Politika (plačiąja šio žodžio prasme)

Ženycho laukiat , nesulaukiat?

O iš kur jus taip gerai informuotas, kas vyksta Sirijoje? Atleiskite, bet iš jūsų pasisakymų susidarau įspūdį, kad didžiausias blogis pasaulyje yra Amerika. Kaip pas mus dėl visko kalti rusai, taip jums amerikonai. Atsiprašau, bet tai jau panašu į paranoją.
Aš puikiai suprantu apie įtakos zonų pasidalinimą, apie naftą ir etc.
Bet lygiai taip pat manau, kad demokratija iš visų blogybių yra geriausia. Blogiausia, kai valdo komunistai, religiniai lyderiai bei visokie vietinės reikšmės karaliukai.

Gavęs į galvą. Čia kaip? Su kuoka? Tada jo, gali prarasti.
O šiaip be šansų. Žmonės nesikeičia.
O emocijos, kokios bebūtų, pozityvios ar negatyvios, visada yra tikresnės už bejausmiškumą. Nors jausmų neturėjimas taip pat emocija.

Tai kad mes ženotos .

Turiu omenyje, kad žmonės, esant tam tikroms aplinkybėms, saugodami save ar artimuosius, ne praranda emocijas, bet sugeba jas slėpti. Tai žmogaus, aišku, nepakeičia. Pakeičia išraišką.
Kitoks, bet dar suprantamesnis pavyzdys. Mirtinai sergančio ligonio artimieji slepia sielvartą, stengiasi pakelti nuotaiką jam,o ne rauda prie ligonio, besistengdami parodyti, kaip jo jiems gaila.

DKate pritariu, tai kad emocijos reiškiamos viešai ir nesivaldant nereiškia kad žmogus nuoširdus, kartais ledinės kalės daug tikresnės nei pūkuotukės ašarotom akim (nesieju su jokiu konkrečiu atveju)

pritariu

Kodėl Jūs partokratiją vadinate demokratija. Demokratijos šiuo metu nei Amerikoje nei Lietuvoje net nekvepia.

Tam tikraprasme tu teisus.
Bet žiūrint tokiu kampu nerasi nei vienos demokratinės valstybės.
Rusijoje diktatūra.
Baltarusijoje vietinio karaliuko valdymas.
Bet reikia sutikti, kad ta pati Baltarusija visai sumaniai naudojasi diplomatinėmis subtilybėmis, kad išvengti blogiausio likimo.
Vadinasi, nors ir sudaromas įspūdis, bet veikia įstatymai.
Žinoma, ne visiems vienodai.
Beje, komunistinius režimus irgi reiktu pervardinti į diktatoriškus.
Paklausk šiai dienai patvorinių, jie drąsiai pareikš, kad Lietuvoje diktatūra.:))
Sutirštinti spalvas galima bet kada, tik kokia to prasmė?

Visko būna.
Visi mes turime tokį "šeštą jausmą", na pamatai žmogų ir iš karto kažkaip pajunti, kad atgrasus jis tau ir viskas. Be jokių objektyvių priežasčių. Nemėgsti to žmogaus ir viskas. Nors nieko apie jį gali nežinot ir nieko blogo tau nepadarė. Tai vat man taip su Stankūnaite. Kažkodėl ji man nepatinka. Kažkas gerai pastebėjo ir Venckienės bėgiojančias akis, kurios irgi nekalba apie didelę dorybę, bet ji man ne tokia atgrasi kaip Stankūnaitė. Nežinau kaip paaiškint tai.

Matai čia labai slidus, subjektyvus reikalas.
Man pvz. St. išvaizda, kalba maloni, nes panaši kažkuo ji į vieną mano pačios giminaitę. O kadangi aš tų visų laidų, video nežiūrėjau: kažkokia tai nesąmonė, kai per visus kanalus apie tą patį tik kitaip, o ir laiko tiek neturėjau, kad sukti galvą dėl skandalų. Tai išankstinė nuomonė nesusidarė ir dabar, kai pirmą kartą pamačiau ir išgirdau kalbant, tai man jokių ten antipatijų nesukėlė.

