Keičiasi darbo grafikas/noriu išeiti

Dirbu pamanini darba, prasidejus vasaros sezonui keiciasi darbo grafikas, jis man yra netinkamas. kaip elgitis ir kaip parasyti prasyma nutraukti darbo sutarti? ir ar privalau atidirbti. patarkite.

Jei tai nėra DS sąlygų pakeitimas, ir išėjimas savo noru, tai įspėjimo terminas yra 14 darbo dienų (pagal 5 d.d.savaitę).

120 straipsnis. Darbo sutarties sąlygų pakeitimas
1. Kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

O padal 129 str., turi Jus įspėti apie DS nutraukimą prieš 2 arba 4 mėn. ir išmokėti išeitinę išmoką.

Darbo grafiko keitimas nėra darbo sutarties keitimas, 120 str. čia netaikomas.

Žiūrint, koks tas grafikas, ir kaip apie tai parašyta darbo sutartyje prie nustatyto darbo laiko.
Jeigu buvo sulygta, kad dirbs 3 dienas per savaitę po 4 val. - pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. O dabar nori padaryt, kad dirbsi kasdien po 8 val. tai ir bus sutarties keitimas ir darbuotojo nesutikimas ir pan.

Darbo laiko normos keitimas ir grafiko keitimas yra skirtingi dalykai. Nelabai tikiu, kad kam "užtektų proto" į darbo sutartį grafiką įsidėti, nebent tai buvo speciali darbuotojo iškelta sąlyga įsidarbinant.

O kodėl ir ne. Dabar darbindamasi į įmonę, kurioje darbo laikas nėra nuo 8 iki 17 val, tikrai įsirašyčiau į darbo sutartį darbo grafiką. Nes teko apturėti malonumą, kad darbo sutarty numatyta 40 val darbo savaitė ir direktorius ėmė ir sustatė man grafiką 13-22 val. kad pardavėjai vienai parduotuvėje nebūtų baisu vakarais. Ir ką tu jam.

Jei DS surašytos konkrečios valandos, tai turėtų būti DS sąlygų keitimas. Bet argi DS kas nors rašo konkrečias darbo valandas? O jei neįrašo, tai čia tik pats gali išeiti, nes ėmė nebepatikti darbo grafikas... Darbdavys tikrai nesiūlys išeitinių.

būtent dėl tokių darbdavio manipuliacijų darbo laiku VDI ir siūlydavo visada konkrečiai DS surašyti darbo laiką.
Ypač jeigu tai ne standartinis darbo laikas 8-17 val. 40 val. per savaitę. Todėl kitaip dirbantys darbuotojai dažnai ir sutaria, kad rašom taip - dirbu antradieniais ir trečiadieniais 4 val. per dieną 8-12 val. ir viskas aišku. Už visokį kitokį laiką - viršvalandžiai.
Sutariau taip - taip ir dirbu.
O paskui sugalvoja keitinėti laiką kaip sau nori, o darbuotojui tai visiškai netinka, nes gal jis tom dienom nuo 13 val. jau dirba kitam darbe.
Darbdavys nori keisti kitaip - sėdam tariames, nuo kada, kaip, už kiek - netinka pakeistas darbo laikas darbuotojui, palik tą patį, arba siūlyk išeiti su išeitine

Tai būtų individualių derybų klausimas, o šios darbinant nėra dažnas reiškinys.

Pala, pala, kas, ką samdo? Ar jau įmonė nebegali savo darbo organizuoti taip, kaip geriau verslui?
Socializmas kaip jau ir baigėsi, net skandinavijoje nėra tokių apribojimų organizavimui.

Taigi... va čia ir prasideda darbuotojų išnaudojimas ir vergovė, kuri klesti po šiai dienai, o seimūnai, gavę otkatus iš verslininkų, prastuminėja kodeksus.

Prašom, organizuok, kaip geriau verslui, bet ir pakeitimus spręsk, aptark su darbuotoju, kuris tau dirba ir tau pelną uždirba. Skaitykis biški, mielas verslininke, o ne bele sugalvojau ir darysiu nuo šiandien taip, tau nepatinka - dink, arba dirbk kaip sakau, o tai pribaigsiu psichologiškai, moraliai visaip kaip, kad pats išlėksi ir dar aplinkiniuose rajonuose darbo negausi.

