Avatar
artas71
12650
#1369793 2017-09-04 09:05 artas71
Savaitės 2017.08.27 - 2017.09.03 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
Tikrai nereikėtų tokių sudėtingų skaičiavimų įstatyme numatyti. Turėtų būti primityviau skaičiuojami mokesčiai, ir jeigu norima įvesti kažkokią neapmokestinamąją sumą, tai ją reikėtų taip ir vadinti. Kaip dabar yra NPD dirbantiesiems. Ir NPD reikėtų taikyti neskaidant, kuri veikla individuali ar neindividuali – taikyti vieną NPD, kad visiems būtų aišku. Dabar yra labai komplikuota. Kuo sudėtingesni teisės aktai, reglamentuojantys mokesčių skaičiavimą, tuo didesnė tikimybė, kad tie mokesčiai bus iš viso nepaskaičiuoti arba žmogus išsigandęs, jog taip sudėtinga, vengs situacijų, kad jam apskritai reikėtų juos skaičiuoti. Tai čia juk paprasti žmonės – individualią veiklą vykdo kirpėjos, batsiuviai, raktų gamintojai ir kitų profesijų žmonės, kurie iki šiol mano, kad jiems nereikia buhalterio“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/didesniu-mokesciu-painiava-smogs-kirpejams-turgaus-prekeiviams-santechnikams-ir-kitiems-662-847714


SAVAITĖS PROJEKTAS
Finansų ministerija paskelbė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Keletas svarbesnių pakeitimų.
• Panaikinta 2 straipsnio 35 dalis -nebelieka sąvokos «laisvoji profesija».
• Pakeista 6 straipsnio 5 dalis: fiksuotas GPM dydis gali būti mokamas už veiklas, kurių bendra apyvarta nesieks 20 000 EUR per metus. Viršijus 20 000 EUR riba bus privaloma registruoti individualią veiklą.
• 18 straipsnis papildytas nauja 14 dalimi:
• 1.Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityti 1/20 žemės ūkio paskirties žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidų (įsigijimo išlaidos atskaitomos lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių). Jeigu žemė buvo įsigyta iki 2018 metų mokestinio laikotarpio arba, jeigu žemė pradedama naudoti individualioje veikloje ne tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo įsigyta, tai atskaitomos įsigijimo išlaidų dalys yra mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta). Žemė, kurios įsigijimo kaina (ar jos dalis) buvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų, laikoma individualios veiklos turtu.
• Įstatymas papildytas 18(2)_ straipsniu.
• 18(2) straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
• 1. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
• 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
• Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1.
• 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
• Pajamų mokesčio kreditas = Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos - 10 000) ) .
• 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
• Panaikinta PNPD ir MPNPD sąvoka.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ teigiamai įvertino įgyvendinamą fiskalinę politiką ir pakeitė Lietuvos ilgalaikio kredito reitingo perspektyvą iš „stabilios“ į „teigiamą“. Agentūros šaliai nustatyti ilgalaikio ir trumpalaikio kredito reitingai (A- ir A-2) lieka nepakitę.
• „Teigiamas tarptautinių agentūrų įvertinimas rodo augantį pasitikėjimą mūsų šalimi. Kartu agentūros sprendimas tik patvirtina, kad žengiame teisinga linkme valdydami viešuosius finansus, o atsakinga fiskalinė politika ir toliau privalo likti prioritetu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Teigiamą perspektyvą „Standard & Poor’s“ suteikė prognozuodama stiprų ir subalansuotą Lietuvos ekonomikos augimą vidutiniuoju laikotarpiu. Spartesnį ekonomikos augimą turėtų lemti šalies eksporto perorientavimas į aukštesnės pridėtinės vertės sektorius, augančios pajamos ir didėjančios Europos Sąjungos (ES) fondų investicijos.

SAVAITĖS NUOMONĖ
"Verslo žinių" redakcijos nuomonė apie eilinį kartą siūlomus progresinius mokesčius.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeisti išregistruotų įmonių dokumentų saugojimo terminai
Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. VE-88 pakeisti išregistruotų įmonių dokumentų saugojimo terminai.
• 1.1. įstaigų ir įmonių, išregistruotų iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro iki 2003 metų pabaigos, registravimo dokumentams 25 metų (po išregistravimo) saugojimo terminą;
• 1.2. juridinių asmenų, išregistruotų iš Juridinių asmenų registro nuo 2004 metų pradžios, registravimo dokumentams 10 metų (po išregistravimo) saugojimo terminą.

Vyriausybės nutarimu pakeisti kai kurių neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžiai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 653 pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“. Jis yra išdėstytas nauja redakcija.
• Vyriausybė pakeitė nutarimą, kuriame nustatytos viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros fondų ir kitų pelno nesiekiančių asmenų organizuojamų renginių dalyvių išlaidų kompensacijos. Naujos redakcijos nutarime padidinta paros maitinimo išlaidų kompensacijos suma, kai renginys vyksta Lietuvoje. Nuo 08.30 dalyviui gali būti kompensuojama iki 38 EUR. Iki 2017.08.29 GPM neskaičiuojamas, jeigu per parą maitinimui buvo skiriama iki 7,60 EUR. Renginiai, kaip nurodyta Vyriausybės nutarime, turi vykti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytais visuomenei naudingais tikslais.

VMI informuoja: pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. VA-68 (toliau –Įsakymas) buvo pakeistas 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo".
• Įsakymu nauja redakcija išdėstyta Metinės pajamų deklaracijos GPM308 forma ir jos priedų formos, skirtos deklaruoti 2017 m. mokestinio laikotarpio pajamas, taip pat patikslinti pateiktas ankstesnių mokestinių laikotarpių deklaracijas, iš dalies pakeistos ir papildytos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių nuostatos.
• Esminiai pakeitimai:
• 1. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 forma ir jos priedų formos išdėstytos nauja redakcija, kurios:
• 1.1. GPM308N priede „Neapmokestinamosios pajamos“ ir GPM308P priede „Apmokestinamosios pajamos“ nebeliko pajamų rūšių kodų sąrašų;
• 1.2. GPM308L priede „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“ įrašyta pastaba: „Deklaruojama 2017 m. ir vėlesnių metų gyvybės draudimo ir /ar įmokų į pensijų fondus suma neturi būti didesnė nei 2000 eurų“;
• 2. Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimai:
• 2.1. Taisyklės papildytos 2 priedu „Pajamų rūšių kodų sąrašas“;
• 2.2. Taisyklių 3 punkte, taip pat 1 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamų pajamų sąraše“ numatyta, kad Sąrašo 48 ir 60 punktų nuostatos dėl nedeklaruotinų iki 3000 eurų dydžio žemės ūkio veiklos pajamų ir /ar gautų iš juridinių asmenų (neatsižvelgiant į sumą), kai jos priskiriamos neapmokestinamosioms, netaikomos Ūkininkų ūkių registre įregistruotiems ūkininkams (jų partneriams), neįregistruotiems ir neprivalantiems registruotis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojams, jeigu jie:
• - pageidauja, kad 2017 m. ar vėlesnių metų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų apskaičiuojamos, atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos pajamų bei su šia veikla susijusių išlaidų sumas,
• - 2017 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio deklaraciją teikia kaip kandidatai į valstybės politikus ar į Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos.
• Vadinasi, PVM mokėtojais neįregistruoti (neprivalantys registruotis) ūkininkai (jų partneriai), pageidaujantys, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos jiems būtų apskaičiuojamos įvertinus pajamas bei išlaidas, ir / arba kandidatuojantys į valstybės politikus ar Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos, 2017 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio Metinės pajamų deklaracijos GPM308V priede „Individualios veiklos pajamos“ turės deklaruoti visas iš žemės ūkio veiklos gautas pajamas, nesvarbu, kokia suma ir iš kokio šaltinio (gyventojų ar juridinių asmenų) buvo gauta;
• 2.3. Pripažinta netekusia galios Taisyklių 72 punkto nuostata, kad tuo atveju, kai GPM308V priede „Individualios veiklos pajamos“ deklaruojamos iš žemės ūkio veiklos gautos neapmokestinamosios pajamos, su šiomis pajamomis susijusios išlaidos (V7 laukelyje) neturi būti nurodomos.
• Vadinasi, ūkininkams, jų partneriams ir visiems kitiems žemės ūkio vykdantiems gyventojams, neįregistruotiems (neprivalantiems registruotis) PVM mokėtojais, deklaruosiantiems 2017 m. ir vėlesnių metų pajamas, bus sudarytos prielaidos įrašyti į deklaraciją ne tik pajamų mokesčiu neapmokestinamas žemės ūkio veiklos pajamas, bet ir su jomis susijusios išlaidas, nesvarbu, dėl kokių priežasčių Metinė pajamų deklaracija bus teikiama.
• Be to, Taisyklių 72 punktas papildytas nuostata, kad su žemės ūkio pajamų gavimu susijusias išlaidas būtina nurodyti PVM mokėtojais neįregistruotiems (neprivalantiems registruotis) ūkininkams (jų partneriams), pageidaujantiems, kad 2017 m. ar vėlesnių metų valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų apskaičiuojamos, įvertinus ne tik pajamų, bet ir išlaidų sumas.
• Deklaruotina išlaidų suma apskaičiuojama, atsižvelgiant į faktiškai patirtas dokumentais pagrįstas išlaidas, kurios pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį būtų pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, arba išlaidomis pripažįstant 30 procentų dydžio pajamų sumą;
• 2.4. Taisyklių 74.2 ir 74.3 papunkčiai papildyti valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo nuo individualios apmokestinamųjų pajamų pavyzdžiais;
• 2.5. Taisyklių 100 punkte nustatytas apribojimas dėl ne didesnės kaip 2000 eurų gyvybės draudimo ar įmokų į pensijų fondus sumos įrašymo į GPM308L priedą „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“;
• 2.6. Taisyklių 159 punktas papildytas nuostata, kad tuo atveju, kai deklaraciją užpildyti ir pateikti pavesta mokesčio mokėtojo įgaliotam juridiniam asmeniui, deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašomas to juridinio asmens identifikacinis numeris, o pagal pakeistą 160 punktą tokiu atveju ją pasirašyti turi to juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Įsakyme nustatyta, kad nauja redakcija išdėstyta Metinė pajamų deklaracija turi būti teikiama, deklaruojant 2017 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, taip pat tikslinant ar teikiant laiku nepateiktas deklaracijas už 2014, 2015, 2016 mokestinius laikotarpius.


VMI informuoja: pakeistos Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos bei Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0595 formos ir jų užpildymo ir išdavimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša,kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. VA-69 pakeistos Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos ir Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautų pajamų ir nuo jų sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0595 formos bei jų užpildymo ir išdavimo taisyklės.
• Esminiai pakeitimai:
• Taisyklėse nustatyta, kad prašymą išduoti pažymos FR0594 formą nuolatinis Lietuvos gyventojas (išskyrus galutinai iš Lietuvos išvykstantį gyventoją ir gyventoją, A klasės pajamų gavusį iš likviduoto Lietuvos vieneto) gali pateikti ne anksčiau kaip gegužės 1 dieną kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, per kurį gautas pajamas ir išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį gyventojas prašo nurodyti pažymos FR0594 formoje.
• Taisyklėse nurodyta, iš kokių deklaracijos formų ir duomenų bazių mokesčių administratorius turi rinkti duomenis, reikalingus pažymos FR0594 ir FR0595 formų užpildymui.
• Nuo 2017 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriui teikdami prašymus išduoti pažymos FR0594 arba FR0595 formas, juose gyventojai pažymi, ar pageidauja, kad pažymos FR0594 arba FR0595 formoje kartu su mokestinio laikotarpio apmokestinamosiomis pajamomis būtų nurodytos ir neapmokestinamosios pajamos, o nenuolatiniai Lietuvos gyventojai savo prašyme pažymi, ar pageidauja, kad pažymos FR0595 formoje būtų nurodytos ir tokios pajamos, kurios pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nėra laikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu. Atsižvelgdamas į tai, pažymų FR0594 ir FR0595 formose pastabai įrašyti skirtoje skiltyje mokesčių administratorius privalės nurodyti, kokios pajamos įrašytos šioje pažymoje: tik apmokestinamosios, ar apmokestinamosios ir neapmokestinamosios pajamos (nenuolatiniam Lietuvos gyventojui – ir pajamos, kurios nepriskiriamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektui).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: sausio-liepos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 274,9 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų septynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 274,9 mln. eurų arba 0,7 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 85,5 mln. eurų.
• Šių metų pirmų septynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 6 mlrd. 802 mln. eurų, išlaidos – 6 mlrd. 321 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-liepą sudarė 206 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per septynis mėnesius gauta iš mokesčių (50,2 proc.) ir socialinių įmokų (42,1 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (54,7proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 40,585 mlrd. eurų.

Valstybinė darbo inspekcija primena: dėl komandiruotų darbuotojų iš trečiųjų šalių
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja pareiga įmonėms, į kurias komandiruojami trečiosiose valstybėse įsteigtų įmonių darbuotojai, teikti informaciją apie šiuos darbuotojus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 36 straipsnio 4 dalis).
• Trečiųjų šalių darbuotojus priimanti įmonė turės per 7 kalendorines dienas užpildyti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintą formą . Joje turės būti nurodomi komandiruoto užsienio šalies piliečio duomenys, komandiravimo vieta ir komandiruotės terminai. Šią formą priimtinu būdu (elektroniniu paštu ar pristatant į vietą) reikės pateikti atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.
• Esant rangos santykiams, jei subrangovo darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai, komandiruoti į Lietuvos įmones, tiesioginis rangovas (komandiruotus užsieniečius priimanti Lietuvos įmonė) yra subsidiariai atsakingas už piniginių reikalavimų vykdymą komandiruotiems darbuotojams. Išskyrus atvejus, kai ėmėsi priemonių įsitikinti dėl užsieniečių darbo ir buvimo Lietuvoje teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, komandiruotus darbuotojus iš trečiųjų šalių priimančioji įmonė turėtų įsitikinti dėl šių dokumentų buvimo fakto:
• dokumentai, pagrindžiantys darbuotojo įdarbinimo faktą (darbo sutartis);
• socialinio draudimo dokumentai (trečiosios šalies įstaigos išduota pažyma, kuri patvirtina darbuotojo draudimą socialiniu draudimu toje šalyje);
• teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentai (nacionalinė viza).

„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. rugsėjį
„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. rugsėjį.


FNTT tyrimas: 55 vilkikai lenkiško cukraus ir elektrotechnika iš Latvijos- dėl PVM sukčiavimo schemą sukūrusių verslininkų mokesčių mokėtojai neteko trečdalio mln. eurų
Didelius kiekius cukraus iš Lenkijos ir brangią elektroninę įrangą iš Latvijos pirkę verslininkai sukūrė sukčiavimo schemas ir nesumokėjo daugiau nei 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vykdomas ikiteisminis tyrimas.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, prekiaujančios cukrumi Vilniaus bendrovės direktorius ir akcininkas šį maisto produktą dideliais kiekiais įsigydavo iš Lenkijos įmonių. 0 proc. PVM tarifu įsigytas lenkiškas cukrus į Lietuvą buvo gabenamas prisidengus fiktyvią veiklą vykdančių bendrovių vardu.
• Tokių įmonių vadovai buvo dažnai keičiami, jie sutikdavo už maždaug 50 eurų atlygį pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus. Nustatyta, kad fiktyvios bendrovės, kurios realiai cukraus nepirko ir nepardavė, buvo panaudotos tik neteisėtai pirkimo PVM atskaitai sukurti. Lenkiškas cukrus buvo parduodamas cukrų naudojančioms Lietuvos didmenine prekyba ir gamyba užsiimančioms bendrovėms.
• Skaičiuojama, kad per šių metų septynis mėnesius į Lietuvą 55 vilkikais buvo atgabenta apie 1,3 tūkst. tonų cukraus. Iš Lenkijos atgabento cukraus vertė – apie 800 tūkst. eurų. Preliminariais duomenimis, į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 170 tūkst. eurų PVM.
• Tęsdami šį ikiteisminį tyrimą FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad panašų karuselinį sukčiavimą vykdė ir elektrotechnika prekiaujančios bendrovės direktorius. Šiuo atveju naudotasi tomis pačiomis fiktyviomis bendrovėmis, kaip ir šešėlinėje cukraus prekyboje. Šių bendrovių vardu Latvijoje buvo įsigyjama brangi elektroninė įranga, ji vėliau buvo parduodama vilniečio bendrovei. Vėliau prekės parduotos apie vykdytą nusikalstamą veiklą neįtariančiai apšvietimo, elektrotechnikos įmonei, veikiančiai tarptautiniu mastu. Preliminariais skaičiavimais, į valstybės biudžetą prekiaujant elektrotechnika nepateko beveik 190 tūkst. eurų PVM.
• „Į sandorių grandinę įterpus veiklos nevykdančias fiktyvias įmones, joms perkeliama prievolė mokėti PVM. O perkeltas mokestis panaikinamas fiktyvioms įmonėms neva įsigyjant įvairių prekių už didelę sumą. Taip elgiamasi, nes PVM mokesčio ribose galima sumažinti prekės kainą, o tai iškreipia konkurenciją. Tokių nusikaltimų daugėja prekiaujant plataus vartojimo maisto prekėmis (cukrus, aliejus), elektronikos prekėmis, taip pat kuru“, – pažymi FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Dainius Rimkus.
• Atliekant šį tyrimą Vilniuje ir Kaune buvo atlikta 12 kratų. Įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Siekiant užtikrinti valstybei padarytą žalą, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą ir pinigines lėšas, kurių bendra suma sudaro 290 tūkst. eurų.
• Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1370541 2017-09-11 07:45 artas71
Savaitės 2017.09.04 - 2017.09.10 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS KVIETIMAS
Įgyvendindama naujojo Darbo kodekso nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kviečia profesines sąjungas ir jų organizacijas, darbdavius ir jų organizacijas, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, aukštąsias mokyklas bei asmenis iki lapkričio 1 d. teikti kandidatus į arbitrus, spręsiančius kolektyvinius darbo ginčus.
• Darbo arbitražas – tai nenuolatinė institucija, nagrinėjanti kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. Darbo arbitražas sudaromas prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbdavio ar darbdavių organizacijos buveinė. Darbo arbitražą sudaro trys arbitrai.
• Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleidžiami nuo darbo pareigų. jiems tuo metu mokamas atlygis, apmokamos kelionės išlaidos (dydžius ir apmokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-29 įsakymu Nr. A1-342 nustatytas tvarkos aprašas).
• Į arbitrų sąrašą ketverių metų kadencijai (su teise pratęsti dar ketveriems metams) gali būti įtraukti nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir turintys specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, fiziniai asmenys.
• Laisvos formos teikime turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė, kontaktinė informacija, informacija apie kandidato išsilavinimą, jo specialiosios žinios, reikalingos kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, taip pat darbo, arbitravimo ar tarpininkavimo patirtis (jeigu kandidatas jos turi).
• Įstaigos, institucijos, organizacijos ir asmenys, pageidaujantys tapti arbitrais, kartu su teikimu ministerijai prideda ir šiuos dokumentus: kandidato į arbitrus sutikimą būti įrašytam į arbitrų sąrašą; dokumentų, įrodančių kandidatą į arbitrus turint specialių žinių, reikalingų kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti, kopijas; priklausomybės ligų centro arba asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotą pažymą, kad kandidatas nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis; kandidato į arbitrus asmens tapatybę ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų kopijas.
• Teikimą ir dokumentus ministerijai galima pateikti tiesiogiai, paštu arba elektroniniu paštu. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas arbitrų sąrašas per 3 darbo dienas nuo arbitrų sąrašo patvirtinimo dienos bus paskelbtas ministerijos interneto svetainėje www.socmin.lt.
• Dėl tikslesnės informacijos kreiptis į Socialinės partnerystės skyrių, tel. 8 706 64282.

SAVAITĖS KVIETIMAS-2
• VMI kviečia registruotis į i.MAS konferencijas.
• Konferencijos skirtos pirmųjų metų patirčių naudojantis Elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir Elektroninių važtaraščių (i.VAZ) posistemiais pristatymui ir aptarimui.
• Konferencijos metu i.SAF/i.VAZ projekto vadovė Virginija Ginevičienė ir i.SAF/i.VAZ projekto vadovės pavaduotojas Žilvinas Germanavičius pristatys i.MAS posistemių rezultatus ir įgyvendintus tikslus, o verslo atstovai pasidalins savo patirtimi apie posistemių praktinį pritaikymą bei patirtus iššūkius diegiant i.MAS.
• Pirma konferencijos dalis skirta i.SAF posistemiui (nuo 9 val. iki 12 val.), antroji dalis - i.VAZ posistemiui (nuo 13 val. iki 16 val.)*
• Konferencijų datos:
• Panevėžyje, rugsėjo 13 d.
• Registracija vyksta iki 09.11 d. adresu r.skaviciene@vmi.lt
• Klaipėdoje, rugsėjo 15 d.
• Registracija vyksta iki 09.13 d. adresu r.vitkauskiene@vmi.lt
• Kaune, rugsėjo 21 d.
• Registracija vyksta iki 09.19 d. adresu t.bruzas@vmi.lt
• Vilniuje data ir vieta dar tikslinama.
• Registruojantis būtina pažymėti kurioje konferencijoje norėsite dalyvauti (i.SAF, i.VAZ ar abejose), taip pat nurodyti dalyvaujančių asmenų Vardą Pavardę, atstovaujamą įmonę/organizaciją, pareigas.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinį darbo inspekcija primena, kad naujame Darbo kodekse darbdaviams yra numatyta pareiga inicijuoti darbo tarybų sudarymą. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad yra patvirtintos Pranešimo apie darbo tarybos sudarymą ir Pranešimo apie darbo tarybos nesudarymą pavyzdinės formos (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu (2017 m. liepos 25 d. Nr. EV-124).
• Pranešimas apie darbo tarybos sudarymą . Pagal Darbo kodekso nuostatas ( 173 straipsnio 6 dalis) , ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja VDI teritorinį skyrių (pagal darbdavio buveinės vietą) apie darbo tarybos sudarymą. Taip pat apie darbo tarybos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.
• Pranešimas apie darbo tarybos nesudarymą . Atitinkamam VDI teritoriniam skyriui darbdavys raštu turi pranešti, kai įmonėje nauja darbo taryba nesudaryta. Tai jis turi padaryti per šešis mėnesius po to, kai pasibaigė buvusios darbo tarybos kadencija arba šioje taryboje liko mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nebuvo nė vieno kandidato, turėjusio teisę tapti darbo tarybos nariu (Darbo kodekso 176 straipsnio 3 dalis ) .
• Minėtų pranešimų pavyzdinės formos pildomos ir pateikiamos VDI teritoriniam skyriui pagal šio skyriaus administruojamą teritoriją pranešėjui patogiausiu būdu (paštu, faksu, el. paštu, pranešimą pristatant į skyrių.

SAVAITĖS STRAIPSNIS
"Verslo žinios": Teks vėl daryti pokyčius apskaitos programose.
• Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad nuo š. m. lapkričio 19 d. įsigalioja svarbus pasikeitimas, aktualus didelį kiekį mokėjimų inicijuojančioms įmonėms. Lietuvoje prie šių pakeitimų reikės prisiderinti 8.000–10.000 bendrovių.
• Pakeitimai aktualūs įmonėms, kurios pateikdamos mokėjimus savo bankui (ar kitam mokėjimo paslaugų teikėjui) naudoja duomenų apsikeitimą bylomis tarp savo apskaitos programos ir internetinės bankininkystės sistemos (vadinamąją duomenų importo / eksporto funkciją).
• Minėtą dieną įsigalioja Kredito pervedimo schemos taisyklių pasikeitimai (angl. „Credit transfer Scheme Rulebook changes“), kuriais vadovaujantis ISO 20022 XML standarto pranešimuose bus privaloma naudoti du papildomus elementus.
• „Pokyčiai minimalūs, tačiau labai svarbūs. Juos lemia vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reglamente numatyti reikalavimai. Tai tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio privalu laikytis ir mūsų šalyje“, – pranešime pabrėžia bankų asociacija.
• Atnaujinta standarto pranešimų naudojimo taisyklių versija skelbiama LBA svetainėje.
• Pakeitimus turi įsidiegti patys mokėjimo paslaugų teikėjai ir jų klientai, kurie atlikdami kredito pervedimus naudojasi duomenų importu / eksportu. Be reikalingų pakeitimų įdiegimo pavedimai nepasieks mokėjimo paslaugų teikėjų, t. y. duomenų importo failai bus atmesti.
• Prisijungus prie SEPA, Lietuvos mokėjimų rinka tapo atviresnė. Nuo 2016 m. neliko skirtumų atliekant kredito pervedimus šalies viduje ar į kitas SEPA apimamas šalis – pateikdami mokėjimo nurodymus, gyventojai ir įmonės naudoja tokią pačią mokėjimo formą.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VA-70 pakeistos Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186.
• Svarbesnis pakeitimas:
• 55.3. patikrinimas yra sustabdytas, o dėl tam tikros tikrinamojo laikotarpio mokesčio permokos (skirtumo) dalies, kuri viršija mokestinio patikrinimo metu numatomas priskaičiuoti mokesčių ir su jais susijusias sumas, mokesčių administratorius pagal turimus duomenis permokos (skirtumo) grąžinimo dieną nustatė tokios dalies permokos (skirtumo) realumą bei kiti teisės aktai nedraudžia grąžinti tokios dalies, nepabaigus patikrinimo.
• Prašoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permokos (skirtumo) dalies suma grąžinama Taisyklių 53 punkte nurodyta tvarka ir terminais.“

Pakeistos Žemės mokesčio administravimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. VA-74 pakeistos Žemės mokesčio administravimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55.


VMI konsultuoja: debetinių PVM sąskaitų faktūrų registravimas PVM sąskaitų faktūrų registre
Kaip PVM sąskaitų faktūrų registre registruojamos gautos pirkėjų išrašytos debetinės PVM sąskaitos faktūros (prekių grąžinimas)?
• VMI atsako: Jeigu pirkėjas prekių pardavėjui išrašo debetinę PVM sąskaitą faktūrą prekių grąžinimui, tai tokią debetinę PVM sąskaitą faktūrą pardavėjas turi registruoti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre, duomenis (apmokestinamosios vertės (eurais) ir/ar PVM sumos (eurais) sumažėjimą) nurodydamas su minuso ženklu.

KITOS NAUJIENOS

Lietuvos bankas informuoja: kredito unijoms leista pakeisti apskaitos politiką
Lietuvos bankas praneša, kad kredito unijoms leista pakeisti apskaitos politiką
• Į Lietuvos banką kreipėsi 34 kredito unijos, prašydamos leidimo pakeisti apskaitos politiką. Tai daroma atsižvelgiant į pasikeitusio Kredito unijų įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Lietuvos banko valdybos nutarimu, kuriame nurodyta, kad apskaitos politikoje turi būti apibrėžiami pajinių įnašų grąžinimo ir atsiskaitymo su kredito unijų nariais principai bei atsižvelgta į verslo apskaitos standartų pokyčius, apskaitos sistemos „i-Kubas“ funkcionalumo praplėtimą.
• Lietuvos banko Priežiūros tarnyba leido kredito unijoms Ukmergės ūkininkų kredito unija, Vilkaviškio kredito unija, kredito unija „Prienų taupa“, Plungės kredito unija, kredito unija Skuodo bankelis, kredito unija „Sūduvos parama“, Rokiškio kredito unija, Širvintų kredito unija, Druskininkų kredito unija, Naftininkų kredito unija, Panevėžio kredito unija, Biržų kredito unija, Šilutės kredito unija, Ignalinos kredito unija, Pagėgių kredito unija, kredito unija „Germanto lobis“, Aukštaitijos kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Raseinių kredito unija, Anykščių kredito unija, Grigiškių kredito unija, Pakruojo ūkininkų kredito unija, Kvėdarnos kredito unija, Kaišiadorių kredito unija, kredito unija Zanavykų bankelis, Kretingos kredito unija, Palangos kredito unija, kredito unija „Giminėlė“, kredito unija „Moterų taupa“, „Achemos“ kredito unija, Mažeikių kredito unija, Utenos kredito unija, kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Gargždų taupa pakeisti apskaitos politiką.

FNTT praneša: cukrų ir aliejų pardavinėję kauniečiai įsuko tarptautinę PVM grobstymo schemą- žala biudžetui – 2,3 mln. eurų
Didmenine maistinio aliejaus ir cukraus prekyba užsiimantys asmenys sukūrė tarptautinę organizuotą grupę – pristeigę fiktyvių bendrovių, išvengė į Lietuvos biudžetą sumokėti daugiau nei 2,3 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
• Tai išaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai. Preliminariais duomenimis, rafinuoto rapsų, taip pat saulėgrąžų aliejaus ir cukraus prekybos apyvarta siekė daugiau nei 10 mln. eurų.
• Latvijos piliečių valdoma bendrovė iš Europoje veikiančių cukraus, taip pat iš rafinuoto saulėgrąžų ir rapsų aliejaus gamintojų, įsigydavo didelius kiekius minėtų maisto produktų, rodo tyrimo duomenys. Į Lietuvą atgabenti produktai buvo parduodami vienai didmenine prekyba besiverčiančiai bendrovei, registruotai Kaune. Ši bendrovė tiekia produkciją, skirtą kepimui ir maisto pramonei, siūlo platų maistinių aliejų, riebalų asortimentą. Taigi, jos vardu nupirktas aliejus buvo parduodamas mažmeninės prekybos tinkluose ir maisto produktus gaminančioms įmonėms.
• Kaip įtariama, su minėtomis bendrovėmis susiję organizuotos grupės nariai, siekdami sumažinti mokėtiną PVM, sukūrė sukčiavimo schemą. Tarp cukraus ir aliejaus gamintojų ir tiesioginio pirkėjo buvo sudaryta neteisėtų sandorių grandinė – į sukčiavimo schemą įtrauktos ne mažiau kaip 6 fiktyvios bendrovės. Šių vadovais formaliai paskirti Estijos, Latvijos ir Rusijos Federacijos piliečiai. Maskuojant organizuotos grupės naudojamą schemą, fiktyvios bendrovės buvo naudojamas labai trumpa laiką – vieną ar du mėnesius. Vėliau fiktyvi bendrovė buvo keičiama kita tokia pačia veiklos nevykdančia įmone.
• Atskleistą tarptautinę organizuotą grupę sudarė 15 asmenų iš Lietuvos ir Latvijos, tačiau tęsiant ikiteisminį tyrimą įtariamųjų ratas gali plėstis. Atliekant ikiteisminį tyrimą bendradarbiauta su Valstybine mokesčių inspekcija, o išaiškinant tarptautinės grupuotės nusikalstamą veiklą informacija buvo keičiamasi su Latvijos finansų policija. Ikiteisminį tyrimą dėl didelio masto sukčiavimo organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.
• FNTT Kauno apygardos valdyba 2016–2017 metais dėl PVM sukčiavimo pradėjo dar 9 ikiteisminius tyrimus. „Visi šie tyrimai susiję su mokestiniu sukčiavimu prekiaujant cukrumi, aliejumi ir mėsa. Tokios nusikalstamos PVM grobstymo schemos siekia Latviją, Lenkiją ar Estiją, taip pat kitas Europos valstybes – Bulgariją, Rumuniją“, – sako FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.

FNTT tyrimas: pajūrio kavinėse ir restoranuose – juodoji buhalterija, vokeliai, nuslėpta ketvirtis milijono eurų
Nidoje, Palangoje, Šventojoje veikiančiuose restoranuose ir kavinėse nuslėpta daugiau nei 250 tūkst. eurų gautų pajamų, darbuotojams mokėti atlyginimai vokeliuose, tvarkyta dviguba buhalterija, klientams nebuvo išduodami čekiai.
• Tokias tendencijas atskleidžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėti ikiteisminiai tyrimai. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atlieka keturis ikiteisminius tyrimus, kuriuose atskleista pajūrio restoranų ir kavinių veikla, galinti būti nusikalstama.
• Pavyzdžiui, sporto ir sveikatingumo klubas, įrengęs 5 kavines Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, kaip įtariama, nuslėpė per 120 tūkst. eurų pajamų už parduotus gėrimus ir maistą, rodo FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ikiteisminis tyrimas, pradėtas bendradarbiaujant su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais. Tikrinant turimus duomenis nustatyta, kad prekiaujant dalis gautų pajamų neįtraukta į buhalterinę apskaitą, kuomet gauti pinigai nuolat nebuvo įnešami į kasos aparatus, o klientams nebuvo išduodami čekiai. Įtariama, kad dalis neapskaitytų lėšų keliavo neoficialiems kavinių darbuotojų atlyginimams.
• Buhalterinė apskaita apgaulingai galėjo būti tvarkoma ir Nidoje veikusiame restorane. Įtariama, kad bendrovės vadovė per kelis vasaros mėnesius neapskaitė beveik 90 tūkst. eurų, gautų už poilsiautojų maitinimą.
• Trečiasis ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Palangos centre veikiančio naktinio klubo, kuriame, kaip įtariama, darbuotojams išmokėti daugiau nei 10 tūkst. eurų neoficialių atlyginimų vokeliuose. Įtariama, kad J. Basanavičiaus g. veikiančiame naktiniame klube buvo tvarkoma dviguba buhalterija, dalis gautų iš klientų lėšų neįtraukta į oficialią apskaitą. Šiuo metu analizuojami naktiniame klube rasti rankraštiniai užrašai, buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai.
• Įtariama, kad apgaulingai apskaita buvo tvarkoma ir dar vienoje viešojo maitinimo įstaigoje – Smiltynėje įsikūrusiame restorane–šašlykinėje. Išankstiniais duomenimis, per porą restorano veiklos mėnesių nuslėpta veik 35 tūkst. eurų gautų pajamų. Be to, turima duomenų, kad restorano darbuotojams dalis atlyginimo buvo mokama vokeliuose.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai tęsia atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo minėtose viešojo maitinimo įstaigose. Tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1371134 2017-09-17 20:15 artas71
Savaitės 2017.09.11 - 2017.09.17 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PROJEKTAS
Andrius Palionis, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė vėl siūlo kelti mokesčius. Siūloma didinti GPM tarifus:
• 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas:
• Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos šiais tarifais:
• 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 000 eurų, apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu;
• 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 20 000 eurų, bet neviršijanti 30 000 eurų, apmokestinama 16 procentų mokesčio tarifu;
• 3) metinė pajamų dalis, viršijanti 30 000 eurų, bet neviršijanti 40 000 eurų, apmokestinama 17 procentų mokesčio tarifu.

SAVAITĖS APKLAUSA
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kviečia dalyvauti apklausoje dėl i.MAS Atsakymus prašoma pateikti iki 2017-09-18. Apklausos rezultatus bus paskelbti LBAA facebook ir Asociacijos svetainėje. Apklausos rezultatai bus pristatyti VMI, planuojami daryti pokyčiai i.MAS atsižvelgiant į pateiktą nuomonę.

SAVAITĖS KONSULTACIJA

„Sodros“ specialistai konsultuoja: ką reikia žinoti einant nemokamų atostogų.
• Kasmet tūkstančiai darbuotojų išeina nemokamų atostogų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
• Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.
• Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.
• Gali tekti savarankiškai susimokėti PSD įmokas
• Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai. Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai. Šios įmokos jiems skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 1 d., o susimokėti jas reikės kitais metais – iki 2018 m. gegužės 1 d.
• Svarbu žinoti, kad tuo laikotarpiu draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nenutrūksta, todėl jo garantuojamomis medicininėmis paslaugomis naudotis galima įprastai.
• Primename: PSD įmokos tarifas yra 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos – šiuo metu tai sudaro 34,2 euro. Tokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti už kiekvieną visą nemokamų atostogų mėnesį. Už kalendorinius metus įmokas savarankiškai susimokėti galima ne vėliau nei iki kitų metų gegužės 1 dienos. Laiku nesumokėtos PSD įmokos gali būti išieškomos įstatymuose numatyta tvarka.
• Nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia tais atvejais, kai žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis – yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. arba moka PSD įmokas nuo pajamų gaunamų pagal autorinę sutartį, individualios veiklos pažymą ir kt.
• Nedraudiminiai laikotarpiai susidaryti gali ir dėl kitų priežasčių
• „Sodros“ specialistai pabrėžia, kad negaunant darbo užmokesčio ir nuo jo nemokant teisės aktuose numatytų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, nedraudiminiai laikotarpiai gali susidaryti ir dėl kitų priežasčių.
• Dažniausiai priežastys, dėl kurių atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra šios (tais atvejais, kai šių laikotarpių metu žmogui nėra mokamas darbo užmokestis):
• nemokamos atostogos,
• atostogos kvalifikacijai tobulinti,
• kūrybinės atostogos,
• mokymosi atostogos,
• nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai,
• pravaikštos,
• karo prievolininko sveikatos patikrinimo, karo tarnybos arba mokomųjų karinių pratybų laikotarpiai,
• vaiko priežiūra iki trejų metų, faktiškai vaiką auginantiems seneliui, senelei arba kitiems giminaičiams.
• Retais atvejais nedraudiminis laikotarpis gali atsirasto laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, kai negalima išduoti nedarbingumo pažymėjimo, o išduodama medicininė pažyma 094/a, neatvykus administracijos leidimu, kai už tai nemokamas darbo užmokestis ar kitų neatvykimų į darbą (tarnybą) be svarbios priežasties laikotarpiais bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
• „Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui (bet ne ilgiau nei 1 metus) nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių, o ilgesnį nei vieno mėnesio (bet ne ilgiau nei 1 metų) nedraudiminių laikotarpių dėl visų priežasčių turi net virš 31,5 tūkst. žmonių.
• Kaip sužinoti, ar reikia savarankiškai mokėti PSD įmokas
• Darbuotojai, kuriems dėl nedraudiminių laikotarpių atsiras prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas, apie tai, suformavus prievolę kitų metų pradžioje, bus informuoti asmeninėje „Sodros“ paskyroje, o tie, kurie „Sodrai“ yra nurodę savo kontaktinius duomenis – ir kitais kanalais.
• Atkreipiame dėmesį, kad minėtais atvejais atsiradusias savarankiškai mokėtinas PSD įmokas reikia susimokėti ne kiekvieną mėnesį, o iki kitų metų gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus. Sužinoti, ar neturite PSD įsiskolinimo, suskaičiavus mokėtinas įmokas už praėjusius metus, taip pat galėsite „Sodros“ interneto svetainėje, adresu www.sodra.lt/pasitikrink.
• Draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima pasitikrinti ir Valstybinės ligonių kasos sistemoje.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 9 dalimi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintos Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklės.


VMI informuoja: atnaujintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras
• VMI informuoja, kad atnaujintas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo apibendrintas komentaras. Komentarą galima rasti čia.

