14 darbo dienų atidirbimas - nenoriu!

Sveiki,
Susiklostė tokia situacija:
Įteikiau prašmą išeiti iš darbo su data, atskaičiavus 14 darbo dienų kaip ir priklauso.
Darbe atsitiko keli tokie įvykiai, dėl kurių aš daugiau aplamai nebenoriu net pasirodyti ten jau nuo šiandien.

Taigi man kyla klausimas, kas manęs laukia tokius atveju, jeigu tas 14 dienų aš darbe nesirodysiu ir aplamai ten daugiau niekada negrįšiu?
Darbo užmokestis už tas 14 dienų manęs žinoma nedomina, tačiau ar darbdavys gali kažko iš manęs reikalauti daugiau? Bandžiau domėtis internete daugiau, tačiau viskas ką randu, tai kad privaloma išdirbti dar 14 dienų, tačiau niekas nieko net neužsimena, o kas atsitiktų, jeigu tų 14 dienų darbuotojas neišdirbtų?

Na, su policija jūsų tikrai niekas neatvesdins. Greičiausiai žymės pravaikštas, tačiau atleisti privalo ne vėliau, negu sueina 14 d.d. terminas.

Nieko tamstai už tai nebus. Atleis už pravaikštas pagal straipsnį (136) i vsio. Jeigu neketinate registruotis darbo biržoje ir gauti artimiausiu metu pašalpos, trenkiat durimis nors dabar ir į laisvę (aišku, jeigu neesat materialiai atsakingas ir negrąžinate įmonei jos turto).

Gal aš be reikalo ieškau logikos DK, bet vistiek pabandysiu. Tai kokia yra prasmė tokio įstatymo, kad privaloma išdirbti jeigu realiai neprivaloma? Nu nes niekas negresia už tas 14 dienų. Tai čia labiau man primena ne į įpareigojimą išdirbti 14 dienų, o labiau kaip į kokią rekomendaciją.

Nea, nepamiršk ir darbdavio interesų. Jam reikia laiko susirasti kitą darbuotoją vietoj tamstos. Gi pusej įmonių nebeliks darbuotojų, jeigu kiekvienas balvonas kada norės ateis, kada norės išeis. Tokiu atv. būsi atleistas pagal straipsnį i "guliai, Vasia"

Jei atidžiau patyrinėtumėte kodeksą, tai pamatytumėte, kad jis neliepia "išdirbti". Tai tėra įspėjimo terminas, kuris skirtas darbdaviui, kad galėtų planuoti veiklą, ieškoti kito darbuotojo.
Jei darbdaviui tas nėra būtina, tai jis gali atleisti kad ir tą pačią dieną, niekas to nedraudžia, tai grynai šalių susitarimo dalykas.

Anksčiau, kai buvo darbo knygelės (atrodo taip vadinosi, tiksliai jau nebepamenu), į jas įrašydavo pagal kokį straipsnį atleistas žmogus. Ir tą įrašą reikėdavo gauti. O paskui visi sekantys darbdaviai galėjo matyti, kad atleido už pravaikštas. Tai to žmonės bijojo. Dabar tokių knygelių nebėra ir tą įrašą darbdavys padaro tik Sodros puslapyje, kuriame prie mūsų duomenų negali prieiti bet kas. Taigi, jei esat paprastas žmogelis, šita informacija greičiausiai niekada nebus paviešinta.
Ir dar... Padarius kiaulystę darbdaviui negali žinoti kada tai kokiu nors būdu gali "pasivyti". Gal būsimas darbdavys bandys skambinti buvusiam darbdaviui rekomendacijos, gal visai netyčia jie bus draugai, gal kokiame nors vakarėlyje labai netikėtai susitiksit, gal dar kokios aplinkybės susiklostys. Todėl daryti kiaulystes neverta

Jei turite nepanaudotų atostogų, lygiagrečiai galite rašyti prašymą atostogoms ir tas 14 dienų atstogauti. Ir pravaikštų nebus, ir darbe galėsite nesirodyti.

dar galima susirgti, o po ligos jau ir atleidimas pagal prašymą...


