Aradija rašė:
Svarbiausia kad balanso lygybe tikėtum
Va čia ir esmė. Per daug prisirinkau aš tų balansų. Neliko vietos nei sau, nei vaikams. Situacija absurdiška. Dirbi, dirbi, dirbi... Be jokių poilsio dienų. Nėra laiko kada pasigaminti naminio maisto. Jei gamini, tada keikiesi, kad vėl nespėsi kažkokios ataskaitos padaryti čia ir dabar. Vis reikia pinigų. O kada jų bus gana ? Tai va, jau gana. Depresija - ir visko pilnos akys.
Apsimažinus darbo, liktų laiko pasigaminti naminiam maistui. Pasivaikščiojimui po skudurynus, mezgimui ar knygos paskaitymui. Mažiau pusfabrikačių, mažiau lėkimo. Mažiau pinigų. Bet - mažiau ir išleisi. Ir išeina kad gaunasi tas pats. Iš to ką uždirbu - vis vien savo namų nenusipirksi, sveikatos nenusipirksi, o vaikams pinigų niekada nebus gana. Taigi- lai suaugęs vaikas stojasi ant savo kojyčių, lai mokosi užsidirbti o ne lakstyti laukais- jei spės viską suderinti-jos reikalas. O tada ir matysiu kas darosi su depresija. Ir dar reikia pakeisti vieną darbovietę kurioje dirbu pagal DS. Nes toliau dirbti su tokiais snobais paprasčiausiai neturiu sveikatos. Nes dabar buhalterė-sekretorė-personalo specialistė-juristė-apskaitininkė-marketingo darbuotoja-kasininkė viskas viename . Jei gaučiau atitinkamą darbo užmokestį - tada nieko prieš. O dabar .... Dabar - nafik ! Amen.