Sąskaitų korespondencija

na, turejau omeny savi galva ir Ritul'es galvele
O tavo pantera graziai tinka prie Wulfo galvos

[quote:15de73184c] Vat šito tu man kaip tik ir neišaiškinai ir kuo remiantis (ankstesni paaiškinimai manęs neįtikina, nes aš remiuosi dar kitais)
tau tinka ateinančių laikotarpių, o man tinka ataskaitinio (kurį buvo patirtos).[/quote]

Dalia, jei perki automobili ir sumoki is karto pinigus, tai gaunasi, kad automobilio isigijimo savikaina yra dar "nepatirtos", o PVM'as "jau patirtos" islaidos, bet jos abi tera tik apmoketos.

Islaidu patyrimas nepriklauso nei nuo apmokejimo, nei nuo atvaizdavimo isipareigojimuose, o nuo to, ar jau patirtos tos pajamos, su katromis tos islaidos buvo susijusios.

Ir man patinka

Pagal mane tai patirtos tos sąnaudos, man duotų valią - viską į sąnaudas ir srazu.

Dalia, jei perki automobili ir sumoki is karto pinigus, tai gaunasi, kad automobilio isigijimo savikaina yra dar "nepatirtos", o PVM'as "jau patirtos" islaidos, bet jos abi tera tik apmoketos.

Islaidu patyrimas nepriklauso nei nuo apmokejimo, nei nuo atvaizdavimo isipareigojimuose, o nuo to, ar jau patirtos tos pajamos, su katromis tos islaidos buvo susijusios.[/quote]
Apologetai - ačiū ačiū, kad aiškini mums palyginimo ir kaipimo principus - patikėt to daryti nereikia.

Tavo logika pakankamai rimta - bet mano požiūri PVM patirtas ir sumokėtas (ar tik patyrtas), kuri aš pagal apskaitos politiką nepriskiriu IT savikainai - galių priskirti einamojo laikotarpio sąnaudomis - todėl kad
"6. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos"
PVM'o niesiogiai nesiejų su pajamų uždirbimu, kaip ir turimo turto - bet turtas atitinka -12 požymiu ir yra ilgalaikis turtas (neduos pajamų, bet suteiks ekomonine naudą) - ir ateinančiais laikotarpiai jis neduos pajamų.

Liksime kiekvienas prie savo nuomonės. O kas ne tik prie nuomonės, aš taip ir darau.

taip taip, Wulf'ai, draudimo sanaudu taip pat neimanoma tiesiogiai susieti su pajamu uzdirbimu, taciau kazkodel dazniausiai draudimo sanaudos nurasomos per draudimo poloiso galiojimo laika.

Ir as zinau, kodel, - todel, kad apie ankstesni nurasyma nekalba joks mokestinis istatymas ar nutarimas.

Mokestiniu istatymu taikymas finansineje apsaitoje yra giliai isisaknijes musu galvose.

Bet pasaulis keiciasi. Anksciau buhalteriai pelno / nuostolio ataskaitose tradiciskai stengdavosi vietoj "pelno" ar "nuostolio" gauti "apmokestinamaji rezultata", o visas nemazinancias apmokestinamojo rezultato islaidas nurasydavo "is pelno".

Sitai jau pasikeite. Su laiku ateis ir supratimas, kad finansine ir mokestine apskaita skiriasi tuo, kad mokestines tikslas - apskaiciuoti apmokestinaji rezultata, o finansines - atvaizduoti apskaitini pelna ar nuostoli.

Siu pastabu netaikau niekam konkreciai. Tai bendras pasvarstymas.

Draudimo laikotarpis tiesiogai parodo sąnaudų paskirstimą, PVM - ne.
Taigi nematau prasmes deti PVM į atienančių laikotarpių sąnaudas ir priskirti sąnaudomis proporcingai turto naudojimui.
Arba turtas arba sąnaudos.
Jei Apsidraudžiu sausio mėn. ir polisas galios iki 12 mėn. pabaigos. Visas išlaidas pripažįstu sąnaudomis sausio mėnesį.

