. Ir kaskart, kai apninka juodos mintys-pagalvokit ką turit gero.

Jau kažkada esu rašiusi, kad man patinka toks posakis:
Jei sakai, kad tau blogai, Dievas atsako: Tu dar nežinai kas yra blogai, aš tau parodysiu.
Jei sakai, kad tau gerai, Dievas atsako: Tu dar nežinai kas yra gerai, aš tau parodysiu.

o kodėl vaikam klaikėdos pasidaro??? vienareikšmiškai kalti tėvai jie sugadina vaikams šventes sakau iš patirties, mano mama irgi nešventė kalėdų, o kūčios būdavo katastrofa nes jin nekenčia žuvies, retai sėsdavo prie stalo, aš ačiū D turėjau senelį, pas jį būdavo stebuklingos kalėdos, rytą pakinkydavo arklį, važiuodavom su rogėm į mišką, nes tuomet sniego būdavo ateidavo kalėdų senis... jis pataisė mano mamos klaidas...
nebūkit grinčas, nevokit iš savo vaikų gražiausių dalykų
aš asmeniškai stengiuosi kad vaikai gautų viską, mes laukiam kalėdų, puošiam namus, mažoji kerpa eglutes dedam jas ant lango, na ir kas kad jos kreivos, jai tik trys, dar žirklės neklauso, vakarais kanors kepam, pyragus, apkepus, bandysim savaitgalį meduolius kept....
tikrai nesuprantu kaip galima taip nemylėt gyvenimo, žmonių esančių arčiausiai... tai kuom besidžiaugti...

Byla ne ištų žmonių, kur priima pamokas. Jai nereikia patarimų, jei reikia acha acha acha acha.... tiesiog reikia leisti išsikalbėti ir išsiguosti. Ir viskas.... visiems to reikia.... aš net draugę tam turiu... kai būna šakės, susiskambina ir sakau - nieko nesakyk tik acha.... išdedi viską kas nuo dūšios ir ramu....

Taip elgiasi tik depresuoti. Byla nori užuojautos, nes jai sunku, bet ar nuo to geriau, jei pasiguodžiama? Pasinaudok aiwitos pasiūlymu. Byla, Pati sau padėk, skaityk. Čia tikrai ne psichologai susirinkę, tik tie , kas gali kažką patarti, užjausti. Kad nematytume blogų minčių rašant, pati save kontroliuok ką rašai, ką galvoji. Sėkmės.

ir aš tam reikalui turiu tokia draugę,

Bet iš tikrųjų reikia žmogui kažkam išsikalbėti, nes kitaip laikant viską savyje galima ir depresija susirgti o gal ir rimčiau.

o jau tax e kad buna ateini kažką pasakyti, o tave taip šlapiu skuduru per veidą, ............., jau aš tai žinau, nenustebsiu jai ir dabar pomiorais užmietis

Gal aš nenormali kad man viskas kitaip atrodo.
Ji parašė savo žinutę, kad sunku pragyventi. Kaip ir daugeliui iš mūsų, kaip daugeliui Lietuvoje. Kodėl tiek žmonių emigravo, dėl to paties.
Į jos žinutę buvo atrašyta: perdaug laisvo laiko turi.
Viskas, žmogui į jo atvirą skaudžią žinutę artašė taip. lyg spjovė į širdį. Ir dabar tai ką jūs vadinate pamokomis ir kurias žeriate, jai to nereikia. Reikėjo tiesiog normaliai sureaguoti, kad žmogus tiesiog parašė savo mintis apie išgyvenimą.

O kaip reikia teisingai sureaguoti į tokius pasisakymus?
Dejuoti kartu? Pritarti, kad tikrai blogai?
Juk nuo to geriau nebus. Juk blogai ne jai vienai. Bet jei dejuosim visi, tai tikrai nepagerės

Kaip sureaguoti?
Jei nėra ko gero pasakyti, patylėti.
Juk ji ne į mūsų namus atėjo, o parašė viešoj vietoj.
Nepatinka, nereaguoji.

Apie depresiją:
Be to depresija:

1.padeda gauti dėmesio ir užuojautos. Kai esi liūdnas , dažniausiai atsiranda žmogus, kuris parodo dėmesį, pagloboja, gal net padeda, atleidžia. Taip, kaip elgdavosi mama vaikystėje. Jei blogai, ateis kitas, kuris išspręs problemas. Ši nuostata yra dažniausia depresijų priežastis. Depresija - lyg tyli isterija.
2.provokuoja aplinkinių gailestį, nuolaidumą ir leidžia būti mažiau atsakingu.
verčia keistis kitus. Jei esi nelaimingas, tai atsiras asmenų, kurie keisis, norėdami padėti.
"gera" pasiteisinimo forma, jei kažkas nesiseka. Madinga savo nesėkmes “nurašyti”, kaltinant depresiją. Tada lyg ir “prisijungi” prie sudėtingų, subtilių menininkų ar intelektualų, tampi origilesnis, individualesnis.
3.dažnai "patogi" pykčio "slėptuvė". Agresyvaus žmogaus aplinkiniai vengia, jį atstumia, o depresišką užjaučia, todėl pyktis pavirsta depresija.

Čia pateikėte toki požiūrį į ligą, kokią paprastai žmonės iš nežinojimo suteikia šiai ligai. Iš tikrųjų, depresija yra sunki liga.

Taip! Sunki! Todėl reikia gydyti!
Cukraligė irgi sunki liga! Bet nekyla mintis atsisakyti insulino! Nors ir labai nepatogu! Tiesiog nori gyventi ir gydaisi! Žinant, kad tai nepagydoma, bet galima išmokti su ja gyventi!