Kodėl apskaitos firmos mažos

Kilo toks klausimas: kodėl apskaitos įmonės mažos ir dažnai biednos? Lietuvoje yra apie 300 apskaitos įmonių. Didžioji dalis daro apie 0,5 mln./Lt apyvartos per metus, dirba 5-15 darbuotojų.

Kažkur girdėjau, kad ES apskaitos paslaugas outsorcina ~40% įmonių, o Lietuvoje apie 20%. Vadinasi rinka yra. Bet kažko trūksta, kad pramuštų kamštį.

Jei kas turite pastebėjimų, didžiai prašom nesikuklinti ir pasisakyti.

O kur dirba 1 -2 darbuotojai neteko matyti ? Ir tikrai nežinote kodėl tos įmonės tokios mažos ?
O gi todėl, kad buhalteriai į cypę nenori.
O gal jūs man paaiškintumėte mūsų verslininkų fenomenalų suvokimą dėl buhalterinės apskaitos ir buhalterio statuso ? Juk pastarasis pelno neuždirba- ar ne ?

Kodėl mažos? Ne visos tokios jau ir mažos. Yra E&Y, KPMG, Deloite, PWC kurios tikrai nėra mažos. O pagrindinė priežastis, kad visos likusios yra mažos yra ta, kad tokių įmonių vadovai kaip taisyklė yra buhalteriai ir marketingas jiems yra sąnauda kurią reikia mažinti. Toks požiūris ir lemia tai, kad nėra stiprių buhalterinių įmonių. Kita priežastis taip pat susijus su marketingu. Buhalterinės įmonės visos iki vienos siūlo vienodas paslaugas tam pačiam klientų ratui, o tai reiškia, kad klientai į jas žiūri kaip į žaliavą, o žaliavų rinkoje renkamasi žemiausia kaina. Specializacijos nebūvimas veda prie to, kad turėti buhalterį specialistą vietoje yra geriau, nei samdyti kažkokią universalią įmonę. Marketinge yra toks žodis POZICIONAVIMAS ir šio dalyko Lietuvos buhalterinių paslaugų rinkoje nėra.

O kur jam būti tam pozicionavimui, kai požiūris į buhalterį nekinta nė pro kur ! Kai atsiras paklausa, atsiras ir pozicionavimas. O paklausos neatsiras. Nes rinka "buhalteriais" persotinta.
Galėtų šie smulkūs versliukai jungtis ir tapti didesniais ar dideliais. Bet, juk mes lietuviai. Su pasitikėjimu mūsuose nelabai kas...

Byla, visuose versluose pirma būna investicija į prekės, ar rinkos kūrimą, iš to atsiranda paklausa ir tik po to atsiranda pelnas. Nauja paklausa be marketingo neatsiras, negali arklys vežimo stumti. Gali sumažinti buhalterių skaičių licencijuojant juos, tačiau tai paklausos nepadidins, priešingai išaugus paslaugų kainai reali paklausa net sumažės...

Labas rytas.
Igorvorobjov, aš manau kad mūsų verslo didelė dalis klaidžioja verslo teorijos pradžiamokslyje. Na, negali juk visi ir kiekvienas būti verslininkais. O šiuo metu valdžios vykdoma kaip tik tokia politika. Ir tas nabagas buhalteris buvo priverstas tapti juridiniu asmeniu BAĮ nuostatų. Todėl tų firmų daug. Kiekvienas stengiasi išgyventi ir neprarasti kad ir ne itin mokių savo klientų.

Klesti šešėlinis verslas. Bet šešėlis žino su kuo savo pelną pasidalinti. Žino kurioje žinyboje kam ir kiek reikia to pelno atseikėti. Jam šioje vietoje buhalteris nereikalingas. O jei ir reikalingas, tai tik dėl vaizdo.
Tad iš kur paimti buhalteriui investicijas kurias jis galėtų investuoti į save ir savo firmą ?

Tai iš kurgi ta rinka nebus persotinta buhalteriais, jei pilnos virtuvės "buhalterių", dirbančių už grašius ir nemokančių mokesčių. Visi užsimerkiam ir toliau dejuojam forumuose, kaip rasti darbo ir kiek uždirba buhalteris. Iš to seka - patys nuvertinę savo kvalifikacijas ir gebėjimus dirbam keliose įmonėse ir buhalterio, ir juristo, ir sandėlininko darbą, gaudami varganą atlyginimą, o kartais ir to negaudami ir "skalbiam" tuos, kurie turi drąsos iš buhalterio profesijos daryti verslą ir tuos ,kurie vertina savo profesiją ir kvalifikaciją ir reikalauja pagarbos savo žinioms ir darbui.

Kai verslininkai buhalteriai reklamuojasi, kad tvarko apskaitą už 200 Lt, kad tvarko apskaitą pirmus metus nemokamai, kai siuntinėja laiškus, kad atsisakykit buhalterio ir samdykit firmą, nes nereikės išlaikyti darbo vietos buhalteriui, tai ar visa šita konkurencija tarp buhalterinių firmų ir buhalterių nepadėjo sumažinti darbo įkainių, numušti buhalterio darbo vertę. Juk praktiškai nuo to viskas ir prasidėjo.

