Akimirka

Na, duonos džiūvėsis yra sveikiau negu tortas

Kai pirmą kartą nuvažiavom su vaiku į Turkiją tai ir dabar sako kad ta pirma kelionė toliau buvo pati nuostabiausia, viskas jai labai patiko ir viešbutis ir baseinas ir tos maudynės kai plaukėm su laivu į vėžlių salą, vaiko akimis viskas įdomiau negu nuvažiuoti jau suaugus. Arba kai Ispanijoj pramogu parke visą diena visokiose supynesė karuselėse, vandens parke buvom, suaugus jau tai nedaro tokio įspūdžio kaip vaikystėj.
O kad nelyja tai žino, nes nėra iš kur.
Bet jei galima kažką suteikti tai norisi.

Reiktų, kad ir pvz. dabar turim mergaitę atostogų atvažiavusią, jos tėvas dujų baliono nenusiperka, ir apskritai ten pas juos prastos sąlygos, bet telefonus už tai net du naujus nupirkęs jai, kuriuos ji vis pameta...Sakau, kam tau du telefonai, atiduok vieną savo tėvui,o ji sako, tėvui nereikia, nes jis išmanųjį turi, juk telefonus gi nemokamai dalija.

Prieš savaitę nugirdau pokalbį autobuse. Važiuoja anūkė kokių 9 metų su močiute ir kalbasi apie mobiliuosius. Anūkė sako: "Tai močiut reiks telefoną jau imti, juk sakei, kad sutartis baigėsi. Močiutė sako :" kad turbūt nebeimsim tų telefonų, nebereikia mums," o anūkė klausia: "O galima neiimt?

joo, su tais telefonais tai tikrai, kaip vaikui išaiškint kad jo telefonas neturėtų būt geresnis nei tėvų ir kad dėl to neatrodys liaušis mokykloj

Va taip va ! Iš vieno veikėjo konfiskuota turto už 1.3 milijardo EUR ! O vis tik gaila, kad ne Lietuvoje taip nutiko. http://top.rbc.ru/incidents/03/04/2013/852308.shtml
Bet tai jūs man pasakykite, kaip galima vadovauti 43 įmonėms ir turėti 66 sąskaitas bankuose ? Nifiga sebe !

www.lrytas.lt/pramogos/keliones-ir-poilsis/m...
Nereali penkta nuotrauka
Jurga Anusauskienė su vilkais.

Jaukaus vakaro. player.vimeo.com/video/27920977?title=0&%3bbyli...
vimeo.com/38265369

Kaip liūdna. www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-poet...
Tu numegzk man, mama, kelią
Iš spalvų, balsų ir spindulių.
Iš mirties, iš kur sugrįžt negalima,
Kad galėčiau aš sugrįžti tuo keliu.

Tu numegzk man tai, ką myliu,
Ir pavasarį – kaip tūkstantį malūnų.
Tu numegzk man, mama, tylą
Ir medžius, kokių nebūna.

Tavo numegztu keliu pareisiu, pasėdėsiu
Toks išvargęs nuo eilėraščių ir nuo klaidų..
Tu numegzki, kad jame nebūtų priešų,
Vienadienių ir lengvų draugų.

Tu pavasarį numegzk – kaip tūkstantį malūnų
Ant krantų ir ant kalvų žalių.
O jei kartais... Juk žinai, kaip būna –
Tu užklok mane keliu.

Martinaitis, Marcelijus. Debesų lieptais: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1966.

Žadinu pavasarį:
nusipirkau bilietus į tulpių žydėjimo šventę Bauskėje, Rundalės pilyje ir Burbiškių dvare... tik pabando jos nežydėti
gal kas norite prisijungti? kuponai.lt šiandien siūlo :)
nelaikykite reklama, o tik informacija

O aš visai neseniai sužinojau, kad mano gimtajame krašte taip pat vyksta tulpių žydėjimo šventė. Gal ne tokia įspūdinga kaip Burbiškių dvare, bet vyksta! Iš to išplaukia, ka apie savo gimtąją šalį žinau labai mažai.
www.ignalina.lt/lit/Tulpiu_diena_Ignalinoje_ir...

pernai metais pirkau, kad rožes pamatyčiau rundalėj.. nežydėjo.. dabar jau nerizikuoju

eh o aš vis dar nesu buvusi KU botanikos sode reikės šį pavasarį kaip nors ten nusigauti bet gi labai toli - kitame miesto gale, per kuponai.lt nusipirkti bilieta butų lengviau

Ir mane dukra vis žada nusivesti. Bet vis žada... Jau penkti metai.... Na, gal jau ir nusives. Jiems, VDU studentams, įėjimas nekainuoja.

Labai sudomino, taip norisi kur nors nosį iškišti, nusipirksiu ryt, jei dar bus, nes kodų generatorius darbe

Štai dėl ko seniausiai atsisakiau kodų generatorių, slaptažodžių kortelių. Viskas išsitenka elektroniniame paraše, esančiame telefone. O šis tai jau visada po ranka.

Bet jei pamesčiau telefoną , tai pamesčiau viską

Būtumėte suinteresuota nepamesti.

Ėjo kartą keliu vaikinukas. Žiūri – centas guli. „Ką gi, – galvoja sau, – ir centas juk pinigai!“. Pakėlė ir įsidėjo į piniginę. Eina sau toliau. Mąsto: „O ką veikčiau jei rasčiau šimtą litų? Nupirkčiau ką nors dovanų tėvui su motina!“. Tik pagalvojo, jaučia, kad kažkas kišenėje suspurdėjo, piniginė lyg tapo storesnė. Žiūri, o gi tikrai – šimtas litų dešimtinėmis! „Čia tai bent, – nusistebėjo vaikinukas, – buvo centas, o dabar ten šimtas litų! O ką veikčiau, jei rasčiau tūkstantį litų? Nusipirkčiau karvę ir vaišinčiau tėvus pienu!“. Žiūri, o piniginėj jau ir tūkstantis litų! „Stebuklai! – džiūgauja laimingasis. – O kas, jei dešimt tūkstančių surasčiau? Nusipirkčiau namą, vesčiau žmoną ir įsikurčiau kart su tėvukais!“. Staigiai išpampo piniginė – ir tikrai: dešimt tūkstančių pūpso! Ir čia jis vėl susimąstė: „Gal neimt tėvo ir motinos į naują namą? O jei jie žmonai nepatiks? Tegu sename name gyvena. Ir su karve vieni vargai, geriau ožką pirksiu. Dovanų daug nepirksiu ir taip išlaidos didelės…“. Staiga jaučia – piniginė tapo lengvut lengvutėlė. Išsigando, atidaro – o ten, viso labo tik vienas centas, centelis…

http://psichika.eu/blog/centas/

šiemet tikrai nerizikuočiau, žydės manau tikrai mažai, nebus to grožio, bet svarbu kad oras geras būtų