Objektyvaus reikalo nėra ir būti negali. Kiekvienas iš mūsų nemato tikro ir pilno realybės vaizdo. Pas kiekviena yra tik žemėlapis tikros realybės. Pas vieną labiau geografinis pas kita labiau politinis, pas žaliuosius raudonai dega tos vietos kur gamyklos, o žaliai ten kur laisvi banginiai plaukioja.

Bet vis tiek reikia suprasti ir tuos pas kuriuos visiškai kitų spalvų vaizdas. Sudėjus abu kartu vaizdus galima pamatyti daug aiškesnį vaizdą nei tada, kai "Man patinka Stankūnaitė, o man Venckienė".

O man labiausiai gaila mergaitės. Ir ne Stankūnaitė, Venckienė ar Kedžiai jos gyvenimą padarė pragaru, o mūsų valdžia kurią kai kas čia vadina demokratija. Ir visą tą pragarą užkūrė teismai, neva kurių autoritetas yra griaunamas.

Šimtu procentų įsitikinęs, kad toje baisioje Lukašenkos valdomoje šalyje taip nebūtų tampomas ir skriaudžiamas nė vienas vaikas.

Sutinku 100 proc. Vakar Agnės laidoje kažkuris pašnekovas vieniems prieš kitus sėdintiems pašnekovams parodė lapą, ant kurio vienoj pusėj parašyta "Jonas", kitoj "Petras". Ir liepė abiems pusėms perskaityt tai, ką mato. Išvada tokia - abi pusės yra teisios, nes mato savąją tiesos pusę. Tačiau protingiausias yra tas, kuris atsistojo ir nuėjo pažiūrėti kas gi parašyta kitoje pusėje.
Man kedomanijos istorija būtent ir yra to pavyzdys. Kiekviena pusė jaučiasi esanti teisi, bet nei viena iš pusių nesistengia pažiūrėti į kitos pusės tiesą. O tik savos tiesos matymas neleidžia padaryti protingų sprendimų.

Neiškraipyk. Norėjau pasakyti, kad negalima spręsti apie žmogų pagal subjektyvius kriterijus. Ir patinka - nepatinka negali būti kriterijumi.
Dėl teismų siūlyčiau pasidalinti - kiek kartų pats esi buvęs teismo salėje kaip dalyvis. Gi būna visokių reikalų. Net ir tokių elementarių kaip skyrybos, darbo ginčai, šmeižtas ir pan. Kur įrodymai labai slidūs? O ne girdėjęs iš kitų.

Būtent ten yra tvarka.

Aš geriau mūsų betvarkėje pagyvensiu.

Matai, čia ne tik dvi skirtingos lapo pusės. Mano nuomone, čia dar ir kažkas meluoja. O vat šito neįmanoma taip paprastai pasižiūrėti. Nei nuskanuoti, nei atspėti.
Ir aš tada žiūriu, kas daugiausia padarė lengvai įrodomų pažeidimų. Ir ar žmogus galėjo nežinoti, kad pažeidžia teisės aktus. Tai daug objektyviau, nei simpatijos ir antipatijos.

Taip, su tokiu pažiūriu ginčai beprasmiški.
Su tokiu požiūriu daugiapartinė sistema bus tuo atveju, kai vienai pusei atstovaus Žemės gyventojai , kitai - marsiečiai. Su sąlyga, kad jie žalios spalvos.

aš irgi geriau mūsuose gyvenčiau, bet... būtų visai nieko, jeigu mus užkariautų, okupuotų ar kaip kitaip prsijungtų Baltarusija ir būtų Lukašenkos stiprus kumštis.

Buvau teismuose ne vieną kartą, pažįstu teisėją vieną. Niekas ten įrodymų net nežiūri. Kokį susidaro pirmą įvaizdį, tą pusę ir palaiko.