Taip, su tuo sutinku. Ypač kai sėdi seminare, kuriame 6 valandas aiškina apie apskaitą, o po to bac klausimas apie mokesčius (nu visai ne į temą), supranti, kad žmogus 5 valandas sėdėjo veltui, nes nesuvokia, kad apskaita ir mokestinė apskaita skirtingi dalykai.

Bet savęs tikrai nelaikau ta, kuriai tinka "Mokestiniu istatymu taikymas finansineje apsaitoje yra giliai isisaknijes musu galvose."

Supranti, jei jau nato pošlo, aplamai nesuprantu, kodėl to nelemto PVM negalima trukti į atskaitą. Todėl tą leidimą ir laikau kaip tam tikrą kompensaciją už neteisybę ir skriaudą.

Na, gerbiami analitikai, tai gal apibendrinkime:
Kaip supratau, trys variantai:
1. Į savikainą;
2. Į leidžiamus (SRAZU - );
3. Į "ateinančius" proporcingai nuosidėvėjimui.
Ir visi galimi.
(šiaip egoistiškai nuoširdžiai dėkoju dalyvavusiems už diskusiją - kaip tik naują lengvąjį VOLVO parsivarė...)

darau isvada, neruosi tarpiniu finansiniu ataskaitu ir su niekuo nesidalini apskaitos informacija, nes jei viska nurasinetum sausio menesi, tai sausio menesio veiklos rezultatas butu aiskiai iskraipytas.

O sakyti, kad PVM nesusijes su turto isigijimu ir naudojimu yra tas pats, kas uzsimerkti. O tai su kuo, blin, kitkuo tas PVM susijes ? Siaip sau sumokejai? Nes liepe?

O is Dalios29 atsakymo supratau, kad nurasoma i sanaudas delei mazytes mokestines naudos - bet velgi, mokestines naudos.

VMI PVM nuostata del lengvu auto taikyt eme del to, kad yra paplitusi praktika lengvuosius auto naudoti asmeniniams poreikiams prisidengiant imones veikla.

Ekonomine prasme, didesne ar mazense naudos dali is automobilio gauna fizinis asmuo ji naudodamas savo poreikiams. O fizinis asmuo - dauguma atveju, nera PVM moketojas.

Kadangi sito sukontroliuoti neimanoma, o pensijas didinti reikia, VMI ir perkirto si gordijaus mazga.

Dekui visiems uz diskusija. Buvo labai malonu, nors pavargau. Yra ciotka padiskutuoti, pasirankioti argumentu savo kasdieniams sprendimams.

Luv all of you.

jei visos kitos išvados diskutuotinos, tai pastaroji - yra visiškai neteisiga.

Ne, nu šita irgi nediskutuotina.

Diskusija buvo žiauriai įdomi. Aš tik manau-jei VMI komentuoja, kad tokį PVM galima traukti į leidžiamus atskaitymus "srazu", o mes pasinaudosime Apologeto nuomone ir į ateinančių laikotarpių sąnaudas pavarysime-tai VMI gali nepripažinti tų sąnaudų tais ateinančiais laikotarpiais? Jos turėjo būti tais metais "srazu". O gal čia perlenkiu. Ir-jei tai vienetiniai atvejai, sumos ne tokios, kad taip jau ženkliai iškraipytų finansinį rezultatą-kam taip smarkiai atitolti nuo mokestinės apskaitos? Negi mano, kaip buhalterio, sugaištas laikas nieko nevertas, kad turiu tokia finansine-mokestine analitika apsikrauti?
Čia giliai atsidusau...

Kokia įdomi diskusija! Ir kokios skubotos išvados...

Visi. Bet kuo skiriasi 1 variantas nuo 3-ojo - nesugalvoju. Na nebent apskaita sudėtingesnė (pasirinkus 3-ą variantą).