VMI komentuoja: dėl maitinimo išlaidų kompensacijų nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d.
Lietuvos Respublikos Finansų ministro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 693„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ pakeitimo“ pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1515).
• Pagal Nutarimo Nr. 1515 pakeitimo nuostatas nuo 2017 08 30 Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų pelno nesiekiančių vienetų Lietuvos Respublikoje vykdomų renginių (išskyrus sporto renginius), susijusių su visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu (toliau – renginiai), dalyviams mokamos piniginės kompensacijos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija 1 bazinės socialinės išmokos, t. y. 38 Eur (iki 2017 08 29 galiojęs dydis - 20 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio).
• Lietuvos Respublikoje vykdomų sporto renginių dalyviams mokamų vienos paros maitinimo išlaidų piniginių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu kompensuojama vienos paros maitinimo išlaidų suma neviršija Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių patvirtinimo“. Šie dydžiai nuo 2015 02 04 nesikeitė.
• Tuo atveju, kai renginiai (įskaitant ir sporto renginius) vykdomi užsienyje, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos vienos paros maitinimo išlaidų sumos, neviršijančios dienpinigių, vykstantiems į užsienio komandiruotes normų, nustatytų Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos
• Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ redakcija).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: aštuonių mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-rugpjūtį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,1 proc. (158 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,9 proc. (346,1 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų aštuonių mėnesių pajamos – 5 174,4 mln. eurų, faktinės – 5 332,3 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius aštuonis metų mėnesius įvykdytas 101,4 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 4 218,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 4 277,9 mln. eurų – 59,3 mln. eurų daugiau nei planuota ir 251,8 mln. eurų (6,3 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-rugpjūtį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,6 proc., gauta 3 941,7 mln. eurų. Tai yra 22,6 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 280,9 mln. eurų (7,7 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius aštuonis mėnesius.
• Pajamų iš PVM gauta 2 284,7 mln. eurų, t. y., 206,6 mln. eurų (9,9 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 37,2 mln. eurų (1,7 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius aštuonis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 871,6 mln. eurų ir buvo 96,3 mln. eurų (12,4 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 384 mln. eurų – 31,4 mln. eurų (7,6 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-rugpjūtį buvo 1 053 mln. eurų – 66,3 mln. eurų (6,7 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 72,7 mln. eurų (7,4 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis – 8 487 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: Euro grupėje ir ECOFIN dėmesys Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo klausimams
Finansų ministerija informuoja, kad rugsėjo 15 dienąn Taline euro zonos šalių finansų ministrai (Euro grupė) diskutavo kaip sustiprinti ekonomikos atsparumą Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – EPS) ir aptaria Graikijos programos įgyvendinimo pažangą.
• Neformaliame ECOFIN posėdyje pagrindinis dėmesys irgi buvo skiriamas Ekonominės ir pinigų sąjungos klausimams.
• „Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas yra ne tik Lietuvos, bet ir visos euro zonos prioritetas. Su finansų ministrais aptarsime galimas priemones, kurios sustiprintų ekonomikos atsparumą Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, taip pat kalbėsime kaip efektyviau susieti EPS gilinimo priemones su efektyvesniu ES išteklių panaudojimu“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Taip pat ECOFIN metu ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl galimų žingsnių, kurių ES turėtų imtis siekiant pagerinti ES konkurencingumą finansinių technologijų (FINTECH) srityje, aptarė skaitmeninės ekonomikos keliamus pelno apmokestinimo iššūkius bei tolimesnius žingsnius muitinių IT sistemų, reikalingų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimui, vystymą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia dalyvauti seminare
Tarnyba 2017-09-22 organizuoja 5 akad. val. seminarą, „Kilnojamojo turto klasifikacija ir identifikacija. Kelių transporto priemonių vertinimo aktualijos«.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
• Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-09-19 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

VMI kviečia registruotis į 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais
Valstybinė mokesčių inspekcija svetainėje www.vmi.lt paskelbė informaciją, apie 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais.
• Mokesčių mokėtojai kviečiami į naują seminarą, tema „Mokestinės prievolės naujai įregistruotiems juridiniams asmenims». Numatyti seminarai ir kitomis temomis: „i.SAF paslaugos: kaip jomis naudotis. Važtaraščių bei kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų (i. VAZ) teikimas VMI«, „Nekilnojamojo turto pardavimo bei paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, apmokestinimas PVM», „Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžių taikymas. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos pildymo tvarka« ir kt. Spalio mėnesį siūlome ir tiesiogines e. seminarų transliacijas, temomis „Mokestinės prievolės naujai įregistruotiems juridiniams asmenims» ir „Individuali veikla pagal pažymą pradedantiesiems".
• Informaciją apie visus 2017 m. spalio mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais peržiūrėti bei užsiregistruoti į juos galima naudojantis VMI svetainės Renginių sistema, adresu www.vmi.lt/renginiai/. Šioje sistemoje mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė peržiūrėti įvairių temų e. seminarų įrašus. Registruotis į seminarus galima ir tel. 1882 arba tel. 8 526 63190.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: inspektoriai tikrins, ar saugiai dirbama su krautuvais
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo rugsėjo 18 d. visą mėnesį bus vykdomi transporto ir saugojimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių tiksliniai tikrinimai. Tikrinimai atliekami reaguojant į nelaimių šiais metais dirbant su krautuvais proveržį.
• Šių VDI vykdomų tikrinimų akcentas bus – ar įmonėje darbuotojams užtikrinamos saugios darbo sąlygos, kai yra daiktų, krovinių, įrenginių kritimo/virtimo, birių medžiagų griūties rizika, įskaitant darbus aukštyje. Tikrinti pirmiausia bus pasirenkamos tos įmonės, kuriose 2016-2017 metais įvyko nelaimingi atsitikimai darbe. Apie būsimą vizitą tikrintojai ūkio subjektų individualia tvarka neinformuos.
• Sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai metai iš metų priklauso prie tų, kuriuos atlikdami darbuotojai dažniausia sunkiai ir mirtinai susižaloja.
• Atlikdami sandėliavimo, pakrovimo darbus su mechaniniais ir elektriniais krautuvais šiais metais jau žuvo 6 darbuotojai:
• nukrito nuo sandėliavimo konteinerio (UAB „Dominari logistika“);
• prispaudė krisdamas krautuvas (UAB „Baltic Home“);
• prispaudė iškrovimo patalpoje nuslydęs cukraus didmaišis (AB „Nordic Sugar Kėdainiai“);
• atliekant lengvųjų automobilių pakrovimo darbus prispaudė priekabos konstrukcija (UAB „Transorloja“);
• keliant krovinį į viršų nukrito nuo krautuvo šakių (UAB „Makveža“);
• užvertė krautuvo kaušu iš krūvos semiamų trąšų nuošliauža (UAB „Birių krovinių terminalas“).
• Dar 6 darbuotojai – sunkiai sužaloti. Palyginti, 2016 m. atliekant tokius darbus per tą patį laikotarpį įvyko 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
• Nuo rugsėjo 18 d. atliekamų inspektavimų metu bus tikrinama, ar visus savaeigius įrenginius valdo tik tie darbuotojai, kurie apmokyti su jais saugiai dirbti ir turi tam teisę. Taip pat – ar darbuotojus instruktuojant aiškiai nurodoma, kad krautuvus jie gali naudoti tik krovos darbams vykdyti ir tik tokiomis sąlygomis, kurioms jie skirti.
• Inspektoriai tikrins, ar įmonėje vertinama, kad krovos darbams naudojami mechanizmai dėl savo konstrukcijos, techninių parametrų ar kt. gali sukelti specifinį pavojų. Tarp inspektavimo klausimų – ar įmonėje numatyta darbų nutraukimo tvarka, kai krovos metu atsiranda nenumatyti pavojai, ar darbai koordinuojami, kai objekte dirba kelių įmonių darbuotojai. Darbo inspektoriai aiškinsis ir dėl darbuotojų saugaus darbo įgūdžių: ar visi darbuotojai, prieš jiems pradedant dirbti pavojingą darbą, praktiškai mokomi, kaip jį saugiai atlikti, ar jų mokymas bei žinios apie saugų darbą atitinka jų atliekamus darbus ir pan.

SODRA informuoja: dėl MMA mokėjimo už nekvalifikuotą darbą
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2017 m. liepos mėnesį, jau įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, net 31 926 kvalifikuoti darbuotojai gavo minimaliąją mėnesinę algą.
• Primename, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbdaviai minimalią mėnesinę algą gali mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
• Darbo kodekse apibrėžiama, kas yra nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Kilus neaiškumams dėl pareigybės ar darbo priskyrimo kvalifikuotam ar nekvalifikuotam darbui galima naudotis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuriame išvardinti nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimai, išvardintos jiems būdingos funkcijos. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, nekvalifikuoti darbininkai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų reikia pradinio išsilavinimo , kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas.
• Darbuotojai, kurie dirba kvalifikuotą darbą ir gauna minimaliąją mėnesinę algą gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl Darbo kodekso nuostatų pažeidimo ir/arba į Darbo ginčų komisijas, veikiančias prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, dėl teisingo darbo užmokesčio nustatymo ir skirtumo išmokėjimo.

FNTT praneša: pelninga šešėlinė prekyba naudota automobiline įranga panevėžiečiui nešė turtus
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdyboje užbaigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame Panevėžio gyventojas įtariamas 2011 – 2015 m. neteisėtai vertęsis ūkine komercine veikla stambiu mastu, bei šios neteisėtos veiklos maskavimui naudojus užsienio valstybėse registruotas bendroves.
• Tyrimo metu tyrėjai nustatė, kad panevėžietis, žinodamas, kad jo vykdomai tarptautinei internetinei prekybai Valstybinės mokesčių inspekcijos išduoto verslo liudijimo nepakanka, ėmėsi gudrybės. Savo neteisėtai veiklai vykdyti panevėžietis įsigijo Seišelių Respublikoje, bei Jungtinėje Karalystėje registruotas bendroves. Siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo už šių bendrovių vardu vykdomą ūkinę komercinę veiklą stambiu mastu, šešėlinis verslininkas šių bendrovių nuolatinės buveinės Lietuvoje neįregistravo mokesčių mokėtojų registre.
• Vykdydamas savo neteisėtą veiklą panevėžietis 2011 – 2015 metais iš nenustatytų asmenų įsigydavo įvairią prabangių automobilių įrangą: BMW, Audi, Mercedes-Benz, Porsche ir kitų automobilių navigacijos įrangą, garso ir vaizdo grotuvus, bei kitas paklausias automobilių detales. Įsigyta įranga būdavo suremontuojama, perprogramuojama, pakeičiami įrenginių kodai. Vėliau, pasinaudojant neteisėtai veiklai įsigytomis užsienyje registruotomis bendrovėmis, kitų fizinių asmenų vardu, minėta įranga būdavo parduodama naudojantis internetinėmis svetainėmis, elektroninėmis parduotuvėmis ir tarptautiniu internetiniu aukcionu ,,Ebay“ panaudojant specialiai tam sukurtus vartotojus. Atlikus kratas pas įtariamąjį buvo rasta daugiau nei 300 vienetų pardavimui skirtų automobilių navigacijos įrenginių, kurių vertė juodojoje rinkoje siekia apie 100 tūkstančių eurų.
• Tyrimo metu paaiškėjo, kad naudojantis vienos iš Lietuvoje veikiančių siuntų bendrovių paslaugomis buvo išsiųsta ne mažiau kaip 890 siuntų su parduota automobiline įranga. Pinigus už realizuotą automobilinę įrangą šešėlinis verslininkas gaudavo į jo paties bei įsigytų užsienio valstybėse registruotų bendrovių vardu tam tikslui specialiai atidarytas bankines sąskaitas užsienio bankuose. Dalį pajamų už parduotą automobilinę įrangą panevėžietis gaudavo per tarptautines atsiskaitymų bendroves ,,Paypal“, ,,Skrill“.
• Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vykdant nusikalstamą veiklą į panevėžiečio vardu ir į jo valdomų užsienio bendrovių atidarytas banko sąskaitas Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys pervedė tūkstantines sumas įvairia valiuta: litais, JAV doleriais, Anglijos svarais sterlingais, eurais, Latvijos latais. Vien tik pajamos eurais siekė beveik 690 tūkstančių eurų. FNTT specialistai suskaičiavo, kad šešėlinis verslininkas vykdydamas neteisėtą veiklą į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 70 tūkstančių eurų.
• Tyrimo metu buvo areštuotas įtariamajam priklausantis 200 tūkstančių eurų vertės turtas.

FNTT Kauno apygardos valdyba atskleidė dar vieną pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba atskleidė dar vieną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemą, kai milijoninę apyvartą buitine technika prekiaujanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 270 tūkstančių eurų minėto mokesčio.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, didmeninę prekybą užsiimančios bendrovės veiklą organizuojantis kaunietis kartu su šios bendrovės direktoriumi, Latvijos piliečiu ir dar vienu Kaune gyvenančiu vyriškiu, iš Lenkijos tiekėjų įsigydavo įvairią buitinę techniką. Internetu užsakyta buitinė technika buvo atgabenama į Kaune urmo bazėje esančius sandėlius, o vėliau buvo parduodama mažesnėms Kaune veikiančioms parduotuvėms.
• FNTT Kauno apygardos valdytos tyrėjai išaiškino, kad didmenine prekyba užsiimanti bendrovė prekes įsigydavo iš Lenkijos ir ji buvo atgabenama į Kauną, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodoma, kad buitinė technika buvo perkama iš Latvijos prekeivių. Įtariama, kad naudojantis Latvijos bendrovėmis, kurios, kaip įtariama, nevykdė jokios veiklos, sukčiavimo schemos sumanytojai vengė mokėti privalomą sumokėti PVM. Pirminiais skaičiavimai, per daugiau kaip vienerius metus buvo nesumokėta daugiau kaip 270 tūkst. eurų PVM.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas. Jų metu paimti tolesniam tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.
• Tęsiant šį tyrimą ir aiškinantis įtariamųjų sąsajas su Latvijoje esančiais bendrininkais, bendradarbiaujama su Latvijos finansų policija. Partneriai iš Latvijos atliko kratas, apklausas ir kitus procesinius veiksmus.
• Tarptautinis tyrimas dėl prekybos buitine technika dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo yra tęsiamas. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1371763 2017-09-25 14:21 artas71
Savaitės 2017.09.18 - 2017.09.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS NAUJIENA
Trišalėje taryboje nuspręsta didinti MMA iki 400 eurų. rugsėjo 21 d. po aktyvios diskusijos Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba sutarė, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų – iki 400 eurų.
• „Šis rezultatas – tai labai geras trišalio dialogo pavyzdys. Vertinu stiprią socialinę partnerystę, kad galime visi kartu sėstis, kalbėtis, derėtis ir siekti visiems priimtinų sprendimų. Socialiniai partneriai, darbdavių, profesinių sąjungų organizacijos argumentuotai teikė savo pozicijas, atsižvelgdami į ekspertų atliktas analizes. Iš esmės būtent dėl šio atviro ir kryptingo socialinio dialogo mes šiandien turime galutinį sprendimą dėl MMA“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
• Pastarąjį kartą MMA didėjo prieš pusantrų metų – iki 380 eurų ji padidinta pernai liepą.

SAVAITĖS KOMENTARAI
Valstybinė darbo inspekcija pateikė naujų konsultacijų dėl darbo kodekso.
Išaiškinimas dėl DK 61 str. 3 d., DK 57 str.1 d. 5 p.
• Galiojantis teisinis reglamentavimas numato garantijas asmenims, auginantiems vaikų iki 3 metų, nebūti atleistiems pagal DK 57 str. Vis dėlto manytina, kad toks reglamentavimas užkerta kelią pabaigti juridinį asmenį, kai tokį sprendimą priima pats darbdavys ar teismas. Kadangi tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei atitinkamais atvejais būtų nevykdomi teismo sprendimai, o taip pat apribotos galimybės juridiniam asmeniui laisvai priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos, todėl įmonės likvidavimo atveju garantijos, numatytos DK 61 str. 3 d., netaikomos.
Išaiškinimas dėl DK 107 str. 4 d.
• DK 107 str. 1 - 2 d. nustatyta, jog darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.
Pagal DK 107 str. 4 d. į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. Atsižvelgiant į DK 107 str. 4 d. turinį, kadangi kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. ,,Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną “, - taikant nurodytą teisės normą, būtina vadovautis nuoroda į DK 107 str. 4 d. nustatytą kompensavimo mechanizmą, jog ,, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį“. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes DK 107 str. 4 d. įtvirtina aiškų kompensavimo mechanizmą darbuotojui, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, - tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką (kelionės laiką) apmokama viengubu darbuotojo darbo užmokesčiu ir kompensuojama darbuotojui poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį. Apibendrinant išdėstytą, pažymėtina, kad darbuotojui, kuris buvo kelionėje po darbo dienos valandų laiko, taikant DK 107 str. 4 d., DK 144 str. 4 ir 5 d. nurodytos teisės normos netaikomos, t. y. toks laikas nėra apmokamas kaip viršvalandinis darbas. Akcentuotina, jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas, o už poilsį pirmą darbo dieną po kelionės paliekamas darbuotojo darbo užmokestis.
Išaiškinimas dėl DK 107 str. 4 d.
• K 144 str. 5 d. numatyta, kad darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. VDI specialistų nuomone, ši teisės norma nenumato pareigos darbdaviui sutikti su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, taigi, esant objektyvioms priežastims, darbdavys turi teisę atsisakyti tokį prašymą tenkinti.
Paminėtina, kad DK 144 str. 5 d. turėtų būti aiškinama įgyvendinant lankstumo principą ir darbuotojo bei darbdavio susitarimo teisę dėl alternatyvios kompensavimo formos poilsiu, už tą poilsį mokant dvigubai (suteikiant dvi apmokamas dienas). Kadangi sistemiškai aiškinant DK normas už darbą švenčių ir poilsio dieną imperatyviai yra mokamas dvigubas tarifas, todėl darbuotojui pasirinkus, o darbdaviui sutikus, pvz., darbą poilsio, švenčių dienomis kompensuoti DK 144 str. 5 d. numatyta tvarka, t. y. jeigu šalys susitarė dėl alternatyvaus kompensavimo būdo (pasirinko apmokamą poilsį), jam suteikiamos dvi poilsio dienos, kurios pridedamos prie kasmetinių atostogų.


SAVAITĖS PRIMINIMAS
Sodra primena, kad nuo liepos 1 dienos, įsigaliojus Darbo kodeksui, minimalią mėnesinę algą (MMA) galima mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Nežiūrint to, kvalifikuotų darbuotojų (pagal Ūkio ministerijos patvirtintą profesijų klasifikatorių), gaunančių ne daugiau nei MMA, skaičius paskutiniais duomenimis yra apie 140 tūkst. Į šį skaičių įtraukti ir pilną darbo dieną ir dalimi etato dirbantys žmonės.
• Praėjus daugiau nei mėnesiui po naujosios nuostatos įtvirtinimo, „Sodra“ pastebi tam tikrus statistinius pokyčius, nors juos dar anksti vadinti tendencijomis arba įvardyti pokyčiais.
• Komentuoja „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
• Kokį poveikį padarė įsigaliojęs įstatymas?
• Naujasis įstatymas nurodė kvalifikuotiems darbuotojams mokėti didesnį nei MMA darbo užmokestį. Tačiau iš vieno mėnesio duomenų dar anksti spręsti, ar visi darbdaviai į tai sureagavo, ar kvalifikuotų darbuotojų algos pakilo, nes pajamų pokyčius per mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo galėjo lemti kiti sezoniniai ar platesnio pobūdžio ekonominiai veiksniai: atostogos, poilsio paslaugų sezonas ir pan.
• Liepą, palyginus su birželiu, statistiniai rodikliai šiek tiek pasikeitė. Kvalifikuotų pareigybių darbuotojų, kurių alga neviršijo MMA (buvo mažesnė arba lygi 380 Eur), skaičius šių metų liepą, sumažėjo 20 tūkst., o nekvalifikuotų darbuotojų – beveik nesikeitė.
• Nagrinėjant atskiras pareigybes, matomos ir kitos įdomios detalės. Pavyzdžiui, įmonių vadovų, uždirbusių ne daugiau negu MMA, skaičius sumažėjo 1,6 tūkst. (arba 12 proc.) – panašiai padidėjo skaičius tų, kuriems buvo pradėtos mokėti MMA viršijančios algos. Vadinasi, daugeliui mažas algas uždirbančių vadovų jos padidėjo – bent tai rodo statistika. Visgi, vadovų dirbančių už itin mažą atlygį, neviršijantį MMA, vis dar yra apie 11 tūkstančių.
• Panašios ir kai kurių kitų profesijų, kurių atstovai taip pat uždirba labai nedaug, statistikos tendencijos: rinkodaros ir reklamos ar pirkimo specialistų, kirpėjų ir kosmetikų, kvalifikuotų žemės ūkio darbininkų.
• Dalies maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų bei statybų sektorių, kur dirba kvalifikuoti darbuotojai, statistiniai duomenys nedžiugina: juose lygiai MMA gaunančių dirbančiųjų skaičius sumažėjo, tačiau išaugo mažiau negu MMA uždirbančiųjų gretos.
• Keičiasi mažiausias pajamas gaunančiųjų skaičius
• Lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu, šių metų liepą sumažėjo mažiausias pajamas gaunančių apdraustųjų socialiniu draudimu.
• Žmonių, kurių visas gaunamas užmokestis (skaičiuojamas sudedant visose darbovietėse – jei žmogus dirbo keliose – uždirbamas pajamas) neviršijo MMA, per metus sumažėjo maždaug 62 tūkstančiais – iki 207 tūkst. Iš jų tokių, kurių pajamos buvo mažesnės nei 380 Eur per mėnesį, sumažėjo 20 tūkstančių – iki 160 tūkst.
• Darbuotojų, kurių alga neviršijo MMA, dalis visoje darbo rinkoje per metus sumažėjo reikšmingai: nuo 24,4 proc. iki 18,6 proc. ir buvo mažiausia per visą stebėjimo laikotarpį.

SAVAITĖS STRAIPSNIS
15min.lt :"„Sodra“ prieš įmones mojuoja nauju vėzdu – atleidinėja jų darbuotojus"
• „Sodra“ šiemet įgijo naujų galimybių „paauklėti“ įmones, kurios tinkamai neatsiskaito, neteikia dokumentų, nebendrauja ar neturi pakankamai kapitalo – inicijuoja priverstinį tokių įmonių likvidavimą. Registrų valymu vadinama priemonė paveikė tūkstančius įmonių, tačiau dalis vadovų piktinasi, kad su jais elgiamasi neteisingai. Likti nubaustam – itin paprasta, tačiau susitaikyti su „Sodra“ gali būti itin sudėtinga.
• „Sodra“ vertina, kad per 2016 m. net 3988 įmonėms buvo įrašyta valstybinio socialinio draudimo pabaiga. O šiemet iki rugsėjo 1 dienos – dar 1526 įmonėms. 2016 m. pradžioje Lietuvoje veikė iš viso 79 tūkstančiai įmonių. Dėl „Sodros“ tokių priemonių neapdraustais liko 5259 darbuotojai pernai ir 2636 darbuotojai šiemet.

SAVAITĖS STRAIPSNIS - 2
"Verslo žinios" supažindina - visos „Sodros“ išmokų lubos


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


VMI komentuoja: dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2017-09-14 informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E) RM-28570 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. VA-55 „Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo (toliau – Įsakymas). Įsakymu patvirtintas Žemės mokesčio administravimo taisyklių pakeitimas, nauja redakcija išdėstyti Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos forma (KIT703) bei Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų tikslinimo forma (KIT716). Pakeitimai taikomi apskaičiuojant žemės mokestį už 2017 ir vėlesnius metus.
• Esminiai pakeitimai:
• 1. Papildytos Taisyklių nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio pasibaigimo:
• 1.1. nuo 2017 m. nebetaikomas pereinamuoju laikotarpiu taikytas žemės sklypo vertės padidėjimo (palyginus su 2012 m. žemės sklypo mokestine verte) mažinimas;
• 1.2. nuo 2018 m. nebetaikomas pereinamuoju laikotarpiu taikytas ribojimas, kad, apmokestinant žemės ūkio paskirties žemę, žemės mokestis neturi viršyti 0,29 euro už arą.
• 2. Patikslintos Taisyklių nuostatos dėl žemės mokesčio sumokėjimo termino nustatymo:
• 2.1. kai mokesčio mokėtojui pateikiama deklaracija po mokesčio sumokėjimo termino, po ataskaitinių metų lapkričio 15 dienos, tai deklaracijoje nurodoma žemės mokestį sumokėti per 10 dienų, skaičiuojamų nuo deklaracijoje nurodytos apskaičiavimo dienos (iki pakeitimo buvo nurodoma sumokėti nedelsiant);
• 2.2. mokesčio mokėtojui pateikiamoje tikslinimo formoje taip pat nurodomas žemės mokesčio sumokėjimo terminas per 10 dienų, skaičiuojamų nuo tikslinimo formoje nurodytos apskaičiavimo dienos (iki pakeitimo buvo nurodoma nedelsiant).
• 3. Papildytos Taisyklių nuostatos, jog tikslinimo formos EDS vartotojams papildomai paštu nesiunčiamos.
• 4. Nauja redakcija išdėstytos Taisyklių nuostatos dėl informacijos mokesčių klausimais teikimo.
• 5. Dėl Taisyklių nuostatų pakeitimo nauja redakcija išdėstomos deklaracijos bei tikslinimo formos.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Finansų ministerijos atnaujintas makroekonomikos prognozes patvirtino Valstybės kontrolė
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vykdydama Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, atliko Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengto ir viešai 2017 m. rugsėjo 11 d. paskelbto 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir jį patvirtino.
• Anot LR valstybės kontrolės išvados, ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektams rengti. Išvadoje taip pat pabrėžiama, kad formuojant 2018 m. biudžetą svarbu laikytis nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų fiskalinės drausmės taisyklių, kurios gali padėti Lietuvai sparčiau kaupti rezervą anticiklinei fiskalinei politikai vykdyti, kurio prireiks nuo 2022–2023 m., kai sumažės Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos.
• „Patvirtintas finansų ministerijos parengtas ekonominės raidos scenarijus rodo, kad fiskalinis planavimas grindžiamas objektyviomis ir tikroviškomis makroekonominėmis prognozėmis“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Prognozes galima rasti čia.


Finansų ministerija informuoja: įvyko susitikimas su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovais
Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola Rugsėjo 21 dieną finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovais – Povilu Butkumi, Zina Gineitiene, Vilija Turiene ir Vaidu Geralavičiumi. Susitikimo metu aptarta: II pensijų pakopa, numatomas pensijų indeksavimas, Sodros finansinė situacija ir kiti klausimai.
• Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, tokie susitikimai leidžia išgirsti žmonėms rūpimus klausimus ir susitikti su aktyviais visuomenės piliečiais. Ministras neabejoja, kad senjorų turima išmintis ir sukaupta patirtis leis priimti sprendimus, kurie labiausiai atitiks jų poreikius.
• Nuo spalio pensijos padidės vidutiniškai 13 eurų, o nuo kitų metų sausio dar apie 30 eurų. Jei taikant naująją indeksavimo formulę pensija išeis mažesnė, ji nebus mažinama, o liks tokia pati. 2018 metais pensijoms numatoma skirti 2939,3 mln. eurų, lyginant su šiais metais, tai yra 315 mln. eurų daugiau.

Ūkio ministerija praneša: siekiama pagerinti turistų apsaugą
Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos ir tarpinstitucinės darbo grupės parengtiems Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kuriais įgyvendinamos Direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių nuostatos.
• Esminiai pakeitimai yra susiję su organizuotos turistinės kelionės, turizmo paslaugų rinkinių sudarymu, kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu, turistų informavimu ir sutarties sudarymo reikalavimais. Įstatymų projektais taip pat siekiama patobulinti turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą ir turistų apsaugą.
• Įgyvendinant direktyvą, Turizmo įstatymo projekte reglamentuojama nauja kelionių organizavimo paslauga – turizmo paslaugų rinkinys. Rinkinį sudarys skirtingos turizmo paslaugos, už kurias bus mokama atskirai, jei sutartis su kitu paslaugų teikėju bus sudaryta ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios paslaugos užsakymo patvirtinimo. Tokių rinkinių pardavėjai turės užtikrinti, kad jų nemokumo atveju turistams būtų grąžinti sumokėti pinigai ir prireikus užtikrintas turistų parvežimas į jų išvykimo vietą. Taip pat numatytas kelionių pardavimo agentų veiklos deklaravimas, kuris padės užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir geresnę turistų teisių apsaugą.
• Šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme įtvirtinta kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visiškai (100 proc.) nepadengia galimų turistų nuostolių kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Siekiant apsaugoti turistus ir įgyvendinti direktyvą, yra siūloma sukurti papildomą kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą. Kelionių organizatorių įmokų administravimo, įmokų apskaitos ir lėšų išmokėjimo tvarką dar turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
• Sukauptos lėšos būtų naudojamos tik tuo atveju, kai nepakanka kelionių organizatorių turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo (laidavimo draudimo arba finansų įstaigos garantijos). Taip kelionių organizatoriaus nemokumo atveju būtų užtikrintas 100 proc. turistų sumokėtų pinigų už kelionę grąžinimas ir turistų parvežimas į pradinę jų išvykimo vietą, padengtos būtino apgyvendinimo, nesuteiktų paslaugų išlaidos.

Lietuvos bankas praneša: ekonomika augs sparčiau, mažės nedarbas, algos kils sparčiau nei kainos
Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti.
• „Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius. Įmones gerokai veiks reikšmingai augančios darbo sąnaudos, todėl Lietuvos verslas, norėdamas išsaugoti ir stiprinti iškovotas pozicijas užsienio rinkose, turės didinti darbo našumą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
• Ekonomika
• Lietuvos bankas patikslino šalies ūkio augimo 2017 m. prognozę – numato, kad augimas sieks 3,6 proc. (anksčiau prognozuota 3,3 %). Peržiūrą lėmė pagerėjusi ūkio raida ir euro zonoje, ir kitose prekybos partnerėse, pavyzdžiui, žaliavas eksportuojančiose šalyse. Eksporto pagyvėjimą lėmė ne tik užsienio paklausa, bet ir atsigavusios investicijos apdirbamojoje gamyboje. Paminėtini ir stiprėjantis transporto bei pradėjęs atsigauti statybų sektoriai.
• Darbo rinka
• Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbas šalyje šiemet mažės iki 7,3 proc., o darbo užmokestis augs 7,8 proc. Darbo jėgos stygius, susidaręs dėl augančios paklausos ir nepalankių demografinių tendencijų, suteikia galimybių darbuotojams derėtis dėl didesnio darbo atlygio ir kitų sąlygų. Būtent darbuotojams tenkanti sukurtos pridėtinės vertės dalis vis didėja ir jau trečius metus iš eilės viršija istorinį vidurkį, o tai rodo įtemptą padėtį darbo rinkoje. Kitais metais nedarbas turėtų mažėti iki 7 proc., o atlyginimai – augti 5,9 proc.
• Infliacija
• Infliacija šiais metais gali siekti 3,4 proc. Metų pradžioje ją skatino pasaulinių žaliavų kainų pokyčiai, lėmę degalų ir maisto kainų augimą. Vėliau didesnį poveikį turėjo vidaus veiksniai – itin ženkliai kilęs darbo užmokestis, dėl padidintų akcizų išaugusios alkoholinių gėrimų ir tabako kainos. Prognozuojama, kad kitais metais pasaulinės naftos kainos nebekils, maisto žaliavų kainos kils mažiau, kol kas nenumatoma didesnio akcizų tarifų didinimo. Dėl šių priežasčių infliacija 2018 m. turėtų mažėti iki 2,2 proc.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1372266 2017-10-02 09:20 artas71
Savaitės 2017.09.25 - 2017.10.01 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS KONSULTACIJA
„Sodros“ specialistai konsultuoja: ką apie ligos išmoką turi žinoti individualios veiklos vykdytojai?
• Savarankiškai dirbantiems žmonėms neretai iškyla įvairių klausimų dėl reikalingų sumokėti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, užtikrinamų socialinių garantijų, mat įmokas ir mokesčius šie žmonės turi apskaičiuoti savarankiškai. Tam, kad susirgimai neužkluptų netikėtai, o reikalingos informacijos nereikėtų papildomai ieškoti, artėjant peršalimo ligų sezonui „Sodros“ specialistai atsako į dažniausius individualiai dirbančių žmonių klausimus apie ligos draudimą ir išmokas.
• Vykdau individualią veiklą, ar esu draudžiamas ligos draudimu ir susirgęs galėsiu gauti išmoką?
• Nuo 2017 m. sausio 1 d. dirbantieji pagal individualios veiklos pažymas yra draudžiami ligos draudimu ir susirgę gali gauti ligos išmokas. Kaip ir visi ligos draudimo įmokas mokantieji, norėdami gauti ligos išmoką dirbantys pagal individualios veiklos pažymą žmonės iki pirmos susirgimo dienos turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius šio draudimo stažą.
• Kaip skaičiuojamas ligos socialinio draudimo stažas, jeigu vykdau individualią veiklą?
• Stažas nustatomas pagal sumokėtas įmokas: jei įmokos sumokėtos nuo 1 MMA dydžio sumos – įgyjamas 1 mėnesio socialinio draudimo stažas, jei įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės negu MMA sumos, stažas laikomas proporcingai didesniu arba mažesniu.
• Pažymėtina, kad ligos socialinio draudimo stažas taip pat gali būti įgyjamas iki susirgimo pradžios individualią veiklą vykdančiam asmeniui dirbant pagal darbo sutartį ir jo darbdaviui mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas; taip pat individualią veiklą vykdančiam asmeniui gaunant motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas. Tokiu atveju apdraustasis iki laikinojo nedarbingumo pradžios taip pat turi turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
• Kokio dydžio įmokas reikia mokėti, kad gaučiau ligos išmoką?
• Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos nuo 2017 m. liepos 1 d. sudaro 28,7 proc. nuo pusės Jūsų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatskaičius VSD ir PSD įmokų), 30,7 proc. tarifas galios, jei senatvės pensijai kaupiate papildomai savo lėšomis II pakopos pensijų fonde. Šias įmokas turite sumokėti, kaip ir anksčiau, iki kitų metų gegužės 1 dienos.
• Žmogus gali pasirinkti, ar mokėti įmokas, skaičiuojamas, pavyzdžiui, nuo 1 MMA, arba skaičiuojamas nuo faktiškai per mėnesį gautų pajamų. Pasirinkus mokėti nuo planuojamų turėti pajamų, pavyzdžiui, nuo MMA, iki kitų metų gegužės 1 d. būtina sumokėti draudimo įmokų skirtumą, apskaičiuotą pagal faktiškai gautas pajamas.
• Ar tai, kad moku privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas užtikrina, kad galėsiu gauti ligos išmoką ir esu draudžiamas ligos draudimu?
• Ne, privalomojo sveikatos draudimo įmokos užtikrina galimybę nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas, jos niekaip nėra susijusios su ligos draudimu. Ligos draudimas skirtas užtikrinti, kad sergantis žmogus, tuo metu, kai dėl ligos negali dirbti, neliks be pajamų. Taigi mokant PSD įmokas užtikrinamas nemokamas gydymas, o mokant ligos draudimo įmokas – galimybė susirgus ar slaugant šeimos narį gauti ligos išmoką.
• Kas nutiks, jei įmokas mokėsiu kas mėnesį, bet mano faktinės pajamos bus didesnės arba mažesnės nei tos, nuo kurių mokėjau įmokas?
• Jeigu draudžiamosios pajamos, pagal kurias buvo paskaičiuotas ligos išmokos dydis, bus patikslintos pateikus metinę pajamų deklaraciją ir to laikotarpio draudžiamosios pajamos sumažės, ligos išmoka bus atitinkamai perskaičiuota ir bus nustatyta ligos išmokos permoka, kurią žmogus turės grąžinti.
• Pažymėtina, kad, tokiu atveju bus perskaičiuojamos ir žmogaus sumokėtos VSD įmokos – nustačius, kad jos mokėtos nuo didesnės sumos ir pateikus metinę pajamų deklaraciją to laikotarpio pajamos sumažės, žmogui taip pat bus grąžinama įmokų permoka. Jei tuo metu žmogus dar nebus grąžinęs ligos išmokos permokos, VSD įmokų permoka jam bus grąžinta atskaičius ligos išmokos permokos sumą.
• Ar tiesa, kad, nors sirgau šiemet, ligos išmoką gausiu tik kitais metais, po gegužės 1 d.?
• Nebūtinai. Taip nutiks tik tokiu atveju, jei pajamas deklaruosite kartą per metus pateikdamas metinę pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jei pasirenkate įmokas „Sodrai“ mokėti tik kartą per metus, ir Jums priklausančias išmokas „Sodra“ gali išmokėti tik po to, kai deklaruojate pajamas ir sumokate priklausančias įmokas.
• Ar valstybinio socialinio draudimo įmokas ligos išmokai gauti galiu sumokėti avansu?
• Taip, įmokas ligos išmokai gauti galima sumokėti avansu. Pavyzdžiui, 2017 m. vasario mėn. galima sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už kelis, pavyzdžiui, tris mėnesius ar už visus metus į priekį.
• Ar ligos išmoka bus mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos?
• Kaip ir, pavyzdžiui, dirbantiems pagal darbo sutartis žmonėms, taip ir vykdantiems individualią veiklą žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais dėl savo ligos, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ir mokama už darbo dienas (ne kalendorines) taikant 5 darbo dienų savaitę. Dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymą žmonėms už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas ligos išmoka nemokama, o dirbantiesiems pagal darbo sutartį išmoką už šį laikotarpį moka darbdavys.
• Ligos išmoka slaugant sergantį šeimos narį iš „Sodros“ lėšų yra mokama nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Seimas grąžino 9% PVM tarifą šildymui
Seimas grąžino PVM lengvatą šildymui - iki 2017 m. gruodžio 31 d. bus taikomas 9% PVM tarifas.
• Pakeistas 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „1) iki 2017 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“.

Pakeistos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas Nr. VA-75 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-106 „Dėl Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ‒ Įsakymas).
• Įsakymu nustatoma, kad:
• Asmens akcizų deklaracija (FR0630A forma) ir jos priedai nuo 2018 m. sausio 1 d. teikiami tik per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS);
• Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau ‒ AĮ) 9 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytas pardavėjas ar jo fiskalinis agentas (toliau ‒ Pardavėjas) turi pateikti Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma), FR0630D priedą „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes“, FR0630R priedą „Registruoto asmens akcizų apskaičiavimas“ ir tam tikrais atvejais FR0630B priedą „Biologinės kilmės žaliavų dalies energinių produktų mišiniuose ir akcizų apskaičiavimas“, FR0630C priedą „Cigarečių kombinuoto akcizų tarifo ir akcizų apskaičiavimas“ ar kitus teisės aktų nustatytus dokumentus (ataskaitas, registrus, pažymas, sertifikatus, leidimus ir pan.);
• Pardavėjo pildomos Asmens akcizų deklaracijos (FR0630A forma) 8 laukelyje „Laikinai registruoto asmens ar kito asmens identifikacinis numeris AIS“ nurodomas Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų informacinėje sistemoje (toliau ‒ AIS) suteiktas numeris;
• kai per tą patį mokestinį laikotarpį akcizais apmokestinamos prekės gaunamos ir pagal laikinai registruoto gavėjo pažymėjimą ir pagal išduotą patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje yra garantuotas, Asmens akcizų deklaracijos (FR0630A forma) 8 laukelyje nurodomas arba laikinai registruoto gavėjo SEED (angl. System for Exchange of Excise) numeris, arba minėtam patvirtinimui AIS suteiktas numeris;
• Pardavėjo pildomame R0630R priede „Registruoto asmens akcizų apskaičiavimas“ R6 „AAP, atgabentos su AAD“ ir R7 „AAP, atgabentos su SAAD“ stulpelių laukeliai nežymimi;
• FR0630S priedo „Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizų apskaičiavimas“ 23 laukelyje nurodomas iš kito Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, faktiškai atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausomai nuo to ar jau yra parengtas elektroninis pranešimas apie jų gavimą (e-RoR), ar ne, kiekis;
• asmuo, kuris pageidauja netaikyti akcizų lengvatos, nurodytos AĮ 40 straipsnyje, arba kuriam atsiranda prievolė mokėti akcizus už nepagrįstai pritaikytą minėtą akcizų lengvatą, turi pateikti atskirą Asmens akcizų deklaraciją (FR0630A forma), FR0630D priedą „Akcizais apmokestinamų prekių akcizų apskaičiavimas pagal tarifines grupes“ .
Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. VA-77 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. VA-147 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo” patvirtintos Pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės).
• Taisyklių pakeitime numatyta, kad Prašymą pakeisti pridėtinės vertės mokesčio mokestinį laikotarpį asmuo gali pateikti tik elektroniniu būdu per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – Mano VMI), vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Mano VMI naudojimo taisyklės), ir Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ (toliau – Mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklės).“
• Taip pat numatyta, kad mokesčių administratorius Sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo asmeniui pateikia per Mano VMI, vadovaujantis Mano VMI naudojimo ir Mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklėmis.

VMI informuoja: pakeisti pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 11, 31, 38-1 ir 38-2 straipsnių apibendrinti paaiškinimai (komentarai)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 2, 4, 11, 31, 381 ir 382 straipsnių komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-09-12 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1716266-6K-1705576) ir su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (2017-09-22 raštas Nr. (3-3184)).
• Komentarai aktualūs laivybos įmonėms, kurios pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį. Tokiai apmokestinimo schemai priskiriama ir jūrų laivų, perkamų už skolintas lėšas, įsigijimo sąnaudos (įskaitant palūkanas).
Pakeistus Pelno mokesčio įstatymo straipsnių komentarus galima rasti čia.

