Pasijuokime mieli draugai

Duodu.Ir labai dažnai.Turiu kaimynę, senutę, kurią Dievas ir žmonės užmiršo...Turiu psichikos liga sergančią pažįstamą, kuriai užtenka , kad ji GALI dirbti (renka šiukšles teritorijoje ir užsidirba, ir jaučiasi reikalinga)...man labai malonu padėti tiems, kurie stengiasi kabintis į gyvenimą visais būdais ir jėgomis.Duodamas gauni labai daug.

Būtent....

negaliu nepritart ir neparasyti paskaicius siuos Loretos zodzius. JIE taip pat ZMONES, paprasciausiai - vieniems taip susikloste likimas, kiti savu noru pasirinko toki gyvenimo buda.... Prisimenu buvo vienas benamis, as irgi retkarciais su juo pasisnekedavau, duodavau keleta litu... Nepatikesit, bet matyt jis vienintelis manes karta paklause "Ponia, ar jus laiminga ?". Prisimenu ta karta vos nepradejau verkti is gerumo. Juk visi mato mane skubancia, visada pilna gyvenimo dziaugsmo, niekam net i galva neateina, kad as galiu tureti problemu, o va tas zmogelis paklause.... Ir dar karta klause jis manes "Ponia, ar labai mane smerki?". As atsakiau "Ne, nes as nezinau kas manes pacios laukia."......
Todel niekada neskirstau zmoniu pagal kategorijas. Kiekvienam musu skirta vienodai vietos po saule...

Nereikia visų tokių žmonių idealizuoti.Prisiminiau atvejį, kai moteriškė išnešdavo maisto vienam benamiui, rūpinosi kartais juo (mat buvo panašus į jos žuvusį sūnų)...po savaitės jis ją apiplėšė ir nužudė....

Pratęsiu, nors ne ta tema. Aš žinau žmogų, kuris grįžo iš gatvės jau 7 metai, ten prabuvo kelis metus. Gyveno iš vagysčių ir elgetavimo. Žinote kas jį išgelbėjo? Pinigų stygius ir smurtas agresyvių benamių. Jis pastoviai mynė kelius pas buvusius draugus, pas seserį, kuri gyveno pasiturinčiai, prašydavo paskolinti pinigų. Ji jam neskolindavo, sakydavo taip, kai atvažiuosi pas mane su mašina aš tau tada paskolinsiu ne tik 10 litų. Jau 7 metai jis švarus, turi šeimą, darbą, ir vis dar lanko anoniminių alkoholikų klubą. Išmalda yra išmalda, bet manau, kad ištiesti ranką išmaldai sunkiausia yra tiems, kuriems labiausiai jos reikia. Man širdį skauda, kad į elgetų" gretas įsitraukia 25-30 metų jaunimas ir jų daugėja. Jiems nereikia 1 lito ar 0,50 centų, jiems reikia dienai žymiai daugiau ir jie gauna.

Dieve mano, tai juk tikrai labai sunku - prašyti išmaldos.
Tai - pats dugnas.....
Pas mus kartas nuo karto apsilanko jauna moteris.
Ji savo krepšelyje visada turi primegztų kojinių.
Kadangi mezgu pati, o ir mamulė kojines dar sukurpia, tai jau tikrai man jų nereikia.
Bet visada duodu jai pinigų vien už tai, kad ji turi eiti su ištiesta ranka. Ir eina ne tuščiomis. Ji tikisi bent parduoti.
Įvairių jų yra....
Jau kažkada pasakojau kažkurioj temoj, kad globojau 2 benamius, kuriuos kažkada kažkas apgaule išgyvendino iš jų buto.
Gyveno jie šiukšlyne.
Nuveždavau jiems maisto, drabužių. Kartais rasdavau vdupel gatavus. Padėdavau lauknešėlį prie būdelės durų....
Bet vasarą visada sulaukdavau pirmų bet kokių uogų kibiraitį. Grybus nešdavo, tik imk...
Mes pasišnekėdavome, duodavau dar ir pinigų. Ir man jų žvėriškai gaila..

Moters jau nebėra. Vyriškis dabar jau kažkur kitur.
Mačiau jį dar keletą kartų, bet visiškai prasigėręs ir puolęs.....
Man plyšta širdis....

O kažkada prie manęs turguje priėjo vaikas ir paprašė maisto. Ne pinigų....
Tuomet pažiūrėjau jo krepšelio turinį ir nupirkau to, ko tame krepšelyje dar nebuvo.
Dabar jau neprisimenu, bet žinau, kad ten buvo kiaušinių, batonas, makaronų....

Skaitydama...nuraudojau posmą...
Geruolės jūs.
Tikra tema "pasijuokime" :))

Va, va, būtent :)))

Paskaičius susimasčiau, kad tikriausiai neturiu širdies, nes galėčiau juos nušauti. Sveiki vyrai nuo pat ryto sėdi prie butelio ir dejuoja, kad gyvenimas š....., kai tuo tarpu jų žmonos tvarko visą ūkį (kaime) ir sugeba dar nuvažiuoti atidirbti darbe. O jie ką sugeba, prisigerti ir mamas pensininkes arba žmonas reketuoti alui ir cigaretėms.

pritariu Laimuks. Tikrai šaudyt reikia tokius bjaurybes.

O aš - už priverstinį tokių gydymą. Jie - ligoniai. Dauguma.

gal ir ligoniai. Bet dauguma tai tinginiai!

Kodėl matoma tik tai, kas bloga, negera.
Ir visai nepastebima tai, kas gražu, geri darbai, dori žmonės. Ir tokių žmonių žymiai daugiau, negu nevykėlių. Bet kažkodėl tik tie nedorieji pastebimi, apkalbami.
Taip skubame juos teisti. Manau, kad kiekviename žmoguje galima įžvelgti ir kažką teigiamo. O ir mes nesame tokie jau geruoliai, "šventieji".

matom ir tai kas gražu ir gera.
Nu bet žymiai įdomiau aptarinėti tai kas bloga

Ne visiems patinka aptarinėti tai, kas bloga. Mane pavyzdžiui tai slegia, gadina nuotaiką, blogai nuteikia.
Lengviau ir maloniau yra pasakyti gerą žodį, pagirti. Tada ir nuotaika geresnė.

čia, matyt, kam nuo ko nuotaika gerėja:)))

Labai vietoj ir laiku šitas failiukas.
Kai kam gal vertėtų susimastyti gan rimtai Itrukes asotis.rar

Jei vien tai matytume, tai degraduotume kartu su jais

[quote="Kristiana__"]Labai vietoj ir laiku šitas failiukas.

Tikrai labai vietoje ir laiku.