Deponuota alga ir GPM sumokėjimas

Mano įmonė atidavė saugoti notaro kontorai kiemsargio deponuotą
darbo užmokestį už 2003 01-03 mėn. 18 000 Lt. Kiemsargis buvo informuotas. Įmonė išdavė pažymą apie gautas pajamas .Kiemsargis nusipirko butą.Kokį dokumentų klastojimą mano įmonei gali "pripiešti', jeigu kiemsargis iš notarų kontoros neatsiemė SAVO pinigų? Nuo to momento, kai pinigai yra notarų kontoros sąskaitoje, mano įmonė atlieka "informacinio langelio" funkciją -ieškot pinigų, vat jum adresas, ten ir ieškokite, o mes jau nie prie ko.
Ane?

Tiesi reikia nei nuo ESMĖS neatitrukti, nei Nuo LOGIKOS - ateina žmogus pažymos - o kam jam pinigai aišku jis jų neims - Nematau kad situacija reali.

Kitaip tariant, tuos pinigus išmokėsi ne Tu pats, o notarų kontora pagal Tavo įgaliojimą. Kai notarai išmokės pinigus, turės Tau pranešti apie veiksmų atlikimą, ir tik tada Tu laikysi, kad pinigus Tu išmokėjai.


Jei Tu esi skolingas man, tai man vienodai, kur Tu dėsi savo (tuo metu jie yra Tavo) pinigus, savo skolą atsiimt aš ateisiu pas Tave. Ir jei ta notarų kontora išsprogs, išmirs ar jai dar kažkas atsitiks - manęs tai nedomina. Tu esi skolingas man, o iš notarų kontoros kaip nori, taip ir išsiieškok. Kitas klausimas, jei Tu pinigus padėsi pagal mano prašymą - tada visa atsakomybė jau teks man.

Dėl dokumentų klastojimo. Jei Tu duosi man pažymą, kad aš iš Tavo "išmokėtos" (realiai - deponuotos) algos nusipirkau rūmus ir čia pat susimokėjau už tuos rūmus grynais, Tu tampi mano nusikaltimo bendrininku: pinigų aš realiai neturėjau, mokėjau iš kažkokių juodų-nedeklaruotų, už kuriuos mokesčiai aiškiai nemokėti. Duodamas tokią pažymą, Tu mane pridengi, t.y dalyvauji nusikalstamoj veikloj :)

Dar kartą prašau atsakinėt į užduotą klausimą, o ne vedžiot savas teorijas :) Jei reikia patarimo, kaip išeit iš susidariusios situacijos, aš taip ir klausiu, o dabar klausiu konkrečiai: kokias sumas rašysi pažymoj?

Dėl realumo-nerealumo. Prisimink teoriją (filosofijos?) "akmenys negali kristi iš dangaus", kur esmė tokia, kad jei kažko nežinai, nereiškia kad taip būti negali. Pvz daugelyje įmonių pareiškimai "išmokėti atostoginius po atostogų" rašomi dėl buhalterio patogumo. Firmoje kur aš tvarkau apskaitą yra keli darbuotojai, kurie visada patys prašo mokėti atostoginius po atostogų - jiems taip patogiau, labiau patinka. Ar dabar aš su jais turėčiau ginčytis ir kažką įrodinėt?

Taip Tiesi turi - tu turi pasakyti, kad tai ne tavo sugalvota tvarka - tai kad tu vykdai įstatymą (tai tavo pareiga, o ne noras) - ir sumoki tada, kai privalu, o ne tada kada kai kazkas pasakys noriu ar nenoriu.

Nori atsakymo į klausymą ? Ir tau ne svarbu ar jis realus ar ne realus ar tai tik teorija ar filosofija ? Nesvarbu - prašom. Jei deponuota - į pažymą rašyčiau visas sumas įskaitant deponuotas(ir nematau tame jokio kriminalo). - Į teorinį klausimą - teorinis atsakymas.

DK gina darbuotojo interesus. Bet nuo ko DK gina darbuotojo interesus šiuo atveju? Nuo paties darbuotojo? Tada traktuojam taip:

"mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek ... "- šiuo atveju dėl darbuotojo kaltės, nes pagal jo paties pasirašytą dokumentą jis tų pinigų prieš atostogas gauti nenorėjo.


Grįžtant prie .

Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:
1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos.
Nei VMI, nei FM nesuteikta teisė keisti .

