Pasikeitimai tax.lt

Nenoriu skaitinėti. Žinau apie ką kalba. Bet tas pilietis man patinka ir visai netrukdo. Man nei vienas netrukdo. Jei žmogus yra čia, vadinasi, jam čia reikia būti.

Byla, spaudžiu tau LIKE

Ką reikia patirti, kad žmogus taip pasikeistų?
Pasikeitimas, žinoma, tik į gera. Ir labai malonus.
Tiesiog, neįmanoma atpažinti žmogaus.
Sveikinu, Byla.

manau, kad tas pilietis nors kartais užknisa bet reikalingas čia, toks cinkelis, kuris paivairina kasdieninę monotonija

Ačiū Elvusia.
Tereikia suvokti, kad tai ką mes matome kituose žmonėse, tėra mūsų pačių atspindys.
Labai daug visko įvyko. Labai daug.

Labai teisingi žodžiai.
Na, įtariu, kas ten pas jus nutiko. Tai jau praeitis, pasibaigusi gerai. Nereikia gręžtis atgal - tik į priekį.
Pozityvus mastymas ir pozityvi energija, kuri pradeda sklisti iš jūsų, nuteikia kažkaip šiltai.
Todėl labai smagu, kai skaitai žmogaus mintis ir negali patikėti savo akimis - jos šiltos. Reikia kažkaip su tuo apsiprasti :)
Linkiu sėkmės :)

Bet kodėl taip yra, kad žmogus pyksta ant tų, kurie sveiki? Jie juk nekalti dėl to, kad jie sveiki, o kažkas serga, jie patys gali bet kada susirgti, nereikia pavydėti jiems sveikatos.
Bet taip jau yra - ligoniai ir mirštantys dažniausiai nekenčia sveikųjų ir liekančių gyventi :(...
Noriu numirti staigiai, kad nepradėčiau nekęsti tų, kuriuos myliu dabar...

...mirštantys dažniausiai nekenčia sveikųjų ir liekančių gyventi

Bet ar tai galėjo kam nors papasakoti, iš kur mes galime žinoti tokius dalykus?

Matyt neteko bendrauti su mirštančiais. Man asmeniškai irgi neteko, ačiū Dievui, bet pažinojau 2 šeimas, kuriose ilgai mirė žmonės sirgę vėžiu, vienas sirgo inkstų vėžiu, kitas - odos vėžiu. Gal, kad abu buvo vyrai, tai jie visiškai nesismulkino emocijose, jie nekentė visų aplinkinių atviru tekstu. Tai buvo ilgi kančių metai abiems šeimoms.

Baisu.

Oi, merginos, baikit čia taip kalbėti.
Viskas čia visiems gerai. Visi sveiki ir laimingi :)
Nuotaika puiki, gyvenimas džiugina :)

Pieš mėnesį laiko palaidojome jauną vyrą sirgusį plaučių vėžiu. Per laidotuves jam sukako 44.
Nei vienos dienos nesiskundė ir nekeikė gyvenimo . Visiems susidūrusiems su šia baisia liga pasakojo kaip elgtis, kur eiti, ką gerti (vaistus). Jokio pykčio. Jokios pagiežos.
Taigi, kiekvienas reaguoja skirtingai. Nėra vienos visiems bendros, ir taikytinos taisyklės.

[quote]
Atrodo nieko reikšmingo, labai ypatingo neįvyko.
Sužinojau, kad mane pagimdžiusi moteris jau mirusi. Truputį Ilgiau nei 5 metai. Sužinojau kad ji visą savo gyvenimą apie mane kalbėjo kaip apie mirusią. Ir laikė mane mirusia. Ir tada suvokiau, ką reiškia žodis "atleisti" . Pati sau nepripažindama nešiojausi pyktį ir nuoskaudą širdyje kad tėvai su manimi taip vaikystėje pasielgė. Visada kartojau kad "neturiu ko atleisti", kad "seniai atleidau", ir t.t. .
O suprasti reikėjo štai kaip :
Aš turiu būti jai dėkinga už tai kad esu šioje žemėje ir kad auginu dvi sveikas dukras. Jei ji nebūtų pakvietusi manęs gyventi, aš neturėčiau savo vaikų. Ir manęs nebūtų. Neturėčiau galimybės gyventi. Todėl aš esu jai dėkinga už man suteiktą gyvybę. Ir palinkėjau jai, jos sielai amžinos ramybės Amžinybėje.
Štai ir viskas.
Ir taip, pamažu, viskas aplink įgavo kitas spalvas.

Ėmiau ir apsiašarojau tai paskaičius... Net nežinau, kažkaip ... nežinau kaip, - bet tie žodžiai nėra vien žodžiai, ir jie mane labai užkabino.

Gerai, Byla, kad tai pasakei. Džiaugiuosi už Tavo šviesias mintis...

Viešpatie, visdėlto....užuojauta tau, Byla...

jezau dabar pagalvojau kaip mano brolis ant tėvo pyksta jau 2 metus nesimatė ir dėl visiškų niekų, bet negalim su broliene perkalbėt, užsispyrė ir viskas, kodėl aš turiu atsiprašyt o ne jis, o kad atsiprašinėt nei vienam nei kitam nėra jokio reikalo neiaiškinam abu jaučias įžeisti, sausio mėn tėvui 55 metai ir vėl jis bus vienas, gaila žmogaus, kas kad vaikystėj augom be jo.

Senas žmogus, kuris be galo neteisingai mane įskaudino ir neatsiprašė,nepaskambino ir nepasveikino jubiliejaus proga.Aš laukiau to vienintelio skambučio.Po dviejų savaičių taip ir palaidojau.....
O galėjau išgirsti balsą paskutinį kartą...Deja...
Tiesiog mes visi nežinome,ar rytojus mums išauš...

atsičiuchinom 3 dienas po vėlinių

2 dienas. Vėlinės buvo užvakar. Taigi, viskas čia normalu... Man tai visas lapkritis toks Vėlinių mėnuo. Gruodis jau ima kvepėti Kalėdom...

Ačiū Linda6. Per savo gimtadienį iškeliavo... Dar nesitiki. Dar atrodo kad grįš iš eilinės komandiruotės.