Kokia turėtų būti normali buhalterio alga ?

Labutis,
paskaičiusi susidariau nuomonę, kad didžioji dauguma buhų nepatenkinti
savo alga, bet ir kitiems ne pyragai, ypač provincijoje.
O DD provincijoje susitarę mokėti tiek o ne kitiek buhalteriui ir laikosi susitarimo.Ir pabandyk pagąsdinti, kad išeisi, gausi tą patį atlyginimą ir pabandyk aplaidžiai darbą atlikt, tai toks šleifas paskui tave nusitemps, kad 100 metų negausi darbo savo mieste. Nenorėjau dejuot, bet taip jau išėjo. Tiesiog norėčiau išgirst nuomonių kaip galima pateikt savo darbą , kad DD būtų gėda mokėt mažiau negu esi vertas.

Jeigu negali nieko pakeisti, tai keisk požiūrį.
Panaši situacija man matyta. Firmos akcininkas, nors nieko firmoj nedirbo bet visuomet ofise sukiodavosi, priėmė į darbą savo meilužę vadybininkės pareigose. O kad nebūtų liudna vyrui bedarbiui ir neturėtų laiko visokioms nesamonės priėmė ir jį. Visi apie žinojom. Tai nebuvo paslaptis nes vadybininkė kiekvieną kartą pabrėždavo, kas ji tokia ir kad ne dirti čia atėjo ir jai darbo neduokite. Bet kadangi vistiek reikėjo truputį padirbėti, pasitrynusi per žiemą vasarą išsidarbino, nes katorga ne jai. Vyras toliau dirba ir kartis nesiruošia.

OT TAI PROTINGA MOTERIS :)

Bet gi pinigieliu visada bus mazai, kiek tu negautum. Ir as manau kai kuriu dalyku negalima taip paaiskinti - kad truksta pinigeliu. Gauna zmones ir miliardus o jiem vis maza.

Nežinau kokie turėtų būti santykiai su vadovais, kad drįstume juos gąsdinti išėjimu...Ir tie susitarimai tarp DD - blefas. Visų pirma, darbų apimtys skirtingos, DU skirtingi. Tai kokie gali būti susitarimai???
Jei esi tikrai normaliai pasikaustęs buhalterijoje, jei žinai, kad tu gali būti ne tai kad nepakeičiamas, bet toks, kad vadovui būtų gaila tave prarasti - tai tavo koziris. Ir jei tikrai matai, kad tavo darbas kiek per žemai apmokamas - visada galima nuoširdžiai, be jokių gąsdinimų ir grasinimų pasikalbėti su vadovu apie tai. Kompromisai būtini iš abiejų pusių. Provincijoje ne tokie uždarbiai kaip didmiesčiuose, tai tiesa. Tačiau nepamirškime, kad čia ir apyvartos ne tokios, visiškai skirtingas paklausos ir pasiūlos santykis. Pagaliau (čia jau grynai mano asmeniška nuomonė) kaip galima normaliai dirbti, jei esi pastoviai prislėgtas baimės jausmo - oi, man ir vėl nesiseka. Vadovo baimė - pats baisiausias jausmas, trukdantis kokybiškam darbui. Todėl tikrai nuoširdus patarimas - jei bijote savo vadovo, bijote pačiupti jam už rankos, pasodinti šalia ir nuoširdžiai pasikalbėti - jums su juo negalima dirbti. Baimė ir nepasitikėjimas įvarys jums kompleksą.

Taip,ta mano draugė išsiskyrusi vaikai irgi pilnamečiai. Bet aš dar vieną atvejį iš buhalterių gyvenimo. Matot esu baigusi buhalterinę apskaitą ,o ten mokėsi 30 merginų ,tai atsitikimų irgi visokių.
Moteris prarado darbą ,čia tuo laiku ,kai daug valdiškų įmonių užsidarinėjo. Mylimas vyras ,kai žmona liko be darbo, skyrybom padavė labai greitai .Išsiskyrė, buto pasidalinti dar nespėjo.Tuo metu moteriškė susirado gerai apmokamą buhalterės darbą , tiem laikam , veiksmas vyko 1994 metais,tikrai gerai apmokamą.Sužinojęs eks vyras paduoda į teismą skundą ,kad juos išskyrė neteisėtai ir ,kad skyrybas pripažintų neteisėtomis. Tai ką šiuo atveju šaudyti reikėtų ?Manau mylimą ir jautrų vyrą.
O ,kad anas pasikorė tai ką dabar padarysi ?Nie vyniesla duša poeta....

