Reklaminės medžiagos siuntimas

Įmonė perka reklaminę medžiagą iš kitos įmonės apie savo gaminamą produkciją, šią medžiagą siunčia vienam iš užsakovų į užsienį - neatlygintinai, sumokėdama siuntimo išlaidas.
Reklaminės medžiagos kaina yra gan didelė, siuntimo išlaidos - taip pat. Kaip teisingiausia būtų įforminti tokią operaciją?
Ir kitas panašus klausimas: pirkėjui, įsigijusiam brangų įmonės pagamintą gaminį, siunčiama to gaminio detalė - vėlgi neatlygintinai, nes yra susitarimas dėl garantinio apatarnavimo. Kaip elgtis tokiu atveju, jei tai ne pardavimas, ir patiriamos išlaidos?

Reklaminė medžiaga, nors ir brangi, bus, manau, reklamos sąnaudos. Jos transportavimo sąnaudas, užpajamuočiau į reklamos platinimo sąnaudas.

O kaip su garantinėm prekėm, nežinau. Man irgi tai aktualu

Gal jums padės tai:

Klausimas. UAB prekiauja importuotomis prekėmis, kurioms užtikrina garantinį aptarnavimą. Atidėjimai garantiniam aptarnavimui nedaromi. Ar UAB gali traukti į atskaitą garantiniam remontui panaudotų detalių pirkimo PVM.

Atsakymas. 1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis (2001 12 20 įstatymas Nr.IX-675, Žin., 2001, Nr.110-3992) vieneto leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės vieneto veiklai sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Kadangi parduodant prekes yra numatomas šių prekių garantinis aptarnavimas ir tai tiesiogiai yra susiję su įmonės pajamų uždirbimu, tai faktiškai patirtos šių prekių garantinio remonto išlaidos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis gali būti priskirtos vieneto leidžiamiems atskaitymams.

Vienetas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, spręsdamas išlaidų priskyrimo sąnaudoms, tenkančioms parduotai produkcijai, kriterijus vadovaujasi ir Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimo Nr.804 „Dėl ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės“ nuostatomis (Žin., 1993, Nr.58-1123, 2002, Nr.8-275). Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, šio nutarimo nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja nuostatoms . Pagal paklausime pateiktą informaciją atidėjimai garantiniam aptarnavimui nesudaromi, todėl pajamomis pripažįstama visa parduotos prekės kaina, išskyrus pridėtinės vertės mokestį.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio (toliau – PVM įstatymas, Žin., 2002, Nr. 35-1271) nuostatomis, asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju, įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Atskaitoma PVM suma nustatoma laikantis minėto PVM įstatymo VII skyriaus nuostatų.

Pagal PVM įstatymo 15 straipsnio nuostatas, į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami:

1) visi mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus patį PVM;

2) su prekės tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (tokių kaip įpakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė ir kitos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos.

Todėl parduodant iš užsienio gautą techniką ir kitas prekes, kurioms užtikrinamas garantinės priežiūros laikotarpis, į prekės pardavimo kainą yra įtrauktos ir garantinio remonto išlaidos. Šiuo atveju prekybos įmonė, prekiaujanti šiomis prekėmis, nuo visos prekių pardavimo kainos (įskaitant garantinės priežiūros išlaidas) iš pirkėjų paima PVM ir sumoka į biudžetą. Vadinasi, prekybos įmonė, vadovaudamasi PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatomis, turi teisę pirkėjui garantinio laikotarpio metu nemokamai keičiamų prekių detalių pirkimo (importo) PVM įtraukti į atskaitą.

Jei viskas vyktų Lietuvoje, dėl to nesukčiau sau galvos - nurašyčiau į reklamos sąnaudas. Bet situacija tokia, kad siunčiant šią reklaminę medžiagą, ji buvo įvertinta minimaliai, kad nekiltų problemų užsienio užsakovui atsiimant šią reklaminę medžiagą (tentus) muitinėje. Taigi, ta vertė yra visai kitokia nei mes pirkome šią medžiagą.
Ok, tarkim, nurašau į reklamos sąnaudas - ar niekam neužklius tai, kad ta medžiaga buvo kažkam išsiųsta, vėliau panaudota parodoje ir pasiliko pas užsakovą?

Ačiū, Kriste, už atsakymą. Kaip manai, ar pakanka išsiunčiant į užsienį tokias keičiamas detales surašyti šių detalių nurašymo aktą?

Beje, tikriausiai būtina dėl VMI turėti rašytinę sutartį dėl garantinės priežiūros, kas užsieniečiams nelabai suprantama ir jiems pakanka susitarimų elektronine forma.

Kokių dar bus nuomonių?

Žinai, susitarimas tikrai galėtų būti, nebūtinai garantinės priežiūros sutartis, bet pirkimo - pardavimo , ir ten numatytas toks atvejis. Tie užsieniečiai biški apsimeta, viską jie supranta ir popierizmą taip pat mėgsta. Mes turim sutartis su užsienio tiekėjais, kur numatyta, kad jei kas , tai jie pakeis ir etc. , ir nieko, patys užsieniečiai yra surašę, ir labai sutarties sąlygų laikosi

O jeigu norima reklaminę medžiagą nemokamai išsiųsti DDP sąlygomis (t.y. sumokėti už gavėją visus mokesčius, tai tie mokesčiai leidžiami atskaitymai ar ne?

Dalia, ačiū už pasidalinimą patirtimi, teks traukt iš kompų sutartis ir rinkti autografus.

qq, kur jūs?

Tai vistik kaip teisingiausia įforminti reklaminės medžaigos siuntimą į užsienį?

Tai niekas nenorit man patarti?