Pasidžiaukime :)

46666 registruoti nariai

Ačiū Edute.
Kaip tik šią knygą baigiu dabar "perkrimsti" . Bet galima jo knygas skaityti parsisiuntus, originalo kalba.
O šiandien švenčiu štai ką :
Gavau alimentų 10 Lt ir šunį. Ta proga kertu Napoleoną.

Svarbu, kad į tai galima pažvelgti pozityviai...

o aš noriu pasidžiaugti, kad jau penktadienio vakaras, kad mano vadai nepripažįsta atidirbinejimo šeštadienais ir laukia dvi dienos išeiginių.... džiaugiuosi, kad iki šiol nebuvo didelių šalnų, todel dar labai graži gamta.... džiaugiuosi, kad suradau šitą fantastišką temą "pasidžiaukime"....džiaugiuosi, kad ne mano vienos gyvenimą pakeite Sinelnikovo knygos.... džiaugiuosi, kad vakar pasiseke padaryti skanią užtepelę su... ai koks skirtumas su kuo... svarbu, kad dabar ją žmones valgo ir aš džiaugiuosi...ir dar - del daug dalykų džiaugiuosi...

O, liuks. O aš nepadariau - visgi, patingėjau į parduotuvę nulėkti.
O tik tą vieną rūšį gaminot ar dar kokią?
Čia iš sportinio intereso klausiu - pasidžiaugti noriu kartu :)

padariau tik vieną rūšį - su sauleje džiovintais pomidorais ir džiaugiuosi, kad dar kiti receptukai laukia savojo laiko. Juk ir kitam penktadieniui kažko įdomesnio reikes.
o dabar gavosi skanu... :)

edute ,

Štai čia žymiai pigiau. Vakar už "Mylėk ligą savo" mokėjau 28,98 Lt knygyne. Ir radau štai ką : belyelebedi.lt/index.php?option=com_content&v...

Noriu ir aš pasidžiaugti:
Atsirado mano vaikas gyvas ir sveikas
Dingęs jis buvo vos kelias valandas mano sąmonėje, bet išgyvenau mažą mirtį...
jis dirba naktimis ir grįžta namo apie 3 val.nakties... pas močiutę. Ji, nesulaukusi jo namo apie 8 val. man skambina: neparėjo, mašinos nėra, į mokyklą nenuėjo... PANIKA.
Aš paskambinau, kaip ir pridera, jo vadovui, jis pažadėjo persukti stebėjimo kameros įrašus ir pažiūrėti ar saugiai iš aikštelės išvažiavo, su kuo išvažiavo, kas galėtų ką nors žinoti... aišku pirma versija: nuėjo su kolegom į barą...na jam tai nebūdinga, bet visada būna pirmas kartas (ši versija mažiausiai skausminga man tada pasirodė, nes aš turėjau jau eilę kitų versijų )
Paprašiau savo Angelo Sargo, kad nueitų pas sūnaus Angelą Sargą paimtų juos abu už rankų ir parvestų namo... Po 1 val. jie jau namie po vakarėlio pas kolegą... kuo aš labai džiaugiuosi...

Mamas vaikų vakarėliai taip pat gali pradžiuginti , aš saviškiams visuomet sakau, kad jei prisigersit ir aš sužinosiu, tai bus pati mažiausia blogybė iš visų kurios gali būti , tik nesupraskit, kad skatinu vaikus gerti

o nekilo mintis jam pačiam visų pirma paskambinti?
svarbu kad viskas gerai baigėsi

Aha, maži vaikai - mažos bėdos, dideli - didelės

Jo telefonas saugiai namie krauti padėtas... kam jam jis darbe naktį ...
Kai išsimiegos dar savo sakymus jam išsakysiu bet jau mažiau emocijų bus Šiaip jis šaunuolis, bet aš per nakties eismo įvykių suvestines jau prasiėjau ir policiją ant kojų sukėliau man jis dar vaikas, nors ir labai didelis.

Nereikia ir vaiko. Jei kartu gyvenantis žmogus visą gyvenimą grįžta nakvoti ir vieną dieną negrįžta, tai čia imsi galvoti visokius baisumus.
O jei vaikas negrįžta, tai ...

aš galvoju kad tam telefonas ir reikalingas, kad būtų galima susisiekti kai reikia, ypač tokiais atvejais
bet čia turbūt yra žiniasklaidos įtaka, nes tuoj prisigalvojame visokių baisumų. jei tik nepriskambiname kelis kart iš eilės. geriau to nepatirt

Labai džiaugiuosi,kad viskas baigėsi laimingai. Tam ir esame mamos,kad nuolat galvotume apie savo vaikus, kad budėtume. Ir apie baisumus reikia galvoti, gal tuomet jie aplenks. Baisumai smogia tuomet, kai nesitiki, kai nepagalvoji kad gali kažkas nutikti baisaus. Esate labai rūpestinga mama, šaunuolė.

Linkiu, kad Jūratei netektų patirti tokio streso daugiau. Ir sūnus nepamirš pranešti apie savo planus.
O mes pratinam dukras pasakyti, kur ruošiasi ir kada grįš. O po Šiaulių tragedijos, merginų dingimo Kaune ir Vilniuje, domimės su kuo išeina ir ką veiks. Dar vienas geras dalykas - turime pagrindinių jų draugių telefonų numerius .

O aš jau pagalvojau, kad apsiženijo niekam nepasakęs.

Man dukra interneto platybėse parodė diagramą, ką galvoja tėvai, kai vaiko telefonas yra išjungtas. Pusė- kad vaikas mirė, kita pusė, kad miršta, ir tik keli procentai pagalvoja, kad telefonas paprasčiausiai išsikrovė (aš tikrai ne tarp to keleto procentų) .
Vat tiap.

O aš tarp tų kelių procentų, kurie galvoja, kad telefonas išsikrovė .

Pavydžiu, aš ne tokių šaltų nervų. Maniškė vis įsigudrina išjungti telefono garsą, tai ko tik nesu prisigalvojus. Kiek dėl to jau buvo konfliktų, bet kažkaip niekas nesikeičia.