Siūlau išlieti agresiją!

O jei dar toms magistro studijoms pasiimi kreditą ( kainos studijų siaubingos) ir baigęs gauni vietą darbo biržoje, ką tada daryti ?

Ta mergička tai į nemokamą įstojo.Stojo į VU bet nemokėjo už studijas magistratūroj.

Yra daug variantų, ypač jaunimui, niekas nėra beviltiška. Galima studijuoti magistrantūrą užsienyje ir derinti mokslus su darbu. Galima tiesiog išvažiuoti dirbti ir užsidirbti studijoms Lietuvoje. Tai yra geriau negu paskola, kurią nežinia kada dar atidirbsi.

Žinokit juokas juokais.. bet durniams sekasi...
mano direktorius PROFKĖS kažkokios iki galo nebaigė....
o miega ant tokios pagalvės..... kuri kainuoja tiek, kiek mano visa lova....

na tas tiesa, vienintelis kelias išvažiuoti ir užsidirbti studijoms, juk ji studentė, negi niekas neišvažiavo iš draugų, kažkaip netikiu

Išsimokslinimas ir "biznio darymas" ne visada tarpusavyje susiję dalykai. Vadovavimui reikia turėti gyslelę, gali nors ir penkis universitetus baigti, bet sniego eskimams neparduosi, o kitas, su nebaigtu profkiniu, parduoda

Už ką išvažiuoti ? Amerikoj senelio neturim.

O kaip pradėti plyname lauke, plikam, basam biznį daryti ?

Vaikų prisigimdė, ištekėjo o išvažiuoti neišvažiavo. Nes jos draugai tie asilai - pakęst negaliu ,- skautai . Piliečiai -matai. Kad juos kur.... 22 metų merga o tų durnysčių iš galvos niekaip negali išmesti... Patriotai blyn...

Byla, asmeniškai aš šito nežinau, tik žinau, kad gyvenime jokio biznio nepadarysiu, nes nemoku/nesugebu/ta linkme galva neveikia.
Tas, kas sugeba, neklausia, kaip man verslą daryti. Jie daro. Ir pažįstu jaunų žmonių, kurie DARO. O jeigu nesugebame, tai jiems dirbame.

Dirbame ar vergaujame ?

O čia jau interpretuojame kaip kas suprantame. Aš dirbu.

Na tai jums pasisekė. Jei darbas ir atlygis bei darbdavio požiūris į jus , jus tenkina. Bet ar daug tokių aplink, kuriems pasisekė , kurie gali pragyventi oriai iš savo uždarbio ? Kurie gali įsigyti savo namus iš savo uždarbio ?

Aš jau sakiau, kad tai interpretavimo dalykas.
Taip, dabar sunku, taip dirbu daug ir atrodo, kad gaunu per mažai, bet kokio darbdavio požiūris yra savitas ir t.t.
Bet aš nenoriu sau kalti į galvą, kad aš vergauju. Aš dirbu.
Ir man labiau patinka sakyti "aš laiminga", negu kad "aš nelaiminga, nes darbdavys blogas, alga maža ir t.t.", nes nuo tokio požiūrio kenčiu aš, kenčia aplinkiniai, bet niekam ne geriau.
Laisvė rinktis, kaip noriu jaustis.

[quote=IlonaD]



Negali pasirinkti savijautos. Nėra tokio jungtuko kurį įjungus savijauta pasikeistų. Saviapgaulė padeda , bet tik tam tikrą laiką...

Geras patarimas. : )
Kai esi alkanas, pasakai sau AŠ SOTUS, AŠ TURIU KUO APSIRENGTI :) ir visos problemos išsisprendžia :)

Topinis patarimas. Bet lengva patarti kitam. O kažin kaip toks patarimas suveikia pačiam sau ?

Na tik nereikia taip visko supaprastinti. Nei vienas nesame nuogas ir kaip tai nebadaujame. Jei vakarais sėdime tax'e, vadinasi galime susimokėti už elektrą ir internetą ir t.t.

Pozityvus mąstymas:
"Kuo galėčiau padėti, turinčiam mažiau už mane". Ir reikia išmokti matyti tuos mažiau turinčius (čia įeina viskas - pinigai, turtas, sveikata, draugai, šeima...).

Bet dažnai matome tik daugiau už mus turinčius, o iš čia ir visos bėdos, kaip man blogai.

Šneku aplamai, iš savo gyvenimo patirties ir tikrai nemokinu nieko gyventi, nes nežinau jūsų gyvenimiškos patirties.

Yra dvi kategorijos žmonių:
1.viskuo besipiktinantys
2.besistengiantys visur įžvelgti pozityvą. Ir jį matantys. Dar ir skleidžiantys :)

Pirmos kategorijos žmonėms visada negerai. Jiems ir Lietuvoje negerai, ir užsienyje būtų tas pats. Pyksta ant darbdavių, kodėl turi jiems pinigus uždirbti. Pyksta (jei darbdavys) ant darbuotojų, ko tie velniai jiems per mažai dirba. Ir nieko nedaro tokio, kad jų padėtis pagerėtų. Tik piktinasi. Ir paduok jiems geresnes gyvenimo sąlygas, duok jiems pinigų.
Jie net nesugeba pasinaudoti suteikta galimybe užsidirbti, nes per pasiutimą nemato kelio pirmyn.
Antros kategorijos žmonės dirba ne mažiau, nei pirmos, ir, būna, uždirba mažiau. Bet jie nekaltina aplinkinių dėl savo nesėkmių.
Jie tiesiog eina, daro neburbdami, nesitaškydami.

Vien aš asmeniškai pažįstu ne vieną žmogiuką iš mūsų forumo, kur dirba, jomajo, be išeiginių ir laisvo laiko sau.
Na, negirdėjau niekada nusiskundimų, kad jiems dėl to blogai. Dirba, aria. Ir dirba ne sau. Dirba darbdaviui (kaip čia išsireikšta).

Beje, mano dukra, va irgi jau baigia magistrą.
Specialybė tokia, kad kaži kaži ar gaus darbą. Visiškai nauja specialybė Lietuvoje. Jie - pirmi penki žmogiukai "ant Lietuvos", turintys tokį išsilavinimą.
Juokiamės anądien su dukra: sako, eisiu į Maximką kasininke padirbėsiu. Nes jau matau, kad nelengva jums mane išlaikyti Vilniuje. Buto nuoma, boulingas (tas velnias suryja kalnus šlamančių).
Na, žinokit, nedejuosiu, kad man sunku. Taip, nelengva. Bet kaip dabar gerai: nagi nenusipirksiu kokio naujo skarmalo. Baisi čia bėda. Nusimegsiu ką nors, kai atsidarius spintą vėl pagalvosiu: "visi vyrai kiaulės" :)))

Ir verslą, beje, kurti ir išlaikyti yra labai nelengva.


Beje, netaikau niekam asmeniškai. Tiesiog, tokios mano mintys, paskaičius jūsų mintis :)

Veikia super. Dažnai šypsomės ir mažiau burbuliuojame