VMI informuoja: pakeisti gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 6 dalies, 21 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 9, 9-1, 10 punktų apibendrinti paaiškinimai (komentaras)
VMI prie FM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo tvarką, parengė GPMĮ 17 straipsnio 6 dalies, 21 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 9, 9-1 ir 10 punktų apibendrintų paaiškinimų (komentarų) pakeitimus. Gyventojų pajamų mokesčio 17 str. komentare VMI paaiškino, kaip draudimo bendrovės turi taikyti nuo 2017 m. galiojančias GPM įstatymo pataisas, jeigu gyvybės draudimo sutartyse pasikeitė naudos gavėjas. VMI paaiškino, kada tokių sutarčių išmokos (pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus) yra apmokestinamos t.y lengvata yra netaikoma.
• VMI pakeitė ir GPM 21 sttr. komentarą. VMI priminė, kad bendra visų GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų mokėjimų, nuo kurių sumokėtą GPM VMI grąžina, suma turi būti ne didesnė kaip 25 proc. metinių gyventojo apmokestinamųjų pajamų, o gyvybės draudimo įmokų ir įmokų į pensijų fondus suma turi neviršyti 2 000 Eur per metus (ir būti ne didesnė kaip 25 proc. metinių gyventojo apmokestinamųjų pajamų).

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: sausio-rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 311,7 mln. eurų
FFinansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų aštuonių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 311,7 mln. eurų arba 0,8 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 116,5 mln. eurų.
• Šių metų pirmų aštuonių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 7 mlrd. 723 mln. eurų, išlaidos – 7 mlrd. 155 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-rugpjūtį sudarė 256,5 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per septynis mėnesius gauta iš mokesčių (49,8 proc.) ir socialinių įmokų (43,4 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,6 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 41,309 mlrd. eurų.

Ūkio ministerija informuoja: įmonių pavadinimai galės būti sudaromi užsienio kalba lotyniškais rašmenimis
Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kurie leis juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.
• „Vis daugiau įmonių veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, todėl lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje ir sudaro barjerus verslo plėtros galimybėms kitose šalyse. Tikimės, kad Ūkio ministerijos parengti pakeitimai padės verslui ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis sudaryti bendrovių pavadinimai bus lengviau įsimenami ir suprantami tarptautinėje rinkoje“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
• Šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos neleidžia sudaryti įmonių pavadinimų užsienio kalba, išskyrus juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmonėmis, sudaromus pavadinimus. Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo nuostatos nėra suderintos tarpusavyje, nes tik Civiliniame kodekse nustatyta, kad juridinių asmenų, susijusių su užsienio įmone, pavadinimas gali būti sudaromas užsienio kalba. Valstybinės kalbos įstatyme tokios išimties nėra nustatyta.
• Taigi Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatų pakeitimai užtikrins lygiateisiškumo principą ir suvienodins teisės aktų nuostatas, įteisins aiškų ir nedviprasmišką reguliavimą.

Valstybinė darbo inspekcija praneša: VDI ir policija tikrino rizikingą statybvietę
Rugsėjo 29 d. ryte Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Vilniaus skyriaus inspektoriai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai išvyko į vieną iš Vilniaus statybviečių tikrinti, ar joje nedirbama nelegaliai.
• „Tikrinamą statybos objektą pasirinkome neatsitiktinai. Tai viena iš vadinamųjų probleminių statybviečių, kuriose darbo inspektoriai, atsižvelgdami į VDI pasitikėjimo telefonu, taip pat iš žiniasklaidos gautą informaciją, jau buvo nustatę pažeidimų, – sako VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas. – Tikrintas objektas yra nemažas, jame dirba daugiau nei keletas skirtingų įmonių rangos ir subrangos sutartimis. Tad šį kartą pasirinkome taktiką tikrinti sutelktomis jėgomis, siųsdami tiek reide dalyvaujančius mūsų inspektorius, tiek policijos ekipažus.“
• VDI tikrinimų akcijos kartu su policija jau turi gerą įdirbį. Jos organizuojamos šalies mastu, vienu metu visuose regionuose, taip pat ir atskirose apskrityse. Įprastai toks bendradarbiavimas pasižymi itin geru rezultatyvumu.
• „Veikti išaiškinant nelegalų darbą – mūsų bendras siekis. Esame patenkinti galimybe prisidėti prie Valstybinės darbo inspekcijos rengiamų patikrinimų veiksmingumo ir sklandumo. Policijos pareigūnų dalyvavimas patikrinimuose padeda užtikrinti, kad darbo inspektorių teisėti reikalavimai būtų deramai vykdomi“, – teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistai.
• Reido metu dėmesys buvo skiriamas ir neblaivumo darbe prevencijai, ir užfiksuoti akivaizdžius saugos darbe pažeidimus.
• Patikrinus numatytą statybvietę, nustatyti 4 galimai nelegalaus darbo naudojimo atvejai, visi asmenys – Ukrainos piliečiai. Pastarieji negalėjo tiksliai pateikti juos su vienu iš subrangovų siejančių darbinių santykių detalių, vengė tiesių atsakymų. Šiuo metu darbo inspektoriai aiškinasi, kokiu pagrindu ir kokioje įmonėje jie dirba.
• Taip pat vienam darbuotojui reido metu nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Jis nušalintas nuo darbo, dėl šio atvejo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Sodra primena: galima teikti neterminuotą prašymą ligos išmokai skirti
Sodra informuoja, kad galimybe vieną kartą pateikti prašymą skirti ligos išmoką, kuris galiotų neribotai, pasinaudojo jau per 610 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip pusė iš jų neterminuotą prašymą pateikė internetu.
• „Kviečiame gyventojus skirti kelias minutes ir pateikti neterminuotą prašymą net neišeinant iš namų. Taip nesugaišite daug laiko ir galėsite būti ramūs – visos priklausančios ligos išmokos pateikus prašymą Jus pasieks automatiškai. Pasirūpinkite tuo iš anksto, mat prašymą galima pateikti neturint nedarbingumo pažymėjimo, tiesiog dabar. Tam, kad susirgę ar slaugydami savo artimuosius turėtumėte bent vienu rūpesčiu mažiau“, – sakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Galimybė pateikti neterminuotą prašymą ypač patogi žmonėms, kurie retai serga ir gali užmiršti pateikti prašymus skirti išmokas, ir tiems, kuriems tenka dažniau sirgti ar slaugyti šeimos narius: jiems nebereikia kaskart pildyti vis naujo prašymo, juolab, jei dėl to reikėdavo vykti į teritorinį „Sodros“ skyrių, luktelėti eilėje. Pateikus neterminuotą prašymą apie ligos ar slaugos išmokos skyrimą galima nebegalvoti – niekuo rūpintis nereikės, o priklausančios išmokos bus skiriamos ir pervedamos į nurodytą sąskaitą automatiškai.
• Internetu, prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, užpildyti neterminuotą prašymą labai paprasta: tai galima padaryti tiesiog namuose ir tai neturėtų užtrukti ilgiau nei kelias minutes. Atvykstantieji prašymą pateikti į „Sodros“ teritorinį skyrių su savimi turi turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.
• Prašymą galima pateikti bet kada – sergant arba esant sveikam. Taip pat tai padaryti galima ne tik nuo tos dienos, bet už 12 paskutinių mėnesių laikotarpį. Tokiu atveju, jei per tą laiką žmogus sirgo ir dar nesikreipė dėl nedarbingumo išmokos, ji bus skirta automatiškai.
• Kaip pildyti prašymą
• Pildant prašymą internetu, reikia prisijungti prie „Sodros“ asmeninės paskyros. Prisijungti galima per savo banko elektroninę sistemą, naudojantis elektroniniu parašu arba per elektroninius valdžios vartus.
• Kairiojo meniu skiltyje „Mano prašymai / skundai / pranešimai“, pasirinkus punktą „Naujas prašymas“, reikia spausti nuorodą „GPS1, Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas)“, patvirtinti pasirinkimą mygtuku „Tęsti“ ir, patikrinus duomenis bei pasirinkus, kaip turėtų būti pervesti pinigai, pateikti prašymą „Sodrai“ (mygtukas dešiniajame viršutiniame kampe). Svarbiausia patikrinti, kad būtų teisingi sąskaitos duomenys.
Informaciją apie prašymo statusą galima pasižiūrėti „Sodros“ asmeninės paskyros skiltyje „Žinutės“. Norint gauti pranešimus elektroniniu paštu, reikia juos užsisakyti paskyros nustatymuose.
• Naują prašymą skirti ligos ar slaugos išmoką reikės pateikti nebent tuo atveju, jei pasikeistų asmens duomenys ar sąskaita. Tada reikėtų pateikti naują prašymą „GPS8, Prašymas dėl asmeninės sąskaitos pakeitimo (išmokoms)“ ir duomenys bus pakeisti.
• Taip pat prašymą gali reikėti pateikti, jei žmogus dėl kažkokių priežasčių norės atsisakyti gauti ligos išmoką (pvz., jeigu susirgs atostogų metu, tačiau atostogų nenutrauks ir nepageidaus gauti ligos išmokos už šį laikotarpį). Tada užpildyti reikės prašymą „GPS11, Prašymas neskirti ligos išmokos“.
• Visus minėtus prašymus galima pateikti ir bet kuriame „Sodros“ teritoriniame skyriuje.
Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai


Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1372948 2017-10-09 21:33 artas71
Savaitės 2017.10.02 - 2017.10.08 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS CITATA
• NAIKINAMA #MOKESČIŲLENGVATA DIRBANČIŲ VAIKAMS
• arba
• SAKOMA «#ATSKIRTIESMAŽINIMAS», O REALIAI - #MOKESČIŲDIDINIMAS DIRBANTIEMS
• Nenustebkite, jei, įteisinus atskirties mažinimo tikslų siekiančią mokesčių lengvatą, jūsų atlyginimas sumažės 30 eurų kart vaikų skaičius šeimoje. Arba kitaip - panašiai tiek gali padidėti jūsų mokami mokesčiai.
• Buvome orūs mokesčių mokėtojai, turintys mažiausias mokestines lengvatas Europoje ir net civilizuotose šalyse. Buvome labiausiai išlaikantys savo valstybę, pensininkus ir remiamus asmenis. Tapsime pašalpos gavėjais - mums leis ištiesta ranka paprašyti 15 eurų vaiko pinigų. Prašysite? O gal pagailėsite ir paliksite biudžete, kad galima būtų dar labiau paremti «skurstančius».
• Kabutėse ši sąvoka todėl, kad iš labiausiai apmokestintų dirbančių atėmus mokestinę lengvatą, papildomai surinkti keliasdešimt milijonų bus padalinti ir mokesčių per pusę ar net kelis kartus mažiau mokantiems ūkininkų, sportininkų, prekeivių ir kitokio verslo liudininkų vaikams.
• Taip, yra tikimybė, kad koks dešimtadalis vaikų tokio tipo šeimose gali skursti. Tik ar kas apskaitys slepiamas pajamas, kai net sumažintų mokesčių mokėti valios ir suvokimo nėra, o smulkaus verslo atstovai atvirai ir viešai pareiškia, kad sąžinės kriterijai čia negalioja, - pajamas rodyti ir mokesčius nuo jų mokėti «rekomenduojama», vadinasi neprivaloma. Kai net politikai moja ranka į siekius tolygiai apmokestinti pajamas ir eilinį kartą kalba tik apie dirbančių mokesčius.
• Pažadėję mažinti mokestinę naštą dirbantiems ir ypač vaikus auginantiems, valdantieji susiruošė realiai ją padidinti tai pridengdami pašalpų dalinimu. Tiems, kas pašalpiniais būti nenori ir neturėtų. Tiems, kam uždirbti pinigai ir save išlaikančio statusas yra svarbiau nei parama.
• Nacionalinis Aktyvių Mamų Sambūris atsakingai pažada - imsimės visų įmanomų priemonių sutelkti visus suinteresuotus atstovus ir priešintis PNPD (papildomas neapmokestinamas pajamų dydis) naikinimui. Į šią kovą jungiasi ir profesinės sąjungos bei vaiko teisių gynėjai.
• Tikimės, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užims stiprią poziciją ir sugebės atlikti savo tiesiogines funkcijas - t.y. atstovauti ne tik remtinus, bet ir dirbančius. Tikimės, kad Finansų ministerija ras didesnes pajamas gaunančių iš ko galima būtų paremti skurstančius mokesčių lengvatininkų vaikus.
• Nacionalinis Aktyvių Mamų Sambūris

SAVAITĖS CITATA-2
• Su kuo galima palyginti mokesčių reformą? Šį kartą, manau, su namo renovacija kapitaline. Kaip tai daroma? Na realiai turėtų būti kaip visų sienų apšiltinimas, kad pinigai su šešėline ekonomika kaip šiluma per kiauras sienas nebėgtų. Paskui ten visokių taisyklių ir sistemų senų pakeitimas, kad verslui kuo mažiau biurokratijos būtų, nu čia kaip su kūrenamu pečium, kad jo nereiktų kas rytą kurti ir keiktis. Aiški apskaitos sistema name ir aiški išlaidų sistema, kad mokesčių mokėtojai matytų, kur jų mokesčiai nukeliauja, čia kaip su išlaidom šildymui, kai kiši kiši ir nesupranti, kodėl šaldytuve gyveni. Nu ir taip toliau. Bet su finansų ministerijos namo renovacija gavosi taip, kad projektą pradžioj padarė kaip kokio dvylikaaukščio namo perstatymą vos ne nuo pamatų, o galiausiai kaimo lūšnoje plintusus (nu tipo grindjuostes) pakeis. Ir taip ant tuščių apsukų vos ne visus metus malėsi vaidininkai, raštelius rašė, popieriukus nešiojo, siuntinėjo, variantus derino, analizavo, diskutavo, verslą erzino. Kas nors paskaičiavo, kiek jau kainavo mokesčių mokėtojams ta plintusų keitimo reforma? Ne, neskaičiavo ir neskaičiuos, nes bus labai daug pinigų ant vėjais paleistų. o plintusų keitimas dar neprasidėjo…
Darius Buta, buvęs VMI prie FM komunikacijos vadovas
SAVAITĖS NUORODA
„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes. Abiejų institucijų atstovai tikisi, kad viešai skelbiami duomenys skatins visuomenės atsakingumą bei įsitraukimą mažinant pažeidimų skaičių, taip pat didins verslo skaidrumą.
• „Pradėję skelbti vidutinius įmonių mokamus atlyginimus pastebėjome, jog daugelis domisi tokia informacija, kad galėtų palyginti savo gaunamą ar pageidaujamą atlyginimą su vidutiniu savo darbovietės ar kitos nusižiūrėtos įmonės mokamu vidutiniu atlygiu. Todėl žengėme dar vieną žingsnį ir bendradarbiaudami su VMI sudarėme galimybę patogiai palyginti įmonių duomenis su kitų tos savivaldybės ar ta pačia veikla užsiimančių įmonių duomenimis“, – sako „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.
• VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipia dėmesį, kad naujasis išsamesnių duomenų viešinimo būdas yra analizės įrankis ne tik įmonių darbuotojams ir visuomenei, bet ir pačiai verslo bendruomenei, padėsiantis įvertinti, kaip įmonės mokamas vidutinis atlyginimas „atrodo“ platesniame kontekste bei ar įmonės rodikliai gali atkreipti priežiūrą vykdančių institucijų dėmesį.
• „Įmonių rizikingumą vertiname pagal tai, ar verslo įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis ženkliai nukrypsta nuo atitinkamos ekonominės veiklos ir savivaldybės vidutinių reikšmių, ar įmonėje ne visu etatu dirbančiųjų dalis yra santykinai didelė. Tikimės, kad rezultatų gali duoti ir savireguliacija. Dabar verslo bendruomenė gali palyginti duomenis tais pjūviais, kuriuos naudojame ir mes, bei, atitinkamai reaguoti juos įvertinę“, – sako A. Klerauskas.
• Itin mažas algas mokančių įmonių skaičius jau sumažėjo
• „Sodros“ duomenimis, nuo sausio, kai pradėta skelbti informacija apie vidutinius darbo užmokesčius, iki rugpjūčio įmonių, kuriose dirba daugiau negu trys darbuotojai ir kuriose vidutinis darbo užmokestis mažesnis negu minimali mėnesio alga (MMA), sumažėjo nuo 18,9 iki 16,5 tūkstančio.
• Iš tų 18,9 tūkst. įmonių, kurios sausį mokėjo mažesnius nei MMA vidutinius darbo užmokesčius, rugpjūtį 2,8 tūkst. įmonių veiklos jau nevykdė, 3,8 tūkst. įmonių vidutinis darbo užmokestis padidėjo ir pasiekė arba viršijo MMA ribą. Visgi mažesnes negu MMA algas mokančių įmonių gretas papildė 3,2 tūkst. naujų įmonių (kurios sausį nevykdė veiklos) ir 1 tūkst. tų, kuriose vidutinės algos sausį dar buvo ne mažesnės negu MMA.
• Naujos priemonės – bendrų veiksmų tąsa
• Pastaraisiais metais VMI, kartu su „Sodra“ ir Valstybine darbo inspekcija suvienijo pastangas tam, kad šalyje mažėtų realaus darbuotojų darbo laiko neapskaitančių (kai, tariamai, darbuotojai įdarbinami ne pilnu etatu), algas „vokeliuose“ mokančių ir mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų vengiančių įmonių.
• „Sodros“ ir VMI vadovai akcentuoja, kad besikeičianti verslo aplinka iš institucijų reikalauja nebeapsiriboti vien tik tradiciniais patikrinimais ar finansinėmis nuobaudomis. Būtina ieškoti naujų sprendimų, bendradarbiavimo būdų, suteikiančių svertus visuomenei, didinančių supratimą apie socialinio draudimo ir mokesčių sistemos ryšį bei skatinančių priklausančius mokesčius ir įmokas mokėti sąžiningai ir tai daryti savarankiškai.
• Naujausią informaciją apie įmonių vidutinius darbo užmokesčius bei jų palyginimus rasite čia: http://atvira.sodra.lt/imones.

SAVAITĖS KOMENTARAS
• Citata: «i.SAF-T posistemis mokesčių administravimo naštą sumažins 50 tūkst. Lietuvos įmonių, VMI teiksiančioms standartinės apskaitos duomenų rinkmenas.»
• Komentaras: kaip papildomų ataskaitų (ataskaitos) paruošimo, teikimo, tikslinimo ir pan. laiko ir pinigų sąnaudos sumažins administravimo naštą žino tik VMI. Šiuo metu daugiau kai tūkstantis įmonių jau apmokėjo dešimtis tūkstančius aukšto lygio specialistų darbo valandų analizuojant bei derinant SAF.T «popierines specifikacijas» su užsienio motininių kompanijų IT sistemomis, išleista milijonai eurų išoriniams konsultantams, kaip ir kokie duomenys bus teikiami SAF.T. Tiesiog akyse matosi, kaip ta našta dėl SAF.T mažėja…

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 04 d. įsakymu Nr. D1-812 pakeistos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
• Taisyklių pakeitimai įsigalioja nuo 2018.01.01

VMI paruošė raštą dėl teisės aktų, susijusių su akcizų apskaičiavimo dokumentais, pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad:
• 2017 m. spalio 2 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-79 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-66 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 156 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių apskaitos« pakeitimo» pakeitimo«;
• 2017 m. spalio 3 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-80 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VA-65 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. V-67 „Dėl Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« pakeitimo».

Raštą galima rasti čia.
VMI informuoja: pakeisto palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 188 „Dėl palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» pakeistos Palankesnių arba nepalankesnių pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo kai kurių užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir (arba) konsulinėms įstaigoms taisyklių 4, 6 ir 10 punktų nuostatos.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija teigia, kad jau sėkmingai įgyvendinti pokyčiai – mažesnė priklausomybė nuo išorės finansavimo
Penktadienį (2017.10.06) vykusiame 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto (toliau – Stebėsenos komitetas) posėdyje pristatyti planuojami valdymo pokyčiai Lietuvos darbo biržoje taip pat pagrindinės kryptys sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje.
• Stebėsenos komiteto posėdyje pristatant Lietuvos darbo biržos valdymo pertvarką bei sveikatos priežiūros paslaugų sektoriaus pagrindines kryptis, akcentuota, kad pokyčiais siekiama ne tik efektyvesnio lėšų investavimo, bet, svarbiausia, daugiau ir kokybiškesnių paslaugų Lietuvos gyventojams.
• „Žinodami, kad ES investicijų srautas po 2020 m. galimai sumažės, privalome ne tik planuoti, bet ir įgyvendinti tokius struktūriniu pokyčius, kad tiek sveikatos priežiūros, tiek ir kiti sektoriai ateityje būtų mažiau priklausomi nuo išorinių finansavimo šaltinių. Be to, ypač svarbu, kad šių pokyčių ir investicijų rezultatus ir naudą realiai pajustų Lietuvos žmonės“, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
• Stebėsenos komiteto posėdyje taip pat svarstyta ir pritarta Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo, ministerijų administruojamų ir 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų 9 priemonių projektų atrankos kriterijams.
• Jais remiantis, bus vykdoma projektų atranka studijų prieinamumo didinimo, asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo ir neformaliojo ugdymosi poreikių ir galimybių mokytis, dalinio palūkanų kompensavimo, mokymų užsienio investuotojų darbuotojams, miesto inžinerinės infrastruktūros ir kitose srityse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas R. Lazutka: „Dideli pajamų skirtumai rodo ir dideles perskirstymo galimybes“
Spalio 5 dieną Lietuvos banko organizuotoje ekonomikos konferencijoje Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai bei akademinės visuomenės atstovai analizuoja pajamų nelygybės klausimus ir ieško sprendimo būdų. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, ekonomistas, profesorius Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad dideli pajamų skirtumai rodo ir dideles perskirstymo galimybes.
• „10 proc. Lietuvos gyventojų tenka vos 2 proc. visų pajamų, 10 proc. turtingiausiųjų – 28 proc. Tai rodo dideles perskirstymo galimybes. Vien kovos su skurdu priemonės nepakankamos nelygybei mažinti, nes jos veikia tik vieną nelygybės pusę – mažina skurdžiausiųjų atotrūkį nuo vidutiniokų, bet nemažina atotrūkio tarp vidutiniokų ir labai turtingų. Be to, mažai perskirstant pačių turtingiausiųjų pajamas, nepakanka išteklių ir skurstantiems žmonėms remti“, - sako R. Lazutka.
• Kaip pastebi ministro patarėjas, pajamų, turto ir socialiniai mokesčiai pajamų nelygybei beveik neturi poveikio – reikšmingiausiai ją mažina pensijos, taip pat – kitos socialinės išmokos. Jis kartu akcentavo poreikį ieškoti būdų tikslinti pajamų tyrimus, kad būtų disponuojama dar tikslesniais netolygaus pajamų pasiskirstymo duomenimis.
• Kaip pažymi konferencijos „Pajamų nelygybė Lietuvoje“ organizatoriai, Lietuva yra pasiekusi didelės pažangos artėdama prie Vakarų Europos šalių gyvenimo lygio: sugebėta suvaldyti ekonominį sunkmetį ir vėl atsidurti tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. Vis tik ekonominio augimo vaisius Lietuvoje įvairios gyventojų grupės junta skirtingai, todėl būtina ieškoti būdų pajamų nelygybei mažinti.
• Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančioje konferencijoje savo įžvalgomis apie pajamų nelygybę šiandien taip p
eacat dalinasi Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas, Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka, Kingstono universiteto (Londonas) dėstytojas ir Politinės ekonomikos tyrimų grupės koordinatorius prof. Engelbertas Stockhammeris, Stokholmo universiteto Švedijos socialinių tyrimų instituto ekonomikos profesorius dr. Markus Jäntti, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonominės politikos analitikas dr. Michaelis Försteris, prof. Boguslavas Gruževskis, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir kiti pranešėjai.


Valstybinė darbo inspekcija organizuoja konferenciją „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“
Valstybinė darbo inspekcija, vykdanti Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) Lietuvos ryšių punkto funkcijas, bendradarbiaudama su Europos įmonių tinklo (EEN) atstovais Lietuvoje, veikiančiais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, organizuoja konferenciją, skirtą Europos 2016–2017 m. informacinei saugių darbo vietų kampanijai „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“.
• Renginio data: 2017 m. spalio 25 d.
• Renginio vieta: „Europa Royale“ viešbutis (Miško g. 11, Kaunas).
• Išsamesnę informaciją apie registraciją ir programą rasite čia.
„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas 2017 m. spalį
Sodra skelbia pensijų ir išmokų mokėjimų per 2017 m. spalo mėn. kalendorių.


VMI pasirašė sutartį dėl i.SAF-T posistemio sukūrimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad rugsėjo 28 dieną institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „NRD« (subtiekėjai UAB „PricewaterhouseCoopers» ir PETAPILOT, S.A.), laimėjusia viešojo pirkimo konkursą standartinės apskaitos duomenų rinkmenos teikimo (toliau - i.SAF-T) posistemiui įdiegti.
• Konkursui buvo pateikti 3 pasiūlymai. Pasirašytos sutarties vertė – 833629,50 Eur. su PVM. Laimėjo aukščiausią ekonominį balą gavęs ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.
• Įgyvendinus projektą bus atsisakyta popierinio apskaitos duomenų teikimo būdo mokesčių administratoriui užtikrinant greitesnį bei efektyvesnį mokesčių mokėtojų apskaitos sistemoje registruojamų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apdorojimą, tikslesnį jų įvertinimą bei mažinant finansinius, žmogiškuosius ir darbo laiko išteklių kaštus, patiriamus rengiant ir įvertinant buhalterinės apskaitos duomenis, trumpesnę kontrolės veiksmų trukmę bei didesnį jų kiekį.
• i.SAF-T posistemio sukūrimas leis standartizuotu ir automatizuotu būdu pateikti mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos duomenis mokesčių administratoriui, tokiu būdu mažinant su VMI kontrolės veiksmais susijusią mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, supaprastinant VMI kontrolės proceso mokesčių administravimo procedūras.
• Konkursą laimėjusi įmonė posistemio įdiegimą įsipareigojo atlikti iki 2019-01-15.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1373436 2017-10-16 09:59 artas71
Savaitės 2017.10.09 - 2017.10.15 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
• Nedeficitinis biudžetas yra geriau nei deficitinis. Nesvarbu, ar dėl ekonomikos augimo ar dėl taupymo. Ne viena valdžia Lietuvoje gyveno spartaus ekonominio augimo sąlygomis, bet išleisdavo daugiau, nei surinkdavo, t.y. turėdavo deficitinį biudžetą. Už tai valstiečiams neabejotinas pliusas. Bet nepamirškime, kad čia kalbame biudžeto projektą. Iš nedeficitinio į deficitinį jis gali pavirsti tiesiog Seimo salėje, kai prasidės Pageidavimų koncertas: «Seimo narys sveikina savo rinkiminę apygardą ir siunčia mokyklos stogą». Deficitiniu jis gali pavirsti ir metų eigoje, jei bus pradėta dalinti pinigus visiems, kas reikalaus. Ir vienu, ir kitu atveju reikės atsispirti pagundai kelti mokesčius. Nedeficitinis biudžetas yra vertybė tik tada, kai jis nedeficitinis dėl to, kad valdžia tinkamai valdo ribotą pinigų kiekį. Jei valdžia nedeficito pasiekia tik dėl to, kad apiplėšia gyventojus, tai nedeficitas rodo ne pinigų valdymo, o apiplėšinėjimo įgūdžius. Tikiuosi 2018 pamatysime pinigų valdymą, o ne pinigų išmušinėjimą.
Žilvinas Šilėnas


SAVAITĖS NUTARIMAS
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d. rekomendaciją ir šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
• 1. Patvirtinti minimalųjį valandinį atlygį – 2,45 euro ir minimaliąją mėnesinę algą – 400 eurų.
• 2. Šis nutarimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

SAVAITĖS NAUJIENA
"Verslo žinios" praneša, kad VMI bus reorganizuojama į vieną juridinį asmenį, vietoje dabar esančių šešių. Dabar pradedama nuo Bendrųjų reikalų departamento pertvarkos.


SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
• Nuo šiol apie gyventojų teisę į GPM permoką VMI primins asmeniškai
VMI atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. Šiemet daugiau kaip 700 tūkst. gyventojų grąžinta beveik 101 mln. eurų mokesčio permokos.
• Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką. Asmeniniai pranešimai bus siunčiami tais atvejais, kai VMI duomenimis grąžintina mokesčio suma yra ne mažiau nei 10 eurų. Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI suformuotoje preliminarioje metinėje 2016 m. pajamų deklaracijoje, pateikiamoje VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), adresu https://deklaravimas.vmi.lt.
• „Esama įvairių praktinių situacijų, kuomet gyventojams susidaro grąžintina Gyventojų pajamų mokesčio suma, tačiau šia savo teise mokesčių mokėtojai nepasinaudoja, nes apie ją nežino. Iki šiol, pasibaigus deklaravimui, dėmesį sutelkdavome į tuos gyventojus, kurie vėluodavo pateikti deklaracijas ir pamiršdavo sumokėti mokestį, tačiau rūpindamiesi gyventojų pareigomis, turime nepamiršti ir apie jų teises«, - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, pažymėdama, kad dalį gyventojų mokesčio permoka pasieks artėjant Kalėdoms.
• Priminimų pirmiausia sulauks tie gyventojai, kurie privalėjo deklaruoti pajamas, tačiau iki šiol to nepadarė, nors VMI dar kovo mėnesį buvo parengusi visiškai užpildytas pajamų deklaracijas už 2016 m. su nurodyta grąžintina GPM suma. Vėliau pranešimai bus siunčiami ir tiems gyventojams, kurie neprivalėjo pateikti metinės pajamų deklaracijos, tačiau preliminariose pajamų deklaracijose jiems taip pat buvo apskaičiuota grąžintina suma.
• Pažymėtina, kad asmeniniai pranešimai bus siunčiami el. būdu. Sulaukę VMI pranešimo į savo el. pašto dėžutę, gyventojai turėtų prisijungti prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), ten ras suformuotą visiškai užpildytą preliminarią pajamų deklaraciją (GPM308 forma), kurią beliks tik pateikti.
• Priežasčių, kodėl gyventojams susidaro grąžintina suma, yra kelios* - dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant darbdavio išmokamą atlyginimą ir GPM lengvatų (dėl mokėtų įmokų už studijas, įmokėtų gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).
• Mokesčio permoka gyventojams turi būti grąžinama ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo deklaracijos pateikimo datos, tačiau VMI visuomet stengiasi permokas grąžinti greičiau. Labai svarbu, kad teikdamas pajamų deklaraciją, gyventojas pasitikrintų, ar deklaracijoje nurodytas teisingas banko sąskaitos numeris.
• VMI primena, kad savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti adresu www.vmi.lt. Iškilus klausimams pasikonsultuoti su VMI specialistais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios" paaiškina: kaip kaip valstybės biudžeto deficitas tampa biudžeto pertekliumi.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. VA-85 pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145.
• Pakeistas 7 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „7. Duomenys apie kiekvienam gyventojui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokėtas ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas teikiami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suderinta duomenų teikimo elektroniniu būdu tvarka.“
• Pakeistas 1 priedas „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašas“
• Pakeistas priedo 6 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „6. Pašalpos, mokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.“
• Pakeistas priedo 8 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „8. Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas, dienpinigius, išmokėtus į komandiruotę išsiųstiems darbuotojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka išmokėtas padidėjusių išlaidų kompensacijas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio (kai kompensacijos išmokėtos iki 2017 m. birželio 30 d.) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka išmokėtas padidėjusių išlaidų kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba yra susijęs su kelionėmis ar važiavimu (kai kompensacijos išmokėtos nuo 2017 m. liepos 1 d.).“


VMI informuoja: pakeista mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 forma
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. VA-102 „Dėl Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 formos ir jos priedo užpildymo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo" (TAR, 2017, Nr. 2017-16029) pakeista Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 užpildymo forma (toliau – nurodymas). Pakeitimai susiję su nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, taip pat nurodyme detalizuota jo apskundimo tvarka.


VMI komentuoja: dėl valstybės paramos doktorantams ir profesinių studijų studentams apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymą apmokestinant doktorantams ir profesinių studijų studentams mokamą paramą.
• 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2534 (TAR, 2016, Nr. 2016-20555) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas Nr. XI-242 (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) išdėstytas nauja redakcija.
• Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio (Stipendijos ir kita parama studentams) nuostatas studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios stipendijos ir studijų stipendijos bei teikiama kita parama. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis arba gaunantiems studijų stipendiją, paramos teikimo tvarką nustato Vyriausybė.
• Įgyvendinant paminėtą Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Nutarimas Nr. 604) nustatyti valstybės paramos doktorantams ir profesinių studijų studentams dydžiai, patvirtintas Paramos už akademinius pasiekimus ir paramos akademinėms išvykoms skyrimo ir teikimo doktorantams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) bei pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 231 „Dėl valstybės paramos rezidentams tvarkos“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1431 „Dėl valstybės paramos doktorantams tvarkos“.
• Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Švietimo ir mokslo ministerija) 2017-10-02 rašte Nr. SR-4227 paaiškino, kad Nutarime Nr. 604 doktorantų ir studentų, studijuojančių pagal profesines studijų programas (rezidentų ir pedagogikos studijų krypčių studentų) stipendijos pradėtos vadinti parama studijoms, o stipendijos už akademinius pasiekimus – parama už akademinius pasiekimus, tačiau nagrinėjamų išmokų esmė ir tikslas nepakito - parama studijoms taip ir liko stipendijomis (socialinėmis, o iš esmės – pašalpa), o parama už akademinius pasiekimus – skatinamosiomis stipendijomis.
• Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 33 punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos. Šio punkto apibendrintame paaiškinime (komentare) iš esmės paaiškinta, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos aukštųjų mokyklų studentų, doktorantų ir meno aspirantų gautos atitinkamos stipendijos bei kita parama, kuriai mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto.
• Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos, kaip kompetentingos institucijos pateiktą nuomonę dėl švietimą ir mokslą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo, konstatuotina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas mokamos ir Nutarimu Nr. 604 nustatytos bei patvirtintos išmokos:
• - parama studijoms, t. y. studentams ir doktorantams mokamos stipendijos ir
• - parama už akademinius pasiekimus, t. y. doktorantams mokamos skatinamosios stipendijos,
• atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 33 punkte nustatytas sąlygas ir todėl gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
• Apraše nustatyta tvarka mokama parama akademinėms išvykoms, t. y. sumos akademinės išvykos metu doktoranto patirtoms išlaidoms kompensuoti, neviršijančios Apraše nustatytų dydžių, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu (kaip kompensacijos).

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis biudžetas
Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui.
• „Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 dienos gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu, jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP,“ – teigė premjeras S. Skvernelis.
• Biudžeto rodikliai parengti, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.
• „Džiugu, jog ekonomika auga. Tačiau privalome išlaikyti jos pagreitį ir stabilumą bei didinti visų sričių efektyvumą. Todėl ši Vyriausybė biudžetą skirstė ne pagal projektus, o pagal tikslus. Siekiame padėti žmonėms išlipti iš skurdo, skatinti juos dirbti ir užsidirbti. Taip pat turime įgyvendinti atsakingą fiskalinę politiką, kuri užtikrins finansinį saugumą ir ilgalaikę naudą mūsų šalies ateičiai,“ – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Toliau valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas svarstyti bus pateiktas Seimui (ne vėliau, kaip iki spalio 17 d.) Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.
• Nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinio alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Turintiems 30-55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0-25 proc. – iki 450 eurų. Taip bus užtikrinama, kad mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių.
• Atsisakoma PNPD, o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2-ų metų, o nuo 2-ų iki 18-os metų amžiaus – 15,2 euro.
• Lyginant su 2017 metų sausio 1 d. pensijos augs 63 eurais per mėnesį, viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, planuojama, kad nuo spalio mėn. jos vidutiniškai pakils 13 eurų, o nuo kitų metų dar 30 eurų per mėnesį.
• Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: ministras Vilius Šapoka dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose
Finansų ministras Vilius Šapoka išvyksta į Vašingtoną, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose, kuriuose bus diskutuojama dėl šių institucijų pateiktų išvadų ir pasiūlymų, susijusių su pasaulio ekonomine situacija ir valstybių vystymosi pažanga, bei priimami sprendimai dėl šių institucijų veiklos ir strategijos.
• „Pritariame, kad šiuo metu esanti gana palanki ekonominė situacija sukuria progą valstybėms įgyvendinti reformas, skirtas susidoroti su pagrindinėmis po krizės išlikusiomis problemomis. Manome, kad reformos turėtų būti pirmiausia nukreiptos į produktyvumo didinimą bei ekonomikos atsparumo stiprinimą,“ – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• TVF pasaulio ekonomikos apžvalgoje teigiama, kad nors pasaulio ekonomikos augimas stiprėja, ji dar nėra visiškai atsigavusi. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomikos augimas sudarys 3,6 proc. 2017 m. ir 3,7 proc. 2018 m. Tai apima pagerėjusias augimo prognozes euro zonai, Japonijai, besivystančioms Azijos ir Europos šalims bei Rusijai, tačiau jas atsveria numatomas JAV ir Jungtinės Karalystės ekonomikų augimo sumažėjimas. Euro zonai TVF prognozuoja 2,1 proc. augimą 2017 m. ir 1,9 proc. 2018 m., o Lietuvos ekonomikos augimas 2017 m. ir 2018 m. turėtų sudaryti 3,5 proc.
• Pasaulio banke ministras susitiks su vyriausiuoju direktoriumi, atsakingu už „Doing Business“ ataskaitą.
• „Vyriausybės programos įgyvendinimo plane esame išsikėlę tikslą iki 2020 m. pakilti į 15-ą „Doing Business“ ataskaitos vietą. Šiam tikslui pasiekti turime įgyvendinti reikiamas reformas, kad verslo aplinka taptų dar draugiškesnė,“ – sakė ministras.
• Susitikimų metu Pasaulio bankas pristatys 2018 m. Pasaulio vystymosi ataskaitą, skirtą švietimui, kurioje pabrėžiama, kad nuo investicijų į švietimo infrastruktūrą reikėtų pereiti prie investicijų į švietimo kokybę ir prieinamumą.

Sodra praneša: senjorams jau mokamos didesnės pensijos
Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro.
• Didėja ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos – netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių ir kitos, kurių dydis priklauso nuo bazinės pensijos. Nepadidėjo tik našlių pensijos.
• Išaugusias pensijas lapkritį gaus ir nedirbantys bei socialinio draudimo pensijos negaunantys pareigūnai bei kariai – didėja jiems mokamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą.
• „Kurį laiką stebėjome didėjantį atotrūkį tarp vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės senatvės pensijos. Šiemet per 7 mėnesius pensijų draudimo įplaukos viršijo išlaidas 158 mln. eurų. Tai lėmė 10 proc. išaugęs vidutinis darbo užmokestis. Tuo tarpu gyventojų, turinčiųjų būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija per metus padidėjo mažiau – 8 procentais. Tad sprendimas didinti pensijas buvo dėsningas ir nesukuria naštos „Sodros“ biudžetui“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Dėl bazinės pensijos padidėjimo visiems, turintiems būtinąjį stažą, senatvės pensija išaugs vienodai – po 11 eurų. Papildomai pensijos padidės tiems, kas yra įgiję didesnį negu 30 metų darbo stažą. Kiek konkrečiai padidės žmogaus pensija, priklausys nuo individualiai sukaupto stažo.
• Numatyta, kad didesnėms pensijoms išmokėti šiemet papildomai prireiks 31 mln. eurų.
• Iki šiol vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, siekė 288 eurus. Padidinus bazinę pensiją ji pasiekė 301 eurą arba 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
• Šiuo metu pensiją sudaro trys dalys – pagrindinė dalis (110 proc. bazinės pensijos), kuri yra vienoda visiems, turintiems būtinąjį stažą; papildoma dalis, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į darbo stažą ir žmogaus gautas draudžiamąsias pajamas, bei priedas už papildomą stažą – jis skaičiuojamas už kiekvienus pilnus metus, viršijančius 30 metų stažo, pridedant po 3 proc. bazinės pensijos.

