Akimirka

Mes keičiames kasdieną - vidus lieka tas pats; keičiasi mūsų būsenos, pasikeičia kaikurios mintys, galiausiai svajonės, tikslas dėl kurio gyvename. Kartais būna juoda diena, kartais balta, retkarčiais spalvota ir visos jos susimaišo -o mums vistiek reikia gyventi - keltis ryte, eiti keliu, kažkur skubėti, kažką gauti, kažką prarasti, gyventi ir jokiais būdais nepasiduoti - kovoti už save, už kitus , prisitaikyti prie dienos arba dieną pritaikyti prie savęs, atpažinti ką myli, ko nekenti, prisijaukinti laimę, jos nepaleisti, o jei pasprunka sugauti.....
Mes juk galime daug -mes galime keisti dienų spalvas, liūdesį, kančią, o gal ir meilę - o svarbiausia galime tapti laimingais.

Visur sodai gražūs žydi
Ir bitutės nektaro jiems pavydi.
Laukuose gėlelių pilna
Mirga, šviečia kuokštai smilgų.
Ant kelmų prižėlę kerpių,
Netoliese tupi pulkas erkių.
Tupi ant paparčio lapo,
Austriškai viena kitai kažką sako.
Saulė leidžiasi viduryje lauko
Raudonuoja dangus iš džiaugsmo.
Ančių pulkas garsiai klega
Mato, kad dangui kažkas negera daros.
Oras staigiai pablogėja,
Nutaria nueiti erkės pas siuvėją.
Antys slepiasi tarp krūmų,
Saulė leidžiasi į savo rūmus.

( VCilmantas Ramonas)

Gamta

Gėlė

Šeimynėlė

Mažyliai dar "Bjaurieji ančiukai"

Tikriausiai visi matėt informaciją apie 6 tragiškai žuvusius autokatastrofoje. Turiu jauną buhalterytę, dirba tik 3 mėn. pas mane. Tai ji šiandien sėdėjo kaip žemę pardavusi-čia jos buvęs kolega, vienam kabinete dirbo-žuvo visa jo labai jauna šeima...
Užuojauta jo likusiems artimiesiems ir kolegoms.

Užuojauta Nieko_sau
Ir mes su sūnum šiandien patekom į avarinę situaciją...dabar galime tik likimui dėkoti...

"..."Sėkmės ir laimės negalima vytis. Jos turi sekti paskui tave. Jos randasi kaip nenumatytas šalutinis poveikis, kai žmogus paskiria savo gyvenimą tikslui, didesniam už save." (V.Frankl)
Stebėdamas laimingiausius ir sveikiausius žmones pamatysi, kad visi jie turi savo troškimą ir nuolatos siekia jį įgyvendinti. Tai - jų pašaukimas, beje, jis vienaip ar kitaip tarnauja ir kitų žmonių labui. Kai sukaupi visą proto galią ir jėgas į trokštamą siekį, tavo gyvenimą užplūsta gausa, ir visi tavo troškimai išsipildo lengvai ir greitai..."
R.Sharma "Vienuolis, kuris pardavė Ferarį"

Taip, tik akimirka, ir tavęs jau gali nebebūti. Mane irgi labai sukrėtė šis tragiškas įvikis. Labai gaila žuvusių žmonių, gaila jų artimųjų ir draugų, netgi gaila ir to vaikino per kurį įvyko ši tragedija, gaila ir to vaikino tėvų. Bandžiau bent sekundėliai įsivaizduoti, kaip aš jausčiausi jei tai padarytų mano sūnus. Visas kūnas pagaugais nueina, rankos kojos drebėti pradeda, ašaros akyse kaupiasi, tai yra kažkas tokio, labai baisaus. Vakar vakare pas sūnų buvo atėje draugai, irgi kalbėjome apie tą įvykį, jie, kad ir berniukai, jauni, bet buvo pakraupe. ir vienintelis dalykas truputėli guodė, kad jie visi kalbėjo, išgėriai, kategoriškai nevairuok automobilio. Duok dieve, kad jie ne tik taip galvotu, bet ir elgtusi taip gyvenime. Nes užtenka tik vienos sekundinės akimirkos.

