dianaaa rašė:
Rolf rašė:
apskaitoje registruojate IT pardavimo rezultatą:
D 241 - 71572
D 1271 - 97021,88
D 621 - 15238,42
K 1270 - 183832,30
Jei auto pardavimo kaina atitinka rinkos kainą, IT perleidimo nuostolis bus leidž.atskaitymai.
Noriu pasiaiškinti vis tiek,auto pardavimo kaina neatitinka rinkos kainą,rinkoje ji brangesnė,bet mes turime įrodančius dokumentus kad už didesnę kainą neparduotumėm,Tai perleidimo nuostolis neleidž atskaitymai ir tada vietoj D621 rašau D641 neleidž.atskaitymai
Ir dar nesuprantu,išrašant s/f ,kai pardavėm auto pas mane
D2411 K521 71572,00 ,juk aš tada nebegaliu traukti antrą kartą D2411?
Jums jau parašė, kaip IT pardavimas turi būti registruojamas apskaitoje -
tik rezultatas, todėl nėra jokio K521 71572 Lt. Turite pataisyti, kad būtų taip, kaip rašė
Rolf.
Be to, juk aiškiai parašyta - jei negalėjote parduoti brangiau, negu pardavėte,
tai ir yra jūsų atveju rinkos kaina, ir nuostolis
leidžiami atskaitymai.
Man tai labai nepatinka ta "rinkos kaina". (Čia nebaru jūsų, Dianaa, o tiesiog samprotauju). Juk ji susideda iš daugybės, sakykime, tokio modelio, tokių pagaminimo metų a/m pardavimų - tiesiog turėtų būti išvedamas vidurkis. O konkretus pardavimas beveik visada nuo to vidurkio skiriasi, ir taip turi būti - tai statistikos dėsniai. Kas, kokiu įstatymu įgaliojo ten tą įmonę, kurios duomenimis VMI siūlo naudotis, pasitikrinant rinkos kainą, tas kainas skelbti? Kokiu metodu tą rinkos kainą jie apskaičiuoja? Juk tai be galo nepastovus dydis.
Man rodos, kad įstatymo nuostata, suteikianti teisę mokesčių administratoriui koreguoti sandorius, sudarytus, atseit, ne pagal rinkos kainą, atveria puikias galimybes to administratoriaus piktnaudžiavimui ir korupcijai.
Man daug labiau buvo priimtina nuostata apie susijusius asmenis.