Tiesi nedaryk savo teorijų - taip nėra. Kaltė - tai neteisėta veika, kuria padaroma žala(sau ar kitiems). Prašytas prašymas jokių būtų nėra kaltė ar jos įrodymas.
Čia ne buhalterio reikialas žmogus norėjo ar nenorejo gauti - tu išmoki ir viskas ĮSTATYMAS ŠIO ATVEJŲ NEDUODA TAU TEISĖS DISPONUOTI įvykiais.

Tik nepradėk pasakoti - kad tu duodi žmogui pinigus, o jis sako ne nenoriu - neimsiu parašysiu prašymą. Kokios problemos - pasideda į banką ir laiko - kiek nori.

[quote:17d288213a]
Grįžtant prie .

Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:
1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos.
Nei VMI, nei FM nesuteikta teisė keisti .
[/quote]
VMI dėl deponavimo savo nuomonę pareiškė - belieka ją apskusti FM.
Be to Tiesi jei pastebejai į pažymą įtraukiamas ir 12 mėn. atlyginimas nepriklausomai nuo to kad jis dar neišmokėtas (na + 10 d. taisyklė) -
"41. Su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos (apskaičiuotos už ankstesnius mokestinius laikotarpius), išmokėtos per mokestinio laikotarpio sausio mėn. 10 darbo dienų, laikomos ankstesnių mokestinių laikotarpių išmokomis." - Nieko asmeniško viso pretenzijos VMI.
[/quote]

To tiesi
Nebuk tu tokia uzsispyrusi ir aklatike savo nuomones, jeigu su ta nuomone nesutinka vmi ir 99 procentai teisininku.... neamnyk kad laimetai jeigu pradetai gincytis:) cia tai kas liecia tai ka parasysiu zemiau.
Dar karat pakartosiu kas yra laikoma deponavimu teisine prasme, o ne filosofiniais ar zodynu terminais, t.y. tai kada deponavima reglamentuoja teises aktai ir jis juridiskai galioja ir butu įrodymas teisme.
LR 6.56 str. kreditorius prievole skolininkui, musu pirminiu pavyzdziu, darbdavys darbuotojui turi teise ivykdti sumokedamas pinigus į NOTARO BANKO AR KREDITO ĮSTAIGOS DEPOZITINĘ SĄSKAITĄ. t.y. deponavimas juridine prasme reiks jeigu sumokesi pinigus i viena is auksciau isvardytu instituciju. Jeigu tu "Deponuosi" pas save imoneje, tai toks deponavimas gal ir butu laikomas deponavimu faktiniu, bet JIS NETURETU VISAVERTES JURIDINES GALIOS, t.y. irodyti kad darbradyvs tinkamai įvykdė savo pareigą ismoketi atlyginima darbuotojui teismui, jei kiltu gincas TU GALETAI TIK TADA JEIGU SUMOKETAI BANKUI AR NOTARUI, o ne pas save deponuotai.
Deponuojama tada daznaiusiai (visi pagrindai nurdoyti 6.56 str) kai nezinia kur darbuotojas yra arba jis vengia priimti atlyginima. Jeigu sutarta, kad mokama i sąskaita atlyginimas, tai deponavimas turi buti is esmes daromas tada jeigu neįmanoma į sąskaita pervesti, tarkim sąskaita uždaryta visai.
Tai tokiu atveju tai KAD DARBUOTOJAS NEATIENA PASIIMTI PINIGU IS BANKO AR NOTARO, kur jie deponuoti tai jau ne DARBDAVIO PROBLEMA, o vien tik darbuotojo. Ir jeigu per ta laika Bankas bankrutuotu, o darbuotojas dar butu neatsiemes pinigu, tai DARBDAVYS TA DARBUOTOJA GALETU SIUSTI I KETURIAS PUSES IR NIEKO JIS IS DARBDAVIO NEGAUTU. tai būtų darbuotojo problema.
Trečia, negaliu garantuoti, bet kiek pamenu ir bankininkyste kurso, tai bankuose ar notarų sąskaitose depnuotomis sumomis nei notarai nei bankai negali atlikti jokiu piniginiu opreaciju, nes laikoma kad jie tuos pinigus tik laikinai saugoja. Tai reiskia, kad net ir bankrutavus bankui tiek pinigai neina visu kreditoriu bendram reikalavimu patenkinimui, bet atiduodami tam darbuotojui. Dėl to garantuoti negaliu bet tuo esu beveik tikras.
Tai apie auksciau nagrineta situacija apie deponavima isvardyta situacija yra taip trumapi:
DEPONAVO PINIGUS DARBDAVYS-LAIKOMA, kad js sumokėti PRIEVOLĘ ĮVYKDAĖ TINKAMAI (6.53 str. 2 d.) - laikoma, kad tą pačią dieną juos FAKTIŠKAI GAVO DARBUOTOJAS () - iki Sekančios darbo dienos DARBDAVYS TURI SUMOKĖTI GPM į biudžetą.
Depnuojama, kai darbuotojas pažeidžia savo pareigą pinigus atsiimti arba nesudaro sąlygų juos jam išmokėti, o jeigu jis KALTAS Dėl to, tai dėl to DARBDAVYS negali nukentėti ir niekada nebus kaltas, o atsiimti pinigus is BANKO AR NOTARO tampa nuo depnovaimo momento tik darbuotojo problema, nu arba banko ar notaro, jeigu tuos pinigus notaras ar bankas neteisetai pradangina. Bet kokiu atveju dardavys svarus lieka.

