Išlaidos reklamai

Esame modernių baldų gamintojai. Savo gamybinese patalpose įsirengėme savo gaminamų baldų ekspozicinę salę . Tiesioginė salės paskirtis - parodyti klientams ką galim ir mokam. Kai kurie baldai išskirtinai vienetiniai.
Šiuo metu salėje turime apie 20 pavadinimų baldų ir baldų detalių
Kas menesį sale pasipildo keliaisa naujais.
Ar galiu šiuos baldų savikainą priskirti prie įmonės išlaidų reklamai. Ar tai bus leidžiami atskaitymai

Mano nuomonė - ne,negalit.Šiuos baldus reikia apskaityti kaip pagamintą produkciją.Yra didelė tikymybė,kad po metų,dviejų šie baldai bus vistiek parduoti ar kitaip sunaudoti - reikės atnaujinti ekspoziciją,dalis modelių nebus gaminama ir t.t (įmonės inventorius ir t.t).Tik tada ir atsiras
IŠLAIDOS (savikaina,nusidevėjimo sąnaudos)

Pritariu priklausomai nuo jų galutinės paskirties ir savikainos galimas variantas kad baldai nus naudojami ar planuojami naudoti ekspozicijai ilgiau nei 1 m. tada tokie baldai priskirtini ilgalaikiam turtui ir leidžiamais atskaitymais galėsite priskirti tik nusidėvėjimo dalį. Tokį ilgalaikį turtą be problemų galėsite parduoti.
Jei tai būs jūsų prekės skirtos perparduoti pvz. jei ekspozicijoje yra galimybė įsigyti tiesiog matoma prekę, tai jos ir liks 2040 sąsk. tol kol neįvyks ūkinis įvykis tai pakeičiantis.

Manau nei viena įmonė parduodanti PC, buitinę techniką, baldus ir įvairia įrangą nepriskiria jų savikainos leidžiamiems atskaitymas - tai faktiškia potenciali prekė pardavimu.

Tiesiogiai priskirti reklamos sąnaudoms (.t.y. nurašyti į sąnaudas viso gaminio savikainą) sutinku kad negalima. Nevadinčiau reklamos sąnaudomis, bet tai gali būti priskirta reklaminės paskirties ilgalaikiam turtui. Pajamuojuosi kaip ilgalaikį turtą (reklaminį gaminį) ir amortizuoju. Gal aš jo ir iš viso neparduosiu,gal parduosiu po kelių metų.

šiu baldų savikaina nesiekia ilgalaikio turto ribos - 500 Lt

3. Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą.
1 priedėlis: Baldai, išskyrus naudojamus viešbučių veiklai - 6 metai.

Atitinka abu ilgalaikio turto kriterijus ir mano nuomone VMI patikrinimo metu bus laikoma ilgalaikiu turtu.

Tai kad Renatab atveju neatitinka abu kriterijus-baldai nesiekia IT ribos-jų riba 500, o ji minėjo, kad savikaina mažesnė.

Nieko_sau. Tai kad aš skaitau įstatymą kaip parašyta: ilgalaikio turto grupė - baldai. Paskaityk atidžiai 1 priedą. Ten neteigiama, kad turto grupės yra tokios, ten teigiama ilgalaikio turto grupės. Jeigu baldai yra ilgalaikio turto grupė, koks skirtumas, kokia suma bus nustatyta? Analogija - jei aš teigiu, kad tai sviestas, koks skirtumas, tas sviestas 90 proc ar 95, tai vis viena sviestas.
Galbūt jie rašydami įstatymą turėjo omeny visai ką kita, tačiau dabar įstatymiškai įtvirtino ilgalaikio turto grupes :(

Tu neteisi, Tiesi. Kiekviena įmonė turi teisę pasitvirtinti vertę, nuo kurios ji gali laikyti turtą ilgalaikiu. Taip jos turi teisę pasitvirtinti atskiroms turto grupėms savo nusidėvėjimo normatyvus. Baldai dar nereiškia, kad tai ilgalaikis turtas. Kėdė taip pat baldas, bet tikrai ne ilgalaikis, tas pats ir stalas, ir lentynėlės gėlėms ir dar daugybė baldų, kurie nėra ilgalaikis turtas. Ilgalaikio turto grupėje atskirai išskirti baldai turi savo nusidėvėjimo normatyvus tik tada, kai jie įvertinti kaip ilgalaikis turtas.

Šitame forume jau buvo tikrai daug kalbėta apie IT ir TT, nesinori kartotis, per paiešką galima surasti nemažai diskusijų- labai aiškiai pasakyta apie priskyrimą IT:
1. Turtas priskiriamas ilgalaikiam atsižvelgiant ne tik į jo kainą, bet ir pobūdį bei naudojimo laiką. Todėl šiame - turtas ilgiau kaip vienerius metus turi būti naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ir
- turto įsigijimo kaina turi būti ne mažesnė už vieneto kiekvienai turto grupei nusistatytą minimalią įsigijimo kainą.

Šito neginčyja niekas-nei FM, nei VMI, nei auditoriai. Visai nesvarbu, kad galima rasti IT grupių sąraše tokį pat turtą, priskiriant IT svarbu, kad atitiktų abi sąlygas.

