Mums patikę įvairiausi FILMAI

tai sėdėt ir nereikia, galima gulėt

Geriausias personažas iš šio serialo man, Onuro teta. Super bobulė. Onuro mamos galvos skausmas.
O pats moteriškiausias - tai Kano močiutė. Švelni, kantri, verkianti ir be galo išmintinga.

To vaikiuko- Kano tėtis, yra tos verkiančios močiutės vyriausias sūnus. Jis žuvo autoavarijoje. O, kadangi vedė ne savo luomo moterį- Šachrezadą, tai tėvas ( o ir motina priversta) jo išsižadėjo.
Kada Šachrezada sužinojo kad Kanui reikalinga kaulų čiulpų transplantacija, kurios kaina 200000 JAV dolerių, ji kreipėsi į Kano senelį, kaip į paskutinę viltį kad tas paskolintų pinigų. Deja.... Senelis dar kartą ją su vaiku atstūmė. Jų sūnaus vardas buvo Ahmetas (Kano tėvas). Todėl ir užsitarnavo nemalonę....
Beje, lietuvaičiai anonsuodami serialą giriasi , kad šiame seriale kalbama apie Lietuvą. Kad minimas Lietuvos vardas. Nežinau.... Ar rusai vertimą padarę netinką, ar ką.... Bet jie aiškiausiai seriale mini Latviją, o ne Lietuvą....

O pabaiga, iš to ką mačiau bus tokia: vaikiuko mama susimylės arba su savo viršininku, arba su tuo dar vienu tokiu labai gražiu vyruku, kuris, matosi, jai neabejingas. Senelis, prieš mirtį, paliks kalną pinigų savo anūkui ir gailėsis, kad atstūmė.
Tų senelių sūnus bus demaskuotas dėl neištikimybės. O daugiau personažų aš ten ir nežinau

Nieko nuostabaus, pasivažinėjus po pasaulį supratau, kad Lietuva ir Latvija suprantama kaip ta pati šalis

Aha, iš karto užmiegu. Gali būti pats įdomiausias pasaulyje filmas.
Tik sėdėt ir dar ką nors rankose laikyti. Jei ne mezginį, tai maistą :))))
Na, dėl maisto tai problema. Jau reikia save riboti. O va mezginys - idealu.
Važiuojam dabar į teatrą, būtų gerai, kad ir ten būtų galima mezginį turėti

Pabaiga visai ne pasakiška. Nėra tos šeimyninės idilės, kurios mes gal laukiame. Labai realistiška, ant žemės nuleidžianti, pabaiga. Gero žiūrėjimo kantriesiems.

dabar susinervinau ei tokia pabaiga

O reikėjo sunerimti. Nes, bijau, kad po tokio stipraus musulmono (Onuro) vyro personažo, dar ne viena jauna, graži, meilės išsiilgusi lietuvaitė susižavės jų kerais. Ir papuls į jų glėbį.....

O mano sūnėnas vedė persę Irane
Sesuo laabai nelaiminga

Čia iš kokio filmo?

Juk nuo mūsų, mamų, deja, tai nepriklauso....

Mažiau mamos egoizmo turėtu, laiku bambagyslę nukirptu, tada ir laimingesnės būtu

Labas rytas. O kur jūs įžvelgiate mamos egoizmą šiuo atveju ? Ar negalėjimas bendrauti su marčia jau egoizmas? Ar sūnaus išvykimas į svetimą, vargu ar draugišką, šalį, tai jau egoizmas ? Ar tai kad anūkai nesusikalbės su močiute taip pat egoizmas? Galų gale, ar mamai visai nerūpėti turėtų?

Deja deja...
Tai ne filmas
Atsiprašau, kad ne į temą

O kodėl jie nesusikalbės su močiute? Juk jų tėtis LIETUVIS.
Jei man kada nors nutiks taip, kad nesusikalbėsiu su anūkais, suprasiu, kad augindama vaikus kažką padariau labai neteisingai, neužauginau aš jų lietuviais, kurie gerbia savo tėvynę, savo kalbą, senelius ir prosenelius.
Ir kaltinti deja nebus ką

Didžiausią įtaką vaikų auklėjimui turi mama. Kalbėkime kaip norime. Ypač musulmonų pasaulyje.
Ir man nuoširdžiai gaila tų mamų, kurių vaikai taip susidėlioja savo gyvenimus. Pati turiu suaugusią dukrą. Dažnai pagalvoju-ką daryčiau jei man taip nutiktų. Atsakymo tikrai nežinau. Bet kad būčiau dėl to nelaiminga, tai faktas.

Iranas labai normali šalis su kai kuriomis griežtomis taisyklėmis. Ten labai svetingi žmonės. Visada ji gali aplankyti savo vaikus. Anūko tėvas lietuvis, todėl jeigu teisingai jį užaugino jis savo vaiką taip pat išmokins daugiau ar mažiau lietuviškai. Babai taip pat į sveikatą pramokti kelis marčios kalbos žodžius. O egoizmas tame, kad niekaip nesusitaiko su faktu kad vaikai gyveną savo gyvenimus, o ne tėvų ir ne prie jų šiknų.

Na kaip čia pasakius... Tikrai nebūčiau laiminga (tfu tfu), jei mano dukra nutekėtų į musulmonišką šalį, o tuo labiau Iraną. Nors esu labai tolerantiška religijų klausimu. Bet ... Perdaug skirtumų. Nuo ankstyvos vaikystės.
Ir nereikia čia apie bambagysles, toks jausmas paskaičius, kad baigė mokyklą ir tegu čiuožia nafig. Gal yra pas kai ką toks požiūris, bet aš su tuo niekada nesutiksiu. Kištis, lįsti, vadovauti- taip, nereikia, bet kad vaiko likimas nerūpėtų... Čia jau sorry.

Persai tikrai labai seną ir labai garbingą istoriją turinti tauta. Iš ten kilę daugybė iškilių žmonių, bet gyvenant ten, mums būtų svetima, ypač dabar, kai žinome, kokia ten santvarka.