FNTT tyrimas: nelegalių 1,5 mln. JAV dolerių priedanga – prekyba pistacijomis
Vilniuje registruota bendrovė buvo virtusi verslininko įrankiu siekiant legalizuoti dideles sumas JAV dolerių. Į bendrovės sąskaitas įplaukdavo milijoninės sumos, vėliau šios lėšos buvo pervedamos kitur.
• Per Lietuvoje registruotą įmonę bandyta išplauti apie 1,5 mln. JAV dolerių, o bendrovės atstovas, siekdamas tokią veiklą nuslėpti, klastojo krovinių gabenimo dokumentus, muitinės deklaracijas, sąskaitas-faktūras. Tokį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT)
95cbaigtą ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos prokuratūra surašiusi kaltinamąjį aktą perdavė teismui.
• Prieš kurį laiką minėta įmonė iš Prancūzijoje registruotos bendrovės sulaukė veik 1,5 mln. JAV dolerių perlaidos. Tokia pavedimo suma tyrėjams sukėlė įtarimų dėl galimo pinigų plovimo, taigi bendrovė buvo paprašyta pateikti dokumentus, pagrindžiančius šių lėšų kilmę. Įmonės vadovo pateiktuose dokumentų kopijose buvo nurodyta, kad pervesti pinigai – tai atsiskaitymas už daugiau nei dešimtis tūkstančių kilogramų pistacijų, kurios laivais esą gabentos iš Honkongo į Prancūziją.
• Tačiau paaiškėjo, kad bendrovės pateikti dokumentai – suklastoti. Tai – Prancūzijos ir Kinijos Honkongo regiono įmonių dokumentai: muitinės deklaracijos, laivo važtaraščiai, sąskaitos-faktūros. FNTT tyrėjai, išsiuntę teisinės pagalbos prašymus, išsiaiškino, kad dokumentuose minimas laivas niekada nebuvo Honkongo jūrų uoste. Prancūzijos pareigūnai informavo, kad laivo tokiu pavadinimu Prancūzijos jūrų uostuose nebuvo; kad į Prancūziją neva atgabentų pistacijų muitinės deklaracijos – netikros.
• Iš Prancūzijoje registruotos bendrovės milijoninio pavedimo sulaukusi bendrovė 700 tūkst. JAV dolerių išsyk pervedė kitur, o likusios lėšos buvo sustabdytos: įmonės sąskaitoje areštuota daugiau nei 770 tūkst. JAV dolerių, kuriuos numatoma konfiskuoti.
• Vienintelis Lietuvoje registruotos bendrovės akcininkas – Švedijos Karalystės pilietis. „Sodros“ duomenimis, bendrovė darbuotojų neturėjo, duomenų, kad įmonė vykdė veiklą nėra. Bendrovės vadovas aiškino, kad jis užsiima šeimos verslu, kad turi įmonių daugelyje valstybių, o Lietuvoje įmonė įsteigė dėl to, kad girdėjo apie geras sąlygas verslui.
• Bendrovės direktorius šioje byloje yra įtariamasis, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Švedijos kalėjime. Verslininkas Švedijoje yra nuteistas už panašų nusikaltimą.
• Į teismą šioje byloje siunčiamas juridinis asmuo, kaltinamas pinigų plovimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu.
Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas





www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1374025 2017-10-23 14:44 artas71
Savaitės 2017.10.16 - 2017.10.22 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS NUOMONĖ
"Verslo žinių" redakcijos nuomonė: "Mainai, kilnojami mokesčiai ir „pažanga“ ant popieriaus"


SAVAITĖS STRAIPSNIS
"Verslo žinios": "VMI siunčia gyventojams priminimus apie GPM skolą, o po to nurašinės"


SAVAITĖS ĮŽVALGOS
"Verslo žinios":"Kur vadovo atsakomybės riba?"
• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė, jog vadovas yra atsakingas už bendrovės dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo gautą baudą ir turi atlyginti patirtą žalą.
• Citata:
• Šioje byloje Nr.e3K-3-180-378/2017 vadovas bendrovės vardu sudarė nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė, kad sandoriui taikomas 0 PVM tarifas. VMI konstatavo, kad sudarytas sandoris turėjo būti apmokestintas 19 proc. pridėtinės vertės mokesčiu ir nustatė bendrovei terminą pašalinti nurodytus trūkumus. Vadovui kreipusis į teisininkus bei gavus išvadas dėl 0 PVM tarifo, VMI inicijavo pakartotinį patikrinimą ir perskaičiavo taikytiną PVM: jį sumažino nuo 155 604, 73 EUR iki 53 732,91 EUR bei įpareigojo sumokėti. Bendrovei nepašalinus trūkumų buvo apskaičiuoti delspinigiai ir skirta bauda.
• Teismas konstatavo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Kai vadovas nevykdo pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, taikoma civilinė, o ne materialinė atsakomybė, todėl bendrovės vadovui kyla pareiga atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos, todėl ir atsakomybės ribojimai, taikomi pagal Darbo kodeksą, šiuo atveju netaikomi.
• Įstatyme nustatytas pareigas vadovas privalo vykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai. Jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Šiuo atveju Teismas konstatavo, kad mokestinio režimo pasirinkimas, dėl kurio kilo ginčas su VMI, po kurio buvo sumažintas mokėtinas PVM, tačiau paskirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai, negali būti vertinamas kaip nepasiteisinęs komercinis sprendimas, verslo rizikos prisiėmimas, ir verslo sprendimų priėmimo taisyklė šiuo atveju negali būti taikoma. Bendrovės pareiga mokėti mokesčius ir šios pareigos tinkamas vykdymas nepatenka į verslo sprendimo kategoriją. Nepaisant to, jog vadovo pastangų dėka buvo pastebimai sumažintas mokėtinas PVM, vadovas neįvykdė pareigos laiku sumokėti mokesčių ir dėl šios priežasties privalo atlyginti Bendrovės patirtą žalą.
Karolina Baronaitė-Birmontė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė
Plačiau: http://www.vz.lt/verslo-valdymas/2017/10/16/kur-vadovo-atsakomybes-riba-lietuvos-auksciausiasis-teismas-kuria-pavojinga-precedenta#ixzz4vmwMbP68


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Patvirtinti Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius bei informacijos apie grynųjų pinigų operacijas ar sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta pateikimo FNTT tvarkos aprašai
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 spalio 16 dienos įsakymu Nr. 1V-701 patvirtinti:
• 1. Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašą;
• 2. Informacijos apie grynųjų pinigų operacijas ar sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašą.

VMI komentuoja: dėl kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-09-28 raštu Nr. SD-25-11433 pateiktą Koordinacinės komisijos dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų aiškinimo ir bendros pozicijos formavimo 2017-09-05 posėdyje priimtą poziciją dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo.
• Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalis nustato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.
• Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje numatyta kompensacija mokama tik už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką, o dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu (arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas kolektyvinėje sutartyje). Darbo kodeksas imperatyviai numato, kad tokių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, todėl dėl didesnio kompensacijos dydžio neturėtų būti susitariama. Šalys turi teisę tartis dėl kitų priedų ar priemokų, numatytų Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje.
• Komisijos nuomone, nors Darbo kodeksas neišskiria padidėjusių išlaidų kompensavimo už darbą lauko sąlygomis, pagal bendrą pobūdį darbas lauko sąlygomis galėtų būti prilyginamas kilnojamojo pobūdžio darbui. Taigi tokia išmoka būtų laikoma išmokėta pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalį.
• Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio kompensacija, t. y. kompensacija, neviršijanti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

VMI primena: pakeistos deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. VA-85 pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklės.
• Taisyklių pakeitimo esmė:
• 2017 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo pakeistos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurias gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamoms pajamoms priskiriamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų nuo 2017 m,. liepos 1 d. išmokamos nepensinės išmokos (tame tarpe ir nedarbo socialinio draudimo išmokos). Ši mokesčio lengvata netaikoma Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų mokamoms ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms. Atsižvelgiant į GPMĮ 17 str. 1 dalies 2 punkto nuostatas, pakeistas Taisyklių 1 priedo „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašas“ 6 punktas, kuriame nustatyta, kad neapmokestinamosiomis A klasės išmokomis, kurių neprivaloma deklaruoti, yra laikomos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų išmokėtos nepensinės išmokos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.
• Nuo 2017 m. liepos 1 d. darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensacijų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 str. 8 dalis. Atsižvelgiant į tai, papildytas Taisyklių Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašo 8 punktas, kuriame nustatyta išimtis, kad A klasės neapmokestinamosioms išmokoms, kurias privalu deklaruoti, yra priskirtos DK nustatyta tvarka nuo 2017 m. liepos 1 d. išmokėtos kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba yra susijęs su kelionėmis ar važiavimu.
• Atsižvelgiant į aukščiau minėtų teisės aktų pakeitimus, pakeisti Taisyklių 2 priedo „A klasės išmokų kodai“ 03 ir 06 kodų pavadinimai.

VMI komentuoja: dėl ES Teisingumo teismo bylos C-288/16 taikymo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikia paaiškinimą apie eksportuojamų/importuojamų prekių vežimo/papildomų vežimo paslaugų apmokestinimą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-288/16.
• Atsižvelgiant į šios bylos sprendime pateiktus argumentus bei į paties sprendimo formuluotę, kuriame pažymima, kad kalbama tik apie tokį paslaugų teikimą, kuris nurodomas aprašomoje byloje, šios bylos sprendimas taikytinas siaurai, tik tokių paslaugų, kaip įvardinta minėtoje byloje, teikimo atveju.
• Vadinasi, paslaugos, susijusios su prekių, kurioms taikoma tranzito procedūra, gabenimu į trečiąją šalį, kai paslaugų teikėjas, naudodamas užsakovės transportą, atsakingas už transporto priemonės vairavimą, taisymą, pripildymą kuru, muitinės dokumentų užpildymą ir pateikimą pasienio punktuose, krovinių apsaugą, pristatymą gavėjui ir būtinus darbus kroviniams pakrauti ir iškrauti, taikant 0 proc. PVM tarifą galėtų būti apmokestinamos tik tuo atveju, kai šios paslaugos teikiamos tiesiogiai prekių siuntėjui arba gavėjui.
• Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir toliau, kaip paaiškinta 45 straipsnio komentare, eksportuojamų/importuojamų prekių vežimo/papildomos vežimo paslaugos, kaip tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš ES teritorijos ir/ar importavimu ES teritorijoje, gali būti apmokestinamos PVM taikant 0 proc. PVM tarifą, ne tik tais atvejais, kai jos teikiamos tokių atitinkamų prekių siuntėjams/gavėjams, bet ir tada, kai jos teikiamos ekspeditoriams (kaip neatsiskleidusiems tarpininkams).

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: sausio-rugsėjo mėnesių valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,6 proc. (152 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,3 proc. (414 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų devynių mėnesių pajamos – 5 936,2 mln. eurų, faktinės – 6 088,7 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius devynis metų mėnesius įvykdytas 101 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 4 850,1 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 4 897,9 mln. eurų – 47,8 mln. eurų daugiau nei planuota ir 313,5 mln. eurų (6,8 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-rugsėjį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,3 proc., gauta 4 535,1 mln. eurų. Tai yra 14 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 342,1 mln. eurų (8,2 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius devynis mėnesius.
• Pajamų iš PVM gauta 2 587 mln. eurų, t. y., 240 mln. eurų (10,2 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 41,2 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius devynis mėnesius gautos pajamos iš esmės atitiko planuotąsias, siekė 997,4 mln. eurų ir buvo 104,2 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 502,1 mln. eurų – 43,4 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-rugsėjį buvo 1 177 mln. eurų – 67,2 mln. eurų (6,1 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 73,6 mln. eurų (6,7 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys – didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis vidutinis darbo užmokestis.

Finansų ministerija informuoja: mažėja bankų licencijų išdavimo mokestis
Finansų ministerija informuoja, kad mažinant banko ir jo filialo licencijos išdavimo mokestį nuo 50 tūkst. iki 4 tūkst., paprastinamos bankų steigimo sąlygos Lietuvoje. Šiam pakeitimui, nutarimu „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, pritarė Vyriausybė.
• „Tai prisidės prie finansinių paslaugų plėtros ir konkurencingumo didinimo Lietuvos bankiniame sektoriuje. Licencijos mokesčio sumažinimas naikins patekimo į rinką barjerus bei padės pritraukti naujus rinkos dalyvius, nes šiuo metu bankinis sektorius mūsų šalyje yra gana koncentruotas lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Siekiame tapti viena patraukliausių jurisdikcijų finansinėms paslaugoms Šiaurės ir Baltijos šalių regione“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Praėjusiais metais įtvirtinta nauja specializuoto banko kategorija, toks bankas gali teikti tradicines bankines paslaugas, tačiau turi mažiau įstatinio kapitalo ir negali teikti rizikingesnių investicinių paslaugų. Tai ir licencijų išdavimo mokesčio sumažinimas paskatins vietinio ir užsienio kapitalo bankų steigimąsi Lietuvoje.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba kviečia dalyvauti seminare
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad 2017-10-27 organizuojamas 6 akad. val. seminarą „Specialiojo turto vertinimas“.
• Smulkesnė informacija teikiama interneto svetainėje www.avnt.lt skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » Kiti kvalifikacijos kėlimo seminarai.
• Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-10-25 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.


Sodra praneša: „Vyšninio voko“ gavėjai susirūpino pensijos stažu
Sodra praneša, kad kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio „vyšninio voko“, alga nuo gegužės perkopė minimalaus mėnesio atlyginimo dydį. „Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 proc. o „Sodra“ per keturis mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų.
• Gegužę „Sodra“ išsiuntė 138 tūkst. laiškų žmonėms, 2016 metais gavusiems minimalią ar mažesnę algą ir dėl to nesukaupusiems vienerių metų stažo.
„Išsiųsdami laiškus norėjome atkreipti dirbančiųjų dėmesį į itin aktualią problemą, kurios pasekmes nemaža dalis gyventojų pajus ateityje. Manome, kad gyventojams svarbu žinoti, jog gaudami mažesnę nei minimalią algą jie rizikuoja savo pensija. Visuomenės reakcija į „vyšninio voko“ iniciatyvą rodo, kad savo tikslą pasiekėme.
• Kur kas daugiau gyventojų dabar konsultuojasi dėl būtinojo stažo, o žmonių, dirbančių už mažesnį nei minimalų atlyginimą, ženkliai sumažėjo“,– sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Nuo gegužės iki rugpjūčio 18 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė „vyšniniai vokai“, pajamos išaugo ir viršijo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Iš viso nuo metų pradžios 50 tūkst. gyventojų, kuriems buvo išsiųsti laiškai, jau gavo didesnę algą. Įtakos atlyginimų augimui turėjo ir auganti paklausa darbo rinkoje bei bendrai didėję atlyginimai.
• Be stažo – mažesnė pensija
• Minimali alga svarbi, nes pilnas stažas senatvės pensijai gauti skaičiuojamas nuo atlyginimo, kuris yra ne mažesnis nei MMA. Tai reiškia, kad gyventojas, per mėnesį gavęs mažiau apmokestinamųjų pajamų, sukaupia proporcingai mažiau stažo.
• „Sodros“ duomenimis, pernai nesukaupę būtinojo stažo į pensiją išėjo 25 proc. dirbančiųjų. O, pavyzdžiui, Skuodo, Ignalinos, Jurbarko, Šalčininkų, Kalvarijos ar Kelmės rajonuose tokių gyventojų – beveik pusė.
• Neturintys būtinojo stažo vidutiniškai gauna 158 eurų pensiją. Tai kone perpus mažiau nei 288 eurų siekianti pensija, kurią gauna sukaupę būtinąjį stažą.
• „Nors mažesnę nei minimalią algą gali gauti darbuotojai, dirbantys ne pilną darbo dieną, vis dėlto abejonių kelia tai, kad kai kuriuose sektoriuose, tokiuose kaip kirpyklos ir grožio salonai, restoranai ir maitinimo įstaigos, statybos darbai, automobilių servisai mažesnė nei vidutinė alga – įprastas reiškinys.
• Be to, stebina, kad kone kas dešimtas, gaunantis minimalią ar mažesnę algą, eina vadovo pareigas“,– sako M. Sinkevičius.
• Akiratyje – individuali veikla
• „Vyšninio voko“ iniciatyva buvo skirta dirbantiems pagal darbo sutartį. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad trys iš penkių gyventojų, dirbusių ne pagal darbo sutartį, nurodo, kad jų pajamos yra tik MMA ar mažesnės Be to, kas trečias advokatas, notaras ar antstolis deklaravo, jog uždirbo minimalią ar mažesnę algą.
• „Artimiausiu metu dėmesį sutelksime būtent į gyventojus, besiverčiančius individualia veikla. Daugiau nei pusė jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių moka per mažas įmokas.
• Taip pat toliau viešinsime vidutinius atlyginimus įmonėse. Nuo šiol šis įrankis tapo dar patogesnis – lengviau palyginti ta pačia veikla užsiimančias ar tame pačiame regione veikiančias įmones. Konkurencingoje darbo rinkoj viešumas – vienas iš stipriausių priemonių kovoti su pajamų slėpimu“,– teigia M. Sinkevičius.

Sodra primena: atleidimo atveju galima kreiptis į „Sodrą“ dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo
Sodra primena, kad nuo liepos įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui lojaliems darbuotojams, toje pačioje darbovietėje nepertraukiamai dirbusiems daugiau kaip 5 metus ir darbdavio iniciatyva, ne dėl savo kaltės, iš jos atleistiems, numatyta papildoma apsauga. Jie gali kreiptis į „Sodrą“ dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo.
• „Mūsų duomenimis, šiandien teisę kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos jau turi beveik 500 apdraustųjų. Apie tai, kad vienoje darbovietėje dirbus ilgiau nei penkerius metus ir darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galima kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, pranešame visiems darbuotojams, vos mus pasiekia informacija apie jų atleidimą. Apie tai pranešame elektroniniu paštu, jeigu gyventojas jį yra nurodęs, ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
• Iki šiol prašymus skirti ilgalaikio darbo išmoką yra pateikę 209 apdraustieji. „Jau priėmėme 6 sprendimus skirti tokias išmokas tiems besikreipusiems, kurie per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Tai yra viena iš šios išmokos skyrimo sąlygų“, – aiškino J. Miskis.
• Iš tiesų, norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus:
• darbuotojas turi būti atleistas darbdavio iniciatyva ne dėl savo kaltės (pagal Darbo kodekso 57 straipsnį);
• įmonėje, iš kurios žmogus atleistas, jis turi būti nepertraukiamai išdirbęs ilgiau kaip 5 metus;
• per 3 mėnesius nuo atleidimo su tuo pačiu darbdaviu nesudarė darbo sutarties;
• kreipėsi dėl išmokos ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atleidimo.
• Atkreiptinas dėmesys, kad buvusiems biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojams šias išmokas skirs ir mokės ne „Sodra“, o buvęs darbdavys.
• Ilgalaikio darbo išmoka mokama nepriklausomai nuo kitų išmokų. Kitaip tariant, jei žmogus taip pat gauna, pavyzdžiui, nedarbo išmoką, ilgalaikio darbo išmoka jam taip pat gali būti skirta ir mokama.
• Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal paskutinių 12-os mėnesių atlyginimų vidurkį, neskaitant to mėnesio, kurį darbuotojas buvo atleistas. Kokią išmoką gaus žmogus, priklausys ir nuo to, kiek metų jis dirbo darbovietėje, iš kurios buvo atleistas. Išdirbusiems nuo 5 iki 10 metų išmokama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka, dirbusiems nuo 10 iki 20 metų – dviejų, dirbusiems daugiau kaip 20 metų – trijų mėnesių išmoka.
• Gyventojams, kurie buvo atleisti liepos 2 d., ilgalaikio darbo išmokos skyrimo procedūros galėjo būti pradėtos ne anksčiau nei spalio 2 dieną – praėjus 3 mėnesiams po atleidimo ir įsitikinus, kad jie su buvusiu darbdaviu nesudarė naujos sutarties. Išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, tad pirmosios išmokos už spalį bus pradėtos mokėti lapkritį.
• Iš darbo ne dėl savo kaltės darbdavio iniciatyva atleisti lojalūs darbuotojai, pretenduojantys gauti ilgalaikio darbo išmoką, dėl jos gali kreiptis pusę metų. Pavyzdžiui, tie, kurie buvo atleisti iš karto po to, kai liepos 1 d. įsigaliojo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas, pateikti prašymą dar gali iki kitų metų sausio 2 dienos.

FNTT byla pasiekė teismą: privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokėtus daugiau nei 174 tūkst. eurų už specialius tvarsčius teks grąžinti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl apgaule gautų daugiau kaip 174 tūkst.b29 eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Įtarimai sukčiavimu yra pareikšti bendrovės, reklamuojančios žaizdų gijimui naudojamas priemones, darbuotojui, o vieno iš Plungės rajono socialinės globos namų vyriausioji slaugytoja – tarnybos pareigų neatlikimu.
• Tyrimas pradėtas gavus Šiaulių teritorinės ligonių kasos informaciją, kad galbūt sukčiaujama, naudojantis minėtų globos namų pacientų kompensuojamųjų vaistų pasais, kuriuose išrašomi 100 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami tvarsčiai, naudojami ilgai negyjančioms žaizdoms, kojų opoms ir praguloms gydyti.
• Atliekant ikiteisminį tyrimą atskleista, kad nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. medicininių tvarsčių platinimu užsiimančios bendrovės darbuotojas iš vyriausiosios slaugytojos gavo 32 šiuose globos namuose besigydančių pacientų kompensuojamųjų vaistų pasus. Įtariama, kad pastarasis surašė žaizdų įvertinimo protokolus ir juose melagingai nurodė duomenis apie pacientų ligos pobūdį. Kompensuojamųjų vaistų pasai ir neteisingi duomenys apie ligonius buvo pateikti Plungėje dirbantiems keliems medikams. Pastarieji, neapžiūrėję pacientų ir neįvertinę jų būklės, išrašė receptus kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms. Vaistų receptai buvo pateikti vienai Klaipėdos vaistinei, kuri tūkstančius vienetų brangiai kainuojančių tvarsčių atidavė įtariamajam. Vėliau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo 100 proc. kompensuota už įsigytus tvarsčius.
• FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai išaiškino, kad per pusantrų metų buvo išrašyta receptų daugiau kaip 15-kai tūkstančių tvarsčių, kurių vertė siekia daugiau kaip 174 tūkst. eurų.
• Dėl kelių Plungės privačios klinikos gydytojų, kurie neapžiūrėję ar netinkamai apžiūrėję pacientus nepagrįstai išrašė kompensuojamuosius tvarsčius, veiksmų buvo priimtas sprendimas atskirti tyrimą dėl netinkamo pareigų atlikimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartis, kuriomis kaltinamus medikus pripažino kaltais ir atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
• Tyrimo metu buvo atlyginta dalis padarytos žalos – beveik 72 tūkstančių, o dėl daugiau nei 100 tūkst. eurų Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje yra pripažinta civiliniu ieškovu. Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla, surašius kaltinamąjį aktą, perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.


Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1374669 2017-10-30 14:42 artas71
Savaitės 2017.10.23 - 2017.10.29 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad privačios žemės savininkams apskaičiavo už 2017 metus mokėtiną žemės mokestį bei šiandien pateikė žemės mokesčio deklaracijas VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje deklaravimas.vmi.lt, be to, mokesčio sumas galima peržiūrėti sistemoje „Mano VMI« www.vmi.lt/manovmi. Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, žemės mokesčio deklaracijos siunčiamos klasikiniu paštu ir adresatus jos pasieks iki lapkričio 1-osios. Žemės valdytojai mokestį turi sumokėti iki š. m. lapkričio 15 d.
• „Šiemet baigiasi penkerių metų pereinamasis laikotarpis, todėl žemės mokestis apskaičiuotas jau nuo visos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Nors pereinamuoju laikotarpiu taikytų žemės mokesčio lengvatų nebeliko, tačiau savivaldybių tarybos turi teisę savo nuožiūra taikyti lengvatas arba atleisti nuo žemės mokesčio. Šiemet, iki žemės mokesčio skaičiavimo, tą suspėjo padaryti Kauno rajono savivaldybės taryba, kuri nuo žemės mokesčio atleido beveik pustrečio tūkstančio nuo liūčių nukentėjusių ūkininkų ir jų sąrašus pateikė VMI. Šiems ūkininkams žemės mokesčio reikės mokėti mažiau», - teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė akcentuodama, kad jei ir kitos savivaldybės dar nuspręstų minėtas lengvatas taikyti, tuomet VMI po lapkričio 15 d. dar kartą perskaičiuos žemės mokestį ir jo permoką iki metų pabaigos grąžins lengvatas pritaikiusių savivaldybių žemės savininkams.
• Pažymėtina, kad VMI žemės mokestį apskaičiuoja pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų vertes ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc. 2017 m. savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus galima sužinoti VMI svetainėje http://www.vmi.lt/cms/zemes-mokestis2.
• VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 993 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turi mokėti apie 688 tūkst. gyventojų ir įmonių. Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2017 m. bus sumokėta apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: apie 26,5 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 4,9 mln. eurų - įmonės ir kt. juridiniai asmenys.
• 2016 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma – 29,2 mln. eurų, 2015 m. - 26,6 mln. eurų, 2014 m.- 22,2 mln. eurų, 2013 – 17,7 mln. eurų.
SAVAITĖS SKAITALAS
"Verslo žinios": Snaudulys keptų karvelių belaukiant...

SAVAITĖS VAIZDELIS
LRT laida "Teisė žinoti" su Rita Miliūte. Pokalbis apie 2018 metų biudžetą su Stasiu Jakeliūnu ir Ingrida Šimonytė.

SAVAITĖS IŠAIŠKINIMAS
Valstybinė darbo inspekcija paaiškina dėl Darbo Kodekso 61 str. 3 d. ir 57 str.1 d. 5 p.
• Galiojantis teisinis reglamentavimas numato garantijas asmenims, auginantiems vaikų iki 3 metų, nebūti atleistiems pagal DK 57 str. Vis dėlto manytina, kad toks reglamentavimas užkerta kelią pabaigti juridinį asmenį, kai tokį sprendimą priima pats darbdavys ar teismas. Kadangi tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei atitinkamais atvejais būtų nevykdomi teismo sprendimai, o taip pat apribotos galimybės juridiniam asmeniui laisvai priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos, todėl įmonės likvidavimo atveju garantijos, numatytos DK 61 str. 3 d., netaikomos.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Vyriausybė pritarė Buhalterinės apskaitos įstatymo 10(1) straipsnio pakeitimui
Vyriausybė nutarimu iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-516(2) (toliau – Projektas), kurio tikslas koreguoti buhalterio profesionalo sąvoką ir pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo.


Pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-88 pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135.


VMI informuoja: pakeistas Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengė Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentarą (apibendrintą paaiškinimą).
Pakeistą komentarą galima rasti čia.

VMI konsultuoja: dėl nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo pajamų mokesčiu
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, paaiškina nekonkuravimo kompensacijų, 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka išmokamų darbuotojams ir asmenims, su kuriais darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys yra nutrauktos, apmokestinimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą Nr. IX-1007 klausimą.
• Dėl darbuotojams išmokamų nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo.
• GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai apibrėžiami kaip santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
• Pagal Darbo kodeksą susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. tarp asmens, kurį su darbdaviu sieja subordinaciniai, pavaldumu darbdaviui pagrįsti santykiai, ir tik su tais darbuotojais, kurių specialios žinios ar gebėjimai gali būti pritaikomi su darbdaviu konkuruojančiuose įmonėse, taigi tokių išmokų mokėjimo tikslas yra darbdavio siekis atlyginti už darbuotojo, atliekant darbo sutartyje numatytas funkcijas, specialių žinių ir gebėjimų pritaikymą tik darbdaviu esančio asmens naudai.
• Atsižvelgiant į nekonkuravimo kompensacijų prigimtį, pobūdį ir esmę bei GPMĮ pateiktas darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių ir šių santykių pagrindu mokamų pajamų sampratas, GPMĮ taikymo aspektu nekonkuravimo kompensacijos pagal turinį laikytinos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų dalimi, apmokestinamos, taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.
• Dėl gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys, išmokamų nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo.
• GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos „Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;“.
• Formuluotė „“ apima visas gyventojams išmokamas išmokas (kompensacijas), kurių mokėjimas siejamas su darbo santykių pasibaigimu.
• GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos buvo patikslintos 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymu Nr. XI-111, kurio aiškinamajame rašte nurodyta: „nekonkuravimo kompensacijos, išmokamoms gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys, yra priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančioms pajamoms ir apmokestinamos, taikant šioms pajamoms GPMĮ nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad atleistiems iš darbo asmenims neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) ir (ar) papildomas NPD mokestiniu laikotarpiu netaikomi.

VMI informuoja: dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo nr. VA-135 pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-88 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo« pakeitimo» (TAR, 2017, Nr. 2017-16740), pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės (toliau – taisyklės).
• Taisyklių pakeitimai atlikti todėl, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. mokesčių mokėtojai juridiniai ir fiziniai asmenys turės Valstybinei mokesčių inspekcijai dokumentus teikti tik elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (išskyrus tam tikras išimtis) ir atsisakoma popierinių dokumentų teikimo alternatyvos, todėl įsakymo projektu pakeičiami taisyklių 35, 37, 50 punktai, kurie susiję su Prašymo pratęsti mokesčių deklaracijų pateikimo terminą, Pranešimo apie laikiną veiklos nevykdymą /Prašymo laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo (taisyklių 2 priedas), Prašymo laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo ir (arba) kitų dokumentų pateikimo (taisyklių 3 priedas), Pranešimo apie laikinai sustabdytos veiklos atnaujinimą (taisyklių 4 priedas) pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai būdo reglamentavimu.
• Atsižvelgiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos ir Lietuvos Respublikos administracinių ginčių komisijų įstatymų pakeitimus, keičiama taisyklėmis patvirtintų formų apskundimo tvarka (formos pridedamos).
• Taip pat atlikti taisyklių 31 punkto redakcinio pobūdžio pakeitimai.

KITOS NAUJIENOS


Ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas diegti švaresnes gamybos technologija
FŪkio ministerija ragina labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) pasinaudoti puikia galimybe diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+“.Pagal rugpjūčio pabaigoje Ūkio ministerijos paskelbtą antrąjį kvietimą MVĮ numatoma paskirstyti iki 35 mln. eurų ES investicijų.
• Investicijos į materialųjį turtą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ sudarytų galimybę įmonėms diegti švaresnės gamybos inovacijas, mažinančias neigiamus klimato kaitos ir šiltnamio efekto padarinius, taršos poveikį aplinkai ir tausojančias gamtos išteklius. Šios investicijos taip pat leistų pakartotinai perdirbti atliekas ir jas panaudoti šilumos gavybai.
• Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius sako, kad ekologinės inovacijos svarbios tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu: jos padeda tausoti gamtos išteklius, mažinti taršą, atsižvelgti į vartotojų poreikius, be to, formuoti teigiamą įmonės įvaizdį, prisidėti prie jos konkurencingumo.
• „Aplinkosaugos madą diktuoja vartotojai, ir prie to būtina prisitaikyti. Jie reikalauja vis ekologiškesnių ir švaresnių produktų, jiems rūpi, ar produktas kuriamas naudojant aplinkai draugiškas technologijas. Tad jei įmonė nori išlikti konkurencinga, ji turi diegti ekologines inovacijas“, – tvirtina V. Gricius.
• Be to, šios inovacijos gali prisidėti prie eksporto augimo. „Kadangi Lietuvos įmonės nemažai eksportuoja, svarbu, kad gaminio savikaina, įskaitant aplinkosaugos sąnaudas, būtų kuo mažesnė. Todėl ekologinių inovacijų diegimu turėtų būti labiausia suinteresuotos Lietuvos gamybos įmonės, kurios gamybos procese sunaudoja daug elektros energijos, gamtos išteklių ir daro didžiausią poveikį aplinkai“, – sako V. Gricius.
• Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ galimi pareiškėjai yra labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurios veikia ne trumpiau kaip vienus metus ir kurių vidutinės pačios MVĮ pagamintos produkcijos metinės pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo MVĮ įregistravimo dienos yra ne mažesnės kaip 145 tūkst. eurų.
• Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma – 900 tūkst. eurų, mažiausia – 50 tūkst. eurų. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis negali viršyti 45 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jeigu pareiškėjas yra labai maža ir maža įmonė, ir 35 procentų, jeigu pareiškėjas yra vidutinė įmonė.
• Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, siekiančios gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lt, http://ukmin.lrv.lt/, www.lvpa.lt, ir pateikti ją VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai iki 2017 metų lapkričio 30 dienos.
• Iš viso pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ 2014–2020 m. yra numatyta paskirstyti 86,89 mln. eurų ES investicijų.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: vieno inspektavimo metu nustatyta 10 nedeklaruoto darbo atvejų
Praeitą savaitę, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriams vykdant akciją nelegalaus ir nedeklaruoto darbo prevencijai, vienas iš patikrinimų organizuotas Maišiagalos bei Širvintų rajonuose. Čia inspektavimo metu nustatyta 10 asmenų, nedeklaravusių savo savarankiškos darbinės veiklos. Du iš jų buvo ukrainiečiai.
• „Veikėme operatyviai ir iš anksto numatę tikrinamus objektus bei darbo vietas. Daugiausiai nedeklaravusių savarankiškos darbinės veiklos asmenų nustatyta statybose, o vienas asmuo užsiėmė nelegalia prekyba. Nesitikėjome, kad patikrinimo metu bus užfiksuota tiek nedeklaruoto darbo atvejų, tačiau manome, kad tokie ir panašūs patikrinimai paskatins žmones atsakingiau žiūrėti į darbo deklaravimą“, – situaciją komentavo VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas.
• Pasako jo, visiems asmenims, tarp jų ir darbo nedeklaravusiems užsieniečiams, skirtos 150 eurų baudos. Jei šie asmenys įkliūtų dėl nedeklaruoto darbo pakartotinai – pagal Administracinių nusižengimų kodeksą jiems grėstų bauda nuo 850 iki 1500 eurų.
• Patikrinimo metu Širvintose darbo inspektoriai sureagavo ir į akivaizdžiai matomą pavojingą situaciją privačioje valdoje. Itin nesaugiomis sąlygomis savo namą remontavusį žmogų inspektoriai išsamiai supažindino su vykdomų darbų sauga. Tikėtina, kad čia galėjo įvykti skaudi nelaimė.
• Šiuo metu vykdoma nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevencinių patikrinimų akcija tęsis iki lapkričio mėnesio vidurio. Ją vykdo visi VDI teritoriniai skyriai. Daugiausiai tikrinimai atliekami rizikingiausiuose ekonominės veiklos sektoriuose (statyba, žemės ūkis ir miškininkystė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, aptarnavimo veikla (įvairių paslaugų teikimas gyventojams). Tikrinant taip pat yra kreipiamas dėmesys į darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimus bei darbo laiko slėpimą. Akcijos metu siekiama nustatyti ir galimus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, prekybos žmonėmis priverstiniam darbui atvejus.

FNTT mokymai: tikimasi didesnio ne finansų sektoriaus įsitraukimo, teikiant informaciją apie įtartinas finansines operacijas
Nors pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) dažniausiai teikia bankai ir kitos kredito įstaigos, palaipsniui didėja ir ne finansų sektoriaus aktyvumas informuojant apie galimus nelegalius sandorius. Pastaruoju metu padidėjusį tokius pranešimus pateikiančių ne finansų įmonių skaičių ekspertai sieja su specialiai finansų įmonėms organizuotais mokymais apie pinigų plovimo atpažinimą, taip pat su naujai įsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais, nustatančiais gerokai sugriežtintą atsakomybę už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus.
• Taip prieš kelias dienas ne finansų sektoriaus atstovams skirtame seminare apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją teigė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis. Jis atkreipė dėmesį, kad gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais auga. „Tai yra aktyvios FNTT ir kitų atsakingų priežiūros institucijų veiklos rezultatas. Bandome didinti visų subjektų įsitraukimą į pinigų plovimo prevencijos sistemą“, – teigė S. Šileikis, pažymėjęs, kad FNTT vykdo įvairius su pinigų plovimo užkirtimu susijusius mokymus, teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą.
• FNTT pastangos duoda rezultatus. S. Šileikio teigimu, vis daugiau pranešimų apie įtartinas finansų operacijas atkeliauja iš ne finansų sektoriaus įmonių.
• „Žinoma, tradiciškai daugiausiai tokių pranešimų pateikia finansų įstaigos, bet šiais metais matome ir ne finansų sektoriaus suaktyvėjimą. Tai siejame su specialiai jam organizuotais mokymais, nuolat teikiamomis konsultacijomis ir kita metodine pagalba. Aktyvesni yra lošimų organizatoriai ir notarai, bet tikimės ir kitų profesijų įsitraukimo. Taip pat pažymėtina, kad 2017-07-13 įsigaliojusi nauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija nustato itin dideles, siekiančias iki 1,1 mln. eurų, baudas už atitinkamų priemonių nevykdymą ar nepranešimą apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius,“ – seminaro dalyvius su tendencijomis supažindino FNTT atstovas.
• Tiesa, S. Šileikis pažymėjo, kad menkesnis ne finansų sektoriaus bendrovių įsitraukimas informuojant apie įtartinas pinigines operacijas pastebimas visame pasaulyje. Vis dėlto FNTT tikslas, anot seminaro pranešėjo, yra stengtis, kad ir šios įmonės suprastų galinčios įnešti teigiamų pokyčių kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
• Dieną trukusiame ne finansų sektoriaus atstovams skirtame FNTT seminare dalyvavo keliasdešimt dalyvių iš Lietuvos auditorius, antstolius, notarus ir buhalterius vienijančių organizacijų, Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos, Lietuvos prabavimo rūmų, advokatų kontorų, azartinius lošimus organizuojančių bendrovių.

FNTT praneša: 1,2 mln. eurų mokesčių nesumokėjusi Kauno bendrovė, prekiavusi metalu, buvo įsisukusi į tarptautinę PVM sukčiautojų schemą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo. Milijoninę apyvartą vykdžiusi prekybos metalu bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. eurų minėto mokesčio.
• Tyrimo metu, bendradarbiaujant su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija, išaiškinta, kad Kaune registruota metalo ruošiniais prekiaujanti bendrovė septynioms Lenkijoje registruotoms bendrovėms pardavė daugiau kaip 16 tūkstančių tonų armatūros, vielos ir kitokių metalo ruošinių, naudojamų statybose. Surinkta pakankamai duomenų, kad Kaune veikusios bendrovės komercijos direktorė su direktoriumi ir akcininku (dabar jau mirusiu) suklastojo sutartis ir jų priedus apie metalo pardavimą Lenkijos bendrovėms. Iš viso per kelerius metus komercijos direktorė suklastojo beveik 600 PVM sąskaitų faktūrų, o jose nurodyta suma viršija 6 mln. eurų.
• Atskleista, kad septyniomis Lenkijos bendrovėmis, kurių kelioms vadovavo asocialūs asmenys, o kitos apskritai nevykdė prekybos metalu, naudojosi Lenkijoje veikusi organizuota grupuotė. Minėtos lenkiškos bendrovės buvo išregistruotos iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrų. Išaiškinta, kad realiai Lenkijos bendrovės nepirko iš kauniečių metalo ruošinių. Metalas buvo gabenamas ir realizuojamas Lenkijoje veikusios organizuotos grupuotės narių, o Kaune veikusia bendrove buvo naudojamasi, maskuojant vykdytą tarptautinio sukčiavimo schemą.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad per kelerius metus šimtai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų buvo įtrauktos į metalu prekiaujančios bendrovės apskaitą. Bendrovė, neteisėtai 7 Lenkijos bendrovėms pritaikė Europos Sąjungoje naudojamą 0 PVM tarifą ir apgaule į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. eurų PVM.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo glaudžiai bendradarbiauta su Lenkijos teisėsaugos institucijomis. Šiuo metu Lenkijos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje 14 asmenų teisiama už suburtą tarptautinę nusikalstamą grupuotę, organizavusią tarptautinę šešėlinę prekybą metalu ir jo ruošiniais.
• Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla, surašius kaltinamąjį aktą dėl Kauno bendrovės komercijos direktorės sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.


Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas




www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1375175 2017-11-06 14:48 artas71
Savaitės 2017.10.30 - 2017.11.05 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS ĮSPĖJIMAS
Lietuvos bankas, įvertinęs turimą informaciją ir siekdamas apsaugoti investuotojų interesus, atnaujino sąrašą subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti investicinių paslaugų, tačiau jas siūlančių ir sudarančių galimybes prekiauti finansinėmis priemonėmis.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeista Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė
Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. VE-105 pakeista Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100. Darbo sutartys ir jų priedai (susitarimai dėl papildomų darbo sutarties sąlygų ir kita) privalo būti saugomi 50 metų.


Pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 spalio 24 dienos įsakymu Nr. VA-88 pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“.
• Esminis pakeitimas: nuo 2018.01.01 prašymai pratęsti mokesčių deklaracijų pateikimo terminą, atleisti nuo deklaracijų teikimo, pranešimai apie laikiną veiklos nevykdymą, laikinai sustabdytos veiklos atnaujinimą bei kiti susiję dokumentai bus teikiami tik elektroniniu būdu per Mano VMI.

VMI konsultuoja: dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017-10-30 įsakymu Nr. VA-90 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymo Nr. VA-132 „Dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo», pakeistos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės).
• Pažymėtina, kad taisyklių pakeitimai susiję su nuo 2017-11-01 įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau - EĮ) 24 straipsnio papildymu 8-13 dalimis, kuriose nustatoma, kad asmuo siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais (toliau – asmuo), Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) turės pateikti Europos Ekonominėje Erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės išduotą vieno milijono eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą (toliau – dokumentas), pagal kurį prievolių įvykdymo užtikrintojas įsipareigoja įvykdyti asmens, kuris verčiasi didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, šių prievolių neįvykdys arba jas įvykdys netinkamai. Tačiau, galės būti nustatomas ir 100 tūkst. eurų laidavimo arba garantijos sumos dydis, jeigu mokesčių mokėtojas atitinks visas šias EĮ numatytas sąlygas:
• turės ne mažesnį kaip 250 tūkstančių eurų dydžio nuosavą kapitalą;
• neturės mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI, ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui ir (ar) įsipareigojimų muitinei, kurių bendra suma viršija 1 500 eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, bus laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi;
• versis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ne trumpiau kaip vienus metus iki prašymo pateikimo dienos.
• Taip pat asmuo privalės atnaujinti EĮ 24 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos sumos dydžio dokumentą ir pateikti jį VMI ne vėliau kaip iki besibaigiančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo termino pabaigos.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: sausio-rugsėjo mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 434,6 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 434,6 mln. eurų arba 1,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 255,1 mln. eurų.
• Šių metų pirmų devynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 8 mlrd. 766 mln. eurų, išlaidos – 8 mlrd. 16 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-rugsėjį sudarė 315,5 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per devynis mėnesius gauta iš mokesčių (50,5 proc.) ir socialinių įmokų (42,9 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,9 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 41,309 mlrd. eurų.

Gera žinia Lietuvai: „Doing Business 2018“ – iš 21 pozicijos į 16
Pasaulio banko (PB) sudaromame reitinge „Doing Business 2018“ Lietuva pakilo į 16 reitingo poziciją ir atsidūrė tarp geriausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių.
• „Spartus šalies stiebimasis aukštyn – džiugi žinia Lietuvai, tačiau už reitinge nustatytos pozicijos slepiasi kur kas svarbesnis signalas investuotojams – kad esame patikimi, turime ambicingų tikslų ir, svarbiausia, priemonių, kuriomis galime užtikrinti patrauklų klimatą investicijoms ir jų plėtrai. Konkretūs pasiūlymai jau pateikti Seimui su šiųmečiu biudžeto projektu ir, jei bus priimti, sustiprins Lietuvos konkurencinį pranašumą kitų šalių atžvilgiu“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Jau nuveiktus darbus, pasiūlymus ateičiai bei mūsų šalies potencialą ministras pristatė PB bei Jungtinių Valstijų verslo atstovams susitikimuose spalio pradžioje. Jų metu PB atstovai kvietė Lietuvą pasidalinti žiniomis ir patirtimi su kitomis šalimis.
• Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, teigiamai įvertintas šalies progresas mokesčių mokėjimo srityje – šuolis iš 27 į 18 vietą – rodo, kad pastangos mokesčių mokėtojams paprastinti ir lengvinti mokesčių sumokėjimą, o kartu ir didinti pajamų apskaitymą efektyvios.
• Lietuvos pažanga diegiant išmaniąsias elektronines paslaugas ir perkeliant mokesčių mokėtojų ūkinių operacijų duomenų rinkimą, tvarkymą, valdymą ir teikimą į elektroninę erdvę, PB vertinimu, vidutinio dydžio įmonei padėjo 61,7 valanda (36 proc.) sutrumpinti PVM, pelno mokesčio ir darbo jėgos mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų deklaravimo ir mokėjimo laiką.
• Be to, mūsų šalis ruošiasi itin svarbiam žingsniui, skatinsiančiam inovatyvų verslą kurtis ir dirbti būtent čia. Nuo kitų metų, jei siūlymams pritars Seimas, Lietuvoje bus užtikrintas vienas patraukliausių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinis režimas investicijoms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas (5 proc. pelno mokesčio tarifas, 100 proc. lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą, 300 proc. lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai).

Finansų ministras V. Šapoka: „ES pridėtinė vertė ir piliečių gerovė – kertiniai prioritetai sprendžiant dėl finansavimo“
Europos Sąjungos (ES) biudžetas, vienas pagrindinių ES tikslų ir politikos prioritetų įgyvendinimo įrankių, privalo reaguoti į ateinančio laikotarpio iššūkius, tačiau ir tradiciniai Sąjungos tikslai turėtų būti atliepti – taip apie ES finansų ateitį, susitikęs su Günther Oettinger, Europos Komisijos nariu, atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
• „Mūsų prioritetas – žmonės, todėl planuodami investicijas siekiame, kad išmatuojamą naudą jie pajustų kuo arčiau savęs, nesvarbu – gyvenantys didmiesčiuose, mažuose mietuose ar šalies kaimuose. Kiekvieną eurą investuojame tikėdamiesi grąžos: daugėjančių naujų ilgalaikio darbo vietų, augančio verslumo regionuose, mažėjančios socialinės atskirties ir skurdo. Todėl ES biudžeto, ypač Sanglaudos politikos, pridėtinė vertė akivaizdi. Būtent šių fondų pagalba Lietuvos BVP vienam gyventojui padidėjo nuo 50 procentų ES vidurkio 2004 m. iki 75 procentų ES vidurkio 2014 m.“, – sako V. Šapoka.
• Pasak ministro, šis pavyzdys rodo, kad ES piliečių gerovės didinimas taip pat yra svarbus ES pridėtinės vertės kriterijus, kuris turėtų būti įvertintas ir apibrėžiant ateinančio laikotarpio politinius tikslus bei jų įgyvendinimui būtinus finansinius išteklius. Tokios pozicijos Lietuva laikysis būsimose derybose dėl ES biudžeto apimties po 2020 m.
• Taip pat atkreiptas dėmesys į Lietuvos pasirinktą kelią dabartiniu laikotarpiu tinkamai išnaudoti pažangius investicijų finansavimo būdus – finansines priemones – ir sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurie pakartotinai būtų skiriami naujoms investicijoms finansuoti. Šios dėl „atsinaujinančio“ pobūdžio leidžia pasiekti daugiau rezultatų, turint tą pačią lėšų sumą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbti 2017 m. I–III ketv. duomenys apie įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesus
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paskelbta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. I–III ketv. apžvalga, su kuria galima susipažinti interneto svetainės skiltyje «Nemokumo duomenys ir analizė»/ «Bankroto ir restruktūrizavimo procesų ketvirčių apžvalgos».
Apžvalgą galima rasti čia.

Valstybinė darbo inspekcija primena: statybvietės išlieka viena rizikingiausių vietų darbui
AVDI šiais metais jau yra gavusi 26 pranešimus apie sunkius, (pernai tuo pačiu laiku buvo registruoti 22 atvejai) ir 5 – apie mirtinus (pernai – tiek pat) nelaimingus atsitikimus darbe įmonėse, kurių pagrindinė ekonominės veiklos rūšis yra statyba.
• 70 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams nukritus iš aukščio/į gylį arba dėl medžiagų, ruošinių, žemių ar net statinių ar kitokių daiktų virtimo/griuvimo.
• Šių metų kovo mėnesį statybvietėje atskilęs žemių luitas prispaudė ir sunkiai sužalojo vamzdžių klojimui tranšėją ruošusį statybininką. Buvo vykdomi lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimo bei buitinių nuotekų tinklo įrengimui žemės kasimo darbai. Dviem darbininkams dirbant iškasoje ir matuojant jos gylį, staiga nučiuožė iškasos šlaitas. Jis vienam iš darbininkų prispaudė kojas, o kitas, pajutęs smūgį per kojas, suklupo, jį iki pečių užpylė žemės. Darbininkas patyrė sunkią traumą. Pagrindinėmis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis buvo įvardinta: neįvertinta galimo tranšėjos užvirtimo žemėmis pavojaus rizika, taip pat saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Vykdant darbus iškasoje su vertikaliomis sienomis giliau kaip 1,5 m nebuvo užtikrinta, kad prieš darbuotojams lipant į iškasą, būtų sutvirtinti iškasos šlaitai.
• Liepos mėnesį, metalo ruošinių ir gaminių įmonėje keliant metalinę koloną nuo perdengimo ir statant ją vertikalioje padėtyje, įmonės šaltkalvis-surinkėjas užlipo ant angos, kuri buvo uždengta neteisingai tarpusavyje sutvirtintu medinių lentų paklotu. Lentoms prasiskyrus, darbuotojas iš 7 m nukrito į žemesnį pastato aukštą ir mirtinai susižalojo.
• „Atrodo – sutinkame, kad darbuotojų sauga ir sveikata yra viena iš svarbiausių sričių, užtikrinanti gerą mikroklimatą kolektyve, psichologinį stabilumą bei aukštesnį darbo našumą, atitinkamas pajamas. Ypatingai, kai kalbame apie nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją. Vykdant šią prevenciją per paskutinį dešimtmetį pasiekti neblogi rezultatai, ypatingai dėl mirtinų nelaimių darbe. Tačiau VDI veikla nuosekliai kreipiama įtvirtinant esminį ir prasmingą siekį – ir vienas žuvęs darbe yra per daug“, – sako Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
• Pasak J. Griciaus, atsakingos čia yra abi šalys: darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys pasyviai stebi darbuotojų daromus pažeidimus, kiti – darbuotojai – nesivargina užsisegti saugos diržo, naudoti reikiamas apsaugas ar panašiai, nes taip greičiau atliekamas darbas. Daugumos nutikusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastys panašios: įvykio niekas nematė; darbų vadovas lyg ir sistemingai kontroliavo, nors jokių įrodymų, patvirtinančių kontrolę, nepateikiama. Darbo kolektyvuose trūksta kolegiškų santykių, nuoširdaus bendradarbiavimo, kiekvieno darbuotojo savisaugos jausmo, asmeninės atsakomybės supratimo, komunikavimo, veiksmų koordinavimo.
• „Tokias problemas reikia kaip galima greičiau išgyvendinti. Ir pradėti nuo pavojų identifikavimo, jų keliamos rizikos vertinimo. Statybose, kur situacijos dažnai keičiasi, tai atlikti yra sudėtingiau, negu stacionariose darbo vietose. Tačiau tiek užsienio šalių, tiek pirmaujančių mūsų šalies bendrovių praktika rodo rizikos vertinimo naudą. Reikėtų pasikliauti ne tik išorės įmonių, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas, paslaugomis. Su fiziniais pavojais konkrečiose darbo vietose pirmiausia susiduria patys darbininkai, darbų vadovai, vykdytojai bei meistrai. Jie geriausiai šiuos pavojus ir gali nurodyti“, – pabrėžė J. Gricius.
• Jo manymu, naudingiausia, kai įmonėse profesinės rizikos vertinimas atliekamas įmonės specialistų jėgomis. Vertinimas turi būti atliekamas prieš pat darbų vykdymą. Tuo atveju, jei rizika ir buvo įvertinta, bet darbų eigoje atsirado kažkokių gedimų, nenumatytų situacijų, darbus būtina sustabdyti ir riziką vertinti iš naujo.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1375528 2017-11-13 07:08 artas71
Savaitės 2017.11.06 - 2017.11.12 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS NUOMONĖ
"Verslo žinios": įsisavinimas baigėsi, teks investuoti.


SAVAITĖS SKAITALAS
"15MIN.LT": Panama Papers tyrimas Lietuvos biudžetą papildė ketvirčiu milijono eurų.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos kasos aparatų kvitų žaidimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. VA-94 patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos kasos aparatų kvitų žaidimo taisyklės.
• Keli esminiai punktai.
• 8. Savaitinis žaidimas prasideda nuo kiekvienos savaitės pirmadienio 00 val. 00 min., o baigiasi tos pačios savaitės sekmadienį 23 val. 59 min. Atitinkamos savaitės Žaidimui norimas registruoti Kvitas turi būti užregistruotas iki kitos savaitės pirmadienio 23 val. 59 min. Šio Žaidimo metu galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų.
• 9. Mėnesinis žaidimas prasideda kiekvieno mėnesio pirmąją dieną 00 val. 00 min. ir baigiasi paskutinę mėnesio dieną 23 val. 59 min. Atitinkamo mėnesio Žaidimui norimas registruoti Kvitas turi būti užregistruotas iki to mėnesio paskutinės dienos 23 val. 59 min. Mėnesiniame žaidime dalyvauja visi einamojo mėnesio savaitėmis užregistruoti Kvitai. Mėnesiniame žaidime gali būti registruojami ir tie einamojo mėnesio Kvitai, kurie nebuvo užregistruoti konkrečiam savaitiniam žaidimui, tačiau buvo atspausdinti per einamąjį mėnesį. Šio Žaidimo metu galima laimėti 1 piniginį 5000 eurų vertės laimėjimą.
• 18. Žaidime gali būti registruojami Kvitai tik už Lietuvos Respublikoje veikiančiose turgavietėse / viešose vietose prekybai įsigytas prekes ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teikiamas paslaugas. Kvitai, išduoti už mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse parduotą maistą ir / ar gėrimus / kitas paslaugas (pavyzdžiui, kava, dešrainiai, kraujospūdžio matavimas ar pan.), Žaidime negali būti registruojami.

VMI informuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaras
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017-10-27 raštu Nr. (18.10-31-1E) RM-33036 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo)« yra pakeisti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 28 straipsnio 1-3 dalių komentarai (apibendrinti paaiškinimai).
• Atkreipiame dėmesį, kad PMĮ 28 straipsnio 4 dalies komentaras (apibendrintas paaiškinimas) nesikeitė.

VDI konsultuoja: dėl darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalies
Atsižvelgiant į DK 118 straipsnio 4 dalies turinį, laikas, kai darbuotojas yra ne darbovietėje, bet pasirengęs atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį, ir dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje. Darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį šešiasdešimt valandų per savaitę. Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės.
• Taikant nurodytą teisės normą, maksimalus nepertraukiamas pasyvaus budėjimo namie laikas per keturių savaičių laikotarpį yra savaitė, t. y. ne daugiau kaip septynios dienos po 24 valandas (iš viso 168 val.). Taigi, esant poreikiui darbdavys gali budėjimą organizuoti ne tik dienomis (paromis), o ir valandomis – tokiu atveju, darbdavys turi užtikrinti, kad per keturių savaičių laikotarpį darbuotojo nepertraukiamas budėjimas ne darbovietėje netruktų ilgiau kaip 168 val.
• Paminėtina, kad darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už visą budėjimo savaitę (t. y. 168 val.), o tuo atveju, jeigu pasyvus budėjimas namie trunka mažiau nei savaitę (pvz., 50 val.), darbuotojui turi būti apmokama proporcingai budėtam laikui.
• Pažymėtina, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašu, gali būti apskaičiuojamas darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis (skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas), vidutinis valandinis darbo užmokestis (skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius), taip pat gali būti apskaičiuojamas ir mėnesinis vidutinis darbo užmokestis (t. y. darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis dauginamas iš vidutinio darbo dienų per mėnesį skaičiaus).
• Pažymėtina, kad darbo įstatymai nenumato konkretaus 20 proc. vidutinio darbo užmokesčio priemokos apskaičiavimo būdo, todėl priimtinesnį apskaičiavimo būdą darbdavys turėtų aptarti darbo apmokėjimo sistemoje, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 str. 2-5 d., privalo būti patvirtinta kiekvienoje darbovietėje (kolektyvine sutartimi arba kai jos nėra ir darbovietėje yra 20 ar daugiau darbuotojų – darbdaviui patvirtinus ir padarius ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams) prieš tai įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybės ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomos apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

VMI konsultuoja: kaip įmonė turi deklaruoti gyventojui išmokėtą išmoką pagal verslo liudijimą, kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa?
VMI atsako.
• Kaip įmonė turi deklaruoti gyventojui išmokėtą išmoką pagal verslo liudijimą, kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa?
• Kai gyventojo vykdoma veikla pagal verslo liudijimą ir įmonės vykdoma (įregistruota) veikla sutampa, gyventojo gautos pajamos prilyginamos pajamoms, gautoms iš įregistruotos individualios veiklos pagal pažymą, kurios priskiriamos B klasės išmokoms. Išmokas išmokėjusi įmonė turi pateikti FR0471 formos deklaraciją, nurodant 93 pajamų rūšies kodą.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija praneša: Europos Komisijos prognozėse – pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika
Europos Komisija (EK), įvertinusi vykdomą atsakingą fiskalinę politiką, Lietuvai projektuoja vieną sparčiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir didesnį, nei prognozuota šių metų pavasarį, ekonomikos augimą. EK nuomone, 2017 m. mūsų šalies ekonomika augs 3,8 proc. BVP, 2018 m. – 2,9 proc. BVP.
• „Palankus Europos Komisijos vertinimas – žinia mums, kad šalies finansai valdomi teisinga linkme. Tai sako, kad Vyriausybės pasirinkta kryptis padės mažinti skurdą, didinti saugumą, skatinti investicijas, o vykdoma atsakinga fiskalinė politika užtikrins tvarų šalies gerovės augimą“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Be to, pasak jo, šiuo metu svarbu ne tik išlaikyti sveiką šalies ekonomikos augimą, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti ekonomikos perkaitimo. Dėl šios priežasties perteklinę kitų metų pajamų dalį būtina atidėti į rezervą.
• Europos Komisijos vertinimu, Lietuva prognozuojamu laikotarpiu (2017-2019 m.) išlaikys biudžeto perteklių. Komisijos manymu, prognozuojami viešųjų finansų rodikliai bus dar geresni, jei Vyriausybė per daug neišlaidaus.
• Europos Komisijos vertinimu, infliacija Lietuvoje 2017 m. sieks 3,8 proc., o 2018 m. sumažės iki 2,9 proc. Be to, numatoma, kad nedarbas šalyje ir toliau mažės – nuo 7,3 proc. šiemet iki 6,8 proc. 2018 m.

Finansų ministerija informuoja: Lietuva išleido dvi euroobligacijų emisijas ir pasiskolino 550 mln. eurų
Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 550 mln. eurų, papildydama iš karto dvi šiemet gegužės mėnesį išplatintas 10 metų ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas. Jos atitinkamai papildytos 350 mln. eurų ir 200 mln. eurų.
• „Šia operacija užbaigėme šių metų skolinimosi programą užsienio kapitalo rinkose. Išnaudodami esamą žemų palūkanų aplinką, užsitikrinome pigų kitų metų vasarį išperkamos emisijos refinansavimą“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• 10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė po papildymo sudarys 1,1 mlrd. eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją bus mokama 0,95 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 0,848 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 100,645 proc. jų nominaliosios vertės.
• Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė po papildymo sudarys 750 mln., Lietuva mokės 2,1 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 1,906 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 105,925 proc. jų nominaliosios vertės.
• Pasiskolintomis lėšomis bus užtikrinamas lėšų rezervas 1,3 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisijai (už ją mokamos 4,85 proc. metinės palūkanos) ateinančių metų vasario 7 d. išpirkti.
• Bankais-platintojais buvo pasirinkti „Banca IMI“ ir „J.P. Morgan“ bankai.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: Tarnyba 2017 m. lapkričio 14–15 d. organizuoja 16 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto vertintojo kvalifikacijos egzaminui
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnyba 2017 m. lapkričio 14–15 d. organizuoja 16 akad. val. mokymus, skirtus pasirengti turto vertintojo kvalifikacijos egzaminui.
• Smulkesnė informacija teikiama skyriuje VEIKLOS SRITYS » VERTINIMAS » MOKYMAI » NORINTIEMS TAPTI VERTINTOJAIS.
• Maloniai kviečiame į mokymus registruotis iki 2017-11-08 el. paštu Ramune.Grudzinskiene@avnt.lt arba telefonu (8 5) 212 5464.
• Registruojantis būtina nurodyti klausytojo vardą, pavardę ir mokėjimo rekvizitus (jei asmuo už seminarą mokės asmeniškai - asmens kodą, adresą ir telefono numerį; jei už seminarą mokės įmonė - įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, PVM mokėtojo kodą, adresą, telefono numerį). Nurodyti duomenys reikalingi išankstinio mokėjimo sąskaitai ir sąskaitai faktūrai parengti.

Ūkio ministerijos iniciatyva – naujos galimybės įmonių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti
Lietuvos įmonėms nuo šiol bus lengviau tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją ir suteikti jiems naujų kompetencijų. Ūkio ministerijos iniciatyva mokymo paslaugas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“ teiks gerokai platesnis mokymo teikėjų ratas, darbdaviai ras įvairesnių mokymo programų, be to, jiems bus kompensuojama didesnė nei iki šiol mokymo išlaidų dalis. Tai leis įmonių mokymosi poreikius įgyvendinti lanksčiau ir platesniu mastu.
• Europos socialinio fondo investicijų priemonė „Kompetencijų vaučeris“ yra įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu. Pagal „Kompetencijų vaučerį“ įmonei yra skiriama 4 500 eurų, ši suma per 12 mėnesių turi būti panaudota įmonės darbuotojų mokymo paslaugoms įsigyti. Tai leidžia įmonei planuoti kompetencijų tobulinimo veiklą konkrečiam darbuotojų skaičiui pagal tuo metu reikalingas mokymo programas, o mokymą išdėstyti per visą „Kompetencijų vaučerio“ galiojimo laikotarpį.
• Mokymo paslaugas savo darbuotojams įmonės gali įsigyti iš Mokymo teikėjų ir mokymo programų sąrašo, į kurį įtraukiamos ūkio ministro nustatytus reikalavimus atitinkančios mokymo įstaigos ir mokymo programos.
• Ūkio ministerija, siekdama palengvinti sąlygas verslui ir užtikrinti šios priemonės lankstumą, praplėtė mokymo teikėjų sąrašą. Nuo šiol mokymo paslaugas įmonėms galės teikti ne tik formalaus mokymo, bet ir neformaliojo švietimo teikėjai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, taip pat įmonės ir organizacijos, turinčios teisę vykdyti mokymo programas, skirtas dirbti su konkretaus gamintojo produktais, produktų gamybos technologijomis, įranga, įrenginiais ar programine įranga.
• Į galimų mokymo programų sąrašą nuo šiol galės būti įtraukiamos neformalaus mokymo programos, kurių trukmė yra nuo 4 iki 600 valandų. Sąraše neradę norimos mokymo programos, darbdaviai turi galimybę kreiptis į pagal sąrašą pasirinktą mokymo paslaugų teikėją ir jo parengta mokymo programa per kelias dienas galės būti įtraukta į sąrašą.
• Atsirado galimybė remti mokymus, kurie labiausiai paklausūs tarp darbdavių. Pavyzdžiui, transporto, inžinerijos, informacinių technologijų sričių įmonės turės daugiau galimybių investuoti į specializuotus sertifikuojamus mokymus, o transporto ir logistikos įmonės – į profesionalių vairuotojų kategorijų teises suteikiančius mokymus.
• Įmonės taip pat galės tobulinti savo darbuotojų kvalifikaciją tose srityse, kurios susijusios tiek su aukštos kvalifikacijos (pvz., aviacinės technikos priežiūros, informacinių technologijų), tiek su žemesnės kvalifikacijos (pvz., suvirintojų) profesijomis, kurių Lietuvoje trūksta.
• Ūkio ministerijos inicijuotos naujovės taip pat leidžia įmonėms investuoti į mokymus, susijusius su itin aktualių, bet trūkstamų gebėjimų įgijimu: profesinės užsienio kalbos, finansų valdymo, eksporto, strateginio planavimo, konfliktų sprendimo, streso valdymo, bendravimo, motyvavimo, laiko planavimo mokymus.
• Patrauklesnės tapo ir mokymo išlaidų kompensavimo proporcijos: labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei bus kompensuojama 80 procentų (vietoj 70 ir 60 proc.) mokymo išlaidų, o didelei įmonei – 70 procentų (vietoj 50 proc.).

Sodros atstvė spauda J. Varanauskienė: "Kiek kainuoja ligos biuletenis?"
„Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai kuriuos reikšmingus trūkumus. Pavyzdžiui, tai, kad ligos socialinio draudimo išmokos beveik dukart didesnės negu įmokos. Tai reiškia, kad gyventojų įmokų dalis, skirta ligos socialiniam draudimui, nepadengia šios rūšies draudimo išlaidų.
• Ligos draudimui – kad susirgus būtų mokama 80 proc. atlyginimo dydžio kompensacija – numatyta 1,2 proc. iš maždaug 31 proc. socialinio draudimo įmokos tarifo. Per devynis šių metų mėnesius šios rūšies draudimo įmokų surinkta 105 mln. eurų, o išmokų vertė – 207 mln. eurų. Taigi šis 100 mln. eurų trūkumas kompensuojamas iš kitų draudimo rūšių, tarp jų ir, pavyzdžiui, pensijų socialinio draudimo įmokų. Kodėl taip yra?
• Moki vieną eurą, o gauni penkiasdešimt?
• Susirgus pirmąsias dvi dienas kompensaciją darbuotojui moka darbdavys, o nuo trečios dienos iš „Sodros“ skiriama draudimo išmoka, siekianti 80 proc. darbo užmokesčio ir ne mažesnė negu 5,78 Eur per dieną. Pagal galiojančią tvarką pagal darbo sutartį dirbantis žmogus susirgęs gaus ne mažesnę kaip 5,78 Eur ligos socialinio draudimo išmoką per vieną dieną. Tokiu būdu net ir tie, kas „dirba“ už 1 euro mėnesinę algą (ir moka atitinkamo dydžio socialinio draudimo įmokas), už dviejų savaičių ligą iš „Sodros“ gali gauti apie 50 eurų dydžio ligos išmoką.
• Kartais tenka nugirsti, kad kai kurių įmonių, kurioms itin būdingas sezoniškumas, darbuotojai kur kas dažniau serga ne sezono metu arba kad suaugusieji dažniau nei įprastai serga per trumpąsias moksleivių atostogas. Bet iš tiesų po „liga“ slepiasi tiesiog atostogos.
• Problema, verta milijonų
• Kodėl tai problema? Todėl kad ji verta bent 100 milijonų eurų. Ligos socialinio draudimo įmokos dydis (1,2 proc.) nustatytas atsižvelgus į tikimybę, kad pajamas reikės kompensuoti dėl ligos. Jei tai būtų atostogos, už kurias dar ir mokamos išmokos, tai įmoka turėtų būti ženkliai didesnė. Galbūt kai kam atrodo normalu ir moralu – įmokas mokėjau, pajamos (nesvarbu, kad ne dėl ligos) sumažėjo, tai turiu teisę ir į išmokas. Bet tai nėra teisinga. Tą šiemetinį 100 milijonų eurų viršijantį skirtumą tarp ligos draudimo įmokų ir išmokų padengsime visi mes – ir sąžiningi įmokų mokėtojai, ir esami bei būsimi pensininkai. Perfrazuojant kino klasiką, tai ne „Sodrą“ apgaudinėja „ligoniai“ ir jų talkininkai, tai mus visus jie apgaudinėja.
• Didesnė kompensacija – didesnė pagunda
• Metinis įmokų ir išmokų skirtumas išryškėjo po 2014 metų, kai išmokos tapo dosnesnės – „Sodros“ mokama išmoka 3–7 ligos dieną buvo padidinta nuo 40 proc. iki 80 proc. darbo užmokesčio. Tada išmokų vertė išaugo ne tik dėl to, kad padidėjo vidutinė išmoka, bet ir dėl to, kad padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų. Viena vertus, gerai, kai sergantis žmogus neina į darbą ir gali pilnavertiškai gydytis, o jo pajamos reikšmingai nesumažėja. Kita vertus, didėja pagunda po nedarbingumu dėl ligos paslėpti neapmokamas atostogas. Panašu, kad priimant sprendimą dėl dosnesnių išmokų, poveikis apdraustųjų elgsenai nebuvo pakankamai įvertintas. Bandyti sukontroliuoti kiekvieną ligos išmokos gavėją – brangu ir, matyt, nerealu. Iš tiesų „Sodra“ per metus patikrina apie 12 tūkstančių sergančiųjų ligos atvejus ir gana dažnai „ligonis“ pasveiksta vos pakviestas į gydytojų komisiją. Taip per metus pavyksta sutaupyti apie 100 tūkst. eurų. Tačiau reikalingi ir sisteminiai pokyčiai: įmokų didinimas ir/arba išmokų mažinimas. Didinti tarifus – ko gero, ne išeitis: taip sąžiningi įmokų mokėtojai būtų dar labiau išnaudojami „ligonių“.
• Galima galvoti apie minimalios ligos socialinio draudimo įmokos („grindų“) įvedimą, jei jau nustatyta minimali, ne mažesnė kaip 5,78 Eur, ligos socialinio draudimo išmoka. Visgi tokios „grindys“ – mokestinės naštos didinimas tiems, kieno pajamos iš tikrųjų mažos. Remiantis kitų šalių praktika, galima būtų svarstyti vienos ar kelių dienų laukimo laikotarpį, kai išmokos nemoka nei darbdavys, nei socialinio draudimo fondas. Kita alternatyva – ilginti laikotarpį, kai susirgus darbuotojui moka darbdavys. Europoje yra pavyzdžių, kai šis laikotarpis – ne dvi (kaip Lietuvoje), o keliolika ar net keliasdešimt dienų – taip darbdaviams nebesinorėtų savo darbuotojų siųsti „pasirgti“ ne sezono metu. Tačiau taip irgi nukentėtų sąžiningi mokesčių mokėtojai. Yra ir dar viena – naivi – alternatyva: kantriai laukti, kol visi taps sąžiningi.

VMI informuoja: VMI pasirašė sutartį dėl „čekių loterijos“ viešinimo ir laidos transliacijos
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad lapkričio 9 dieną institucija pasirašė sutartį su įmone UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai», laimėjusia viešųjų pirkimų konkursą kasos aparatų Kvitų žaidimui viešinti ir žaidimo TV laidai sukurti bei transliuoti.
• Siekiama Kvitų žaidimo rezultatus pristatyti kuo didesnei auditorijai bei užtikrinti skaidrų Kvitų žaidimo laimėtojų paskelbimą, todėl numatyta juos skelbti televizijoje. Konkursą laimėjusi įmonė kiekvieną antradienį turės užtikrinti vieną iki 3 min. trukmės savaitinį reportažą, kuris bus transliuojamas 18.30 val. rodomų Žinių metu arba iškart po jų.
• Esant aktualiam su Kvitų žaidimu susijusiam turiniui, konkursą laimėjusi įmonė parengs ir išplėstinius reportažus, kuriais išplės pagrindinę TV laidą ir papildys ją interviu su pasirinktais pašnekovais, vykdomomis gyventojų Vox populi apklausomis ir pan.
• Skelbtame konkurse dalyvavo 4 dalyviai. Pasirašytos sutarties kaina – 99849,2 eurų (su PVM).
• Kvitų žaidime bus galima registruoti kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes. Atsižvelgiant į prioritetus kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius, apie tai iš anksto pranešus visuomenei.
• „Numatėme, kad metinis prizinis fondas bus apie 173 tūkst. eurų. Ši suma būtų skirta savaitiniams ir mėnesiniams laimėjimams išmokėti bei mokesčiams, susijusiems su laimėjimu, sumokėti",- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, primindamas, kad savaitinio žaidimo metu bus galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų, o mėnesinio žaidimo metu bus laimimas 1 piniginis 5000 eurų vertės laimėjimas. Prizų kiekis ir dydžiai gali būti keičiami atsižvelgiant į finansavimą.

VMI informuoja: šiemet pirmąkart dalis gyventojų paramos iš beveik 17 mln. teks ir meno kūrėjams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad paramos gavėjams ir politinėms partijoms pradedama pervesti parama: 532 tūkst. gyventojų nuo 2016 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramai paskyrė 17 mln. eurų. Iš jų ki13e1ek daugiau nei 131 tūkst. eurų pirmąkart šiemet gaus 703 meno kūrėjai, kuriems paramą prašė pervesti per 3 tūkst. gyventojų.
• Lapkričio 6 d. paramos pervedimų jau sulaukė 3 tūkst. organizacijų, joms pervesta 2,5 mln. eurų. Parama bus pervesta iki lapkričio 15-osios, kaip ir numato teisės aktai. Lėšos dalimis bus pervedamos kasdien.
• Gyventojai įvairias organizacijas kasmet gali paremti skirdami 2 proc., o partijas – 1 proc. sumokėto pajamų mokesčio. Iš viso šiemet per 532 tūkst. gyventojų nusprendė paremti įvairias organizacijas, skirdami joms 17 mln. eurų. Šiemet, pirmą kartą tarp paramos gavėjų yra ir 703 meno kūrėjai. Juos pasieks daugiau nei 131 tūkst. eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė per 3 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais 557,6 tūkst. gyventojų prašė paramai skirti 16,8 mln. eurų.

„Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas lapkritį
„Sodra“ skelbia pensijų ir išmokų mokėjimo 2017 m. lapkritį datas.


FNTT IR VMI tikrino autoservisus: atlyginimai „vokeliuose“, neapskaitytos lėšos detalėms
Automobilių remontą apmokėjusiems klientams – jokių dokumentų, oficialioje buhalterijoje – dešimt kartų mažesnė suma, o kasoje – neapskaityti grynieji pinigai, skirti detalėms pirkti ar meistrų atlyginimams „vokeliuose“ mokėti. Tai paaiškėjo dviem institucijoms patikrinus keliolika autoservisų.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai (VMI) spalio ir lapkričio mėnesiais tikslingai patikrino 17 bendrovių, teikiančių automobilių remonto paslaugas. Patikrinimai buvo atlikti Kauno, Alytaus, Druskininkų, Marijampolės automobilių remonto bendrovėse. Po šių patikrinimų bendri institucijų rezultatai: pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai, o dėl buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų surašyti 5 administracinio nusižengimo protokolai.
• Vieną iš ikiteisminių tyrimų dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų pateikimo FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai pradėjo patikrinę Kaune registruotai bendrovei priklausančius du autoservisus, esančius Partizanų ir Baltijos gatvėse.
• Pirminiais duomenimis, bendrovės vadovas, iš remontuojamų automobilių savininkų gavęs pinigus, jų neapskaitydavo bendrovės apskaitoje, neišrašydavo klientams PVM sąskaitų-faktūrų, neužpildydavo pinigų apmokėjimą patvirtinančių kasos pajamų orderių.
• Tikrinimo metu autoservise rasti neoficialūs bendrovėje vesti užrašai – daugiau kaip 340 lapų. Išankstiniais skaičiavimais, autoservisas per porą veiklos mėnesių galėjo atlikti remonto darbų už beveik 50 tūkst. eurų, tačiau šios lėšos oficialioje bendrovės buhalterijoje veikiausiai nebuvo apskaitytos.
• Antrajame ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai aiškinasi Kauno Šilainių mikrorajone veikiančio autoserviso veiklą. Pirminiais duomenimis, už autoservise atliktas paslaugas klientai sumokėdavo, tačiau negaudavo čekių ar kitokių pinigų gavimo dokumentų. Per keletą mėnesių detalėms ir bendrovėje dirbančių meistrų atlyginimams išmokėta daugiau nei 8 tūkst. eurų iš oficialiai neapskaitytų grynųjų pinigų. Be to, autoservise rastuose sąsiuviniuose buvo fiksuojamos remonto paslaugos, atsiskaitymai už jas. Dalis sąsiuvinyje nurodytų ir apklaustų autoserviso klientų aiškino, kad už atliktus remonto darbus mokėjo iki dešimt kartų didesnes sumas nei nurodyta bendrovės sąsiuvinyje. Tikėtina, kad per pastaruosius porą mėnesių bendrovė į apskaitą neįtraukė 22 automobilių, kuriuos suremontavo už beveik 7 tūkst. eurų.
• Kauno AVMI specialistams ir FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjams patikrinus autoservisą Druskininkuose paaiškėjo, kad automobilių mechanikams už darbą šeštadieniais mokama neoficialiai, buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Autoserviso, kuriame dirba 10 meistrų, darbo sutartyse nurodyta penkių dienų darbo savaitė, tačiau pagal vadovo sudarytą grafiką vieną ar du kartus per mėnesį darbuotojai dirbdavo 4 valandas ir šeštadieniais. Dirbusiems poilsio dieną meistrams buvo mokama grynaisiais pinigais, tačiau darbuotojai jokių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų nepasirašydavo. Už darbą šeštadieniais neoficialiai išmokėtas užmokestis nebuvo apskaitomas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, už jį neišskaičiuoti gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1376197 2017-11-20 14:11 artas71
Savaitės 2017.11.13 - 2017.11.19 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS DARBO SKELBIMAS
• Ieškoma buhalterinės apskaitos paslauga transporto įmonei Vilniuje, kurios vairuotojai ir vilkikai važiuoja tik po vakarų Europą.
• Pageidavimai:
• 1. Turėti patirties transporto sferoje
• 2. Įdarbinti/išdarbinti vairuotojus, kartu užpildant darbo ir materialines sutartis.
• 3. A1 formos išėmimas Sodroje komandiruojamiems vairuotojams.
• 4. Komandiruočių registravimas Vokietijos sistemoje (Apmokysim mes).
• 5. Dokumentacijos paruošimas/ pildymas pagal Prancūzijos įstatymą Le Macron (Apmokysim mes).
• 6. Sąskaitų išrašymas 2-3/1sav.
• 7. Visų kitų standartinių buhalterinių procesų veikla.
• 8. Kolektyvinės sutarties sudarymo išmanymas būtų privalumas.
• Tikslesnę informaciją pateikčiau el. paštu: evaldas@edelit.eu
• Biudžetas: 30-70Eur

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
„Sodra“ nuo metų pradžios iki spalio sukaupė 53 milijonų eurų perteklių, o jos biudžeto rodikliai geresni nei planuota. Preliminariais duomenimis šių metų sausio – spalio mėnesį „Sodra“ gavo beveik 3,14 mlrd. eurų įplaukų – 3 proc. daugiau nei planuota ir 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nors išlaidos taip pat padidėjo – labiausiai dėl išaugusių pensijų – „Sodros“ biudžetas išliko teigiamas.
• „Sodros“ biudžeto pajamos, o taip pat ir išlaidos labiausiai didėjo dėl augančio vidutinio darbo užmokesčio bei apdraustųjų skaičiaus – daugiau žmonių buvo įdarbinti, o gaudami didesnį atlyginimą jie gavo ir didesnes ligos, motinystės ir kitas išmokas.
• Taip pat matome, kad ir nuo spalio vidutiniškai 13 eurų padidinus senatvės pensijas, kurioms per mėnesį papildomai skiriama apie 10 mln. eurų, „Sodros“ biudžetas liko subalansuotas. Planuojame metų pabaigoje sukaupti apie 100 mln. eurų perteklių“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Didžiąją dalį „Sodros“ įplaukų – 93 proc. arba beveik 3 mlrd. eurų sudaro darbdavių ir darbuotojų socialinio draudimo įmokos. Jų surinkta 10 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir beveik 4 proc. daugiau nei planuota.
• Didžiausią dalį išlaidų sudarė pensijos, kurioms skirta 2,25 mlrd. eurų – maždaug tiek ir planuota. Palyginti su praėjusiais metais senjorams išmokėta 128 mln. eurų daugiau. Šiemet išmokėta ženkliai daugiau ir motinystės, ligos socialinio draudimo išmokų.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
2017 m. lapkričio 17 d. Briuselyje vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyjes susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai – 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).
• „Pagrindiniai prioritetai kitų metų ES biudžete - ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, palaikėme ir siūlymus numatyti papildomų lėšų strateginės komunikacijos veiksmams bei jaunųjų ūkininkų skatinimui“, – sakė Lietuvai ECOFIN posėdyje atstovavusi finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
• Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė sanglaudos politikai skirti 46,5 mlrd. eurų (54,7 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų, o žemės ūkiui – 56,1 mlrd. eurų (3,6 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų.
• Taip pat grupės šalių, įskaitant Lietuvą, pastangomis kitų metų ES biudžete bus numatyta 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, kuri skirta kovai su trečiųjų šalių bei nevalstybinių subjektų skleidžiama dezinformacija.
• 2018 m. Lietuvos biudžete ES lėšos, numatoma, sudarys virš 2 mlrd. eurų, įmokos į ES biudžetą – apie 435 mln. eurų.

