Siūlau išlieti agresiją!

Vien pasaukimo neuztenka :))
Reikia ir pinigu.
Del darbo jegos, tai as nebuciau taip priesiska tuo klausimu.
Viename darbe, uzsienio kapitalo imoneje, kur atlyginimus mokejo ir laiku ir gerus, buvo priimti du jaunuoliai is vaiku namu. Jiems isidarbinti padejo moteris, kuri labai tokius uzjaucia ir padeda. Pradziai, bandomam laikotarpiui buvo sutartas minimalus atlyginimas. Gal koki menesi jie dirbo be problemu, bet paskui pradejo veluoti i darba. Kai viena syki jie nepasirode darbe kelinta diena, tai ta moteris vaziavo ju ieskoti, nes grese atleidimas. Ir ka :)) tie jaunuoliai kuo ramiausiai ilsejosi ir pareiske, kad jiems cia kas ryta keltis vaziuoti dirbti, kai tuo tarpu jie gali gauti pasalpas.
Na po ilgu tasymosi ta moteris nuleido rankas ir jie buvo atleisti is to darbo.
Pratinimas prie darbo ir atsakomybes jausmas nera blogai :))

Vat užtat, ne kiekvienas iš mūsų, nepatyręs to ką jūs išgyvenote, gali jus suprasti. Užtat ir kartais lengva net nenorint įžeisti kitą žmogų... Nepagalvojame, kad to kito žmogaus visai kita patirtis... Ir mūsų pasakyti žodžiai gali visai netikti tam kitam žmogui... O mėtomės internete patarimais kitiems, vertiname jų gyvenimus, jų pomėgius...

O kur sakiau, kad blogai?
Pratinimas prie darbo ir išnaudojimas - du skirtingi dalykai.
Deja deja, tenka apie tai girdėti (apie išnaudojimą kalbu).
O kiek mes nežinom?
Ir neturi jie kam pasiguosti....
Juk nereikalingi....

O pašaukimas, tikras atsidavimas yra būtinų būtiniausias. Nes tai - ne katė ar šuo.
Tai - sudėtingus gyvenimo posūkius išgyvenantys žmonės....

Štai kodėl aš vakar ir piktinausi, kad Metų moters titulą gavo vyraiausioji LT vaikų "motina" kontrolierė Edita Žiobienė. seku jos pasisakymus nuo pat jos paskyrimo į šį postą. Pirštelio moteris nepajudinus dėl vaikų, bet ypač stropiai laikosi įstatymo raidės...

Ten yra ne įstatymai, o apstatymai.Juk aiškiai matome jau vienerius metus.Ir ką tie įstatymai gina.Jei net tokia teisininkė apginti vaiko negali.

Daug skaiciau apie tuos vadinamus isnaudojimo atvejus ir visada kildavo klausimas man paciai - ar as vaikysteje nebuvau isnaudojama :)))
Augau kaime ir ne mazoje seimoje. Kas auges kaime, zino, kokie darbai ten yra.
Ir jei lyginciau ta ka turejau ir ka dirbau augdama seimoje ir ta ka turi vaiku namu aukletiniai ir ka jie ten dirba, tai tikriausiai buciau galejusi rekti visa gerkle , kad mane isnaudoja, kad as neturiu teisiu ir t.t.
Mes gi ir seimose gyvenam ne vienodai, tik kai kalba krypsta ties tais nukriaustais, nors as nebuciau tikra, kad jie nuskriausti, nes dar nezinia, kaip jie gyventu, jei butu su savo biologiniais tevais, tai visada iskeliama lyg ir aukstesne gyvenimo lygio kartele ir labai jau skrupulingai ziurima.
Nors kazkur skrajoja toks pasakymas, kad jau geriau pati blogiausia motina, nei gera teta.

Žiobienė, ar ne Žiobienė bus tose pareigose - jokio skirtumo.
Kol nebus tvarkos pačioje valstybėje, nieko viena pareigybė negalės pakeisti.
Ką pakeitė Šalaševičiūtė?
Nieko.
Ir nuo visuomenės priklauso. Daug daugiau, nei nuo kontrolierės.
Juk Byla sako: auklėtojos nekreipė dėmesio. Tik dar pačios mušdavo.
Dieve mano, tai ar tokie antžmogiai turi dirbti tokį darbą, jūs man pasakykit.
Joptararai, kiaušius nuraučiau tiem pusberniam, kad į moterų pusę iki gyvenimo galo nesidairytų už išniekinimą
Tai ką gali padaryti tokiu atveju kontrolierė? Ji gi net nežino.
Kas jai pasakys? Įbaugintas vaikas?

