Akimirka

Dieve, kaip gaila tų jaunų žmonių ir jų artimųjų......

Tai pats gražiausias ir pats pavojingiausias amžius. Tik deja,mes suaugusieji, jų apsaugoti negalime.

Bet čia dar yra viltis.....

Elvusia, suprantu, artimiesiems - labai skauda. Bet - argi ne jie patys lėkė kaip akis išdegę? Dar laimė, kad ant kelio nepasitaikė vaikai ar koks dviratininkas....

Kalti, kalti, kalti... Viskas taip.
Tik tokiais atvejais kaltų nebebūna, yra tik deginantis skausmas, visiška tuštuma ir užgęsusi šviesa. Deja, ir kol kas dar nesuvokiamas praradimo jausmas.
Duok dieve, kad tie visi draugai, kurie šiandien nešė karstą, susimąstytų, atsimintų visa tai... Duok dieve...

Na, nebūk, Rolanda, Delfi komentatorių lygio.
Atsiprašau, žinoma, už palyginimą.
Bet....
Juk jie jauni.
Ar jaunas žmogutis paskaičiuoja riziką?
Ar pagalvoja, kokios pasekmės vieno ar kito poelgio?

Jie labai skuba gyventi, skuba būti suaugusiais....

Žinai, visai kitokios mintys atsiranda galvoje, kai pagalvoji: o jei ten būtų mano vaikas......
[quote:dd093f0b0c]O mes skubam
pašėlusiai skubam užaugti,
kad nemokytų mūs ir nebartų,
nors ir žinom, jog daug ką paliekam
už simboliškų pasakos vartų...



Mums negaila,negaila tų pasakų,
Kai skubi pasitikti realybės
Kai tylėjimą,džiugesį,nerimą,
Noris daugint iš begalybės.


Mūsų šitą skubėjima teisia,
Mums prikaišioja nerimą vėjo,
tie kurie jau suspėjo pamiršti,
Kai jie patys kadaise-skubejo...
[/quote]

O jei jiems ant kelio būtų pasimaišiusi tavo dukra ar sūnus??? Su visomis baisiomis pasekmėmis (apsaugok, Viešpatie, nuo šito!) - ar ir tuomet būtum tokia atlaidi kelio chuliganams????
Aš delfi diskusijose nedalyvauju, net ir neskaitau jų, tiesą sakant - gaila laiko tam. tax'as geriau.

Viskas taip. Jei mano vaikas pasipintų po jų ratais ir liktų luošas, arba netekčiau.
Būtų labai skaudu.
Bet niekados va taip stačiokiškai nekaltinu jaunų žmonių už jų nepatirtį, nesupratimą.
Už jaunatvišką, tegul kvailą ar nepamatuotą, maksimalizmą.
Visi mes ne be nuodėmės.....

skubėjo gyventi???? ar mirti?
Lakstymas apsirūkius, apsigėrus, perverstom akim - tai suaugimas?????

Su tavimi Elste, šia tema nenoriu diskutuoti.
Nes tau gerų nei jaunuolių, nei žmonių kaip ir nėra.
Sorry....

Elste, ko gero kartais tau reikėtų tik patylėti. Tu gi nematei jų akių.
Ir išvis tokiais atvejais, kai jūsų draugui yra labai skaudu ir negera, o jūs neturit net paguodos žodžio - geriau jau patylėkit.

taip ne be nuodėmės, bet šiuo atveju pritariu Rolandai, patys kalti, patys lėkė, štai ir atlėkė į suagusiųjų gyvenimą karstuose.
visumoj baisi situacija ir tiek. ir neverta jau dabar ieškoti kas kaltas o kas ne, nes lieka tik skausmas

na Elste aišku savam stiliuj kaip visada, bet nereikia taip žiauriai, ne visi padugnės, kaip mėgstate sakyti

aišku ne visi, bet.... dauguma tų lakstančių būtent tokiom akim.
O kai taip žiauriai elgiasi, tai žiauriai ir gaunasi.
Ir kiek jie taip žiauriai lakstydami niekuo dėtų užmuša???
Žinoma, kad nėra čia ką diskutuoti, nes nieko nepakeisi. Yra kaip yra.

O man baisiausiai šitoje situacijoje - ar žinote, kas?
Tiems jaunuoliams jau viskas vis vien. Bet liko jų artimieji. O jei klaus ir klaus savęs - ko nepadariau, ką ne taip dariau, kad taip nutiko..... O juk jų kaltės nėra. Bet mes, deja, dažniausiai dėl vaikų kaltiname save; dėl savęs - kažką (kad ir valstybę)...
Kažkodėl būna lengviau iškęsti skausmą, kai turi ką kaltinti dėl įvykusios nelaimės.
Nesuprantu, kodėl taip yra.....

Tame ir visa esmė, kad lieka tik skausmas ir baisi tuštuma namiškiams, o kas kaltas kas ne jau nebeturi reikšmės.. nes tai iš kapo nė vieno neprikelia. O be to ir tą skausmą gali išmatuoti tik tas, kuris tai patyręs, nes kalbėti yra viena, o patirti - visai kita.

Atsiprašau dar kartą, kad paminėjau Delfi. Tikrai labai tave gerbiu :)
Tiesiog kartais paskaitau komentarus. Ir man plaukai šiaušiasi, kokie žmonės negailestingi....
Žinai, Rolanda, tas tėtis, kuris davė automobilį, sugriauš save už tai, kad pasitikėjo savo vaiku.

Kaip tik šį savaitgalį su sūnumi kalbėjome apie šią avariją.
Ir, pagalvok, po 7 metų mano vaikas prisipažino, kokiu greičiu jis lėkė, kai sudaužė automobilį, kurį jam padovanojo mano brolis, kai maniškis išsilaikė teises.
Aš tik padėkojau likimui, kad jis ir jo draugas liko gyvi.
Ir niekas nepasimaišė jiems po ratais.....
Gal todėl niekada nieko neteisiu....

Nevisada.Tada pradedi kažkaip kitaip suprasti ir to kaltojo motiną su tėvu...Jei žmonės padorūs, tai nelabai to pykčio ir lieka....inkšti kaip šuo be jokių ašarų ,stiklinėm akim,kaip koks paskutinis nevykėlis...
Gyvenimas - sudėtingas dalykas.Prisipažinkit,kiek patys jauni nesamonių iškrėtėt....kai pagalvoji,tai buvo ne vienas kartas,kurie pasibaigė itin laimingai...
Pats baisiausias skausmas -netekti vaiko.
Tai niekada nepraeina, niekada...

Čia kaip toj patarlėj - "svetimo skausmo nebūna". Vat įdomu, Elste, kad tavo vaikui atsitiktų tokia nelaimė, kažin ką tu tada pasakytum, tada neliktų žodžių kad gerai, lėkė akim išsprogusiom, taip ir reikia.... Tik jau nesakyk, kad tavo vaikams taip jau tikrai nebus....nė vienas nesame nuo to apsaugotas..

Elste, Jūs tikriausiai esate pikta, viskuo nusivylusi senmergė. Ir vaikų neturite.