Inventorizacija

Turiu grynų pinigų patikrinimo kasoje aktą ir banko suderinimo aktą. Ar reikia dar surašyt pinigų inventorizavimo žiniaraštį? Jei taip, gal kas pavyzdį įmesit? labiausiai domintų vidinis lapas..neįsivaizduoju grafų..gal jau pervargau ačiū.

nu kas nors a

Gal tiks Grynuju_pinigu_skaiciavimo_apyrasas_EKA.xls Grynuju_pinigu_skaiciavimo_apyrasas.xls Grynuju_pinigu_patikrinimo_kasoje_aktas.xls

Dėkui, Rolf, bet tokį aš turiu - čia kur prisegei, tai pas mane kaip patikrinimo akto priedas toks yra. Mane va domina labiau kaip atrodo sąskaitos banke inventorizacija... jei tokios apskritai reikia

Aš neseniai skambinau į banką dėl likučių suderinimo, tai man pasakė, kad visi likučiai matosi banko išrašuose. Tai tik nusiunčiau laišką su auditorių prašymu, kad bankas pateiktu visą reikiamą informaciją apie musų sąskaitas ir likučius.
Tai taip suprantu, kad jokių inventorizacijos aprašų banko likučiams nereikia.

aš turiu tokį suderinimo aktą. šiaulių bankas jį pateikia ir be prašymo. dėl inventrizacijos žiniaraščio supratau. dėkui

Prašau pagalbos:
padarėm inventorizaciją - vienos prekės Nr.1 yra 10 vnt (pagal apskaitą t.b. 9 vnt pirkimo kaina 10 Lt), kitos prekės Nr.2 yra 9 vnt. (t.b. 10, jos pirkimo kaina 9,50Lt). Skirtumas tarp prekių tik dydis (pirštinės dydis 8 ir dydis 9).
Aš darau perrūšiavimą : nurašau prekės Nr.2 (už 9,50) ir užpajamuoju prekę Nr.1.
Klausimas: ar pajamuojant prekė Nr.1 turiu imti kainą 9,50 Lt (nurašytos prekės) ar 10 Lt ?
Ačiū!

Prašau patarimo

Pas mus įmonėje inventorizacijos metu susidarė dideli žaliavų skirtumai tarp buhalterinių ir faktinių likučių. Šie skirtumai susidarė dėl neatitikimų tarp gaminių kalkuliacijos kompiuteryje ir realiai gamyboje.
Taigi gavosi žaliavų trūkumas už 60,000 Lt. ir perteklius už 45,000 Lt. Įmonės apyvara apie 6 mln. Lt.

Ką daryti su šiais žaliavų skirtumais, kaip juos taisyklingai atspindėti buhalterinėje apskaitoje?

Prašau patarimo

Pas mus įmonėje inventorizacijos metu susidarė dideli žaliavų skirtumai tarp buhalterinių ir faktinių likučių. Šie skirtumai susidarė dėl neatitikimų tarp gaminių kalkuliacijos kompiuteryje ir realiai gamyboje.
Taigi gavosi žaliavų trūkumas už 60,000 Lt. ir perteklius už 45,000 Lt. Įmonės apyvara apie 6 mln. Lt.

Ką daryti su šiais žaliavų skirtumais, kaip juos taisyklingai atspindėti buhalterinėje apskaitoje?

Prašau patarimo

Pas mus įmonėje inventorizacijos metu susidarė dideli žaliavų skirtumai tarp buhalterinių ir faktinių likučių. Šie skirtumai susidarė dėl neatitikimų tarp gaminių kalkuliacijos kompiuteryje ir realiai gamyboje.
Taigi gavosi žaliavų trūkumas už 60,000 Lt. ir perteklius už 45,000 Lt. Įmonės apyvara apie 6 mln. Lt.

Ką daryti su šiais žaliavų skirtumais, kaip juos taisyklingai atspindėti buhalterinėje apskaitoje?

Na prašau kas nors pagelbėkite

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Trūkumas nurašomas į sąnąudas (netekimus?), o perteklius - užpajamuojamas.

Tačiau į sąnaudas, priskiriamas leidžiamiems atskaitymams, galima nurašyti 1 proc. trūkumo nuo apyvartos (to kaip ir užtektų), tačiau galima nurašyti trūkumus atsiradusius dėl natūralios netekties, kaip mano atveju, kai trūkumai susidarė dėl neatitikimų kalkuliacinėse kortelėse.
Ar galima tokio dydžio trūkumą nurašyti į sąnaudas mažinančias apmokestinmąjį pelną. Ar reikia atstatinėti PVM?

Čia taip galima tik natūralią netektį. Tai niekaip nesusiję su jūsų atveju:))[quote:16bc4a5f63]68.2. dėl perrūšiavimo susidariusį perteklių ir trūkumą galima įskaityti įstaigos vadovo sprendimu, vadovaujantis steigėjo (ministerijos, departamento ar kitos tarnybos) nustatyta tvarka, jeigu turtas turi panašią vartojimo paskirtį ir išorę. Jeigu panašaus trūkstamo turto vertė yra mažesnė už jo pertekliaus vertę, pertekliaus suma užpajamuojama. Jeigu trūkstamo turto vertė yra didesnė už jo pertekliaus vertę, skirtumo suma priskiriama prie gautinų iš kaltų asmenų sumų;[/quote]

Ką pasiūlytumėt daryti, kad tokios sumos nereiktų nurašyti į neleidžiamus atskaitymus??
Tiesa, o kaip PVM, ar reikia atstatinėti??

Ką daryt, jums pacitavau.
Sprendimą priima ne buhalteris, jei ką, o direktorius.
Visų pirma atliksite perrūšiavimą, o tuomet vykdysite tolimesnius direktoriaus nurodymus:
- ar nurašyti
-ar ieškot kaltininkų
PVM teks atstatyti, nes nebeuždirbsite nuo šių atsargų apmokestinamų pajamų.
O gal kas kompensuos nuostolius
Arba sugebėsite įforminti natūralią netektį.

o kaip atliekamas perrūčiavimas?
mes gaminame šaldytus pusfabrikačius, jų gamybai naudojame daug įvairių žaliavų: mėsa, miltai, bulvės, krakmolas, soja ir t.t.

Pagrindinį trūkumą sudaro mėsa, tai koks gali būti čia perrūšiavimas??

Suvalgėt mėsytę, o mums sojos pridėjote:))))

Na jei trūksta, juk sprendimą, ką daryt, turi priimti vadovas.
Tai gal yra kalti Gal kalkuliacijos negeros, ar dar kažkas. Kažkas vagia ir pan.
Jei teks nurašyt, tai bus neleidžiami ir PVM teks atstatyt.

Tai ar yra nuomonių?

O ar galima nurašyti kaip natūralią netektį dėl to, kad prekės morališkai paseno?Tiesiog mes iš popieriaus gaminame gaminius, o jei jis kažkiek pastovi, tai atsiranda naujesnių, gražesnių ir niekas nenori jau iš ano daryti, taip ir stovi sandėly, ką daryti?