geriausia būtų kalbėtis su vadovu, kad nereikėtų paskui bėgti į kitą kelio pusę...vengti susitikimo
jei komunikacija nėra galima, tai ir šalių susitarimu nepavyks...
nors aš niekada nesuprantu to reikalavimo atidirbti jei - žmogus nebenori- jis nemotyvuotas, tai nenaudingas

Na ne visai. Yra įmonių(didelių), kuriose apie atostogas reikia pranešti prieš savaitę. Be to, atostogoms direktorius turi suteikti palaiminimą. O jei nenori išleisti, tai greičiausiai nenorės išleisti ir atostogauti

Būna labai principingi žmonės. Pagal horoskopą asilas

Šiaip darbo teisėj daugiausia žinių turi Tininga, bet mano nuomone, išeinant iš darbo galima vadovautis DK 175 str.: nepanaudotos kasmetinės atostogos suteikiamos nukeliant atleidimo datą.

Ačiū ačiū

Šiaip tokiose situacijose daug kas galima, bet matyt ten susiklostė tokia padėtis, kad tie šalių suderinti veiksmai jau nelabai galimi. Nežinau - bet spėju

Net neketinu su Tininga varžytis
Galima vadovautis tuo str., bet šiaip jau atostogos turi būti suteikiamos pagal iš anksto sudarytą grafiką ( jis turėtų būti sudaromas metų pradžioje). Ir didelės įmonės, kuriose daug darbuotojų, tuo vadovaujasi, kad darbas vyktų sklandžiai. Įsivaizduokit, kad įmonėje yra trys buhalterės. Oras sušilo ir visos trys pareiškia norą nuo rytojaus atostogauti dvi savaites. Arba vairuotojai. Vadybininkai. Nesvarbu kas. Įmonės veikla sutriktų.
O jei gali nuo rytojaus išleisti neplanuojant kas dirbs tavo darbus, tai gali ir atleisti. Nes tų 14 dienų neprivaloma laikyti darbuotojo. Tas laikas skirtas susirasti naujam žmogui

oi trys buhalterės, kaip prabangiai :)
žinau buhalterę, kuri dirba viena ir keliose įmonėse, bet kampe visada stovi lagamanias, o jei geras paskutinės minutės pasiūlymas... apsimėto darbus... griebia bilietus ir skrenda, po visą pasaulį išmaišė


bet tame DARBE YRA APIE TAI SUSITARTA IŠ ANKSTO

keista reakcija. Normali stambesnė įmonė turi apie 2-3 buhalterius.

Kažin, Kjurate, jei Jūsų įmonėje vienas Jūsų buhalterių trenktų kumščių į stalą ir išrėkti. "Nuo ryt nebedirbu ir viskas", o ant jo 10 įmonių kabo, jokio perdavimo, kiti darbuotojai periimti fiziškai negali, deklaracijos ant nosies kabo, irgi nesuprasite to reikalavimo atidirbti?

Ne kartą turėjau panašių situacijų. Ateina laivavedys (mūsų pačių apmokytas) su prašymu atleisti nuo rytojaus. O kad kitas galėtų dirbti - paprastai reikia 3 ar net daugiau mėnesių apmokymų. Sakau, įspėjimo terminas 1 mėnuo. O jis: bet aš vis tiek nebeateisiu, nes jau rytoj išskrendu. Gavau gerą kontraktą.
Ir ką tu jam? Gali mojuoti kodeksais, kolektyvinėm sutartim ar dar kuo. Jo tiesiog nėra kaip darbuotojo... Jam nerūpi, kuo darbdavys jį pakeis.

Žuvis ieško kur giliau, žmogus-kur geriau. Jei gauna gerą pasiūlymą-jam vienodai kaip darbdavys tvarkysis. Jam svarbu sava gerovė. Gerai, kad bent perspėja. Aš vieną žmogų pažinojau, kad ryte atsikėlė, miego trūksta: "Ai, nebeisiu į darbą." Pasisuko ant kito šono ir toliau miega. Ir jis net nesivargina paskambinti, kad jo nebelauktų