Kasdien pravažiuoju tą vietą.
Vakar sunkvežimis dar gulėjo pievoj. Pridėta gėlių... Kraupu matyti...

nė trupučio negaila! Ar matėt per žinias reportažą? Kaip stovi visi Calibra važiavę herojai prie savo apgailėtinai atrodančio automobilio ir juokelius dar krečia, nusižvengė lyg niekur nieko. Lakrašty rašo, kad kaltininkas labiausiai buvo susirūpinęs kad nedingtų automagnetola... Neturiu žodžių. Aš jo vietoj ant kojų negalėčiau pastovėti iš siaubo, matant pasekmes... tai trauma visam likusiam gyvenimui, bet tik ne tam vėjavaikiui, kuris supras ką padarė gal tik po to, kai patupdys už grotų ir tai kažin.

O jo artimųjų tikrai gaila, nes išaugino šiknių

[quote="Laguna
O jo artimųjų tikrai gaila, nes išaugino šiknių [/quote]
Tėvai turėtų išeiti iš proto. Kokios netektys per tokius. Ne mažiau pašiurpino ir vakarykštė avarija kur 19- metis pražudė 16-metę. Kažkodėl atrodo, kad tokiam amžiuj iš savo pajamų sportinio automobilio neįpirksi. Šitoj vietoj man neaišku, ką galvoja tėvai ? Negi jie naivuoliai galvoja, kad vaikas "nespaus pedalo iki dugno"?

Laguna_ kodel tokia kategoriska esat? man atrodo sokas pasireiskia kiekvienam kitaip. juk buna zmoniu, kurie juokauja, kad nepradetu verkti, avarija siaubinga man paciai ziurint i tai asaros kaupiasi, bet jei jis butu zinojes, kad taip atsitiks manot butu sedes uz vairo??? o de tevu, kaip saket, kad uzaugino sikniu, tai galeciau pasigincyt, ir geru tevu vaikai nueina klystkeliais, nereikia but tokiai kategoriskai.

tada aš nesuprantu ir nesu mačius kitokių reakcijų į nelaimę, kiekvienas normalus, kažkiek mąstantis žmogus laikytųsi bent rimties ir bent dėl akių... O čia - akivaizdus pasityčiojimas iš nelaimės. Aišku čia tik mano nuomonė, kuri nebūtinai teisinga, bet norėtųsi iš visų jėgų jam vožtelt, kad veido išraiška pasikeistų...

Žinoma, ir gerų tėvų vaikai nueina klystkeliais, tai užtai ir sakau, kad man jų labai gaila...

Vakar buvau Palangoj, botanikos parke taip įdomiai sugalvota: vaikštinėja poniškos porelės apsirengusios kažkur maždaug praėjusio amžiaus pradžios rūbais. Jautiesi taip, lyg pats Tiškevičius tuoj išeis pasitikti. Gražu :))

Prašom papasakoti smulkiau, man labai patinka tokie renginiai:), kaip ten papuolėte, kas tai per atrakcija, kur galima apie tai paskaityti:)?
Kaip Jūs buvote apsirengusi:)? Norėčiau apsirengti TO laikotarpio rūbais:).

Ir aš visai norėčiau apsirengti tokiais rūbais.

Prajuokinot
Mes tai dviračiais važinėjomės :)) Ten matyt pastoviai tos porelės vaikštinėja, toks jų darbas :))

Tai Jūs mane prajuokinote:). Bet būtų smagu sudalyvauti tokiame renginyje:)? Šukuosena, rūbai, NUOTAIKA praeito šimtmečio, labai norėčiau :).