Sveiki kolegos. Gal kas gali padėti išspręsti mano dilemą? O situacija tokia: gavau aš trišalį užskaitos aktą, kuriame tiekėjas (Lietuvis) gavo iš mūsų pirkėjo (užsieniečio) pinigėlius valiuta ir užskaito mūsų skolą. Pirmas klausimas, ar gerai darau imdama valiutų kursą tos dienos, kada sudaryta užskaita? O kita problema, kad perksiačiavus valiutą litais susidaro skirtumas lygininant su tiekojo sąskaitos suma (jis užskaitoje nurodo, kad užskaito kaip pilną atsiskaitymą už sąskatią, t.y. užskaityti riekia visą sumą) - kur tą skirtumą padėti? Gal į pagautę/netekimus? Kaip manote?

Tai tuo ir skiriasi...
Tik gal galima būtų programos IT modulyje įsivesti "mokesčių grupę" (D2633/K443) ir kas mėnesį amortizuoti (D6123/K2633). Dar nesugalvojau, kaip nepamiršti metų gale PM deklaracijoje atvaizduoti visą D2633...

Pirma patikslink, kodėl tiekėjas užskaito kitą sumą valiuta (jei teisingai supratau)?

Situacija aiški, bet atsakymas(?).
Hipotetinė situacija.

- įmonė A (LT) įmonei W ( UŽ) pardavė už tarkim 1000 $(3000 Lt);
- įmonė W perveda pinigėlius įmonei B (LT) -1000 $( 2900 Lt.) .
- įmonė A buvo skolinga įmonei B 2950 Lt.

Rezultatas W neskolinga įmonei A ( 1000$=2900 Lt - įmonės B pinigų gavimo dienos kursas);
įmonė A neskolinga įmonei B (2950 Lt).
Drįsčiau teigti, kad tai nebus valiutų kurso pasikeitimo sąnaudos.

Maziausioji, tau visu pirma reiktu susidelioti faktus, ka tu turi:

1. Tu turi suderinimo akta, kuriame tavo tiekejas Litovcas sako, kad tu jam daugiau nebeskolinga.
2. Is kitos puses, tavo skolininkas zagranca sako, kad jis tau nebeskolingas kazkokios valiutines sumos, kuria sumokejo tavo tiekejui Lietuviui.

is frazes "perskaiciavus valiuta litais gaunasi skirtumas" sprendziu, kad zinai ir suma valiuta, kuria zagranica sumokejo Litovcui.

Is to seka, kad jokio skirtumo, kurios dienos kursa imsi, tiksliau, tau nereikia imti jokios dienos kurso, nes tas kursas yra uzfiksuotas atsiskaitymo sandoryje. Tavo valiutos kurso pajamas sudarys skirtumas tarp oficialaus banko kurso ir to kurso, kuris buvo uzfiksuotas sandoryje.


Stai kad ir toks pavyzdyz:

Tu skolinga Litovcui 1 000 Lt., o zagranica tau skolingas 300 $, arba, Litine israiska, (tarkim, oficialus banko kursas 3/1) - 900.

Taigi, zagranica sumoka 275 $ Litovcui, Litovcas tau sako, viskas OK, tu nebeskolinga.

Debetuoji skola tiekejui 1 000, pirkejo skola kredituoji 1 000, arba, $-ine israiska, 275$.

Tiekejo Litine skola uzsidaro, o pirkejo skola lieka 25$ arba, Litine israiska - (-100, apskaiciuojama kaip 900 - 1000).

Eilini karta pervertindama skola pagal oficialu kursa tu debetuosi pirkejo skola suma, apskaciuojama taip :(25 * 3 - (900 - 1000)) = 75 - (-100) = 175, jei USD kursas - 3/1

Taigi, turi valiutos kurso pajamas 175 ir pirkejo skolos padidejima 175.

kas yra tas 175 ?

Kursas, kuriuo Litovcas uzskaite zagranicos skola yra (1000 / 275 = 3.636)

Oficialus USD kursas yra 3

175 gali apskaiciuot ir taip :275 *(3.636-3) = 275 * 0.636 ~ 175.