Siūlau išlieti agresiją!

Dejuojantys ant kiekvieno kampo čia, dejuotų ir ten, nes ir ten reikia dirbti, taikytis prie svetimų gyvenimo taisyklių, niekas nieko ant lėkštutės neatneša ir nepateikia.

"Patriotizmas yra savo Tėvynės palaikymas visą laiką, ir vyriausybės, kai ji to nusipelno." – M. Tvenas.

Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti.
(John Fitzgerald Kennedy)

Ar esam bent kartą savęs to paklausę?

Laba tikra žiemos diena:)

Nepatinka man žmonių rasė kuri viską matuoja nauda ir pinigais. Ko gero iš tikrųjų yra tokia žmonių rasė.
Susitinku anądien, visai netyčia iš emigracijos grįžusį sūnėną. Jo mama ir mano dukters tėtis buvo tikri brolis ir sesuo. Abu jau Anapilyje. Vaikinas 28 metukų. Sako kad jau emigracijoje duonos prisivalgė sočiai, kad darbdaviai bankrutavo ir liko jam 17 t. Lt skolingi, ir jis su šeima nusprendė grįžti į Lietuvą ir daugiau nebevažiuoti. Kartu parvažiavo jo sugyventinė ir dukrytė 1,5 metukų. Jis turi sesę, pora metų jaunesnę. Toji dar emigracijoje. Bet jau ir ta dairosi namų link. Atsimenu kai ji ruošėsi išvažiuoti, skraidė kaip ant sparnų, čia buvo viskas blogai, o ten išvažiavusi tikėjosi kalnus pinigų uždirbti ir t.t..
Žodžiu, po poros sakinių lyg ir nėra apie ką bendrauti man su tuo jaunu žmogumi. Juk aš jam ne giminė, ex dėdienė... Bet gi jis labai didelį reikalą turi pas mane. Jam labai reikia mano dukters telefono numerio. Mat paveldėtą turtą reikia dalintis. O kaip vieni kitų nesugaudo, taip nesugaudo.... O juk pusbroliai! Labai gražus jaunų žmonų pulkas susidarytų, priskaičiuoju aš jų apie 12 galvų. Sakau, kodėl jūs vaikai nebendraujate, juk jūsų toks gražus pulkas.... O man atsakoma kad nėra apie ką bendrauti. Tik va, mirė seneliai, ir staiga jie visi tapo jų turto paveldėtojais. Ir dabar jau labai reikia bendrauti. Mat kai kas jau turi itin didelių planų susijusių su tuo turtu. O to turto, viso labo, 3 ha.
Ir niekaip jie negali visi pas notarą susirinkti. Štai kur šuo pakastas Ši istorija jiems ramiai gyventi neduoda jau trečius metus.....
Na, aš nebūčiau aš, jei nepasakyčiau ką galvoju. Mano dukra vos sužinojusi kad yra paveldėtojų sąraše, tą pačią akimirką pareiškė kad jai nieko iš to turto nereikia ir kad ji su tuo nenori turėti jokių reikalų. Lygiai taip pat ir aš būčiau jai patarusi pasielgti. Taigi, aš tam vaikinui ir sakau kad nėra ten ką dalintis, kad dar du jų dėdės gyvi, lai jie ten tą savo žemę turisi ir dirba.... Aha! Užmyniau ant nuospaudos. Likau nesuprasta. Ir kaip aš taip galiu kalbėti! Juk tai turtas!.... Jie turintys teisę į jį ir neketinantys tos teisės atsisakyti, jie turintys planų!.... Štai kokios žmonių rasės aš bijau, ir nemėgstu. Gal aš naivi kaimietė, bet yra kaip yra.

Reikia suprasti tuos žmones: ne iš gero gyvenimo išvyko. Ir, jei jie nepalaiko savo tėvynės, vadinasi, turi tam priežasčių.
Ne visi čia gyvenantys palaiko savo tėvynę ir ja didžiuojasi.
Emigravusieji, tiesiog, pyksta.....
Gyvenimas duotas tik vieną kartą. Vieni geba gyventi dėl savęs ir savo šeimos, kiti - dėl tėvynės.
Aš esu pirmoje kategorijoje.