ačiū Loreta už nuomonę
Baimės jausmo kaip ir nėra pas mane ir gąsdint DD,kad išeisiu aš nenoriu,
Tiesiog noriu daugiau uždirbt.
Ir su šefu pakalbam susėdę, bet jo argumentas visada tas pats " mūsų mieste niekas daugiau buhalteriams nemoka".O šiaip viršininkai labai normalūs, sudarė geras darbo sąlygas, leidžia į kursus , padeda visada kada prireikia. Vienintelė problema tie pinigėliai. O gal aš per daug noriu?

Buhalteris buhalteriui nelygu, nereikia žiūrėti- va tas gauna 2000 LT.-3000 lT. tai ir aš turiu tiek gauti, reikia suprasti ir savo galimybes. Kaip daugiausia pasitaikė, tai tie kurie tikrai geri buhai tai ir gauna gerai, o prastesni ir gauna mažiau, nesvarbu kad darbdavys neveja lauk ar nieko nesako, bet tiesiog kažko jų darbe trūksta. čia nelyginu provincijos su didmiesčiu, bet visa tai taikau panašaus profilio ir vietovės įmonių buhams.

Atėjusi į darbą susitariau algą, ji tikrai nėra didelė, bet vidutinė, praėjo 2 mėn. ir žiūriu +300 Lt. sakau direktoriau jūs kažką suklydote, mano ne tokia alga , o jis - ne tavo dabar tokia alga. Tai va mane įvertino ir tai maloniausia, kai ne pačiai reikia prašinėti ir įrodinėti kokia tu šaunuolė, o tiesiog pastebi jog tokia esi.
Ir dar - niekada negavau iš direktoriaus pagyrimo tiesiogiai, bet visiems aplinkiniams eina ir giria, o jie man atsako taip ir sužinau.

Labai gražiai paaiškinai situaciją. Susitarimo kaip tokio gal ir nėra, bet DD visada tarpusavyje pasidalina buho samdymo patirtim. Galiu pateikti įrodymų, bet tingiu.
Baimės jausmas - pats bjauriausias. Pasikalbėti visada reikia. Bet kai tau pasako, kad daugiau mokėti negali, o tu matai ką kitką - ne pats maloniausias reikalas.(taip buvo man) Aš asmeniškai išeisiu iš darbo tik kai susirasiu kitą. Bet jei pasakau, kad išeinu - šventa. Nesulaikys niekas. O gasdinti net nesiruošiu. Tai žema. Kaip kokia moska plonom kojom 15cm ūgio loja ir gasdina, kad drambliui įkasti nori.

Krum, tu taip taikliai moki pasakyti, kad man tenka kojas sukryžiavus prie kompo sėdėti

Aš tai nenoriu daugiau uždirbti, tik noriu daugiau gauti.

Nesupyk JOFKY bet klausimas ar tu verta daugiau gauti, kad nori tai dar ne viskas.

Visi ko nors nori

Auksiniai žodžiai. Per savo nemenką darbinę karjerą nebuvo nei vieno karto, kad apsisprendusi neišeičiau. Ilgai galvodavau, svarstydavau, bet kai jau pasakau- šventa. Kai darbdavys paklausė kartą, kiek tau padidint, kad sulaikyt, atsakiau, kad tai ne šantažas, niekada nešantažavau ir nesiruošiu. Turiu savo principus, ir jų niekas neišmuš. Tiesą pasakius, ne visada tik dėl agos išeini, yra ir kitų faktorių, kartais nemažiau svarbių. Vat todėl niekad įpykusi nesu nutrenkusi pareiškimo ant stalo. Buvo situacijų, kai labai norėjosi, po to svajodavai apie momentą, kai susirasi ir atneši tą pareiškimą. Susirasdavai kitą darbą, atnešdavai, o pyktis jau ir išgaravęs Atsibučiuoji ir atia
O dėl algos. Iš tikrųjų negalima ant vieno kurpalio visus buhus mauti. Kvalifikacija, patirtis ir etc. Juk daugelis iš mūsų turi savo "kartelę" ir jos nenuleidžia.