Tai gal čia ir yra ta investicija, padirbti ir už dyka, kad atsivesti klientą :) Juokauju, žinoma, ir tikrai tam nepritariu. Nemanyčiau, kad buhalterinių paslaugų įmonė leistų sau tokią prabangą metus dirbti už dyką. Reklama yra reklama, ne visada ji būna pakankamai informatyvi ir sąžininga. Taip pat negalvoju, kad buhalterinės įmonės iškreipė rinką. Tikriausiai yra priešingai. Samdomi buhalteriai, kad prisidurti prie atlyginimo, pasiima po keletą firmelių ,sumoka simbolinius mokesčius ir muša kainas. Mano darbo praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kada ateina naujai užgimęs verslininkas ir pasako, kad mažos įmonės apskaita pas samdomus buhalterius kainuoja 200 Lt. Klausiu, o kokia ta įmonė yra maža? Ir ar šiandien įsikūrusi ir būdama labai maža, po metų jis bus lygiai tokia pat maža? Mes nedrįstam įvardinti konkrečios kainos naujai užgimusiai įmonei, nes nežinom, kokie bus jos apsisukimai ir galim pasakyti, kad taip, šiandien galbūt kaina bus 200 Lt, tačiau dokumentų srautams didėjant, kaina kils. Tai yra numatoma ir sutartyse. Ar taip būna su antraeilininkais buhalteriais? Gal... Bet dažniausiai dirbama už tuos nuo pirmos dienos sutartus 200 Lt ir dejuojama, koks blogas, labai blogas yra darbdavys.

Paprasčiausia esmė yra tame, kad visos buhalterinės įmonės yra vienodos. Ar matote kokį skirtumą tarp Apskaitos garanto, Finansų garanto ir kokios tarkim Finlitos. Potencialaus kliento akyse jų visų paslaugos vienodos, jų visų tinklapiai vienodi, jos kaip du perlinių kruopų šaukštai išimti iš skirtingų pakuočių. Pavieniai buhalteriai skiriasi labiau savo patirtim, asmeninėm savybėm ir kt., todėl ir turėti buhalterį vietoje labiau apsimoka, nes jis labiau adaptuotas įmonės verslui. Dėl tos pačios priežasties išėjus buhalteriui iš apskaitos įmonės jo klientai pabėga iš paskos. Ne buhalterinės įmonės išskirtinumas laiko klientą, o konkretaus žmogaus.

Jeigu buhalterinės apskaitos firmos mokėtų normalius atlyginimus buhalteriams, tuomet tokių nebūtų. Tai ir gaunasi toks dalykas, kad ir pigiai, bet vis tiek labiau apsimoka pačiam buhalteriui ieškotis darbdavių, negu eiti dirbti į apskaitos firmas.

Pamodeliuojame situaciją jei apskaitos įmonės būtų profilinės.
Štai keletas įmonių, kurios apskaitą tvarką tik biudžetinėms įstaigoms, dar keletas- viešajam sektoriui, dar keletas - žemės ūkios apskaitą, dar - AB ir UAB apskaitą, dar kitos - IĮ bei vykadančių individualią veiklą ir dar keletas konkrečiai fiziniams asmenims, t.y. atlieka asmeninio finansininko palsaugas.
Tai kiek iš mano išvardintų įmonių galės dirbti rinkoje? Ir kas turės išnykti iš rinkos?

Nežinau kaip dažnai tai nutinka, kad didėjant dokumentų srautams didėja ir atlygis už darbą apskaitą tvarkančiam žmogui. Kai pasakai apie tai, jie susirenka dokumentus ir eina .... Tad arba dirbi ir kantriai po kelis litus "išsiaugini" tą atlygį, arba atiduodi tą darbą kitam. Tokia realybė.

Būtų labai gerai. Senokai apie tokį modelį pasvajoju.

Kiekvienas darbdavys moka savo darbuotojui tiek, kiek jis to yra vertas ir tai didžia dalimi priklauso nuo pačio darbuotojo, kaip jis moka save parduoti ir ką jis gali duoti įmonei. Geram specialistui mokamas geras atlyginimas. Be abejo, yra tokių įmonių, kurios samdo už minimumą jaunus tik ką baigusius mokslus ir dažniausiai darbo biržos finansuojamus žmones, taigi tokios įmonės atliekamų paslaugų kaina yra gerokai mažesnė. Kokybė tikriausiai taip pat nukenčia. Bet čia jau renkasi klientas.

Silpniausi, tie kurie niekame nesispecializuoja.

Nenorėčiau sutikti su tokiu teiginiu.
Lietuvos rinkoje išgyvens apskaitos įmonės kurios teiks įvairaus profilio buhalterines paslaugas. Tokios įmonės galės samdyti įvairaus profilio buhalterius ir sėkmingai dirbs. Kiek Lietuvoje reikalinga tokių įmonių? Manau užtektų 10 stambių įmonių, kuriose dirbtų įvairių profilių specialistai. Tokioms įmonėms tikrai nebus "virtuviniai" buhalteriai konkurentai. O jei dar tokiose įmonės dirbs teisininkai, ekologai bei darbų saugos specialistai, tai tokios įmonės ilgainiui nukonkuruosir pagal DS dirbančius buhalterius. Kiek dabar tokių įmonių aš nežinau. Vieną Panevėžyje žinau įmonę, kuri teikia buhalterinės apskaitos, darbų saugos ir vertėjų paslaugas. Dirba sėkmingai.

Taigi, Panevėžy pats didžiausias nedarbas Lietuvoje. Apie kokią sekmę pasakojat?

O šiaip, laukiam įstatymo, kai vyr. buhais negalės būti "virtuvininkai", įvyks natūrali atranka ir bus visiems spakina galvą, ne kitaip.

Dėl to nedarbo didelio gavosi sėkmė.
Kartais pats gyvenimas padiktuoja ką reikia daryti. Minėta firma krizės metu priėmusi į darbą kitų profilių specialistus labai sėkmingai išgyveno krizę ir net gi dabar išsiplėtė