Nepykit,bet negaliu klausytis tų patriotinių paistalų,taip visi likusieji "myli" tėvynę, kad pašaplų skyriuje net susimuša.Masė pavyzdžių kaip rodo mažesnį atlyginimą,kad tik pašalpas už šildymą gauti,reikia ar nereikia,nesvarbu,svarbu,kodėl kiti gauna imsiu ir aš.Tie emigrantai paliktiems tėvams dar pinigėlius siunčia,be tų pinigėlių čia daugeliui riesta būtų.Ir tikrai ne visi ten tarnauja,yra nemaža dalis tokių ,kurie rimtus verslus sukuria ir pagal savo specialybę ten dirba.o ne vadybos mokslus baigę Lietuvoje parduotuvių lentynas krauna.

Aš gyvenu emigrantės bute. Bendrauju su jos tėvais. Abu buvę mokytojai. Žinote ką jie sako ? Sako, kad nebūtų išlėkusi, ji jau čia turėtų užsidirbusi savo statusą. O dabar, nei ten , nei čia.... Ten vargsta kažkokiam vištienos fabriko šaldytuve. Pati turi konditerės profesiją. Dukra baigusi vidurinę mokyklą pas mamą vykti studijuoti atsisakė. Liko studijuoti čia. Nuo pat 5 klasės ją augino seneliai ir tebeaugina iki šiolei. Šį butą jai nupirkę tėvai.... Žodžiu, nematau aš tos laimės šio žmogaus gyvenime. Ir niekam jis išskyrus save nepadeda. Nes jau nėra kur trauktis. Nes ten jau atsirado sugyventinis.....

Suprantu. Nesmerkiu. Nei vienam nepasakiau, kad išvažiavo į šūdiną emigraciją, o kad aš likau šūdinoj Lietuvoj iš emigrantų lūpų girdėjau. Tai tiek

Visiška, tiesa, jeigu žmogus padorus, tai jis padorus visur, o jeigu jam sekėsi čia "melžti" valstybę jis ir išvykęs, nusitaikys iš kitų gero pagyvent. Ir dar
Kas dešimtą vaikų svajonę išpildo užsienyje gyvenantys lietuviai, man labai gražu
www.vaikusvajones.lt,

O iš čia gyvenančių negirdėjot?

Iš čia gyvenančių tokio pykčio ir neapykantos tikrai negirdėjau. Pabumbam, pakeikiam, bet keikiam ne šalį, o valdžią.
Tik kad ir tos šalys ''melžimą" po truputį mažina, grįš vėl melžt visaip iškeiktos Lietuvos.

nesuprantu, ar čia blogai, kad vietiniai per mažai bamba, ar blogai, kad emigrantai per daug bamba?

www.youtube.com/embed/eryxAcsTcOA?rel=0


čia, kad šypsena atsirastų

O kada žmogui būna gerai?

Padoriam žmogui visur ir visada gerai.

Oho, kad išsirutuliojo diskusija gal geriau paguoskim žmogų, kuriam tikrai reikia su kuo nors pasikalbėti.

Neguoskim, duokim drausmės, kad kitą kartą net cyptelt nedrįstų. (Čia parašiau perkeltine prasme).

Vietiniam blogai jei emigrantui gerai. Turi būt vienodai blogai abiem pusėm

O gal nusispjjaukit ir tegul priteiasia jusų dukroms tuos kelis tūkstančius. Jūs iš nieko nereiklaujat kas jums nepriklauso, viena savo vaikus augina ir keliat, tai gal vis tik būtų pagalba

aš neimčiau šiuo atveju nieko. o gali nueiti ir parašyti atsisakymą paprasčiausiai ir nebus bėdos jokios

Jūsų kitokia situacija, turit namą, vyrą, manau, kad jums lengviau