Santykiai su vadovais turi būti dalykiški.Visos konsultacijos darbo metu.Daug direktorių mėgsta ir po darbo valandų ,ar poilsio dienom dienom pasitikslinti vieną ,ar kitą saskaitą.Tai nenormalu.
Buhalteris juk dirba pagal įstatymus.Būna atvejų ,kad direktoriai nutarimus.Tada aš prašau,kad raštiškai pasirašytu ,kad jie tą įtatymą savo įmonėje ruošiasi traktuoti taip.Juk neisi iš darbo,jei jam Vyriausybės nutarimas nepatinka.Jei dažnai nuomonės nesutinka,tada jau ieškok kito darbo.Gąsdinimai išėjimu ,tai ne buhalteriui.Juk tokia atsakomybe.
Jei matai,kad'trintis",ar kas netenkina,pašnekėk su direktorium.Jei nerandat sprendimo,reiškia jau darbo nebus.
O apie vakarėlius po darbo?Manau buhalteris neturi juose dalyvauti.tai mano nuomonė.Tada nebus jokių nesusipratimų...

Karštos diskusijos čia vyksta
Gal neseniai čia buvo užklydusi 'blogaDIRIKE' ???

Viską ką parašei Dalia29 tai ir man taip ir buvo, jei sumasčiau kad išeisiu tai išeisiu, taip ėjau 1.5 metų, bet išėjau.

O dėl ,,kartelės,, tai kartais ją sau per aukštai iškeliam gal geriau kad būtų abipusis iškėlimas- ir pats kelk ir tegul kiti ją prilaiko kad nenukristų.
Pasikalbi kartais, buhalterė baisiai mandra, o nei vienas darbdavys apie ją nieko gero negali pasakyti.
Visada sakiau -pirma žmona ( vyras) bloga , na tiek to, antra bloga , na gal visko pasitaiko, bet jei trečia, ketvirta ir t.t.bloga , tai ieškok problemos savyje.Taip ir su darbu.

Buvo atvejis iki mirties atsiminsiu....reikia padėjėjos, atvedė, sako , labai gera, viską moka, n metų dirbo vyr.... O, yes, galvojau, dabar jau pamatysiu, kad nieko nemoku....(visada atrodo, kad kiti daugiau sugeba).Šakės man bus. Kai pradėjo dirbti, viskas puiku, bet reikalavimai išaugo iki neribotų aukštumų , iki tokių, kokių niekas nematė firmoje ...Rezultatas - po 2 mėn , vėl sėdžiu viena ir taisau jos paslėptas klaidas ....o galėjo dirbti ir gerai uždirbti, o ne reikalauti pirmiausiai.Dabar turiu merginą darbštuolę, tikrai įkalbėsiu padidinti algą bent 50%. Man rodos, kad didžia dalimi priklauso ir nuo mūsų pačių

Darbo ieškau pastoviai. Ne dėl to, kad blogas tas, kuriame dirbu ar tenka konfliktuoti. Visai ne. Paprasčiausiai noriu žinoti, koks yra buhu poreikis. Kitas momentas - prieš pensiją nelabai pasišakosi. Užtad reikia domėtis darbo rinkos pokyčiais.
Ir dar. Skaitau, kad buhas turi dirbti minimum 2 darbuose. Nevisada dėl pinigų. Psichologinis faktorius. Kai pareikš, kad tavo paslaugos nereikalingos - tau nebūs taip klaiku. Tu turi užnugarį, kuris tave visada palaikys. O DD labai gerai jaučia - ar tu jautiesi saugiai, keliant jam sąlygas. Jei tu blefuoji - gausi špygą, jei ne - gali laimėti. Gal ne100proc. patenkins tavo poreikius, tai 50 - tiksliai.

tokiam atvejui tinka ukrainieciu patarle: sjest' ta on sjest', da chto z jiemu dast'.. O gal, baltarusiu

-nea. Visai nebutinai. Buna, kad zmogus zino, ko vertas ir nebijo ieskoti. Neparagaves, nesuprasi. Visi zmones vaidina; daugelis- sekmingai