SAVAITĖS KVIETIMAS
Gruodžio mėnesį mokesčių mokėtojus kviečiame stebėti e. seminarą tema: : „Nuolatinių Lietuvos gyventojų užsienyje uždirbtų pajamų apmokestinimas".
• Taip pat daugelio Lietuvos regionų mokesčių mokėtojai gali registruotis į auditorinius seminarus, kuriuose bus pristatytos metinės A klasės išmokų deklaracijos (FR0573) ir metinės B klasės išmokų pažymos (FR0471) pildymo tvarka. Mokesčių mokėtojai bus supažindinti su leidžiamų ir ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant pelno mokestį, juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka, sąnaudų priskyrimu neleidžiamiems atskaitymams. Pridėtinės vertės mokesčio seminaruose mokesčių mokėtojams bus paaiškintos PVM atskaitos subtilybės, bus kalbama apie paslaugų suteikimo vietą ir jų apmokestinimą PVM, naudotų automobilių apmokestinimą PVM, nekilnojamojo turto pardavimą bei paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, apmokestinimą PVM.
• Gyventojai, kurie ketina pradėti veiklą, kviečiami susipažinti su individualios veiklos pagal pažymą ir PVM prievolių ypatumais.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus.
• Pakeista 10 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“
• Įstatymas papildytas 10 straipsnio 5 dalimi:
• „5. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasibaigus šioje dalyje nurodytiems ligos išmokos mokėjimo terminams, toliau išmoka už to paties vaiko, sergančio ypač sunkia ar sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.“

Pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. VA-96 pakeistos Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-189.
• Taisyklės išdėstytos nauja redakcija, pakeitimai įsigalioja nuo 2018 sausio 1 d.
• Įsakymu patvirtintos:
• 1. Juridinio asmens registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės;
• 2. Juridinio asmens pranešimo apie jo duomenų pakeitimą Mokesčių mokėtojų registre FR0791 forma;
• 3. Juridinio asmens struktūrinio padalinio duomenų pakeitimo FR0791A forma;
• 4. Biudžetinių įstaigų, kurių buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai, duomenų pakeitimo FR0791B forma;
• 5. Pranešimo apie nustatytus pasikeitusius mokesčių mokėtojo registravimo Mokesčių mokėtojų registre duomenis REG804 forma;
• 6. Atsakymo į pranešimą REG805 forma.

VMI komentuoja: pakeistas pelno mokesčio įstatymo 32 straipsnio 6 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 36 straipsnio apibendrinto paaiškinimo, komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 32 straipsnio 6 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 36 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo) pakeitimus, kurių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-11-07 raštas Nr. (14.16.01)-5K-1719087-6K-1706605). Šį komentarą galima rasti VMI prie FM Konsultacinės medžiagos kataloge.


KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: po 18 valandų derybų Briuselyje susitarta dėl kitų metų ES biudžeto
Finansų ministerija informuoja, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Briuselyje vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai – 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).
• „Pagrindiniai prioritetai kitų metų ES biudžete - ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, palaikėme ir siūlymus numatyti papildomų lėšų strateginės komunikacijos veiksmams bei jaunųjų ūkininkų skatinimui“, – sakė Lietuvai ECOFIN posėdyje atstovavusi finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
• Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė sanglaudos politikai skirti 46,5 mlrd. eurų (54,7 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų, o žemės ūkiui – 56,1 mlrd. eurų (3,6 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų.
• Taip pat grupės šalių, įskaitant Lietuvą, pastangomis kitų metų ES biudžete bus numatyta 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, kuri skirta kovai su trečiųjų šalių bei nevalstybinių subjektų skleidžiama dezinformacija.
• 2018 m. Lietuvos biudžete ES lėšos, numatoma, sudarys virš 2 mlrd. eurų, įmokos į ES biudžetą – apie 435 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias
Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-spalį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,7 proc. (112 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,6 proc. (413 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų dešimties mėnesių pajamos – 6 589,8 mln. eurų, faktinės – 6 701,6 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius dešimt mėnesių įvykdytas 99,9 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 5 385,2 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5 381,9 mln. eurų – 3,2mln. eurų mažiau nei planuota ir 304,2 mln. eurų (6 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-spalį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100 proc., gauta 4 988 mln. eurų. Tai yra 367,4 mln. eurų (8 proc.) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
• Pajamų iš PVM gauta 2 878,7 mln. eurų, t. y., 268 mln. eurų (10,3 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 37,6 mln. eurų (1,3 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius dešimt mėnesių gauta 1 104 mln. eurų, t.y. 16,2 mln. eurų (1,4 proc.) mažiau nei prognozuota ir 103,2 mln. eurų daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 504 mln. eurų – 44 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-spalį buvo 1 308,5 mln. eurų – 69,9 mln. eurų (5,6 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 76,6 mln. eurų (6,2 proc.) daugiau. Pagal Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, 2017 m. sudaro 78,17 proc., o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą sudaro 21,83 proc.
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis – 8 487 mln. eurų.

Finansų ministras: „Nėra prasmės įvesti naują prievolę – visuotinį turto deklaravimą“
Finansų ministerija nusprendė, kad prievolė – visiems asmenims teikti turto deklaracijas – nėra prasminga. Tokią poziciją šiandien posėdyje palaikė Vyriausybė, nepritardama Seimo narių teiktiems siūlymams įteisinti visuotinį turto deklaravimą.
• „Suskaičiavome, kad reikalavimas visiems be išimties deklaruoti turtą, mokesčių mokėtojams kainuotų beveik milijoną eurų kasmet, o realios naudos nebūtų. Manau, kad negalime sau leisti sprendimų, kurie nepagerins nei mokestinės rizikos vertinimo, nei juo labiau mokestinės kontrolės, o taptų bereikalinga našta žmonėms“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Pagal naująją tvarką, turto ir pajamų deklaracijas turėtų teikti visi be išimties biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai. Be to, siūloma praplėsti sąrašą asmenų, kurių deklaracijos turės būti viešos.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbta Tarnybos veiklos ataskaita
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba skelbia 2017 I-III ketvirčių Tarnybos ataskaitą.
Tarnybos ataskaitą galima rasti čia.

Valstybinė darbo inspekcija primena: artėja darbo tarybų rinkimų organizavimo terminas
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbo tarybos tapo privalomos darbovietėse, kuriose vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas.
• Primename, jog darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įsakymą dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo bei pavesti jai suorganizuoti darbo tarybos rinkimus. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.
• Rinkimų komisija turi susirinkti į pirmąjį posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos.
• Darbo tarybą, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių, turi sudaryti ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip vienuolika narių. Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę aštuoniolikos metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip šešis mėnesius. Darbuotojai, išdirbę trumpiau negu šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau negu šešis mėnesius. Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais.
• Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus darbdavį ir jam atstovaujančius asmenis. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius.
• Atkreiptinas dėmesys, jog nepriklausomai nuo darbuotojų valios dalyvauti rinkimuose ir / ar būti išrinktiems į darbo tarybas, darbdavys turi inicijuoti darbo tarybos rinkimus, o rinkimams neįvykus, inicijuoti pakartotinus darbo tarybų rinkimus Darbo kodekso nustatytais terminais. Darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos inicijuoti darbo tarybos rinkimus, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė, t. y. bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 880 eurų.
• Primintina, kad pagal Darbo kodekso nuostatas (173 straipsnio 6 dalis), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.
• Atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui darbdavys raštu turi pranešti, kai įmonėje nauja darbo taryba nesudaryta per šešis mėnesius po to, kai pasibaigė buvusios darbo tarybos kadencija arba šioje taryboje liko mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nebuvo nė vieno kandidato, turėjusio teisę tapti darbo tarybos nariu (Darbo kodekso 176 straipsnio 3 dalis).

FNTT praneša: užsienyje saulės baterijas montavusiems lietuviams – neoficialūs atlyginimai ir suklastoti darbo pažymėjimai
FNTT nustatė, kad Kauno verslininkas darbuotojus samdė nelegaliai, klastojo jų darbo pažymėjimus, mokėjo neoficialų atlyginimą. Algą užsienyje dirbę darbuotojai gaudavo arba grynaisiais pinigais, arba kaip pavedimą iš bendrovės vadovo asmeninės sąskaitos su prierašu „sąskaitos papildymas“.
• Tokios aplinkybės paaiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl verslininko, kuris samdė nelegalius darbuotojus sumontuoti saulės baterijas pastatams, esantiems Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Baigta baudžiamoji byla perduota į teismą.
• Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Kaune veikiančios bendrovės vadovas su Vokietijos kompanija sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią įsipareigojo sumontuoti saulės modulius. Verslininkas ieškojo Lietuvoje darbuotojų, galinčių atlikti tokius darbus. Dalį darbuotojų – 18 asmenų – bendrovė įdarbino sudarydama su jais darbo sutartis, darbuotojai gaudavo ir darbo užmokestį, ir priklausančius komandiruotpinigius. Tačiau su kita dalimi saulės baterijų montuotojų bendrovės vadovas sutarčių nesudarė.
• Tyrimo metu užfiksuota, kad bendrovės apskaitoje būdavo nurodoma, kad į Vokietiją ar Didžiąją Britaniją vyksta tik įmonės vadovas, nors iš tikrųjų kartu važiuodavo ir nelegalių darbuotojų grupė. Direktorius keliems nelegaliems darbuotojams buvo įteikęs suklastotus darbo pažymėjimus. Taip siekta apsidrausti, jei darbuotojus patikrintų Vokietijos ar Didžiosios Britanijos darbo inspekcijos atstovai.
• Nustatyta, kad įmonės vadovas darbo sutarčių nesudarė su 6 darbuotojais. Per mėnesį 1,5 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą darbuotojai gaudavo iš bendrovės vadovo: arba grynaisiais pinigais, arba banko pavedimu, kurį bendrovės direktorius atlikdavo iš asmeninės savo sąskaitos, nurodydamas, kad tai – „sąskaitos papildymas“. Paskaičiuota, kad apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą, kai buvo neįdarbinti saulės baterijų montuotojai, ne tik buvo nuslėpta 8 tūkst. eurų mokesčių – darbuotojams, atlikusiems darbus užsienyje, negaliojo privalomasis sveikatos draudimas.
• Baigtą tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

FNTT tyrimas: 10 mln. eurų nuslėptų mokesčių sukčiavimo schemoje – Mažeikių bendrovė
FNTT praneša, kad Mažeikiuose registruota bendrovė, pasinaudodama sukčiautojų sukurta schema, per kelerius metus įgijo apie 4 mln. litrų benzino ir dyzelino, dalį kuro pardavė kitoms degalinėms, neteisėtai įsigytą kurą naudojo pati, kai teikdavo degalų pervežimo paslaugas. Tai išsiaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos tyrėjai, tęsdami tarptautinį tyrimą.
• Įtariama, kad prekybą degalais organizavusi grupė nuslėpė beveik 10 mln. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir akcizo mokesčio, o per kelerius metus suburtos tarptautinės grupuotės nelegalaus kuro apyvarta siekė apie 57 mln. litrų. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis degalų buvo parduota Lietuvoje, naudojamasi Mažeikiuose registruotos bendrovės degalinių tinklu. Be to, turima duomenų, kad bendrovės vilkikais buvo gabenami degalai, už kuriuos organizuotos grupės nariai vengė mokėti mokesčius; kad bendrovė, teikdama kitas pervežimo paslaugas, naudojo nelegaliai atgabentus degalus.
• Aiškinantis tarptautinę sukčiavimo schemą, įtariamųjų ratas išsiplėtė iki 8 asmenų. Įtarimai sukčiavimu dideliu mastu dalyvaujant organizuotoje grupėje ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti 5 Latvijos ir 3 Lietuvos piliečiams.
• Įtariama, kad degalus tarptautinės organizuotos grupės nariai įsiveždavo iš vienos Europos Sąjungos šalies taikant nulinį PVM tarifą. Vėliau, pasinaudojus 9 realiai veiklos nevykdančiomis įmonėmis, kuras buvo parduodamas degalinių tinklams. Teikiant deklaracijas mokesčių administratoriui, buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenis apie bendrovių įsigijimus ir pardavimus.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra. Tarptautinės nusikalstamos grupuotės veiklą aiškinasi bendra tyrimo grupė iš FNTT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojų, glaudžiai bendradarbiaujama su Latvijos Respublikos prokuratūra ir Finansų policija. Bendrai sudaryta tyrimo grupė tęsia tarptautinį tyrimą, aiškinasi tikslesnes kuro pardavimo aplinkybes.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1376752 2017-11-27 10:03 artas71
Savaitės 2017.11.20 - 2017.11.26 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS CITATA
• Biudžeto svarstyme, kaip įprasta, daug kalbų, klegesio, pasigyrimų, kritikos, priežasčių ir pasekmių painiojimo, viena kita didybė. Visgi geriausiai kala akanamisto dešimtą kartą kartojama mantra, kiek jo vyriausybei «kainavo» kompensuoti pensijų ir algų mažinimus. Nes taip, nesumažintų pensijų ir algų mokėjimas juk būtų nieko «nekainavęs», o neturint tam pajamų, nebūtų ir skolos bei palūkanų išlaidų dar labiau padidinęs, dėl ko ponas irgi daug kalbėjo. Visada nuoširdžiai žavėjo žmonės, kurie moka tuos pačius pinigus išleisti keliskart. Aiškiai, krimtęs filosofijos, remiantis KK pirmininko klasifikacija.
Ingrida Šimonytė


SAVAITĖS CITATA-2
• Kitikuoti «besaikį vartojimą» Lietuvoje, yra tas pats kas kritikuoti persivalgymą Šiaurės Korėjoje. Jo tiesiog nėra. Už vidutinį €650 vidutinį atlyginimą «besaikiam vartojimui» paprasčiausiai neužteks.
• Gerai, bent jau tai, kad „Nieko Nepirkimo Diena“ yra savanoriška iniciatyva, t.y. gali dalyvauti, gali nedalyvauti, gali pirkti, gali nepirkti. Gerai, kad kol kas dar nėra įstatymo, reguliuojančio, kiek kartų per savaitę galima apsipirkinėti, ar kiek vienu metu nusipirkti. Bet su šita valdžia?.. Gal „kol kas dar nėra“.
• Žilvinas Šilėnas

SAVAITĖS SKAIČIAI
VMI praneša, kad Iš šiuo metu galimų susigrąžinti 17 mln. eurų susigrąžinti tik 640 tūkst.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad iš 22,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie į savo elektroninio pašto dėžutes jau gavo asmeninius VMI pranešimus apie tai, jog 2017 metų pradžioje nepasinaudojo galimybe ir nesusigrąžino jiems priklausančios gyventojo pajamų mokesčio permokos, tik šiek tiek daugiau nei 3,3 tūkst. šalies gyventojų pasinaudojo galimybe susigrąžinti permoką. Jų sąskaitas pinigai pasieks iki Kalėdų.
• „Po asmeninių priminimų, kad gali susigrąžinti permoką, pajamas deklaravo tik apie 15 proc. priminimus gavusių gyventojų. Aktyviausiai po gautų priminimų tai suskubo padaryti kurortinių miestų - Neringos, Birštono ir Palangos – gyventojai. Ne taip aktyviai kaip kurortų gyventojai, bet penktadalis priminimus gavusių gyventojų iš Tauragės, Molėtų, Varėnos, Kupiškio ir Rietavo taip pat pasinaudojo galimybe susigrąžinti permoką«,- pasakoja VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, primindama, kad priežasčių, kodėl gyventojams susidaro grąžintina suma, yra kelios - dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant darbdavio išmokamą atlyginimą, ir gyventojo pajamų mokesčio lengvatų (dėl mokėtų įmokų už studijas, įmokėtų gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).
• Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), adresu https://deklaravimas.vmi.lt.
• VMI pažymi, kad asmeninius pranešimus apie galimybę susigrąžinti permoką išsiuntė elektroniniu būdu į tuos elektroninio pašto adresus, kuriuos gyventojai yra nurodę Elektroninio deklaravimo sistemoje ar Mano VMI. Sulaukę VMI pranešimo į savo elektroninio pašto dėžutę, gyventojai turėtų prisijungti prie EDS, ten patvirtinti visiškai užpildytą preliminarią pajamų deklaraciją.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai
Lapkričio 21 d. Seimas priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, susijusius su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų Lietuvai bendrovių valdysenos srityje įgyvendinimu. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su akcininko teise gauti informaciją, stebėtojų tarybos vaidmens stiprinimu, priežiūrą atliekančio organo nepriklausomumo stiprinimu, taip pat sandorių su susijusiais asmenimis instituto įtvirtinimu.
• „Priimti pakeitimai iš esmės atspindi gerąją pasaulinę valstybių korporatyvinio valdymo praktiką, o tai leis pagerinti Lietuvos investicinę aplinką. Šie pakeitimai, prie kurių parengimo prisidėjo Ūkio ministerija, yra itin svarbūs Lietuvai 2018 metais siekiant narystės EBPO“, – sako ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
• Naujuose Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimuose atsisakyta privilegijų 1/2 ar daugiau akcijų turintiems ar valdantiems akcininkams susipažinti su visais bendrovės turimais dokumentais, įskaitant ir dokumentus, susijusius su komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Be to, įtvirtinta, kad visi atsakymai į akcininkų iš anksto bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikiami visuotiniame akcininkų susirinkime arba vienu metu pateikiami visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
• Įstatymo pakeitimais išplėsta bendrovės kolegialaus priežiūros organo – stebėtojų tarybos – kompetencija ir nustatyta, kad stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, taip pat šią informaciją teikia visuotiniam akcininkų susirinkimui.
• Siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovių valdymo procesą, pakeitimuose nustatyta, kad akcinės bendrovės, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turės sudaryti priežiūros organą, t. y. arba stebėtojų tarybą, arba valdybą, atliekančią priežiūros funkcijas. Siekiant skaidrumo priimant sprendimus stebėtojų taryboje arba valdyboje, atliekančioje priežiūros funkcijas, nustatyta, kad 1/3 narių turi būti nepriklausomi.
• Priimtuose pakeitimuose siūloma įtvirtinti sandorių su susijusiais asmenimis institutą. Siūlomas reguliavimas leis tinkamai įvertinti su tokiais sandoriais susijusius interesų konfliktus ir kuo labiau sumažinti tokių sandorių galimus sukelti neigiamus padarinius akcinėms bendrovėms ir jų smulkiesiems akcininkams.
Pakeistos Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 formos ir jos užpildymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. VA-97 pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. VA-70 „Dėl Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo» patvirtintos Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 formos užpildymo taisyklės.
• Pažymime, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 1 d. priimtą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 11, 31, 38-1 ir 38-2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-405, kuriuo pratęstas ir patikslintas iki 2016-12-31 taikytas fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo mechanizmas (galiojimas pratęstas iki 2026-12-31), įsakymas išdėstomas nauja redakcija, t. y. pakeičiamas Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 vaizdas ir užpildymo taisyklės išdėstomos nauja redakcija.

VMI informuoja: papildyti gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir 18-1 straipsnio komentarai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo tvarką, parengė GPMĮ 18 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir 181 straipsnio apibendrintą paaiškinimą (komentaro).
• VMI primena, kad kaupimo principu pajamas pripažįstantys gyventojai gali perkėlinėti mokestinius nuostolius tol, kol tokią veiklą tęsią. Mokestiniais nuostoliais galima mažinti tik uždirbtas tokios pačios pagal EVRK vykdomos veiklos apmokestinamąsias pajamas. Jeigu gyventojas veiklą nutrūksta, o vėliau vėl ji tęsiama, tokios veiklos mokestiniai nuostoliai neperkeliami.

VMI informuoja: papildytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI prie FM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo tvarką, parengė GPMĮ 19 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) papildymą.
• Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentaro papildymas 15-1 punktu:
• „15-1. Tais atvejais, kai gyventojai reguliuojamoje antrinėje rinkoje įsigyja vieneto akcijų, o šie vienetai išleidžia papildomas akcijas, įvyksta akcijų smulkinimas, kuomet turėtų akcijų pagrindu išduodamos papildomos akcijos, tačiau atitinkamai proporcingai sumažinama visų (turėtų ir gautų) akcijų vertė bendram akcijų skaičiui. Gyventojų turimų akcijų vertė nepasikeičia – lieka ta pati. Turimų akcijų įsigijimo kaina pasiskirsto bendram akcijų skaičiui. Bendra visų akcijų įsigijimo kaina nepasikeičia, pasikeičia tik turimų akcijų skaičius, ko pasėkoje sumažėja kiekvienos akcijos vertė.
• Tarkime, gyventojas reguliuojamoje antrinėje rinkoje už 100 EUR įsigijo 10 vnt. akcijų. Vienos akcijos rinkos vertė yra 10 EUR. Įvykus akcijų smulkinimui („atskiedimui“) gyventojo turimų akcijų pagrindu, jam papildomai išduodama 40 vnt. akcijų. Po akcijų smulkinimo gyventojas valdo jau 50 vnt. akcijų, tačiau kiekvienos akcijos vertė nuo 10 EUR sumažėja iki 2 EUR, t. y. akcijų vertė sumažėja proporcingai papildomai išduotų akcijų skaičiui. Bendra šių akcijų įsigijimo kaina lieka ta pati – 100 EUR. Parduodant dalį tokiu būdu gautų akcijų, jų įsigijimo kaina apskaičiuojama proporcingai perleistų akcijų skaičiui.“


VMI informuoja: pakeistos juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. VA-96 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. VA-189 „Dėl juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų pakeitimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (toliau ― įsakymas).
• Įsakymu įtvirtinta mokesčių mokėtojų pareiga apie pasikeitusius registro duomenis pateikti FR0791, FR0791A bei FR0791B formas tik elektroniniu būdu per e. VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI nuo 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai minėtose formose buvo panaikintos skiltys, kuriose mokesčių mokėtojas turėjo nurodyti vardą, pavardę bei pasirašyti. Taip pat atlikti tam tikri korekcinio pobūdžio pakeitimai.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Europos Komisijos vertinimas- Lietuvos biudžeto projektas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus
Europos Komisija (toliau – EK) paskelbė, kad 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus – laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.
• „Europos Komisija patvirtino, kad rengdami 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, laikėmės visų Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų fiskalinių apribojimų. Jame dera mokesčių sistemos pokyčiai ir dėmesys socialinei apsaugai“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Tapusi euro zonos nare, Lietuva jau trečią kartą teikia savo biudžeto projektą EK ir Euro grupės vertinimui – tai pirmieji metai kuomet Komisija biudžeto projektą įvertino kaip visiškai atitinkantį fiskalines drausmės taisykles.
• Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos siekį plėsti surenkamų mokesčių bazę naudojantis naujomis išmaniomis mokesčių administravimo informacinėmis sistemomis. Pabrėžiama, kad geresnis mokesčių surinkimas bei socialinio draudimo įmokų grindų nustatymas yra tinkamas šaltinis socialinės srities išlaidoms didinti. Pateikiama išvada, kad struktūrinė reforma – socialinis modelis turi teigiamą įtaką šalies viešųjų finansų ir valdžios sektoriaus skolos stabilumui.
• Šių metų lapkritį paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse Europos Komisija 2017-2019 m. prognozuojamu laikotarpiu numatė valdžios sektoriaus perteklių. Prognozėse teigiama, kad viešųjų finansų rodikliai gali būti dar geresni, jei Vyriausybė per daug neišlaidaus. EK Lietuvos ekonomikai prognozavo vieną sparčiausių visoje Europos Sąjungoje augimą – 2017 m. mūsų šalies ekonomika augs 3,8 proc. BVP, 2018 m. – 2,9 proc. BVP.

Finansų ministerija informuoja: dialogą mokėjimų rinkoje stiprins nepriklausoma Mokėjimų taryba, sieksianti naudos vartotojams ir paslaugų teikėjams
Lapkričio 21 d. pradėjo veikti nepriklausoma Mokėjimų taryba, padėsianti plėtoti Lietuvos mokėjimų rinką. Tarybos veikloje dalyvaujantys mokėjimo paslaugų teikėjų, įmonių ir gyventojų, valstybės institucijų ir mokslo bendruomenės atstovai pirmame posėdyje nutarė per kelis mėnesius išrinkti konkrečias visiems aktualias mokėjimų rinkos problemas ir ieškos jų sprendimo. Mokėjimų taryba įsteigta Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva.
• „Mokėjimų rinkai ir Lietuvoje, ir Europoje dabar aktyvių permainų metas – keičiasi bankų ir „Fintech“ įmonių santykiai, kinta reguliavimas, didėja paslaugų naudotojų lūkesčiai. Mokėjimų tarybą įsteigėme remdamiesi gerąja kitų Europos šalių praktika – nedidelės sudėties ir atstovaujamą visų suinteresuotųjų šalių. Ji bus ta platforma, kur visos šalys galės išsakyti ir aptarti joms aktualius su mokėjimais susijusius klausimus, bendradarbiauti kuriant efektyvią, gyventojų ir įmonių lūkesčius pateisinančią mokėjimų rinką Lietuvoje,“ – sako Loreta Maskaliovienė, finansų viceministrė ir Mokėjimų tarybos pirmininkė.
• Iki šiol Lietuvoje nebuvo tokio organizuoto forumo, vienijančio visas mokėjimų rinkos raida suinteresuotas šalis ir sistemiškai nagrinėjančio jos aktualius klausimus.
• „Per Lietuvos banko organizuotą viešąją konsultaciją dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos rinkos dalyviai išreiškė didelį palaikymą mūsų idėjai steigti Mokėjimų tarybą ir pabrėžė jos nepriklausomumo svarbą. Džiaugiamės, kad Mokėjimų taryba sudarys galimybę mokėjimų rinkos dalyviams patiems pasirinkti svarstomus klausimus ir neabejojame, kad tai leis paslaugų naudotojams būti išgirstiems, paskatins tiesiogiai kalbėtis su paslaugų teikėjais, valstybės institucijomis. Esame tikri, kad visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas atneš naudos ir vartotojams, ir paslaugų teikėjams,“ – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys ir Mokėjimų tarybos pirmininkės pavaduotojas.
• Mokėjimų tarybos nariai koordinuotai nagrinės mokėjimų rinkos plėtros kryptis, probleminius aspektus, stebės, kaip įgyvendinamos mokėjimų politikos priemonės ir kaip panaudojamos rinkoje atsirandančios inovacijos. Be to, Mokėjimų taryba teiks pasiūlymus mokėjimų rinkos dalyviams ir mokėjimų politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms, kaip spręsti mokėjimų rinkos problemas, kokias mokėjimų politikos kryptis rinktis ir kokias priemones įgyvendinti.
• Mokėjimų tarybos sprendimai bus skelbiami viešai Lietuvos banko ir Finansų ministerijos interneto svetainėse.

Finansų ministerija tikisi, kad azartiniai lošimai bus skaidresni
Seimas vienbalsiai priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kurios, pasitelkiant informacines technologijas, didins lošimo verslo skaidrumą, efektyvumą, mažins administravimo naštą ir užtikrins visuomenės interesų laikymąsi. Analogiškas kontrolės sistemas turi kaimyninės valstybės Danija, Norvegija, Švedija, Estija, taip pat šiuo metu jos įgyvendinamos Latvijoje.
• „Įstatymo priėmimas užtikrins sąžiningesnę lošimų veiklą — efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, skaidrią ir efektyvią apskaitos ir kontrolės sistemą”, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Įstatymo pataisa lošimų organizatoriai įpareigojami per du metus — nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. visus lošimo automatus sujungti į elektroninę lošimo automatų kontrolės sistemą. Taip pat lošimų organizatoriai turės filmuoti prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją bei minėtos inventorizacijos ataskaitas periodiškai teikti Priežiūros tarnybai.
• Lošimų automatų identifikavimui, veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenų tvarkymui bus sukurta elektroninė lošimo automatų kontrolės sistema. Jos surinkti duomenys bus perduodami Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdomai lošimo automatų kontrolės informacinei sistemai (LAKIS).
• Šios įstatymo pataisos priėmimas yra prieš du su puse metų Finansų ministerijos pradėtos diskusijos dėl Lošimų automatų sujungimo į vieną tinklą ir pinigų apskaitos bei kontrolės stiprinimo rezultatas.

Valstybinė darbo inspekcija primena: valstybinės institucijos taip pat turės sudaryti darbo tarybas
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad atsižvelgiant į tai, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas), o darbo tarybų sudarymą, informavimo ir konsultavimo procedūras reglamentuoja tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių turėtų būti įtraukiami ne tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, bet taip pat ir valstybės tarnautojai, kuriems yra taikomas Įstatymas.
• Šiuo vidutiniu darbdavio darbuotojų skaičiumi, kurį sudaro ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, ir valstybės tarnautojai, reikia remtis darbdaviui vykdant prievolę, numatytą DK 169 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, kai darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
• Valstybės tarnautojai gali būti ir darbo tarybos nariais. Tokiais atvejais jiems, kaip ir darbuotojams, taikomi DK 170 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai. Tai yra: darbo tarybos nariais gali būti darbuotojai, sulaukę 18 metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip 6 mėnesius. Darbuotojai, išdirbę trumpiau negu 6 mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau negu 6 mėnesius. Darbo tarybos nariais negali būti darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys.
• Darbo tarybos rinkimų komisijos nariais gali būti visi to pageidaujantys įstaigos darbuotojai, neatsižvelgiant į jų statusą. Darbo tarybos rinkimų komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų ir daugiausiai iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių.

Sodra praneša: išmokėtos pirmosios ilgalaikio darbo išmokos
Sodra informuoja, kad Darbo kodekso naujovė – socialinės garantijos vienoje įmonėje daug metų praleidusiems ir atleistiems darbuotojams – jau įgyvendinama realybėje. „Sodra“ pirmiesiems 60-čiai gavėjų, kurie iš darbo buvo atleisti liepos mėnesį, išmokėjo daugiau nei 14 tūkstančių eurų iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
• „Sodros“ duomenimis, nuo liepos 1 d., kai įsigaliojo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas, teisę kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos įgijo apie 500 apdraustųjų.
• „Apie tai, kad vienoje darbovietėje nepertraukiamai praleidus daugiau nei penkerius metus ir darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galima kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, pranešame visiems darbuotojams, kurie per 3 mėnesius po atleidimo nesikreipia dėl šios išmokos skyrimo“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis. Iki šiol prašymus pateikė kiek daugiau nei 200 apdraustųjų.
• Gyventojai, pretenduojantys gauti ilgalaikio darbo išmoką, dėl jos gali kreiptis pusę metų. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas buvo atleistas rugsėjį, jis prašymą gali pateikti iki kitų metų kovo. Tačiau svarstyti jų prašymus pradedama ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo atleidimo dienos, nes išmokos skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Tai reiškia, kad rugsėjį atleisto darbuotojo prašymas gali būti svarstomas gruodį.
• Ilgalaikio darbo išmokos gali būti skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie buvo atleisti po šių metų liepos 1 dienos. Jei darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, ir įmonėje nepertraukiamai praleido nuo 5 iki 10 metų, jam skiriama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus nuo 10 iki 20 metų – dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka, o daugiau nei 20 metų – trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.
• Mėnesio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Taip pat svarbu, kad ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų.

FNTT tyrimas: ženklai, kad įmonė gali slėpti mokesčius
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrimai rodo, kad prekes pigiau dažnai parduoda mokesčius slepiančios įmonės. Valstybei tai kainuoja brangiai: per 9 šių metų mėnesius FNTT pradėjo 200 ikiteisminių tyrimų dėl 424 nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta žala valstybei – 28,1 mln. eurų.
• Mokesčius linkusios slėpti įmonės dažniausiai renkasi prekybą plataus vartojimo prekėmis – tai gali būti kuras, maisto produktai (aliejus, cukrus ir pan.), metalai, buitinė technika, elektronika. FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robert Šadianec sako, kad nusikaltėliai renkasi prekes, kurias galima greitai parduoti ir kurių vertė (o kartu ir už jas mokami mokesčiai) yra didesnė. Apie tai pareigūnas kalbėjo FNTT organizuotame seminare ne finansų sektoriaus atstovams.
• Be to, mokesčius slepiančios įmonės dažnai prekes parduoda pigiau nei konkurentai – didesni pardavimai augina cirkuliaciją, kuria mėginama užmaskuoti daromus nusikaltimus. Pavyzdžiui, pavasarį FNTT išaiškino grupuotę, prekiavusią mobiliaisiais telefonais ir jų priedais. Jos nariai, įsteigę 5 įmones Lietuvoje bei dar 13 užsienyje, nuslėpė daugiau nei 4 mln. eurų pridėtinės vertės (PVM) bei pelno mokesčių. Išvengdami mokesčių mokėjimo, šie nusikaltėliai siūlė žemesnę prekių kainą nei sąžiningai dirbantys jų konkurentai.
• Fiktyvių įstaigų grandinėse gali būti ir 20 bendrovių
• Norėdami nuslėpti savo veiklą, nusikaltėliai kuria ištisas fiktyvių bendrovių grandines – per jų sąskaitas juda pinigai, kuriuos tikimasi pasisavinti. Tokių fiktyvių bendrovių grandines dažnai sudaro ir 10, ir 20 įmonių – jos steigiamos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Daugumos nusikalstamų schemų veikimo zona labai plati – užsienio įmonės įtraukiamos tikintis, kad bus lengviau slėpti nusikaltimus“, – mini R. Šadianec.
• Anot pareigūno, nusikalstamose schemose svarbiausia yra pirminė įmonė, užmezganti ryšį su pirkėjais, ir paskutinė – ta, kurioje nusėda nauda. Tokias bendroves nustatyti nėra paprasta, tačiau tarpines išaiškinti paprasčiau. Nustatę tarpinę įmonę, pareigūnai ieško sąsajų ir taip atseka visą grandinę.
• Antai metų pradžioje FNTT išaiškino elektronika prekiavusios bei mokesčius slėpusios grupuotės įmones, kurios buvo įsteigtos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Slovakijoje, Vengrijoje. Beje, slėpdami savo veiklą, nusikaltėliai bando ir itin dažnai keisti fiktyvias bendroves – taip, pavyzdžiui, darė ir maistinio aliejaus bei cukraus prekyba užsiiminėję kauniečiai. Kiekvieną ar kas antrą mėnesį jie, bandydami išvengti pareigūnų dėmesio, kūrė fiktyvias įmones. Tačiau tai nepadėjo – rugsėjo mėnesį jie FNTT pareigūnų buvo išaiškinti. Jų nesumokėto PVM dydis siekė 2,3 mln. eurų.
• Kaip atpažįstamos fiktyvios įmonės?
• Fiktyvią įmonę pirmiausia išduoda jos darbuotojai. „Fiktyvios bendrovės vadovai įprastai yra statytiniai asmenys. Tokie „vadovai“ į bankus atvyksta su palydovais, tikraisiais nusikaltimo vykdytojais, kurie, apsimesdami konsultantais, bando kontroliuoti statytinį, nes šis banke gali neatsakyti ir į elementarų klausimą apie savo įmonę“, – pasakoja R. Šadianec.
Štai šiemet spalio pabaigoje FNTT su Kauno apygardos prokuratūra išaiškino metalu prekiavusią ir 1,2 mln. eurų PVM nuslėpusią Kauno bendrovę – ji vykdė tariamą prekybą su Lenkijos įmonėmis, kurios arba apskritai nevykdė prekybos metalu, arba joms vadovavo asocialūs asmenys.
• Pašnekovo teigimu, pareigūnų dėmesio sulaukia ir tos įmonės, kuriose dirba tik vienas žmogus, tačiau išimamos kelios atsiskaitymo kortelės; bendrovės, kuriose visai nėra darbuotojų; seniai įsteigtos, bet naują sąskaitą atsidarančios įmonės; bendrovės, kurių registracijos adresu užregistruota šimtai ar tūkstančiai įmonių.
• Tranzitinės sąskaitos ir tariamos paskolos
• Mokesčius slepiančių tarpinių įmonių sąskaitoms būdinga tai, kad jos naudojamos lėšų tranzitui: lėšos jose būna labai trumpą laiką. Tokiose sąskaitose pajamos nelaikomos, gaunamos lėšos tuoj pat pervedamos į užsienio bankus, o vos pusmetį ar metus naudojamoje sąskaitoje pasiekiama milijoninė apyvarta.
• Dar vienas pavyzdys – šių metų pavasarį FNTT pradėtas Kauno rajone veikiančios bendrovės tyrimas. Įtariama, kad ši bendrovė, įtraukusi į daugiau nei 20 mln. eurų vertės krovininių transporto priemonių pirkimo–pardavimo grandinę fiktyvią bendrovę, į valstybės biudžetą nesumokėjo per 3,5 mln. eurų PVM. Atlikdami šį tyrimą, FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai išsiaiškino, kad į Kauno rajono bendrovės apskaitą buvo įtraukta 151 melaginga PVM sąskaita faktūra, kuriose buvo nurodyti duomenys apie transporto priemonių įsigijimą iš fiktyviai veiklai naudotos bendrovės.
• Mokėjimo nurodymo turinys, primena R. Šadianec, taip pat gali išduoti mokesčius slepiančią įmonę. Dažnai uždarbis už dalyvavimą sukčiavime pervedamas kaip paskola ar dovana. Signalas suklusti gali būti ir pervedimai už akivaizdžiai nesusijusias prekes, pavyzdžiui, kurą ir kavą, cukrų ir mobiliuosius telefonus, nors įmonės veiklos sritis yra visai kitokia.
• Nusikalstamą veiką gali išduoti ir paslaugos (konsultavimas, reklama, rinkodara ir pan.), teikiamos įmonėms, įsikūrusioms lengvatinio apmokestinimo zonose, tačiau turinčioms savo sąskaitas Europos Sąjungos valstybėse – dažniausiai tai būna Lenkija, Latvija, Estija, Kipras.

