Akimirka

Nu... būna va taip

"Kelionėn laiku"

Aš taupau kelionei laiku.
Viską kraunu sagų skrynutėn.
Šilumą, vėsą dedu.
Ir miglos įdėsiu truputį.

Pasiimsiu ten gėlą ir skepetą.
Sakot, dantų šepetėlį?
Imčiau, bet jis jau nebetelpa.
Vietos liko tik sielai.

Gaudau spindulį šykštų,
Sprūsta tarp pirštų gležnų.
Skubu. Turbūt teks jį palikti.
Kviečia kelionė laiku...


(2010-04-03 Gaiva)

Čia kažkas pasakė, kad savo nuomonę reikia reikšti aiškiai ir tvirtai. Pagalvojau - (gal ne į temą čia), o ką daryti, kai nori pakeisti ką nors, o nekeiti, neini, pvz., nei į organizuojamus mitingus, nei jokius kitus susiėjimus (nes paprasčiausiai nemėgsti susibūrimų), žodžiu, nieko nedarai, kad kažkas pasikeistų. Visi geri norai lieka kažkur savyje. Apsileidimas, ko gero...?

Gal ryžto stoka... gal dar neužkniso iki tiek, kad eitum... gal trūksta gero vedlio...
gal...

Tiksliai pastebėta, iš to paties sloiko semiam.:))
Aš gal nelabai aiškiai išsireiškiau, bet Elstės mintys man irgi nelabai patiko, bet nepuoliau aiškinti jai ką ir kaip rašyti.
Tai jos asmeninė nuomonė, tai jos reikalas.
Nu ne maža mergaitė ji, kad aš ar kas kitas pradėtu ja auklėti.

Na, dėl vedlio, galima būtų pasitikėti keliais žinomais žmonėmis.. pvz. p. Čilinskas (čia apie politiką)

Gal nusivylimas...

Bet, manau, negalima leisti užvaldyti nusivylimui, gal vis tik ne, ne nusivylimas..

aga... bet čia ne "akimirka", čia jau akim išplstom reikia veikti
tad gal pakalbam kitoj temoj, tai gausim velnių vėl.
pvz. "Pailsėkim nuo darbo" (nors ir ten kartais kabinėjasi), geriausia - "durnyne" - ten apie viską galima

Nemanau. Kam save laužyti, jei tau tai yra nemalonu?
Ką nori keisti, lorita? Politinę padėtį ar savo asmeninį gyvenimą?
Aš taip pat baisi nemėgėja didelių susibūrimų. Mano vienintelis "susibūrimas" - metinis tax.lt susitikimas
Kad kažką keisti, reikia turėti savyje tą ugnelę. Reikia ne tik norėti, mokėti, bet ir turėti begalinį tikėjimą bei pasitikėjimą savo jėgomis. Antraip iš tavo "ėjimo" bus daugiau žalos, nei naudos.
Štai kodėl man kartais juokingi tie visokie mitingai, kai susirenka bet kas ir bet kaip ima daužyt seimo langus. Ne langus reikia daužyti, kuriuos paskui patiems ir atpirkti tenka.
Na, o jei norisi keisti gyvenimą - čia jau niekas nepatars. Čia pats turi tam subręsti. Kartais momentas ateina pats savaime, nors tikriausiai labai retai (čia mano moteriška galva taip galvoja). Bet dažniausiai ko gero niekas nepasikeis, jei pats nesiimsi iniciatyvos. Dažniausiai tokie norai ir lieka tik rožine svajone, kuriai palieki viltį "rytoj"...

gražiai Jūs čia...
moto: jei negali pakeisti situacijos, keisk savo požiūrį į ją.
Tai ir pradedu nuo savęs

Loreta, čia turėjau omeny politinę padėtį ir tuos mitingus.. Vis pasižadu dalyvaut, bet..
(ai, einu ruošt intrastatą, atleiskit:))

Per 20 nepriklausomybės metų mes jau pripratome prie savo trispalvių ir dažnai praeiname pro jas beveik nepastebėdami, kur jos plaikstosi, o kur – tik tušti jų laikikliai, kurios vėliavos ryškios, o kurios – tik išblukusio audeklo skiautės. Tačiau šiomis netikėtai visą pasaulį sukrėtusios Lenkijos tragedijos gedulo dienomis akys mieste tarsi pačios ieško vėliavų, o pro namą be vėliavos taip ir norisi kuo greičiau praeiti ar pravažiuoti, kad ir vėl širdį sušildytų kitas, dar vienas, solidarios užuojautos ir supratimo ženklas.

Ir kažkodėl išblukusi trispalvė su juodu kaspinu ant nušiurusio, seniai nedažyto namo netgi mielesnė už visas kitas, nes tikrai gera ant širdies, kad paprasti žmonės, ne tik valstybinės institucijos, tokiu būdu prisimena ir aprauda žuvusiuosius.
...
Todėl ir sakau, kad matau ir myliu visas vėliavas su juodais kaspinais šiomis dienomis bei gerbiu juos pakabinusius žmones. Tai grynai žmogiškas poelgis, padiktuotas širdies ir vidinio balso, o ne koks klusnumo įrodymas, kai vėliavos gali būti keliamos vien tik nenorint sulaukti nemalonumų.

www.delfi.lt/news/daily/poland/nuomone-liud...

Aš tikrai nieko prieš prieš šį gedulą, bet kodėl Jūs nepasigedote tų veliavų, kai žuvo žmonės visai nesenai Maskvoje, kai šitiek žmonių nušlavė cunamis, žemės drebėjimai, kodėl... jie ne žmonės, jie menkesni

tai va apie tai ir kalba...
šitie gi - valdžia... elitas...

Mėgau šią temą. Būdavo ir poezijos, ir gerų naujienų, ir grožio, ir gėrio, ir netekčių - vis kažkokią naujieną sužinodavai užsukęs, ar tiesiog pasidžiaugt, paliūdėt galėdavau. Ir dabar kokį 20 psl. atgal atsiverčiau, širdis džiaugėsi.

Ir kaip mes sugebam pačius gražiausius, arba negražiausius, tiesiog rimtus dalykus į visokias rietenas ir santykių aiškinimasi iškeist. Gaila.

Todėl, kad mes visi skirtingi...
ir skirtingai žiūrim į tą patį reiškinį

Užsiciklinta jau čia.
Tas pats per tą patį.

žiūrėkti, kokia miela pandutė miega
www.nezinau.lt/wp-content/uploads/2007/05/panda526.jpg

tax.lt/postx1841-0-2900.html
vis paskaitinėju...kokie gražūs eilėraščiai