Paklausiu kitaip:

Jei darbuotojo alga lieka įmonės kasoje (t.y. darbuotojui dėl kažkokių priežasčių nėra išmokama), ar tie pinigai gali būti laikomi faktiškai išmokėtais?

Ir dar kartelį perklausiu:
6.56 straipsnio veiksmais?

Dar truputukas apie deponavimą buhalterijoje ( tai galima laikyt "filosofiniais terminais"?)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
2000 m. vasario 17 d. Nr. 179
Vilnius
DĖL Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo
8. Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nurodytą laikotarpį, privalo:

8.1. mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį "Deponuota";
8.2. sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį;
8.3. mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti.

Klausimas Paukščiui, kaip teisininkui :)
Ar suma, nurodyta žiniaraštyje ir pažymėta žodžiu "deponuota" yra laikoma darbuotojui faktiškai išmokėta suma?

Iš tarybinių laikų prisimenu, kad kasininkas atlyginimų dieną išsiimdavo iš banko atlyginimams pinigėlius pagal tikslini čekį. Algų išmokėjimui, kaip ir dabar, buvo griežtas terminas. Neišmokėtos sumos budavo deponuojamos ir grąžinamos į banko sąskaitą (įmonės atsiskaitomąją), nes kasoje jas laikyti buvo draudžiama-visi pinigai būdavo nuiminėjami griežtai pagal paskirtį su kodais. Kasoje galėjo likti tik nustatytas pinigų limitas.
Dabar viskas pasikeitė, privalomų limitų nėra, mokėti galima iš kasos likučio, nenuimant iš banko, ir pats deponavimas man kaip ir neteko prasmės-pats kasininkas išsiima algoms iš kasos ir pats ten pat deponuoja-paima iš seifo ir atgal padeda O valdžia nesiteikia aplamai paaiškinti, kas tai per daiktas deponavimas, su kuo jis valgomas ir kaip turi būti vykdomas. Kiek skaičiau-išvis nėra niekur aprašyta. Kaip naujai iškeptiems buhalteriams aplamai suvokti-kas tai yra?
Ir Paukščiui manau reikia susieti straipsnius su mokesčus ir buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais.

Dėl susiejimo su buhalteriniais aktais tai teisinga pastaba, bet kaip jau patys rašėt ir matot nelabai tuose aktuose sąvoka apibrėžta.
kasos taisyklėse pasakyta deponuoti o ka reiškia nepaiškinta
6.56 sakma kad sumoka į DEPOZITINĘ SĄSKAITĄ. nu tai tokioje sąskaitoje pinigai yra depnuoti, o visą procesą galima vadinti deponavimu.