FNTT tyrimas: su politika susijusiems asmenims – papildomas dėmesys
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atnaujino kriterijų sąrašą, pagal kurį finansų įstaigoms ir kitų profesijų atstovams padedama atpažinti įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, apie kuriuos privaloma informuoti FNTT. Minėtas sąrašas papildytas kriterijais, kurie susiję su politikoje dalyvaujančiais asmenimis.
• FNTT turi būti pranešama, jeigu pastebima, kad politikoje dalyvaujantis asmuo, jo artimas pagalbininkas ar šeimos narys be aiškaus ekonominio pagrindo gauna tarptautinius mokėjimo pavedimus.
• Signalas suklusti yra ir paskola, kurią gauna politikoje dalyvaujantis asmuo, jo pagalbininkas ar šeimos narys. Tiesa, ši paskola turi būti gaunama neįprastai geromis sąlygomis, pavyzdžiui, nenurodomas jos grąžinimo terminas ar grąžinimo sąlygos, palūkanos – itin mažos, o paskolos gavimas nepatvirtintas jokiais dokumentais.
• Jeigu politikoje dalyvaujančio asmens keliones bei apgyvendinimą apmoka asmuo ar įmonė, kuriems tokia veikla nebūdinga, tai taip pat yra galimos korupcijos ženklas. Dar vienas naujas kriterijus į kurį dėmesį turėtų atkreipti finansų institucijos – tai šių asmenų sąsajos su lengvatinio apmokestinimo („ofšorinėmis“) bendrovėmis, garsėjančiomis anonimiškumo principu.
• Politikoje dalyvaujantys asmenys – ne tik politikai
• Atnaujintas sąrašas pirmiausia skirtas finansų institucijoms. Jos, matydamos vykdomas pinigines operacijas ar sandorius, pagal FNTT nurodytus kriterijus, identifikuoja situacijas, kurios kliento veikloje gali būti laikomos įtartinomis.
• „Sąrašo papildymas turės dvejopą efektą. Visų pirma, jis veikia kaip preventyvi antikorupcinė priemonė – vien žinodami, kad jiems skirtas papildomas dėmesys, nešvariomis lėšomis disponuojantys su politika susiję asmenys, jų bendražygiai bei artimieji pagalvos, ar šių lėšų pinigams plauti naudoti Lietuvos finansų sistemą, nes auga tikimybė, kad su korupcija susiję pinigų plovimo atvejai bus greičiau pastebėti. Antra, tokių papildomų priemonių įvedimas turi teigiamą įtaką Lietuvos stojimo į Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesą ir įgyvendina dalį EBPO ekspertų rekomendacijų“, – sako FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.
• Sąraše atsiradę politikoje dalyvaujantys asmenys – tai ne tik politikai bei jų šeimos nariai, bet ir teismų nariai, savivaldybių administracijų vadovai, valstybinių audito ir kontrolės institucijų vadovybė, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų vadovai, įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso didžioji akcijų dalis, vadovai ar jų priežiūros institucijų nariai.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas




www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1377355 2017-12-04 15:13 artas71
Savaitės 2017.11.27 - 2017.12.03 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS NUORODA
Ką reikia žinoti apie kvitų žaidimą?
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Akcinių bendrovių įstatymas
Seimas priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus. Pakeista 11 straipsnių ir įstatymas papildytas nauju straipsniu: „37(2) straipsnis. Akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandoriams su susijusia šalimi taikomi reikalavimai«.


Pakeistas Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas
Seimas priėmė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimus. Dalis pakeitimų susiję su Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais, dalis įmonių turės pateiksti daugiau informacijos prie Finansinių ataskaitų.


Pakeistas Administracinių nusižengimo kodeksas
Seimas priėmė Administracinių nusižengimo kodekso pakeitimus, kuriais padidino baudas už deklaracijų nepateikimą, neteisingų duomenų apie pajamas ir/ar turtą pateikimą.
• Pakeista 187 straipsnio 3 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „3. Deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų ir duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną ar turtą nepateikimas mokesčių administratoriui, siekiant išvengti mokesčių ar kitokių įmokų, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, po to, kai ši institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų.“
• Pakeista 187 straipsnio 4 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „4. Duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“

Pakeista Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 forma ir jos pildymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. VA-97 pakeista Metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos PLN205 forma ir jos pildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. VA-70.
• Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.

Pakeistos Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pakeitė Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės, patvirtintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 „Dėl privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių bei privačių interesų deklaracijos formos ID001 patvirtinimo“.


VMI komentuoja: dėl biodujų apmokestinimo akcizais
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM), pakartotinai suderinusi poziciją su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, informuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 ir 11 dalių nuostatomis, biodujomis laikomos visos dujos, pagamintos iš biologiškai skaidžios biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių pramonės šakų, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, žaliavų, atliekų ir liekanų, įskaitant augalines ir gyvūnines medžiagas, taip pat biologiškai skaidžių pramoninių ir komunalinių atliekų.
• Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad biodujos, atitinkančios gamtinėms dujoms keliamus kokybės reikalavimus, yra prilyginamos gamtinėms dujoms ir gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos. Gamtinėms dujoms, tiekiamoms vartotojams į dujų perdavimo ir / ar skirstymo sistemas, kokybės ir sudėties reikalavimus nustato Gamtinių dujų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 „Dėl gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo».
• Biodujų, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros (toliau ‒ KN) 2711 19 ir 2711 29 subpozicijose (t. y. ekvivalentiškų naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams) apmokestinimo akcizais tvarka aprašyta VMI prie FM 2016 m. kovo 14 d. rašte Nr. (18.3-31-2) RM-5029.
• Biodujų, klasifikuojamų KN 2711 19 ir 2711 29 subpozicijose, ir gamtinių dujų, naudojamų elektros energijos gamyboje, šilumos energijos gamyboje bei mišrios šilumos ir elektros energijos gamyboje, apmokestinimo akcizais tvarka aprašyta VMI prie FM 2017 m. sausio 17 d. rašte Nr. (18.2-31-2) RM-1464. Atkreiptinas dėmesys, kad, apmokestinant biodujas, laikomas ekvivalentišku produktu gamtinėms dujoms, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis gamtinių dujų apmokestinimą.

VMI komentuoja: dėl teisės aktų, reglamentuojančių akcizų grąžinimą (įskaitymą), pakeitimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. lapkričio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1K-401 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 154 „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo įgyvendinimo« pakeitimo ir finansų ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 165 „Dėl Akcizų, sumokėtų už akcizais apmokestinamas prekes, nurodytas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, 5 ir 6 dalyse, grąžinimo taisyklių patvirtinimo» pripažinimo netekusiu galios«.
Visą pranešimo tekstą galima rasti čia.

VMI informuoja: pakeistas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, pakeitimai taikomi gamtinėms dujoms
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 58-1 straipsnio pakeitimo įstatymas XIII-711, kuriuo nustatoma, kad akcizų lengvata (atleidimas nuo akcizų) taikoma ne tik tada, kai gamtinės dujos naudojamos technologinėms reikmėms gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinkluose, gamtinių dujų skystinimo proceso metu, bet ir tais atv2000ejais, kai jos naudojamos suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo proceso metu. Minėtas pakeitimas įsigalioja 2018 m. vasario 1 d.


KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: sausio-spalio mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 334,6 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų dešimties mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 334,6 mln. eurų arba 0,8 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 178,1 mln. eurų.
• Šių metų sausio-spalio mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 9 mlrd. 693 mln. eurų, išlaidos – 8 mlrd. 984 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-spalį sudarė 373,9 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per dešimt mėnesių gauta iš mokesčių (50,2 proc.) ir socialinių įmokų (43,2 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,5 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 41,309 mlrd. eurų.

Finansų ministerija informuoja: biudžete didžiausias dėmesys - mažiausiai uždirbantiesiems, sveikatai ir švietimui
Finansų ministerija informuoja, kad išnagrinėjusi Seimo komitetų ir atskirų Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų siūlymus bei įvertinusi valstybės finansines galimybes, Vyriausybė pritarė ir Seimui teikia patobulintą 2018 metų biudžeto projektą.
• „Kaip ir pirminiame biudžeto projekte, taip ir patobulintame, esminiai tikslai – gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, bei pensinio amžiaus gyventojų pajamas, auginti investicijas šalyje ir didinti Lietuvos saugumą – lieka nepakitę. Tam skiriamas pagrindinis dėmesys ir papildomas finansavimas“ – sako premjeras S. Skvernelis.
• „Iš Seimo sulaukėme siūlymų didinti išlaidas vienai ar kitai sričiai daugiau nei už 640 mln. eurų. Tačiau jį koregavome atsižvelgdami į ateinančių metų prioritetus ir fiskalinę drausmę, kas leis kaupti ateities rezervą ir išvengti ekonomikos perkaitimo“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Papildomų asignavimų patobulintame biudžeto projekte siūloma skirti gydytojų ir rezidentų atlyginimų didinimui (daugiau nei 11 mln. eurų), taip pat savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui didinti (1 mln. eurų). Be to, įgyvendinant tarnybos Kalėjimų departamente statuto pakeitimus, 3 mln. eurų bus skiriama ir šių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Kartu Vyriausybė siūlo papildomai numatyti 1,6 mln. eurų įsisenėjusiai teismų darbuotojų atlyginimų vėlavimo metų pabaigoje problemai spręsti. Taip pat daugiau nei 10 mln. eurų numatyta valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos dydžio didinimui nuo dabar esančių 130,5 iki 132,5 eurų.
• Patobulinate biudžete dar 5 mln. eurų numatyta kritinių žemės ūkio melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui, 1 mln. eurų – laisvųjų ekonominių zonų infrastruktūros (prisijungimui prie inžinerinių tinklų) plėtrai.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: patvirtintas 2018 metų bankroto administratorių veiklos patikrinimų planas
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnybos direktoriaus 2017-11-17 įsakymu Nr. V4-265 patvirtinti 2018 metų bankroto administratorių veiklos patikrinimų planas ir 2018 metų restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų planas. Su jais susipažinti galima Tarnybos interneto svetainės skiltyje » Veiklos sritys»Nemokumas»Nemokumo administratorių priežiūra»Administratorių veiklos patikrinimai".


Ūkio ministerija informuoja: skelbiama finansų įstaigų atranka garantijoms už faktoringo sandorius teikti
Ūkio ministerija informuoja, kad šalies įmonėms netrukus bus sudarytos palankesnės sąlygos atsiskaityti su prekybos partneriais – šiuo metu skelbiama finansų įstaigų, kurios įgyvendins Ūkio ministerijos priemonę „Portfelinės garantijos faktoringo sandoriams“, atranka. Ši priemonė padės labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (VMĮ) plėtoti įmonių veiklą bei sureguliuoti apyvartinių lėšų trūkumą.
• „Kad priemonė pradėtų veikti, pirmiausia atrinksime finansų įstaigas, kurios teiks garantijas už faktoringo sandorius. Taip bus palengvintas įmonių atsiskaitymas su prekybos partneriais. Numatoma, kad įmonėms bus garantuojama iki 80 proc. faktoringo sandorio – iki 2 mln. eurų vienai įmonei – sumos“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
• Pasak ūkio ministro, atrinktos finansų įstaigos turės įgyvendinti šią priemonę taip, kad įmonėms ir jų prekybos sandoriams būtų sudarytos geros sąlygos gauti finansavimą ir sureguliuoti apyvartinių lėšų trūkumą pardavimams finansuoti. Priemonė skirta verslo plėtrai ir eksporto augimui skatinti.
• Finansų inžinerijos priemonei planuojama skirti iki 4 mln. eurų iš į kontroliuojantįjį INVEGOS fondą grįžusių ir grįšiančių lėšų.
• Priemonę įgyvendins UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), kuri bus atsakinga už sutarčių su finansų įstaigomis, teiksiančiomis finansavimą faktoringo forma MVĮ prekybos sandoriams įgyvendinti, sudarymą.
• Finansų įstaigos paraiškas „Invegai“ gali teikti iki 2018 m. sausio 3 d. 11.00 val. Kvietimas ir detalesnė informacija skelbiama internete adresu invega.lt.

FNTT atskleidė, kad pajūryje statybininkai atlyginimus gaudavo nelegaliai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl statybų bendrovėje darbuotojams mokėto neoficialaus atlyginimo. Skaičiuojama, kad tuometinis statybų bendrovės vadovas sumokėjo 60 tūkstančių eurų „vokeliuose“.
• Tyrimo metu išaiškinta, kad statybų bendrovė remontavo ir statė namus Klaipėdoje ir jos rajone, o Nidoje renovavo keletą gyvenamųjų namų. Statybos darbus atliko kelias brigadas sudarę 44 darbuotojai. Su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse buvo nustatytas ir kas mėnesį jiems mokamas minimalus darbo užmokestis ir priedas už darbus lauke. Bendra darbuotojo atlyginimo suma siekė apie 450 eurų. Tačiau kita dalis darbo užmokesčio, priklausomai nuo atliktų darbų kiekio ir sudėtingumo, statybininkams buvo mokama neoficialiai. Tyrimo metu nustatyta, kad tuometinis statybų bendrovės direktorius turėjo užrašus, kuriuose fiksuodavo kiekvieno darbuotojo atliktus darbus ir individualiai skaičiuodavo priklausantį neoficialų atlyginimą, kuris buvo mokamas kiekvienam ir galėjo siekti nuo 250 iki 400 eurų. Bendrovės direktorius neoficialius atlyginimus mokėjo grynaisiais pinigais, su darbuotojais atsiskaitydamas statybų aikštelėse. Paskaičiuota, kad per vienus metus apgaulingai tvarkant statybų bendrovės buhalteriją ir neteisingai teikiant duomenis mokesčių administratoriui, buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 52 tūkstančiai eurų mokesčių ir įmokų. Tyrimo metu statybos bendrovė atlygino valstybės biudžetui padarytą piniginę žalą.
• Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir direktorių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

FNTT tyrėjai aiškinasi milijonines nelegalias taksi pajamas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vienos stambiausių sostinės taksi ir pavėžėjimo paslaugų bendrovės, teikiančios paslaugas visoje Lietuvoje, galbūt neapskaitytų dalies gautų pajamų. Bendrovėje, kurioje dirba daugiau nei 500 taksi vairuotojų, buvo naudojamasi išmaniąja taksi iškvietimo programėle. Pirminiais tyrimo duomenimis, taksi bendrovė per metus galėjo neapskaityti apie 5 mln. eurų.
• Įtarus vykdyta šešėline veikla, buvo sulaikyta 15 asmenų.
• Operacijos metu FNTT tyrėjai Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune atliko daugiau kaip 30 kratų. Kratos buvo atliktos taksi paslaugas teikiančių bendrovių patalpose, įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir transporto priemonėse. Kratų metu rasti tyrimui svarbūs dokumentai, kompiuterinė technika, 400 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir brangių juvelyrinių dirbinių (papuošalų, monetų).
• Toliau intensyviai tęsiami procesiniai veiksmai. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo: automobilyje 700 tūkst. eurų ir dar 550 tūkst. eurų grynųjų seife
FFinansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai savaitgalį Vilniuje sulaikė Lietuvoje leidimą gyventi turintį Ukrainos pilietį ir tris Lietuvos Respublikos piliečius, kaip įtariama, nepagrįstai turėjusius 1 mln. 300 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
• Praėjusį penktadienį FNTT tyrėjai sostinėje, prie vienos iš finansų įstaigų, sulaikė automobilį „Mercedes Benz“ su 4 vyriškiais, iš kurių vienas yra Ukrainos pilietis, o likusieji – Lietuvos piliečiai. Patikrinus automobilį, jame buvusioje kuprinėje ir kartoninėje dėžutėje buvo rasta apie 700 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Tą pačią dieną Ukrainos piliečio nuomojamame seife finansų įstaigoje buvo rasta dar 550 tūkstančių eurų grynųjų pinigų, o asmens kratos metu bei kratos nuomojamame bute metu rasta dar 50 tūkst. eurų.
• FNTT turimais duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turintis Ukrainos pilietis vadovavo Vilniuje registruotai bendrovei, kurioje dirbo keletas darbuotojų. Nustatyta, kad ukrainietis nebuvo deklaravęs, kad įvežė į Lietuvą milijoninę pinigų sumą. Pirminiais tyrimais duomenimis, tiek sulaikytas Ukrainos pilietis, tiek Lietuvos piliečiai neturi turto ir pajamų, kuriomis galėtų teisėtai pagrįsti 1 mln. 300 tūkst. eurų sumą.
• Įtarę galimu neteisėtu praturtėjimu, FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai pradėjo ir atlieka ikiteisminį tyrimą. Visiems keturiems vyrams yra pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo.
• Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas




www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1377958 2017-12-11 08:52 artas71
Savaitės 2017.12.04 - 2017.12.10 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS ĮSPĖJIMAS
FNTT įspėja gyventojus netikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens duomenų ir banko sąskaitos numerių asmenims, prašantiems tokių duomenų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vardu. FNTT pareigūnai nei skambina gyventojams, nei prašo padiktuoti elektroninės bankininkystės kodus ar atskleisti kitą asmeninę informaciją.
• Telefoniniai sukčiai kartais prisistato FNTT tyrėjais, nurodo realiai dirbančio asmens vardą ir pavardę, pasako, kad neva reikia patikrinti pinigų judėjimą sąskaitoje, o vėliau paprašo atskleisti el. bankininkystės duomenis – prisijungimo kodus, slaptažodžius ir pan. Sukčiautojai dažnai gąsdina, kad neatskleidus duomenų, gyventojo ar jo įmonės sąskaita gali būti areštuota.
• Telefoniniai sukčiai, prisistatę pareigūnų vardu, gyventojams dažnai skambina jau pasibaigus tarnybos darbo laikui arba savaitgaliais. Taip elgiamasi dėl to, kad tokio skambučio sulaukę asmenys operatyviai negalėtų prisiskambinti į FNTT ir įsitikinti, ar jiems tikrai skambino tarnybos darbuotojas.
• Kitais atvejais sukčiai su gyventojais bendrauja gyvai – prisistato į namus, nurodo, kad yra iš FNTT, ir paprašo neva patikrinti turimus grynuosius pinigus. FNTT kartais per dieną sulaukia 3–4 skambučių iš gyventojų, prašančių patikslinti, ar jų neieškojo FNTT pareigūnai.
• FNTT įspėja apie telefoninius sukčius ir prašo jokiomis aplinkybėmis neatskleisti savo ar įmonės banko sąskaitos duomenų. FNTT primygtinai rekomenduoja, sulaukus panašaus pobūdžio skambučių ar asmens vizito, jokiu būdu nesuteikti prašomos informacijos ir neduoti jiems grynųjų pinigų, o apie skambutį ar vizitą pranešti policijai.

SAVAITĖS PRIMINIMAS
VMI primena, kad gruodžio 15-oji - paskutinė diena laiku deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį.


SAVAITĖS NUORODA
Trans.info informuoja, kad per pastaruosius keletą metų nemažoje dalyje Europos šalių įsigaliojo teisės aktai, nustatantys pagrindines darbuotojų komandiravimo į šių valstybių teritorijas taisykles, tarp jų – ir minimalų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Šie teisės aktai turi didelę įtaką ir lietuvių vežėjams. Įvertinę šiuo klausimu kylančius neaiškumus ir abejones, paruošėme vadovą, kuriame yra surinkta svarbiausia informacija apie minimalų atlyginimą Europoje. Tai pirmasis tokio pobūdžio vadovas Lietuvoje. * Jame pateiktos informacijos žinojimas gali turėti esminę reikšmę siekiant išvengti didelių finansinių baudų.
• Austrija, Belgija, Prancūzija, Olandija, Liuksemburgas, Vokietija ir Italija – tai valstybės, kuriuose yra taikomas reikalavimas mokėti minimalų atlyginimą komandiruojamiems darbuotojams, tarp jų, ir vairuotojams.
• Iš trans.info vadovo apie minimalų atlyginimą Europoje sužinosite apie:
• – Kam yra taikomas reikalavimas mokėti minimalų atlyginimą?
• – Kokios deklaravimo prievolės yra taikomos darbdaviams?
• – Kuriose valstybėse vežėjas privalo turėti savo atstovą?
• – Kokie yra minimalaus atlyginimo dydžiai atskirose valstybėse?
• – Kokius su minimaliu atlyginimu susijusius dokumentus turi turėti darbdavys ir kur jis privalo juos laikyti?
• – Kokios baudos už teisės aktų pažeidimą gresia vežėjams atskirose valstybėse?
• – Kaip įvairiose valstybėse yra taikomi reikalavimai dėl minimalaus atlyginimo asmenims, vykdantiems individualią veiklą?



SAVAITĖS NAUJIENA
Seimas pritarė GPM ir Pelno mokesčio įstatymų pataisoms. `
• Seimas pritarė, kad nuo kitų metų neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiesiems didės nuo dabar esančio 310 eurų iki 380 eurų. Tuo metu, atitinkamai 30-55 proc. ir 0-25 proc. darbingumą turintiems dirbantiesiems šis dydis sieks 390 eurų ir 450 eurų.
• 380 eurų NPD poveikio netenka ties 1160 eurų bruto arba, paprastai tariant – „ant popieriaus“ riba, todėl net ir vidutines pajamas gaunantys dirbantieji pastebės teigiamus pokyčius.
• Individualios veiklos pajamų apmokestinimas priklausys nuo pelno, o ne profesijos
• Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos individualios veiklos pajamų apmokestinimas jau nuo kitų metų priklausys ne nuo profesinės veiklos rūšies, kaip yra šiuo metu, bet nuo per metus gaunamo pelno dydžio.
• Standartinis 15 proc. GPM tarifas bus taikomas visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams. Tokį tarifą faktiškai mokės uždirbantys daugiau nei 35 tūkst. eurų pelno per metus. Uždirbantiems mažiau nei 35 tūkst. eurų individualios veiklos apmokestinimo lygis bus reguliuojamas mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (taikant mokestinį kreditą, panašiai kaip per NPD reguliuojama mokestinė našta pajamoms iš darbo santykių), pasiekiant, kad individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.
• Naujas individualios veiklos pajamų apmokestinimo principas bus taikomas metiniam pelnui – t. y., skirtumui tarp pajamų ir veiklą vykdant patirtų išlaidų. Mokėtina mokesčio suma automatiškai bus suskaičiuota GPM deklaracijoje įvedant gautas pajamas ir išlaidas.
• Inovatyviam ir pirmam verslui – mokesčių paskatos
• Šiandien Seimas pritarė, kad nuo Naujųjų metų įsigalios vienas palankiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinių režimų įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Be to, visos pradedančiosios smulkiosios įmonės 1 metams bus atleistos nuo pelno mokesčio.
• Iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas bus apmokestintas taikant itin palankų 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas.
• Be to, siekiant didinti produktyvumą, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, bus leidžiama apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Priimtos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos
Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti socialinio draudimo įmokų „atostogas“ir „grindis“ nuo 2018 m. sausio 1 d.
• Pagal priimtus pakeitimus individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.
• Įstatyme įtvirtintos socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis. Nustatyta, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis. Šios įmokos galės būti skaičiuojamos nuo mažesnio negu minimalusis darbo užmokestis sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją arba gavo socialinio draudimo pensiją, arba jeigu asmuo yra ne vyresnis nei 24 metų. Socialinio draudimo įmokos taip pat bus skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jeigu darbuotojui priskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalusis darbo užmokestis dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką.
• Seimas suvienodino socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms ir nustatė, kad šie asmenys mokės pensijų socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų.
• Naujomis nuostatomis nuspręsta įtvirtinti ūkininkams ir jų partneriams maksimalias pajamų sumas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos: 2018 metais 14 vidutinių šalies darbo užmokesčių per kalendorinius metus, 2019-aisiais ir vėlesniais – 28 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai.

Pakeistos Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas palūkanas už suteiktus kreditus gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti FR0612 formos pildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijosviršininko 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. VA-102 pakeistos Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas palūkanas už suteiktus kreditus gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti FR0612 formos ir jos papildomo lapo FR0612P formos pildymo bei pateikimo mokesčių administratoriui taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos pr2000ie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VA-65.


Pakeistos pranešimo apie užsienio asmenų finansines sąskaitas RRC910 formos užpildymo, tikslinimo ir teikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. VA-100 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. VA-52 „Dėl pranešimo apie užsienio asmenų finansines sąskaitas RRC910 formos užpildymo, tikslinimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (toliau ― įsakymas).
• Įsakymu nustatyta finansų rinkos dalyviams pareiga teikti duomenis už 2017 metus ir vėlesnius metus pateikiant XML duomenų rinkmeną el. būdu. Įsakymo projektu įtvirtinta XML duomenų rinkmenos teikimo tvarka bei būdai. Duomenis už 2016 metus bei ankstesnius metus finansų rinkos dalyviai teiks įprasta tvarka, pateikdamos PRC910 formą ir jos priedus. Taip pat atlikti tam tikri korekcinio pobūdžio pakeitimai.

Pakeistos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. VA-101 pakeistas Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127.
• Įsakymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 dieną.
• Keli svarbesni pakeitimai:
• - nuo sausio 1 d. prašymas dėl mokestinės nepriemokos ir susiję dokumentai bus teikiami tik elektroniniu būdu per Mano VMI;
• - mokestinės nepriemokos perėmimo atvejais VMI pati išduos atsiskaitymo su biudžetais pažymas, jų nebereikės prašyti;
• - jeigu nepriemoka dengiama ne pinigais reiks laukti 30 dienų, pinigais - lauks 15 darbo dienų.

VMI informuoja: pakeistas įsakymas dėl sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį
VMI informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. VA-99 pakeistas 2004 m. balandžio 9 dienos įsakymas VA-49 „Dėl sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį« (toliau – įsakymas).
• Įsakymu nustatoma, kad nuo 2018 m. sausio 1 dienos apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, norintis steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį, prašymą ir jo priedus VMI prie FM galės pateikti tik elektroniniu būdu per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – Mano VMI). Taip pat numatyta, kad mokesčių administratorius Sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlio steigimo (toliau – sprendimas) minėtam asmeniui taip pat pateiks per Mano VMI (t. y., nebebus galimybės pasirinkti kito varianto – pateikimo paštu).
• Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį priėmimo ir panaikinimo taisyklių priedo (toliau – priedas) formoje nurodyta apskundimo tvarka neretai keičiasi, o sprendimo forma yra pavyzdinė ir dėl pasikeitusios apskundimo tvarkos kiekvienu atveju turėtų būti keičiamas priedas, todėl vietoje nurodytos apskundimo tvarkos, palikta tuščia vieta, kurioje formą užpildantis darbuotojas turės pats įrašyti sprendimo priėmimo metu galiojančią apskundimo tvarką.

VMI informuoja: dėl dokumentų teikimo elektroniniu būdu nuo 2018-01-01
VMI atnaujino sąrašą ir primena, kokios deklaracijos ir kiti dokumentai nuo 2018 m. sausio 1 d. turės būti teikiami tik elektroniniu būdu:
• Juridinių asmenų dokumentai, kurių teikimas realizuotas Mano VMI.
• Gyventojų vykdančių individualią veiklą, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų dokumentai (išskyrus FR0512, FR0585, FR0464, turto deklaracijas ir prašymus išduoti pažymas apie turto ir/ar pajamų deklaravimą arba turto ir/ar pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus (PRC909), GPM308, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą, gauti teisinę pagalbą, gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jų šeimų nariams, užsieniečius), kurių formų teikimas realizuotas Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) ir Mano VMI.
• Dokumentai susiję su akcizais, kurių teikimas realizuotas Akcizų informacinėje sistemoje (AIS) ir Mano VMI.
• Atkreiptinas dėmesys, kad paliekamas popierinis dokumentų pateikimo būdas, kai teikiama daug dokumentų priedų/didelė apimtis.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: bus stiprinama Bankų sąjunga
Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje daug dėmesio skirta Bankų sąjungos stiprinimui. Finansų ministrai aptarė rizikos mažinimo priemones bei pažangą įgyvendinat veiksmų planą dėl neveiksnių paskolų, taip pat pristatyta pažangos ataskaita dėl Europos indėlių draudimo sistemos.
• „Visada palaikėme Bankų sąjungos užbaigimą ir jos įgyvendinimą. Manome, kad naujai kuriama Europos indėlių draudimo sistema turėtų sustiprinti indėlininkų pasitikėjimą ir palaikome Europos Komisijos siūlymą, kad visos kredito įstaigos, priklausančios nacionalinėms indėlių garantijų sistemoms, turėtų į ją patekti“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Anot ministro, svarbu priimti riziką ribojančių priemonių teisinių pasiūlymų paketą, kuriuo būtų laiku įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai bei užtikrintas ekonominis stabilumas bei kredito įstaigų atsparumas finansinėms krizėms. Svarbiausias tikslas – užtikrinti realų rizikos mažinimą ir nekelti grėsmės priimančiųjų valstybių narių finansiniam stabilumui.
• ECOFIN posėdžio metu priimtos išvados dėl „ES nebendradarbiaujančių jurisdikcijų mokesčių srityje sąrašo“. Jame aprašomas visas Europos Sąjungos nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašo sukūrimo procesas, numatoma, kad sąrašas bus peržiūrimas mažiausiai vieną kartą per metus.
• Taip pat finansų ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl Europos semestro paketo, kurį sudaro 2018 m. Metinė augimo apžvalga, 2018 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita bei Tarybos rekomendacijos euro zonos šalims.

VMI informuoja: paaiškėjo pirmieji Kvitų žaidimo laimėtojai
VMI praneša, kad pirmąją Kvitų žaidimo savaitę gyventojai užregistravo per 40 tūkst. kvitų.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad antradienį Kvitų žaidime paaiškėjo pirmieji 10 laimingųjų, kurie laimėjo savaitinius prizus – po 200 eurų.
• Laimingų kvitų savininkai apie laimėjimą buvo informuoti telefonu trumposiomis žinutėmis. Pasitikrinti laimingų kvitų numerius galima Kvitų žaidimo puslapio https://kvituzaidimas.vmi.lt skiltyje „Laimėtojai».
• „Džiugu, kad gyventojai aktyviai dalyvauja Kvitų žaidime ir registruoja kvitus. Beveik 60 procentų visų užregistruotų kvitų sudaro kvitai, gauti atsiskaičius už paslaugas«,- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, primindamas, kad Žaidime galima registruoti fiskalinius kasos aparatų kvitus, gautus už suteiktas paslaugas (pvz., maitinimo, kirpimo, remonto ir pan.) bei turgavietėse įsigytas prekes.
• Gyventojai, laimėję prizus ir norėdami juos atsiimti, per 20 darbo dienų turi kreiptis į artimiausią VMI aptarnavimo skyrių. Laimėtojai turės pateikti laimingojo kvito originalą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prizas per 14 darbo dienų bus pervestas laimėtojui.
• „Sulaukiame klausimų, ar laimėjimai bus apmokestinti. Užtikrinu, kad gyventojas nepatirs papildomų išlaidų, susijusių su mokesčių mokėjimu laimėjus prizą. Gyventojų pajamų mokestis bus sumokėtas iš priziniam fondui skirtų pinigų, o laimėtojo sąskaitą pasieks visa laimėta – 200 ar 5000 eurų – suma»,- pasakoja R. Puncevičius.

Valstybinė darbo inspekcija primena aktualias teises ir pareigas darbe
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad šiuo metu intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, atsiranda specifinio pobūdžio laikinų darbų: prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas pagal naująjį Darbo kodeksą.
• Terminuotos darbo sutartys. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, nebeliko trumpalaikių darbo sutarčių rūšies. Todėl šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
• Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).
• Darbas šventės dieną. Įprastai švenčių dienomis darbas neorganizuojamas. Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka – darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).
• Viršvalandžiai – taip pat tik darbuotojui sutikus. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje).
• Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
• Apmokėjimas už ypatingas darbo sąlygas. Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne.
• Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką) ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
• Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
• Taikoma administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 99 straipsnis „Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas“ įspėja: nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
• Analogiškos baudos taikomos ir pagal ANK 100 straipsnį „Darbo laiko apskaitos pažeidimas“. Tai tokie pažeidimai, kai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas darbuotojų darbo laikas, kurį būtina įtraukti į darbo laiko apskaitą (viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomas darbas), arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys.
• Norintys prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai turi pasirūpinti atitinkamais dokumentais. Asmenys, kurie užsiima komercine ar ūkine veikla neturėdami tai veiklai reikalingo verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, pagal ANK gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų. Už pakartotinį tokį pažeidimą gresia bauda nuo 850 iki 1500 eurų.

FNTT praneša: statybų bendrovės vadovas sulauks teismo- prekes ir paslaugas pirko, bet pinigų nemokėjo
FNTT informuoja, kad daugiabučius renovavusi ir kelis prekybos centrus stačiusi bendrovė kreditoriams buvo skolinga apie 160 tūkst. eurų, tačiau įmonės vadovas atsiskaitydavo tik su keliais, jo pasirinktais tiekėjais. Taip nesąžiningai elgdamasis Mažeikių verslininkas pažeidė mokėjimo eiliškumą ir vengė atsiskaityti su kitais kreditoriais.
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl tuomet laikinai statybų bendrovei vadovavusio mažeikiškio, kuris kreditoriams negrąžindavo laiku lėšų, atsiskaitydavo tik su dalimi tiekėjų.
• Laikinasis vadovas dalį statybų bendrovei priklausančių lėšų kaip avansą pervedė kitai savo įmonei ir dar dviem bendrovėms, kurios priklausė jo šeimos nariams, išsiaiškino FNTT pareigūnai. Trys mažeikiškio šeimai priklausančios bendrovės gautas lėšas pervedė statybų bendrovės kreditoriams. Ekonominių sunkumų turinti statybų bendrovė buvo skolinga daugeliui kreditorių, tačiau pinigai buvo pervesti betoną gaminančiai įmonei, degalinei ir mobiliojo ryšio operatoriui.
• Baudžiamasis kodeksas numato, kad už tokį nusikaltimą – skolininko nesąžiningumą – asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
• Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

FNTT praneša: už „vokeliuose“ mokėtas algas – teistumas
FNTT informuoja, kad Panevėžyje teismo baudžiamuoju įsakymu verslininkas nubaustas už tai, kad dalį atlyginimo darbuotojams mokėjo „vokeliuose“. Nustatyta, kad tokiu neteisėtu būdu, nesumokant mokesčių valstybei, pinigai buvo mokami 12-kai statybos bendrovėje dirbančių žmonių.
• Vilniuje gyvenantis, tačiau Panevėžyje registruotai uždarajai akcinei bendrovei vadovavęs 58 metų A. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
• Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. K., būdamas UAB faktiniu vadovu, 2016metais pats arba per kitus asmenis 12-kai bendrovės darbuotojų išmokėjo papildomą (neoficialų) užmokestį – 9 tūkst. 591 eurą. Ši suma nebuvo užfiksuota darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Be to, nuo šios sumos nebuvo sumokėti 6 tūkst. 963 eurai privalomų mokesčių į valstybės biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
• Baigus ikiteisminį tyrimą, prokuroras K. Greiciūnas pareiškimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Galimybė nerengti teismo proceso, tik surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą atsirado todėl, kad A. K. savo valia atlygino valstybei padarytą žalą.
• Prokuroro prašymą teismas patenkino – A. K. pripažino kaltu ir skyrė jam 60 MGL (2 tūkst. 259 eurų) dydžio baudą. Ją nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
• FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Mindaugas Brazdžionis sakė, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į teisėsaugos pareigūnus kreipėsi patys A. K. vadovaujamos bendrovės darbuotojai.
• Prokuroro K. Greiciūno teigimu, šis bei analogiški ikiteisminiai tyrimai, kai į dienos šviesą išvelkami „vokeliais“ atlyginimus mokantys verslininkai labai svarbūs, gina ne tik valstybės, bet ir pačių darbuotojų interesus – nuo sumokėtų valstybei mokesčių priklauso dirbančiųjų socialinės garantijos.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1378497 2017-12-18 10:04 artas71
Savaitės 2017.12.11 - 2017.12.17 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad baigiantis metams įmonės turi laiku sumokėti privalomus mokesčius, tačiau dėl nedarbo dienų kai kurių mokesčių sumokėjimo datos keičiasi.
• Pavyzdžiui, kiekvieno mėnesio 25-oji – paskutinė diena, kada reikia sumokėti Pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Kadangi gruodžio 25-oji – nedarbo diena, vadinasi, PVM mokėjimo terminas nusikelia į kitą darbo dieną – gruodžio 27-ąją. Vadinasi, įmonė, deklaravusi ir sumokėjusi PVM gruodžio 27 dieną, bus savo pareigas atlikusi laiku.
• Taip yra ir su mokesčiais, kuriuos reikia sumokėti paskutinę metų dieną, kuri šiemet yra nedarbo diena. Jų mokėjimo terminas nusikelia į sausio 2 dieną.
• Sumokėjus mokesčius šventiniu laikotarpiu, įmokos bus užskaitytos ir sistemą pasieks kitą darbo dieną. Tad nei delspinigiai bus skaičiuojami, nei imamasi išieškojimo veiksmų.
• VMI pažymi, kad gruodžio 27-29 dienomis visi aptarnavimo skyriai dirbs įprastu darbo laiku, ir bus teikiamos visos paslaugos bei vykdomos visos kasdienės VMI funkcijos. Taip pat ir tarpbankiniai pavedimai bei įmokų užskaitymai į VMI sąskaitas vyks įprastu grafiku.

SAVAITĖS ĮSTATYMAS
Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus. Vienas iš svarbesnių - įvedamos socialinio draudimo įmokų «grindys», t.y socialinio draudimo įmokos bus mokamos ne nuo mažesnes kaip minimali alga sumos. Pakeisto 10 straipsnio 7 dalyje išvardintos išlygos, kuriems darbuotojams tai gali būti netaikoma.
• 7. Draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokos už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
• 1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis;
• 2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
• 3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus.
• Keli svarbesni pakeitimai:
• PVM lengvata šilumos energijai, skirtai gyvenamosioms patalpoms šildyti, tampa nuolatinė.
• PVM lengvata viešbučiams, moteliams, kempingams, ir kitoms apgyvendinimo paslaugoms tampa terminuota: 9 proc. PVM tarifas šioms paslaugoms bus taikomas iki 2023 metų sausio 1 d.
• 5 proc. PVM tarifas nekompensuojamiems receptiniams vaistams bus taikomas nepriklausomai nuo išorinės pakuotės vertės.

Pakeistas Akcizų įstatymas
Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Nuo 2018 sausio 1 dienos akcizais neapmokestinamos visos gamtinės dujos, naudojamos kaip variklių degalai. Iki šiol tokia akcizų lengvata buvo taikoma tik tada, kai dujas degalams naudojo vietinio susisiekimo autobusai.


Pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus.


Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas
Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 str. pakeitimą. Nuo 2018 balandžio 1 dienos Sodra skelbs daugiau duomenų apie įmonių, turinčių daugiau nei 20 apdraustujų, vidutinį darbo užmokestį.
• „4) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis. Draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 20, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;“

VMI informuoja: pakeistas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2017 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-815 (toliau – Pakeitimo įstatymas).
• Pakeitimo įstatymu pakeista Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 (toliau – NTMĮ) 6 straipsnio 4 dalis, pagal kurį nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatomas progresinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių paskirties nekilnojamajam turtui, už kurį mokestį turi mokėti gyventojai:
• Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
• 1) neapmokestinamąjį dydį (220 000 EUR), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 2) 300 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 3) 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
• NTMĮ 7 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu, pagal kurį nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama, asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkto nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė neviršija 286 000 eurų.
• Tuo pačiu NTMĮ 6 straipsnis papildytas 5 dalimi, pagal kurį, aukščiau išvardintiems asmenims, NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
• 1) neapmokestinamąjį dydį (286 000 EUR), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 2) 390 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
• Atsižvelgiant į tai, NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte išbraukta nuostata, kad šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių), iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Vyriausybė apsvarstė Seimo narių pasiūlymus dėl 2018 metų biudžeto
Finansų ministerija informuoja, kad Vyriausybėje apsvarstyt2000i Seimo narių siūlymai dėl 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projekto.
• Ministrų kabinetas gavo apie pusę šimto naujų Seimo narių pasiūlymų, kuriais siūloma biudžeto išlaidas padidinti daugiau kaip 140 mln. eurų.
• Vyriausybė iš dalies pritarė parlamentarų grupės siūlymui papildomai skirti lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kurie būtų naudojami Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškai. Tam skirta 40 tūkst. eurų. Taip pat pritarta siūlymui papildomus 50 tūkst. eurų skirti socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, teikti. Papildomus 100 tūkst. eurų nutarta skirti bibliotekų dokumentų fondų finansavimui (knygų įsigijimui).
• Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis yra sakęs, kad prioritetai išlieka tie patys. „Biudžetas atspindi mūsų prioritetus – turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, krašto apsaugos finansavimo didinimas. Iš viso socialinės apsaugos dalis 2018 metų biudžete sudaro daugiau nei 5,3 mlrd. eurų. Tai viena iš trijų sričių, kartu su Sveikatos apsauga ir Krašto gynyba, kurioms finansavimas auga labiausiai“, – sako premjeras.
• Anksčiau Vyriausybė kitų metų biudžeto išlaidas padidino 55 mln. eurų, kure bus skirti medikų ir valstybės tarnautojų algoms kelti bei išplėsti socialinę paramą savivaldybėms.

