Akimirka

gal mes irgi būtum per dienas multikus žiūrėję. Bet... kad TV visą dieną šnypšdavo ir pradėdavo rodyti tik nuo šeštos vakaro

O dabar nelaiminga? Ar nebe taip labai?
Vaikai sėdi...
O mes nesėdim? Ko čia dūsauti anų laikų, koks velnias liepia sėdėt? Pati va ištisai sėdi, o bambi ant vaikų.
Mano bobutė panašiai ant manęs bambėdavo, kad nenešioju tautinių rūbų su rūtų vainikėliu, nes matai prie Smetonos tai bent laikai buvo...

[quote="Loreta"]

Mūsų tėvai irgi sėdėjo (jeigu sėdimą darba dirbo), bet mes, vaikai, davėmės po laukus, (nes nebuvo prie ko sėdėti) .
O čia nebambu, o džiaugiuosi prisiminusi senus laikus

Keičiasi laikai...
Dabar vaikai laimę supranta kitaip, kaip mums tai ir nebūtų graudu...
Keičiamės ir mes - tėvai, taikomės prie dabartinio gyvenimo ritmo ir tempo, prie naujų vertybių...
Bet - visgi man asmeniškai smagu, kad mano mažoji keturmetė mergina moka iš paprastų medinių kaladėlių (ne plastmasinių lego detalių) pastatyti pilis, didesnes už ją pačią,
kad su paprastais spalvotais pieštukais ant balto popieriuas (ne flomasterias ant trafareto) nupiešia toooookius piešinius, kad gali ruošti šiuolaikinio meno parodą.
kad ji gynena su fantazija - iš piešuko ar kaladėlės gimsta tai telefonas, tai mikrofonas, tai raktas... kad ji - krūvon sumetusi dovanotus plastmasinius žaislus - žaidžia su mano veltinukais, skarelėmis, medžiagos skiautėmis - iš jų gimsta ištisas vaikiškas pasaulis -- aš kartais užsižiūriu į jos žaidimus (visus darbus pamiršusi)...
kad ji - sergančiai mamai ar tėčiui ar broliui - atneša prašomą daiktą, apklosto, paglosto ir pasako - aš tave myliu...
Tikiuosi, kad ji - ir išaugusi iš vaikiško amžiaus liks kūrybinga, jautri ir atsakinga asmenybė...
Nors - gal tik aš tuo džiaugiuosi, gal kitiems - tai atrodo kvaila...
Kiti džiaugiasi, kad jo atžala jau moka žaisti kompiuterinius žaidimus, giriasi, kad keturmetė mergaitė pati sau makijažą pasidaro, nes eis demonstruoti madų ant podiumo, ir pan...
Kiekvienam savo...

Džiaugiuosi, Girele, kad tokią šaunuolę augini
Mano irgi panaši. Laaabai šaunu, kad nesumaterialėjo ir nesuvakarėjo

na jau ne, man girelės mazgės variantas priimtinesnis, aš nesuprantu ką tokio amžiaus vaikai gali veikti prie kompiuterio?

Na, mes iš dalies už tai galime dėkoti darželiui ir konkrečioms auklėtojoms... Dau padėjo formuojant vaikišką kūrybingumą, natūralumą ir savarankiškumą...

Ir nesikeičia čia jokie laikai. Paprasčiausiai kaip mes nesupratom savo tėvų, taip nesuprantam savo vaikų. Kiti laikai, progresas ir naujos technologijos, keičia tam tikrus dalykus. Jiems jau neteks stovėti eilėje prie bananų, bet jie turi kitas problemas. Ir kai jie pasens,irgi verks,- O mūsų laikais...

Nugi žaidimus žaisti. turim vieną pvz. iš giminaičių vaikų, tai iš vaikiškos vaikštynės - tiesiai prie kompo sėdo
Moka rodyklėmis varinėt ir ENter paspaust - to ir užtenka jiems žaidimams. O tėvai džiaugiasi, pučiasi - koks protingas vaikas auga. Jis geriau už tave kompu varinėja. Tai ir paklausiu, negi jų keturmetis jau buhalterinėm programom moka dirbti???

Bent vienąkart protingai parašei, aš didžiuojuos tavim :)
Avatarą pasikeisk...

Svarbiausia - kad mes pasenę neverktume - dieve, dieve - kokius beširdžius, žiaurisu ir savanaudžius vaikus užauginome...
Tiksliau - išauklėjome....
Vaikų auginti nereikia - jie patys užauga, vaikus reikia auklėti - kad po to žinotų, kaip nereikia auklėti savo vaikų

Aš tavimi jau seniai didžiuojuosi.


Nesikeisiu.

mano tėvai dėl savo vaikystės tai neverkia, nes tikrai buvo sunki. Bet va mūsų vaikystę (1976 - 1986) tai prisimena su nostalgija ir kaip tikrai pačius geriausius laikus. Matyt, dėl to, kad buvo socializmas, kad žmogus buvo vertinamas. Gal ir nebuvo bananų ar dar ko, nu ir trauk juos perkūnas. Už juos skaniau buvo "ubagynė" - duona apiberta cukrumi ir užpilta vandeniu. Parleki iš lauko, greitai pasidarai, perkandi ir vėl į lauką.

Jėėėzau, kokiuose kursuose tu buvai prapuolęs, nebeatpažįstu :)

Manau, kad vistik neišvengiama yra tai, kad vaikai daugiau leidžia prie kompo, o ne lauke ar miške, kad žaidžia kitais žaislais, kad žiūri kitokius filmukus ir t.t., kad ir kaip mes benorėtume...Taip visada buvo ir bus. Taip galvojo mūsų tėvai, o dabar ir mes patys. Gal tikrai jau čia senatve Aš tai pirmą kartą taip pagalvojau, kai pasiklausiau kokią muziką vaikai klauso, tai net kruptelėjau....O pasekmės ar rezultatas tokios civilizacijos tai jau kitas klausimas, mes su kiekviena karta vis pirmyn, o gal (greičiausiai) ir atgal žengiame.

Gal pavadinkim juos cinizmo ir tolerancijos kursais?

Manai jų ausiai malonus AS/DS'ai?

o čia kaip kam, maniškė su draugais klausosi ir Scorpų, ir Smokų. Ir dar nustemba,: "ką ir Jūs to klausydavotės? negi tada irgi jie buvo? Geras!

Mūsų didysis - 18m. - su malonumu klauso asds...

Nu aš nesakau,kad visiems ji baisi, bet kiek bus tokiu kurie pasakytu,- dar tokio siaubo negirdėjau...? O tokiu būtų nemažai, mano puse draugų net klausyti negali, nekalbant, apie pastovu klausymą.