Byla, atleisk, jei koks pasisakymas tave įskaudino, kad ir netiesiogiai...daug kas žino, kas ten dedasi, bet nieko negali (nenori) daryti.

Elvusia, sakai, kad parsivedus, prakalbinus vaikučius, gal būtų galima užkirsti kelią būsimiems bjauriems dalykams? Graži iniciatyva...O kur tai nuves? Dar pati liksi kalta, kad neva tai pas tave namuose vaikas buvo ištvirkintas (atleisk man viešpatie...).

Va, jau šilčiau.
Buvo čia pas mus vieni pasiėmę du iš vaikų namų.
Viskas iš šalies atrodė gražiai. Lyg ir.
Bet paskui išlindo yla iš maišo.
Pirma: pinigai už globą.
Antra: kokiu tonu ir kaip tu pratini tuos vaikus prie darbo. Ir kokį darbą dirba nuosavi vaikai ir kokį priglaustieji.
Nori nenori, matosi, kad priglaustieji dirba kur kas sunkesnius darbus, nei savieji.
Galų gale, kaip pats esi psichologiškai pasiruošęs pratinti juos prie darbo?
Jie juk jautresni. Jie juk labiau pažeidžiami.
Ir, žinoma, kovoja už save. Taip kaip moka. Ir neklauso. Būna. Ir ką - tas vertimas dirbti gaunasi prievarta. Ir ką tas vaikas jaučia? Pažeminimą....
Grąžino tuos vaikus atgal....
Tai ar dar labiau nesuluošino?

Kaip tik vakar naktį žiūrėjau filmą, kai mirus sesei, jos vaikus priglaudė kita sesuo. Kiek ji pati išgyveno, kiek išgyveno vaikai.
Bet ten buvo tikra meilė vaikams. Neapsimestinė.....

Bet ką aš turiu galvoti, kai tokios Žiobienės vienas sakinys yra, tipo AŠ nieko negaliu padaryti, vaikų teisių institucijos rajonuose pavaldžios savivaldybės administracijai, ne man; reikia daryti projektus, keisti įstatymus...O jau kitas sakinys: Lietuvos vaikų teisių įstatymas yra vienas geriausių Europoje... (Stebėjau tiesiogiai jos atstatydinimo procedūrą seime, todėl nemeluoju)

Nu zdraste, liksi kalta...
Nors, kai aplink dedasi tokie dalykai, kas žino.
Bet, jei niekas nemėgins to daryti, padėti, tai kaip bus?
Aš jau sakiau, neesu pasiruošusi priimti tokių žmogiukų. Tikrai žinau, kad negalėčiau po to atstumti.
Užtenka, jau globojam neįgalųjį. Ir, kai jį atsivežam savaitei pas save, jis gal mėnesį po to savo mamą šokdina: noriu tokio maisto kaip pas Elvusią, noriu tokių pramogų, kaip pas ją....
Juokiamės su jo mama, sugadinam vaiką per savaitę konkrečiai.
Nes visa šeima labai nuoširdžiai juo rūpinamės.
O tik norim mamai leisti pailsėti. Tiesiog pailsėti.

Pažįstama pensininkė moteris kartais eidama užsuka į vaikų namus, nuneša nupirkus saldainukų, ar kažko kitko, tai pasakojo, pribėga, prisiglaudža tie vaikučiai, o vakarais po vakarienės ar tarp valgių norisi gi vaikams valgyt, bet gi kaip suprantu, viskas ten normuotai..
Šiaip, aš turbūt už sterilizaciją (kaip pas žydus, nėra nei invalidų, kaip pas mus neįgaliųjų vaikų namai - ten išvis, sako, baisu, nei kažko tokio..)

Na, kaip man pasakojo pažįstamos pažįstama ( ), kuri dirba vienuose vaikų namuose virėja, tai sako, mūsų vaikai šeimose taip gerai, daug ir dažnai nevalgo, kaip ten...Bet vaikams šiaip, manau, reikalingas tas dėmesy ar saldainis svetimo žmogaus. Čia kiti dalykai...Ne vien maistu gyvas, tsakant...