Kiekvienam įstatyme yra pradžioje sąvokos, bet jose vis tiek ne visi apibrėžimai duodami ir kai kurios sąvokos arba papraščiausiai logika apibrėžiamos arba remiantis teisės normų aiškinimu, t.y. iš jų prasmės.
Nežinau man seniai į galvą yra įkalta kad depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai yra depnuoti....tik dabar supratau kodėl kelis kartus klausiat kur apibrėžta sąvoka depnovimas, nes man atrodė kad savaime suprantamas dalykas kad depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai yra depnuoti
Čia tas sindromas kai galvoji kad kitas žino ką tu galvoji todėl dalį minties praleidi
Tai va o kodėl nuoroda tik į tą apibrėžtos sąvokos - tai jomis ir vadovaujamasi.
Tai tokia mano logika.
Dėl to kad pinigai lieka įmonės kasoje ar tai laikoma išmokėjimu, jeigu parašai, kad juos deponavai?
Kaip minėjau prievolę išmokėti atlyginimą įmonė garantuotai būtų laikoma įvykdžiusi tik tuo atveju jeigu sumokėtų jį į NOTARO AR BANKO sąskaitą. Jeigu pinigai liktų kasoje įmonės, manau kad tai nebūtų laikoma išmokėjimu ir prievolė sumokėti irgi neatsiranda. Argumentas paprastas nu pasakė įmonė kad pas save deponuoja, bet jai vis tiek lieka reali ir neatimama galimybė neišmokėti pinigų, t.y. išmokėjimas vis tiek priklauso ne vien tik nuo darbuotojo bet ir nuo įmonės. Jeigu pervesi į notaro sąskaitą, tai tokiu atveju jau notaras tik pareikalavus darbuotojui jam privalės mokėti ir įmonės jau neklaus leidžia ji ar ne net jeigu praeis nuo deponavimo keli metai.
Tai tiek minčių

Deponuoti - pinigus, vertybes, brangenybes atiduoti saugoti į banką ir laikyti jame. (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1993)

Dėl susiejimo su buhalteriniais aktais. Pirmiausia deponavimo sąvoka reikalinga kasos operacijoms. Išmokėjus algas pagal žiniaraštį, išrašomas KIO ir įtraukiamas į kasos knygą. Ties tomis eilutėmis, kur nėra darbuotojo parašo, įrašoma "deponuota" ir pinigai neišmokami, KIO išrašomas faktiškai išmokėtai sumai, kuri traukiama į kasos knygą.
Tais atvejais, kai įmonė algų nemoka pagal žiniaraštį, o moka kiekvienam darbuotojui rašant KIO, deponavimo sąvoka nereikalinga.

Pratęsiant mintį apie išmokėtus-neišmokėtus pinigus. Štai kolegos sako, kad į darbuotojui duodamą pažymą apie gautas pajamas įtrauktų ir sumas, kurios turėjo būti išmokėtos darbuotojui, tačiau realiai tos sumos liko įmonės kasoje. Mane labai domintų teisininko nuomonė šiuo klausimu?

Gal ne visai i temą, bet apie DU. Jei įmonė yra ne PVM mokėtoja, tai ji negali prašyti užskaityti sumokėtą PVM ?

Ir gal žinot kokie delspinigiai skaičiuojami, jei vėluojama sumokėti pajamų mokestį nuo DU???

ačiū

Delspinigiai už pavėluotai sumokėtą GPM - 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.
O prie ko čia DU su PVM, nesupratau. Bet PVM atskaita tikrai negalima ne PVM mokėtojams.

Vienai mielai kolegei, kuri čia modeliuoja virtualias, neapčiuopiamas, ir sakyčiau fantasmagoriškas, siaubo-fantastines ir, netgi - situacijas iš ANAPUS-siūlyčiau atsižvelgti į protingumo ir ekonominio pagrįstumo kriterijus ir ribas, kurias (savo įmones veikloje) jau nusistačiau. Litai tai būtų:
- iki 10 000 palieku įmoneje;
- virš 10 000 keliauja pas notarą.
Nenorintis atsiimti pinigų pilietis mažiausiai DU kart informuojamas pagal gyvenamą vietą, kad "pagaliau, po perkūnėliais" atsiimtų savo uždirbtus
litukus.

Su 9999 Lt.(kasos ar banko išrašas)+ dviem pranešimais+ liudininkų parodymais+vidutiniu teisininku DRĄSIAI keliauju į teismą, kur mano
įmonei bando prisiūti " dalyvavimą nusikatamoje veikloje", "duomenų falsifikavimu" ir kitus svieto pabaigos elementus.

Per tave, artai, tikrai žvaira paliksiu

Jo, čia nuo šitos diskusijos galima ne tik sužvairėti. Suprasčiau, žmonės tiek prakaito lietų diskutuodami apie knygas, meną, grožį, kosmosą, būties trapumą, o čia...

Oi, y kagi tip ten prirašiau?