O jeigu grįžtant prie temos - šie baldai naudojami išskirtinai reklaminiams tikslams - jie čiupinėjami, bandomi, nuolat tampomi po fotostudijas ir parodas - galbut reklam tikslais -ant jų vaikai pradedami. Vargu ar jie gali laikyti ilgiau nei metus - jie turi buti nurašyti . Likusios geros detales panaudojamos įmonės reikmės

Tai ir nurašykite juos kaip trumpalaikį turtą. Koks skirtumas - reklamos tikslais ar ne. Tiesiog nekiškite čia tos reklamos. Mes ir interjerą puošiame dėl reklamos, puošmenos iš karto nurašomos kaip TT. Kodėl visur reikia ieškoti kažkokios paslėptos prasmės ir sukti sau galvas abejonėmis.

Loretai ir Nieko sau :) Remiantis normalia logika - žinoma taip. Bet pagal įstatymo formuluotę aš suabejočiau. Nes daiktas yra arba ilgalaikis, arba trumpalaikis turtas. Negalima ilgalaikio turto grupių dar skirstyt į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą :( Tai irgi pagal normalią logiką. VMI ir FM traktavimą žinau. Bet man būtent ir nepatinka, kad tai yra traktuojama, o ne konkrečiai nurodyta :( Puikiai žinau kaip keitėsi įvairių įstatymų traktavimas per visus 12 metų. Visada lieka rizikos laipsnis, kuris paskui įmonei virsta nemaža suma pagal aktą. Ir prasideda skundų - atsirašymų maratonas :(
Mano nuomonė būtų tokia: nors tuos ekspozicinės salės baldus įstatymiškai būtų galima įkelti į sąnaudas, bet pas save turbūt nedaryčiau, jei sumos per metus būtų ženklios. Mažos sumos - tingės užsiimt. Didelės - gali ne tik kad pamėgint, bet ir gerai prigadinti nervų. Didesniuose miestuose įstatymų traktavimai dar būna maždaug vienodi. Užtat rajonuose... :((

Ilgalaikio turto grupės ir neskirstomos į ilgalaikio ir trumpalaikio. Pats turtas taip skirstomas. Vis tiek aš su tavimi nesutinku.
O kas dėl traktavimo dideliuose miestuose ir provincijose, tai galiu pasakyti tik tiek - paimk Vilnių ir Kauną. Kaip diena ir naktis. Kaip atskiros respublikos, tempia į skirtingas puses. Ir dar pyksta, jei žmogus ko nesupranta. Provincijose bent išklauso nepykdami.

Tikrai tu teisi dėl provincijos, ponia Loreta

Teisi, visi čia esantis paskys kad jūs neteisi, net nėra apie ka diskutuoti. Yra 2 sąlygos ir abi būtinai turi būti tenkinamos - tai ne provincijos problema - mūsų, kad net nebando paprieštarauti inspektoriui - nors taikymas akiviazdus.

Prateskime diskusija dėl reklamos - nesutikčiau. Pagal reklamos įstatymą: "Reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą." Manu prieš perkant apiūrime ar pabandome bet kokia prekę bet tai nėra reklama. Bet jei yra pavyzdziai kurie skirti rodymui - mano manymu tai paprastas naudojimas.

Bet jei šis turtas susinaudoja greičiau nei per metus tai tikrai trupalaikis turtas (net nepriklausomai nuo kainos) - beda tik tame, kada daiktai stambus - administratoriui tikrai ilgai teks įrodynėti, kad per metus jūs jos sugebėjot sunaudoti.

Wolf. Gerai, tarkim dėl IT įtikinot :) Tačiau pagrindinė problema būna ne įrodinėjime, o įrodinėjimo kainoje :( Bet čia jau ne visai į temą.

"Bet jei yra pavyzdziai kurie skirti rodymui - mano manymu tai paprastas naudojimas. " Pagal mane esmė kokiu tikslu gaminau: gaminau parduoti, tai bus prekė, gaminau parodyti - vadinasi skleidžiu informaciją. Bet galima traktuot ir kitaip. :)

Aš pritarčiau TIESI. Žinau baldų salonų veiklos pobūdį - tai iš tiesų pagaminiti baldai demonstravimui. Baldų salonas - tai savotiška vitrina: koks skirtumas, ar reklamos firmoje užsakytas stendas su firmos ar produkcijos ženklu, ar tam pačiam tikslui pagamintas baldas?
Bet nurašinėti iš karto į sąnaudas (<500), ar amortizuoti (>500) tikrai nepatarčiau. Laikyčiausi tokios nuostatos: jei baldas iš ekspozicijos dėl susidėvėjimo reklamuojant produkciją tikrai negalės būti parduotas, tada gal būt. Siūlyčiau būti pasiruošus atremti tokį argumentą - ar to nurašomo baldo niekas nebūtų pirkęs už, tarkim 100.00Lt.? Gal iš tikrųjų jus nerodydami pajamų pardavėte baldą iš ekspozicijos už pvz. 1000.00 litų, o medžiagų nurašote už 1500.00? Rinkos kaina ir t.t....
Taigi, gal geriau pasinaudoti kitais būdais taupyti mokesčius.