Elvusia, žinau, kad tu turi didelę gerą širdį

O kodel?
As sau uzduodavau ta klausima ir ieskodavau atsakymo.
Pas mane augo sesers mergaite nuo 8 m., mamos neteko budama 4 m.
O manau todel, kad visuomene jiems jau kala i galvas , kad va tu naslaitis, tu toks ir anoks, kaip tau nepasiseke ir t.t.
Jei vaikas auga nuo gimimo vaiku namuose, jis gi nezino kaip butu , jei augtu seimoje.
Cia gi tas pats, kaip mes negalim isivaizduoti, kaip butu, jei butume milijonieriais ar kokiais bomzais.
Ir manau pats blogiausias dalykas yra tas momentinis gyvenamosios vietos keitimas. Nes ir augdami vaikai seimose ir tai vienas kitam pavydi, kas ju poziuriu jiems atrodo, kad kitas turi ale geriau.
Musu poziuris visai kitoks ir i invalidus - is karto kazkoks gailestis. Bet jie gi zmones, na ne tokie kaip mes, bet jiems sunkiau yra tik nuo musu poziurio i juos. Tame gyvenime visiems uztenka vietos, tik ne visiems uztenka `proto :)
Kazkada buvo spauzdintas interviu su J.Kazickaite, kuri augino , man atrodo ar ne tris ne savus vaikus. Ji turtinga ir manau, meiles vaikams tai tikrai netruko nei is jos nei is seneliu.Bet ir tai turejo daug pergyvenimu ir problemu. Tai ka sakyti apie tuos, kurie pasiryzta auginti svetimus vaikus ir nera turtingi. Jiems gi reikia galvoti kaip ir pinigu uzdirbti ir kaip dar demesio skirti vaikams. Ir i tokias seimas ziurima pro padidinama stikla ir tas stebejimas toms seimoms prideda dar papildomos itampos, ko normaliai nejauti augindamas savo vaikus.

Skaitau jūsų diskusiją ir nežinau..... Diskusija be išeities.....
Išnaudojimas..... kas tai? Ar veltui juo baisimės? Ženkime kokį 70 metų atgal.... piemenėliai...... per šaltį, per lietų..... paskui savas karves..... paskui svetimas..... bet taip buvo per amžius.... seneliai ėjo paskui karves, vaikai ėjo, anūkai, proanūkiai..... ir niekas neverkšleno...Niekam net nešovė galvon, kad tie vaikai išnaudojami.... tiesiog taip reikėjo. Ir visi užaugo ŽMONĖMIS.... visi..... nors keliais per karščius bulves ravėjo....
Paimti vaiką, kad padėtų ūkyje..... manau tai teisinga..... seniau tokie paimti vaikai tikrai nesiožia, nemaištavo, nes nebuvo tetų ir žiniasklaidų, kurie įteiktų jiems, kokie jie vargšai..... jie dirbo ir tapo žmonėmis.....

Kas liečia maisto porcijų dydį ten, tai tiktai-suaugusiam būna net per didelės. Kas man keisčiausia, kad tuose namuose gyvena jaunuoliai iki 27 metų- jie mūsų valstybėje vadinami vis dar "vaikais".Sulaukę to amžiaus jie perkeliami į suaugusių namus. Baisu, kad proto negalią, turintys jaunuoliai gyvena kartu su mažais vaikais. Žinau, kad, kai kurie , per dienas neištraukia rankų iš tam "tikros vietos". Kontraceptikai skiriami, turint tik tam tikras ligas ir problemas. Valstybės skiriamos lėšos tikrai yra nemažos, bet Sveikatos ministerijai labiau rūpi popieriai ir pinigai. Kaip ir visur-požiūris į vaiką paskutinioj vietoj.

Duok dieve, jei taip nėra, kaip, pvz., viename vaikų darželyje, virėja aprūpina savo šeimą ir net gimines parsineštu maistu ir jo tiek daug būna, kad net nebesuvalgo, net apsinuodija pastovėjusiu..

mariska,
Diskusija gal ir be išeities, nes mes ne seimas, neįgalioti kažką pakeisti. Išvada viena: iškreiptos vaikų teisės ir pareigos. Mes, kaip man dabar atrodo, iš vis jokių teisių kaip ir neturėjom vaikystėj, o pareigų tai daaaug. Bet visai nesijaučiau skriaudžiama, ujama ar kitaip išnaudojama. Ir mokytis reikėjo, ir tėvams padėti, ir dar nuo tėvo rykščių gauti...Viskas buvo normalu. Nekilo noras kažkam skųstis ar keršyti. TAI buvo jau kraujyje. Vaikai privalo klausyti tėvų ir mokytojų, ypač gerbti vyresnius žmones. O jau sulaukus 18 eik laukais...

eisiu pailsėt, bo ta tema man susuko smegenis visai. Kas blogiausia - nieko negalima pakeisti...Į seimą bolotiruotis ar ką? ...

..