Štai tokie pas mus darbdaviai, tik valdžia to nemato ir dar jiems pataikauja, ir dar prijaučiančių turi

Ne darbdavio reikalas, kur darbuotojas nori būti. Ar įmonė tuo turi rūpintis? Nepatinka, nesusiderini reikalų ir eini iš darbo.
Niekada nesu jokioje sutartyje įrašius konkrečių valandų.

Vergovė irgi jau seniai panaikinta. Ar darbuotojas neturi teisės į savo asmeninį gyvenimą? Jei įdarbinant sutari, kad darbas nuo 8 iki 17 val, tai taip ir turi būti. O ne taip kaip darbdaviui patogu. Juk abi pusės yra žmonės. Tai kodėl nesitart kaip žmonėms? O pas mus darbdaviams kažkodėl atrodo, kad darbuotojas turi dar dėkingas būti už tai, kad gali dirbti

abi DS šalys turi būti lygios. Taigi, darbadvy, kažką nori keisti, nesusiderini reikalų, ar darbuotojui turi rūpėti??? mokėk, kad išeičiau, nes man tavo nesusiderinimai ir sąlygų keitimai netinka.

dar kartą įmetu:
DK120 straipsnis. Darbo sutarties sąlygų pakeitimas
1. Kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

tai va ir atleisk pagal 129 su visom sąlygom

a) Papasakok skandinavam apie vergovę, ten aukšti standartai apmokėjimui, maksimaliam darbui laikui ir minimaliom atostogom, bet darbo organizavimas - šventa darbdavio teisė.
b) Naujasis kodeksas labai stipriai suvaržo darbdavių galimybes organizuoti darbą, palyginus su galiojančiu naujame darbuotojų atžvilgiu yra du pabloginimai (išeitinės išmokos dydis ir įspėjimo terminas) ir per 100 pagerinimų (darbo laiko režimo keitimas tik darbuotojo sutikimu, darbuotojo kvalifikacijos kėlimo apmokėjimas, absoliutus draudimas atleidinėti nesutikus dirbti su sumažintu darbo užmokesčiu, drausminės atsakomybės panaikinimas, visiškos materialinės panaikinimas ir t.t.). Ir čia jau nekalbant apie marazmų procentą, kuris vienodai kenksmingas abiem pusėm, iš serijos "atostogos suteikiamos informavus darbdavį ne anksčiau kaip prieš dvidešimt darbo dienų".

Va čia ir yra didžiausia blogybė ir visų nelaimių ir tokio gyvenimo Lietuvoje priežastis

na ir naudkis sau ta šventa teisę - organizuok darbą, bet tardamasis ir derindamasis su tais, kurie tą tavo suorganizuotą darbą atlieka TAU, o ne išnaudok ir arogantiškai užvertęs pustuštę galvą vaizduok visagalį

Gal man patarsite, kaip geriau padaryti...
Nenoriu sutikti su papildomu darbu, kuri darbdavys nori pavesti man isejus is darbo skyriaus vadovui. T.y. prie mano esamu darbu dar perimti ir skyriaus vadovo buvusius darbus. Realiai suvokiu, kad visko padaryti tikrai bus neimanoma plius siulomas atlyginimo pakelimas yra nedeakvatus. Dabdavys niekada nedaro jokiu isakymu del algu pakelimu, nera jokiu pareigybiniu instrukciju, ds nurodytas uzmokestis ivardijamas, kaip nemazesnis nei minimalus, sutartyje apie darbo pobudi taip pat nera. Taigi jokio apibreztumo, jokios dokumentacijos, nieko. Pagal koki dk str. galeciau reikalauti atleidimo siuo atveju? Savo noru prasymo rasyti nenoriu, nes nesijauciu privalanti sutikti su reikalavimu taip dirbti. Isvis kaip as irodysiu, kad tai ne mano nuolatines pareigos (tos papildomai pridedamos dabar), jei niekur nera aprasyta ka as isvis darau toj imonei... Kaip nenukenteti

Kai niekas neaprašyta ir nėra konkretumo, nėra lengva apsiginti. Yra didelė klaida pasirašinėti tokio pobūdžio sutartis...
Šiuo atveju galiu patarti rašyti darbdaviui pasiūlymą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, pagal DK 125 str. ir paprašyti kompensacijos. Aišku, darbdavys gali su tuo ir nesutikti. Galite išdėstyti savo argumentus, kodėl jus netenkina pakeistos darbo sąlygos - nepaisant to, kad tai nėra aprašyta kituose dokumentuose.