Finansų ministerija informuoja: priimtas 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas
Finansų ministerija informuoja, kad priimtas 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymas - už jį balsavo 84 Seimo nariai.
• Finansų ministras Vilius Šapoka pastebi, kad pagrindinis iššūkis, formuojant šalies biudžetą buvo derinti du nelengvai derinamus dalykus – svarbiausius visai šaliai tikslus ir išlaidas jiems bei fiskalinę drausmę.
• Asignavimai, palyginti su 2017 m., kitąmet labiausiai augs socialinei apsaugai, gynybai, sveikatos apsaugai, savivaldybėms. Tai leis mažinti skurdą šalyje, padės užtikrinti oresnį senjorų gyvenimą. Biudžete taip pat numatyti didesni atlyginimai medikams, mokytojams, mokslininkams, ugniagesiams ir kitų sektorių darbuotojams. Be to, kartu šalies žmonės gyvens saugiau – pirmą kartą istorijoje Lietuva įvykdys įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirs 2 proc. BVP.
• Biudžetų projektų visuma formuojamas 2018 m. valdžios sektoriaus 0,6 proc. BVP perteklius užtikrina vidutinio laikotarpio tikslo laikymąsi. Tai leis ne tik išlaikyti sveiką šalies ekonomikos augimą, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti ekonomikos perkaitimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: priimtas 2018 metų Socialinio draudimo biudžetas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1218(2). Už tokį sprendimą balsavo 82, prieš buvo 10, susilaikė 18 Seimo narių.
• Patvirtintos beveik 4,253 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos (t. y. 9,2 procento – arba 377 mln. eurų didesnės nei šiemet) ir per 4,012 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršys išlaidas beveik 240,5 mln. eurų).
• Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio didėjimas. Įvertinus sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimą prognozuojama, kad 2018 m. apdraustųjų, draudžiamų visomis draudimo rūšimis, skaičius mažės 0,3 procento, arba 3,8 tūkst. žmonių ir sieks 1 mln. 330,2 tūkst. žmonių. Apdraustųjų, draudžiamų visomis socialinio draudimo rūšimis, metinė draudžiamųjų pajamų bazė, neįvertinant siūlomų pataisų įtakos, bus 12 mlrd. 323 mln. eurų, arba 5,9 procento didesnė nei laukiama šiais metais.
• Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, tai yra 73,3 procento visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms bus skirta 2 mlrd. 939,3 mln. eurų, arba 315,9 mln. eurų, arba 12 procentų daugiau nei laukiama 2017 metais. Šių išlaidų didėjimą lėmė bazinės pensijos padidinimas šių metų spalio mėnesį dešimčia eurų – iki 130 eurų. Tam papildomai reikės 86,8 mln. eurų. Pensijų dydžio perskaičiavimui pagal naujas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas reikės 59,1 mln. eurų. Pensijų didinimui 6,9 procento pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2018 metams reikės apie 170 mln. eurų.
• Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatomas naujas bazinės pensijos dydis – 152 eurai 92 centai. Bazinė pensija padidėja 22 eurais 92 centais arba 17,7 procento palyginus su 2017 m. gruodžio mėnesiu. 2018 m. vidutinė metinė pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 331,75 euro, t. y. bus 40,68 euro arba 14 procentų didesnė nei 2017 m., o įvertinus pensijos didėjimą nuo 2017 m. spalio 1 d., 2018 m. pensija padidės 30,15 eurų arba 10 procentų. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą ir apdraustųjų mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2018 metais bus 43 procentai.
• Ligos socialinio draudimo išlaidos 2018 metais sieks 298 mln. eurų, t. y. bus 25,4 mln. eurų arba 9,3 procento didesnės nei 2017 metais išlaidos.
• Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2018 metais bus skirta 308,8 mln. eurų, t. y. 20,4 mln. eurų arba 7,1 procento daugiau nei 2017 metais.
• Nedarbo socialiniam draudimui 2018 metais numatoma skirti per 167 mln. eurų arba 4,2 procento visų išlaidų. Išlaidos šiai draudimo rūšiai didės 13,4 mln. eurų arba 8,7 procento nei laukiama 2017 metais.
• Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarys beveik 27,3 mln. eurų arba 0,7 procento visų išlaidų. Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus 11,1 procento arba 2,7 mln. eurų didesnės nei laukiama 2017 metais.
• Lėšų, pervedamų į pensijų fondus, suma sieks beveik 189,5 mln. eurų. Lėšos, pervedamos į pensijų fondus, didės 9 procentais arba 15,6 mln. eurų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbta Teismų nutarčių apžvalga nemokumo klausimais už 2017 m. II ketvirtį
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad Tarnyba parengė aktualių teismų nutarčių apžvalgą nemokumo klausimais „Teismų nutarčių apžvalga nemokumo klausimais. 2017 m. II ketv.“, kurioje apžvelgiamos svarbiausios teismų nutartys įmonių bankroto, įmonių restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto klausimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika.
Apžvalgą galia rasti čia.

Ūkio ministerija praneša: rengiant naują priemonę bus konsultuojamasi su visuomene
Ūkio ministerija 2018 m. pradžioje pristatys naują finansinę priemonę, kuria siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklos sumaniosios specializacijos srityje aktyvumą privačiame sektoriuje, paskatinti verslumą ir labai mažų bei mažų įmonių produktyvumą. Šiuo metu visuomenė kviečiama pateikti pastabas dėl šios priemonės sąlygų.
• Planuojama finansinė priemonė „Ko-investicinis fondas MTEPI, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“ sudarys sąlygas mokslo ir studijų institucijoms steigti atžalines įmones (ang. k. „spin off“), taip įtraukiant pačias institucijas į jose vystomos MTEPI veiklos rezultatų komercinimą, ir paskatins novatoriškų idėjų ekonominę naudą, siekiant užtikrinti finansavimo šaltinių prieinamumą.
• „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų sritis yra vienas valstybės prioritetų. Ši priemonė suteiks galimybę gerinti investicinę aplinką šalies rizikos kapitalui bei skatinti investicijas į verslą ir darbo vietų kūrimą aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
• Šiai finansinei priemonei įgyvendinti numatoma skirti 5 mln. eurų iš Verslo finansavimo fondo, kuris buvo įsteigtas 2016 m. finansavimo sutartimi, sudaryta tarp Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), lėšų.

Sodra praneša: išsiųsta 84 tūkstančius elektroninių „vyšninių vokų“ savarankiškai dirbantiems gyventojams
Sodra informuoja, kad 3 iš 4 savarankiškai dirbančių gyventojų pajamų neužteko sukaupti metų stažą pensijai.
• Jei draudžiamosios pajamos nepadidės, 57 tūkst. gyventojų nesukaups būtinojo stažo. „Vyšninio voko“ tikslas – informuoti savarankiškai dirbančiuosius.
„Sodra“ gruodžio 14 dieną išsiuntė 84 tūkstančius elektroninių „vyšninių vokų“ savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurių per 2016 metus sumokėtos socialinio draudimo įmokos buvo nepakankamos sukaupti pilnų metų stažą.
• „Vyšninis vokas“ bus patalpintas „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojui. Pranešimus apie paskyroje pateiktą informaciją savarankiškai dirbantieji gaus ir elektroniniu paštu. Popieriniai laiškai siunčiami nebus.
• „Savarankiškai dirbantys gyventojai draudžiami sveikatos draudimu, kaupia pensiją. Visi, išskyrus dirbančius su verslo liudijimu, gali gauti ligos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokas, eiti apmokamų vaikų priežiūros atostogų. Kaip ir samdomiems darbuotojams, teisė į šias išmokas ir jų dydis priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
• Šiandien matome, kad pernai trijų ketvirtadalių savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo nepakankamos įgyti vienerių metų stažą. Jeigu jų pajamos nepadidės, dalis gyventojų rizikuoja gauti labai mažą pensiją“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Pavyzdžiui, daugiau nei 3 000 “vyšninių vokų“ gavėjų, kurie savarankiškai verčiasi kirpyklų ir grožio salonų veikla, vidutinės metinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 1 165 eurai per metus. Remontuojančiųjų variklines transporto priemones, kurių yra apie 2 000, vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 1 398 eurai per metus.
• Metų stažas sukaupiamas, jeigu per 2016 metus buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo nemažesnių pajamų nei 4 380 eurai.
• „Savarankiškai dirbantieji įmokas moka ir kitas prievoles vykdo savarankiškai. „Vyšninio voko“ iniciatyvos tikslas – informuoti šiuos žmones, kad jie žinotų, kokią reikšmę jų įmokos turi socialinėms garantijoms ir pensijai, o žinodami galėtų priimti tinkamus sprendimus“, – sako M. Sinkevičius.
• „Vyšniniame voke“ pateikiama asmeninė informacija apie tai, kiek mėnesių stažo sukaupė gyventojas per 2016 metus, kokios buvo jo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, taip pat koks yra bendras jau sukauptas stažas pensijai. Jeigu 9 tūkstančių dirbančiųjų pajamos nepadidės, jie rizikuoja nesukaupti net minimalaus 15 metų stažo ir socialinio draudimo senatvės pensijos gali negauti išvis. 57 tūkstančiai, gyventojų rizikuoja nesukaupti būtinojo stažo pensijai ir dėl to jų pensija gali būti reikšmingai mažesnė negu vidutinė senatvės pensija.
• „Vyšninio voko“ iniciatyva skirta samdomiems darbuotojams buvo sėkminga, po šios iniciatyvos dalies jų pajamos ženkliai padidėjo, viešai atkreiptas dėmesys į šią problemą, o darbuotojai įgavo argumentų derėtis su darbdaviu.
• Jau tuomet atkreipėme dėmesį į savarankiškai dirbančiuosius, kurių pajamos taip pat neužtikrina socialinių garantijų. Tarp mūsų paminėtų veiklų buvo ir teisinių profesijų atstovai, iš kurių trečdalio pajamos buvo nepakankamos sukaupti metų stažui.
• Šiandien galime pasakyti, kad mūsų nuogąstavimai konkrečiai antstolių ir notarų atžvilgiu nepasitvirtino. Šių profesijų atstovų pajamos ir socialinio draudimo įmokos iš tiesų nekelia abejonių dėl stažo ir socialinių garantijų“, – sako M. Sinkevičius.

FNTT praneša: darbą pradeda du nauji FNTT direktoriaus pavaduotojai
Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno įsakymu nuo 2017 m. gruodžio 12 dienos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojais paskirti Raimondas Kajėnas ir Mindaugas Petrauskas. Iki šiol R. Kajėnas dirbo FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininku, o M. Petrauskas vadovavo Ukmergės rajono policijos komisariatui.
• R. Kajėnas FNTT bus atsakingas už ikiteisminio tyrimo įgyvendinimo organizavimą penkiuose tarnybos padaliniuose regionuose. M. Petrauskas – už specializuotų padalinių, tokių kaip Pinigų plovimo prevencijos, Specialiųjų užduočių, Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybų, veiklos koordinavimą.
• Pristatydamas paskirtuosius pavaduotojus FNTT direktorius sakė, kad baigta formuoti naujoji vadovybė. „Abu paskirtieji pavaduotojai – profesionalai, turintys ilgametę patirtį, savo karjeras pradėję nuo žemiausio karjeros laiptelio, jų darbas FNTT tik sustiprins“, – sakė A. Mikulskis.
• Raimondas Kajėnas gimė 1972 m. liepos 8 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis. R. Kajėnas 1994 metais baigė Mykolo Romerio universiteto bakalauro studijas, o Vilniaus universitete 2010 m. jam suteiktas teisės magistro laipsnis. Vidaus tarnyboje R. Kajėnas tarnauja nuo 1994 m. FNTT dirba nuo 2008 metų.
• Mindaugas Petrauskas gimė 1973 m. gegužės 21 d. 1994 m. baigė Mykolo Romerio universiteto bakalauro studijas, 1998 m. minėtame universitete įgijo teisės magistro laipsnį. Vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1994 metų, daug kartų skatintas už gerus darbo rezultatus, ne kartą kėlęs kvalifikaciją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dalyvavęs Jungtinių Tautų Organizacijos misijose, dirbęs Lietuvos policijos atašė Europole ir Nyderlandų Karalystėje. M. Petrauskas pastaruosius kelerius metus vadovavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1379116 2017-12-27 15:52 artas71
Savaitės 2017.12.18 - 2017.12.24 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS KONSULTACIOS
• SODRA informuoja apie socialinio draudimo pokyčius nuo 2018 sausio 1 d.
Pasikeitimai nuo 2018 m. sausio 1 d. Individualią veiklą vykdantiems asmenims
• Socialinio draudimo įmokų „atostogos“
• Didžiausia ateinančių metų naujiena – vadinamosios socialinio draudimo įmokų „atostogos“ savo pirmąjį verslą pradedantiems žmonėms.Tai galimybė pirmą kartą savarankiškai dirbti pradedantiems gyventojams vienus metus nuo veiklos pradžios nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Įmokų „atostogos“ yra savanoriškas pasirinkimas. Jei asmuo vis dėlto norėtų jas mokėti – tam, kad tais metais galėtų gauti ligos, motinystės, tėvystės išmokas, kaupti stažą pensijai, jis pajamas galės deklaruoti ir įmokas mokėti įprasta tvarka.
Teisė į tokias „atostogos“ bus suteikiama automatiškai.
• Keičiasi įmokų „bazė“
• Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių, komanditinių ūkinių bendrijų nariai ir individualią žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, anksčiau mokėję įmokas nuo visų gaunamų pajamų, nuo 2018-ųjų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokės nuo pusės pajamų.
Vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą tokia tvarka galiojo ir iki šiol – ji nesikeis.
• Lengvatos senjorams
• Lengvatos taikomos ne tik pradedantiems savarankišką veiklą, bet ir senjorams. Anksčiau VSD įmokų nereikėjo mokėti tik senjorams, kurie užsiėmė individualia žemės ūkio veikla ar dirbo su verslo liudijimu. Nuo 2018 m. lengvatos (teisė nemokėti socialinio draudimo įmokų) taikomos ir tiems pensininkams, kurie turi individualią įmonę, yra mažųjų bendrijų nariai, taip pat užsiima individualia veikla pagal pažymą.
• Nelieka socialinio draudimo įmokų „grindų“ (individualių įmonių savininkams ir mažųjų bendrijų nariams)
• Nuo metų pradžios taip pat nebelieka socialinio draudimo įmokų „grindų“ individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams. Anksčiau jų socialinio draudimo įmokos turėjo būti ne mažesnės nei nuo minimalios mėnesio algos.
Pasikeitimai nuo 2018 m. sausio 1 d. turintiems samdomų darbuotojų
• Darbdaviai už darbuotojus, kurių atlyginimas nesiekia minimalios mėnesinės algos, turės sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnių pajamų nei MMA. Taip bus užtikrinima, kad net ir mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai turės galimybę sukaupti metų stažą ir gauti visas socialines garantijas.
Įmokų „grindys“ nesusijusios su etatais ir nepriklauso nuo to, ar žmogus dirba pilnu ar puse etato. Jos priklauso nuo atlyginimo.
• Darbdaviui nėra įpareigojimo mokėti bent minimalią algą. Svarbu, kad socialinio draudimo įmokos būtų priskaičiuotos nuo ne mažesnės nei minimalios algos. Pavyzdžiui, jeigu darbdavys darbuotojui moka pusę minimalios algos – 190 (200 – kitais metais) eurų tai jis turėtų primokėti 60 eurų socialinio draudimo įmokų.
• Išimtys taikomos tik darbuotojams iki 24-erių metų; pensininkams ir prarasto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams bei dirbantiems daugiau nei pas vieną darbdavį. Taip siekiama jaunimui padėti lengviau įsilieti į darbo rinką, derinti mokslus ir darbą – jie dar turės laiko sukaupti stažą ir užsitikrinti socialines garantijas, o pensijų gavėjams stažas nebeaktualus.
• „Sodros“ duomenimis, šie pokyčiai palies apie 150 tūkst. darbuotojų – maždaug 14 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje. Tiek žmonių pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, nesiekia minimalios algos.
Asmenims, planuojantiems 2018 metais imti verslo liudijimą svarbu žinoti, kad nuo šiol jie turės susimokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo minimalios mėnesio algos (MMA), proporcingai liudijimo galiojimo laikotarpiui net ir tuo atveju, jeigu tuo pat metu dirba samdomą darbą. Anksčiau jiems VSD įmokų mokėti nereikėdavo, jeigu darbdavys sumokėdavo įmokas bent nuo pajamų, siekiančių MMA.
• Dėl šios priežasties asmenims, ketinantiems artimiausiu metu įsigyti verslo liudijimus trumpesniam nei 3 mėnesių kitų metų laikotarpiui, svarbu žinoti, kad jie turės iškart sumokėti VSD įmokas – tokio dydžio, kokios yra apskaičiuojamos nuo MMA.
• Be to, nuo 2018 metų verslo liudijimų turėtojams grąžinama galimybė savanoriškai primokėti socialinio draudimo įmokų, kad sukauptų visų metų stažą pensijai.
• Mokestinės „atostogos“, lengvatos senjorams
• Dirbantiems su verslo liudijimais teisė į „atostogas“ bus suteikiama vienus metus nuo pirmo verslo liudijimo įsigaliojimo dienos , nesvarbu, kiek dienų per tuos metus verslo liudijimas galiojo. Įmokų „atostogos“ yra savanoriškas pasirinkimas.
• Asmenys turėję verslo liudijimus iki 2018 m. sausio 1 d. šia lengvata pasinaudoti negalės.

Pasikeitimai nuo 2018 m. sausio 1 d. Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų gavėjams.
• Nuo 2018 metų sausio 1 dienos:
• Keičiasi dydis, taikomas apskaičiuojant minimalią motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoką. Dėl to minimalios motinystės draudimo išmokos bus gerokai didesnės.
• Kaip keisis minimalios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos?
• Nuo 2018 m. minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė už 6 bazines socialines išmokas, dabar – 228 Eur (6 x 38 Eur). Bazinės socialinės išmokos dydį tvirtina Vyriausybė.
• Šių metų gruodį minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka buvo 166 Eur (20 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraėjusį ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo).

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2018 metams. Tai patogiausia padaryti e. būdu, prisijungus prie Mano VMI, adresu www.vmi.lt/manoVMI. Šiais metais verslo liudijimus norimai veiklai vykdyti Lietuvoje jau įsigijo per 106 tūkst. gyventojų.
• „VMI pastebi, kad išlieka gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis augimo tendencija. 2017 m. iš daugiau nei 346 tūkst. su verslo liudijimais susijusių operacijų – išdavimu, pratęsimu, nutraukimu, net 44 proc. buvo atlikta elektroniniu būdu, tai yra 7 proc. daugiau nei pernai,« – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė akcentuodama, kad verslo liudijimus įsigyti neišėjus iš namų taip pat galima ir naudojantis programėle išmaniesiems telefonams „e.VMI». Ją galima nemokamai parsisiųsti iš VMI svetainės, adresu https://www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles.
• Populiariausių verslo liudijimų trejetukas išliko toks pat kaip ir praėjusiais metais: apie 13 tūkst. gyventojų įsigijo prekyba tik ne maisto produktais verstis leidžiantį verslo liudijimą, antroje vietoje – specialieji statybos darbai (beveik 11 tūkst. gyventojų), trečioje - kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (10,8 tūkst. gyventojų). Detali statistinė informacija pateikiama viešai prieinamose VMI rinkmenose, kurias galima rasti mokesčių administratoriaus interneto svetainėje (http://www.vmi.lt/cms/statistiniai-duomenys).
• VMI pažymi, kad fiksuotą pajamų mokesčio dydį už verslo liudijimus nustato savivaldybės. Įvairių verslo liudijimų rūšių kaina svyruoja nuo 1 Eur iki 1080 Eur. Palyginamąją kainų lentelę ir savivaldybių sprendimus dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių ir lengvatų, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2018 metams, galima rasti VMI interneto svetainėje (http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.4.10.1?rqtj#Scroll_0), o pasinaudojus verslo liudijimų skaičiuokle galima savarankiškai apskaičiuoti preliminarias mokėtinų mokesčių sumas.
• VMI atkreipia dėmesį, kad pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems Valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų mokėjimą, daliai gyventojų gali atsirasti nauja prievolė mokėti VSD nuo pajamų, gautų vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Apskaičiuoti socialinio draudimo įmokas galima naudojantis „Sodra« verslo liudijimų skaičiuokle.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Gyventojų turto deklaravimo įstatymas
Seimas priėmė gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimus.
• Svarbesni pakeitimai:
• Padidėjo asmenų ratas, kurie turės deklaruoti apie Lietuvoje ir užsienyje turimą nekilnojamąjį ir kitą privalomai registruojamą turtą, pinigines lėšas, suteiktas ir gautas paskolas, turimus juvelyrinius dirbinius, brangakmenius, meno kūrinius:
- AB, kurių akcininkė valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai,- VšĮ, kurių steigėja ir dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai,- biudžetinių įstaigų ir jų padalinių vadovai, pavaduotojai ir jų šeimos nariai, - strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, - strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių savivaldybės įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai.
• Pakeista ir įstatymo nuostata dėl deklaracijos duomenų viešumo. Asmenų, kurie privalo teikti turto deklaracijas, rašytinio sutikimo nebereikės.
• Įstatymas įsigalioja nuo 2018 sausio 1 dienos, tačiau jau bus taikomas už 2017 metus.

Patvirtinta Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 patvirtinta Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės.
• Deklaraciją mokesčių administratoriui privalo teikti:
• 3.1. Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje (toliau – mokestį išskaičiuojantys asmenys), kurie per mokestinio laikotarpio mėnesį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau – gyventojai) pinigais ir / arba natūra išmokėjo išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamų mokesčiu apmokestinamoms pajamoms (toliau – A klasės išmokos);
• 3.2. Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje (toliau – išmokas išmokėję asmenys), kurie per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams pinigais ir / arba natūra išmokėjo išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo B klasės pajamoms (toliau – B klasės išmokos), nuo kurių išskaičiavo ir / arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį, tačiau pagal GPMĮ neturėjo prievolės išskaičiuoti ir / arba savo lėšomis sumokėti pajamų mokesčio.
• Užpildyta Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma mokesčių administratoriui teikiama, deklaruojant 2018 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas išmokas.

Priimti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai
Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus.
• Svarbesni pakeitimai
• Pakeista 22 straipsnio 3 dalis:
• „3. Iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį.“
• Pakeista 22 straipsnio 5 dalis - reprezentacinėmis sąbnaudomis bus galima pripažinti medžioklės, žūklės, golfo ir kitų renginių, pramogų sąnaudas, liko tik azartiniai lošimai kaip nereprezentacija:
• „5. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos azartinių lošimų išlaidos.“
• Padidinta investicijų lengvata - pakeistas 46(1) straipnio 2 dalis:
• „2. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų.“
• Pakeista 46(1) straipsnio 4 dalis:
„4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.“


Patvirtinti metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiai 2018 metams
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. Nr. A1-629 įsakymu patvirtinti 2018 metų metiniai vidutinio mėnesio:
• 1.1. darbo dienų skaičius:
• 1.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos (251 darbo diena : 12 mėnesių);
• 1.1.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 25,3 darbo dienos (303 darbo dienos : 12 mėnesių);
• 1.2. darbo valandų skaičius:
• 1.2.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 166,8 darbo valandos (2002 darbo valandos : 12 mėnesių);
• 1.2.2. esant šešių darbo dienų savaitei – 167,2 darbo valandos (2006 darbo valandos : 12 mėnesių).

Pakeistos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės
LR Vyriausybės 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1046 pakeistos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179.


Pakeistos Inventorizacijos atlikimo taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1045 pakeistos Inventorizacijos atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719.
• Svarbiausias pakeitimas - taisyklės yra neprivalomos o rekomenduojamos neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, ūkininkų ūkiams, gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, užsienio juridinių asmenų filialams ir atstovybėms, esantiems Lietuvos Respublikoje, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip (1-as punktas).

Pakeistos Atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymų išdavimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-114 pakeistos Atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymų išdavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-298.


Pakeistos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-112 pakeistos Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. VA-106.


Pakeistos VSDVF teritorinių skyrių mokamų nepensinių išmokų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-673 pakeistos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų nepensinių išmokų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-273.


VMI informuoja: dėl komandiruočių į užsienį dienpinigių nuo 2018 m. sausio 1 d.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio», kuriuo patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis — 400 eurų (nuo 2016-07-01 buvo 380 eurų), minimalusis valandinis atlygis — 2,45 Eur (buvo – 2,32 Eur).
Raštą dėl dienpinigių apskaičiavimo pasikeitimų galima rasti čia.

VMI konsultuoja: dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) teikia informacinį pranešimą dėl 2017 m. gruodžio 7 d. priimto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo Nr. XIII-841 (toliau – Įstatymas).
Raštą dėl GPMĮ pasikeitimų galima rasti čia

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-lapkritį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 1,5 proc. (109 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 6,4 proc. (439 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų vienuolikos mėnesių pajamos – 7 207,3 mln. eurų, faktinės – 7 316,6 mln. eurų.
• Valstybės biudžeto pajamų planas per pastaruosius vienuolika metų mėnesius įvykdytas 99,8 proc. Prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 5 867,6 mln. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5 854 mln. eurų – 13,6 mln. eurų mažiau nei planuota ir 323,4 mln. eurų (5,8 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-lapkritį.
• Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 99,7 proc., gauta 5 425,8 mln. eurų. Tai yra 16 mln. eurų mažiau nei prognozuota ir 385,3 mln. eurų (7,6 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmuosius vienuolika mėnesių.
• Pajamų iš PVM gauta 3 159 mln. eurų, t. y., 281 mln. eurų (9,8 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 24,7 mln. eurų (0,8 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes per pastaruosius vienuolika mėnesių gauta 1 216,7 mln. eurų, t.y. 18,2 mln. eurų (1,5 proc.) mažiau nei prognozuota ir 111,4 mln. eurų (10,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 505 mln. eurų – 47 mln. eurų (8,5 proc.) mažiau nei prognozuota.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-lapkritį buvo 1 422,3 mln. eurų – 71,6 mln. eurų (5,3 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 78,6 mln. eurų (5,8 proc.) daugiau. Pagal Lietuvos Respublikos 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, 2017 m. sudaro 78,17 proc., o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą sudaro 21,83 proc.
• Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 386 mln. eurų, su ES lėšomis – 8 487 mln. eurų.

VMI informuoja: gyventojai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2018 metams
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2018 metams. Tai patogiausia padaryti e. būdu, prisijungus prie Mano VMI, adresu www.vmi.lt/manoVMI. Šiais metais verslo liudijimus norimai veiklai vykdyti Lietuvoje jau įsigijo per 106 tūkst. gyventojų.
• „VMI pastebi, kad išlieka gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis augimo tendencija. 2017 m. iš daugiau nei 346 tūkst. su verslo liudijimais susijusių operacijų – išdavimu, pratęsimu, nutraukimu, net 44 proc. buvo atlikta elektroniniu būdu, tai yra 7 proc. daugiau nei pernai,« – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė akcentuodama, kad verslo liudijimus įsigyti neišėjus iš namų taip pat galima ir naudojantis programėle išmaniesiems telefonams „e.VMI». Ją galima nemokamai parsisiųsti iš VMI svetainės, adresu https://www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles.
• Populiariausių verslo liudijimų trejetukas išliko toks pat kaip ir praėjusiais metais: apie 13 tūkst. gyventojų įsigijo prekyba tik ne maisto produktais verstis leidžiantį verslo liudijimą, antroje vietoje – specialieji statybos darbai (beveik 11 tūkst. gyventojų), trečioje - kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (10,8 tūkst. gyventojų). Detali statistinė informacija pateikiama viešai prieinamose VMI rinkmenose, kurias galima rasti mokesčių administratoriaus interneto svetainėje (http://www.vmi.lt/cms/statistiniai-duomenys).
• VMI pažymi, kad fiksuotą pajamų mokesčio dydį už verslo liudijimus nustato savivaldybės. Įvairių verslo liudijimų rūšių kaina svyruoja nuo 1 Eur iki 1080 Eur. Palyginamąją kainų lentelę ir savivaldybių sprendimus dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių ir lengvatų, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2018 metams, galima rasti VMI interneto svetainėje (http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.4.10.1?rqtj#Scroll_0), o pasinaudojus verslo liudijimų skaičiuokle galima savarankiškai apskaičiuoti preliminarias mokėtinų mokesčių sumas.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: skelbiama auditoriaus išvadų dėl viešojo intereso įmonių 2016 m. finansinių ataskaitų, audito įmonių veiklos skaidrumo pranešimų ir nepriklausomumo patvirtinimo apžvalga
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad įgyvendindama audito viešąją priežiūrą ir siekdama užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. atliko nepriklausomų auditoriaus išvadų dėl viešojo intereso įmonių 2016 m. finansinių ataskaitų analizę. Tarnyba 2017 m. taip pat stebėjo, kaip viešojo intereso įmonių auditą atlikusios audito įmonės vykdė Lietuvos Respublikos audito įstatymo, galiojusio iki 2017 m. vasario 28 d., ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 „Dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB“, tiesiogiai taikomo nuo 2016 m. birželio 17 d., nustatytas papildomas pareigas. Analizės rezultatai apibendrinti 2017 m. gruodžio 18 d. apžvalgoje Nr. A2-61.
• Tarnybos parengtą auditoriaus išvadų dėl viešojo intereso įmonių 2016 m. finansinių ataskaitų, audito įmonių veiklos skaidrumo pranešimų ir nepriklausomumo patvirtinimo apžvalgą galima rasti čia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: nuo sausio šiek tiek didėja išmokos vaikams, mokamos iš Vaikų išlaikymo fondo, ir jas mokės „Sodra“
Nuo sausio 1-osios įsigalioja LR vaikų išlaikymo išmokų įstatymas, kuriuo numatoma, kad išmokų administratoriumi tampa „Sodra“, kuri ir mokės šias išmokas (iki šiol jas administravo Vaikų išlaikymo fondo administracija).
• Vaiko išlaikymo lėšos – tai lėšos vaikui išlaikyti, kurias privalo skirti asmuo pagal teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ir kurios mokamos kiekvieną mėnesį. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl ši išmoka nesiejama su šeimos pajamomis, ją priteisia teismas, kuris įvertinęs visas faktines aplinkybes ir nustato išmokos dydį.
• Išmokų skyrimo ir mokėjimo principas nesikeičia, tačiau šiek tiek didėja išmokos suma. Vienam vaikui per mėnesį išmoka negalės būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį išmoka mokama, ir tai sudarys 68,4 Eur (dabar išmoka yra 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio ir tai sudaro 57 Eur).
• Jeigu vaikas negauna dalies priteisto išlaikymo ar viso išlaikymo (tačiau vėliau skolininkas pradeda mokėti dalį išlaikymo), už tą mėnesį, kai keičiasi skolininko teikiamo išlaikymo suma, pareiškėjas privalo teikti informaciją „Sodrai“ apie sumokėto išlaikymo dydį iki to mėnesio, už kurį gauta išlaikymo dalis, paskutinės dienos (pvz., jeigu skolininkas sumoka 30 Eur sausio 15 dieną, „Sodrai“ informacija turi būti pateikiama iki sausio 31 dienos). Tokią informaciją pareiškėjai gali teikti per „Sodros“ Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, siųsti paštu arba pateikti bet kuriame „Sodros“ Klientų aptarnavimo skyriuje.
• Dėl vaikų, kuriems bus tęsiamas išmokų mokėjimas, prašymų „Sodrai“ rašyti nereiks. Juos reikės teikti tiems pareiškėjams, kurie kreipsis po 2018-ųjų sausio 1-osios dėl naujai skiriamų išmokų.
• Per 2008–2017 metus į Vaikų išlaikymo fondo administraciją kreiptasi daugiau nei dėl 55,5 tūkstančių vaikų. Kiekvieną mėnesį išmokas gauna vidutiniškai 21 tūkstantis vaikų. 2017 metais gauta apie 2,4 tūkstančių naujų prašymų skirti šias išmokas.

VMI praneša: nuo kitų metų mažiau „popierizmo“, daugiau e. dokumentų
VMI informuoja, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. juridiniai asmenys, gyventojai, vykdantys individualią veiklą (pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymas), pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai dokumentus turės teikti tik elektroniniu būdu per MANO VMI.
• Popieriniai dokumentai galės būti teikiami, jei jie bus didelės apimties (pvz., turės daug priedų).
• Dokumentų, kuriuos asmenys nuo 2018-01-01 privalo teikti tik elektroniniu būdu, sąrašas skelbiamas: http://www.vmi.lt/cms/aktualu-verslui.
• Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo 2018 sausio 1 d. didėja sąrašas dokumentų, kurie bus teikiami tik elektroniniu būdu.
• Kaip teigia VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, teikti įvairius prašymus, deklaracijas per Mano VMI, Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) yra modernesnis, greitesnis ir mažiau sąnaudų reikalaujantis būdas. Dėl šios priežasties siekiama, kad keliais etapais būtų pereita prie visų dokumentų teikimo el. būdu.
• „Pastebime, kad dalis sąraše išvardytų formų, pavyzdžiui, FR0791 - juridinio asmens pranešimas apie duomenų pakeitimą, FR0791A - juridinio asmens struktūrinių padalinių duomenų papildymas/pakeitimas, daugiau nei 80 proc. teikiamos el. būdu. Taigi prievolė šias formas teikti tik elektroniniu būdu mokesčių mokėtojams papildomų sunkumų nesukels", - sako Rasa Virvilienė.
• VMI informuoja, kad didžioji dalis sąraše pateiktų formų skirtos juridiniams asmenims. Kadangi įmonės teikia įvairius skirtingus dokumentus, taip siekiama sumažinti administracinę naštą. Fiziniai asmenys nuo 2018-01-01 per Mano VMI teiks, pavyzdžiui, prašymą pratęsti deklaravimo terminą, pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą, pranešimą apie veiklos atnaujinimą, prašymą nustatyti kitą PVM mokestinį laikotarpį, o per EDS - FR0630A – asmens akcizų deklaraciją.
• Nuo 2018 sausio 1d. prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (FR0781) ūkinę veiklą vykdantys fiziniai asmenys (PVM mokėtojai, gyventojai, vykdantys veiklą su verslo liudijimu, individualios veiklos pažyma) teiks tik elektroniniu būdu. Likę mokesčių mokėtojai šią formą galės teikti pasirinktinai –per Mano VMI arba popieriniu būdu.
• VMI atkreipia dėmesį, kad šias išvardytas formas mokesčių mokėtojai ir toliau galės teikti popierines: prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms (FR0512), paveldimo turto mokesčio deklaracijas, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse (FR0585), prašymus perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti jo permoką (FR0464), metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas (FR0001), prašymus išduoti pažymas apie turto ir (ar) pajamų deklaravimą arba turto ir (ar) pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus (PRC909), metines pajamų deklaracijas (GPM308), taip pat prašymus išduoti pažymas apie turto ir (ar) pajamų deklaravimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus.
• Pažymėtina, kad dokumentų sąrašas nėra galutinis ir mokesčių administratorius jį gali tęsti. Mokesčių mokėtojai apie pakeitimus bus informuojami.

Sodra praneša: kitais metais pensijos didės 230 mln. eurų
Sodra informuoja, kad nuo 2018-ųjų visos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje ir augs tiek, kiek vidutiniškai šalyje didės atlyginimų fondas. Dirbantieji taip pat galės lengviau suprasti, kokias teises į senatvės pensiją jau įgijo, nes nuo kitų metų pensijos dydis bus apskaičiuojamas apskaitos vienetais (taškais).
• „Tai apgalvota pensijų reforma, kuri, tikiu, padės mažinti senjorų socialinę atskirtį. Jų pensijos nuo šiol didės ne pagal politinę valią – pensijų pokyčius lems ekonominiai rodikliai. Jeigu didės atlyginimai, didės ir pensijos, bet jos negalės būti mažinamos.
• Todėl jeigu šiandien prognozuojame kelerius ekonominio augimo metus, tai galima numatyti, kad pensijos didės ne tik šiemet, bet ir kitąmet“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
• Pensijos kitąmet didės vidutiniškai 30 eurų
• Pensijų indeksavimo koeficientą lems septynerių metų darbo užmokesčio fondo, t. y. visų dirbančiųjų uždirbtos darbo užmokesčio vertės pokyčio aritmetinis vidurkis. Pavyzdžiui, indeksuojant pensijas 2018 m. pradžioje, vidurkiui apskaičiuoti naudojami 2014 m. – 2020 m. rodikliai arba jų prognozės.
• Nuo kitų metų pradžios bus indeksuotos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, našlaičių, našlių pensijos.
• Dar viena gera žinia didelei daliai senjorų – pensijos bus ne tik indeksuojamos, bet ir perskaičiuojamos, t.y. bus nustatyta esamos pensijos vertė apskaitos vienetais (taškais). Dėl to daugiau nei 30 metų stažą turintys pensininkai taip pat sulauks didesnės pensijos.
• Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai padidės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiems ilgą draudimo stažą vidutiniškai 9 eurais.
• Dirbantieji kaups stažą ir taškus
• Indeksuotų pensijų senjorai sulauks jau sausį, o vasarį, planuojama, dirbantieji galės aiškiai matyti, kokias teises į senatvės pensiją jie jau yra įgiję.
• Iki šiol apskaičiuojant senatvės pensijas buvo sudedamos trys dalys – pagrindinė, papildoma ir priedas už stažą. Nuo kitų metų pradžios sistema bus paprastesnė ir ją sudarys bendroji dalis, kuri bus apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį, bei individualioji dalis, kuri bus apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą.
• Tad kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui, galės matyti, kiek stažo ir kiek taškų sukaupė. Taško pirminę vertę nustatė Vyriausybė. Nuo kitų metų pradžios, po indeksavimo, taško vertė bus 3,27 euro. Taško vertė ir bazinės pensijos rodiklis bus indeksuojami kasmet.
• Patys taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Uždirbus dvylika vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas. Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis. O daugiau uždirbus ir sumokėjus daugiau socialinio draudimo įmokų bus įgyta daugiau taškų, tačiau nustatyta didžiausia riba – 5 taškai per metus.
• Iki šiol gyventojų sukauptas stažas liks, o sumokėtos socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai bus perskaičiuotos į taškus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad nuo kitų metų pradžios į pensijų skaičiavimą nebebus įtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų, o tik įgytas stažas.
• „Taškų sistema bus gerokai aiškesnė – žmonės žinos, kiek taškų turi sukaupę, ir jiems bus paprasčiau suprasti bei įvertinti, kokio dydžio pensijos, priklausomai nuo savo pajamų, jie galės tikėtis.
• Tikimės, kad tai irgi paskatins gyventojus atsakingiau įvertinti savo pajamų pakankamumą bei pensijos perspektyvas“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Ilgėja būtinasis stažas
• Šiuo metu didinamas ne tik vyrų ir moterų pensinis amžius, kuris 2026 metais visiems bus vienodas ir pasieks 65 metus, kaip daugelyje Europos šalių, bet nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai liko 15 metų.
• Beje, nuo šiol papildomą stažą senatvės pensijai įgyti ir kartu pasididinti pensiją lengviau galės ir dirbantys senjorai. Jiems nebereikės kreiptis į „Sodrą“, o stažas bus atnaujinamas bei didesnė pensija pradedama mokėti automatiškai.
• Kaip viskas vyks?
• Pensijų sistemos pokyčiai vyks visus ateinančius metus. Sausį „Sodra“ apskaičiuos ir išmokės indeksuotas pensijas senjorams. Vasarį ir kovą į apskaitos vienetus (taškus) turėtų būti perskaičiuotos visų dirbančių gyventojų pajamos – šią informaciją jie galės rasti „Sodros“ asmeninėje paskyroje gyventojui.
• Nuo gegužės, gavus visą informaciją apie 2017 m. draudžiamąsias pajamas (iki šio mėnesio pabaigos deklaracijas turi pateikti visi dirbantys savarankiškai), bus pradedamos perskaičiuoti visų senjorų pensijos, kurios taip pat bus perskaičiuojamos į taškus ir daugeliui padidės.
• Įstatyme numatyta, kad visiems pensininkams pensijos bus perskaičiuotos iki rugsėjo. Visi jie apie tai bus informuojami laiškais, o kartu su pirma dėl perskaičiavimo į taškus padidinta pensija gaus ir nuo metų pradžios priskaičiuotą nepriemoką, mat perskaičiuota pensija galios nuo 2018 metų pradžios.
• Pensijų indeksavimui „Sodros“ kitų metų biudžete numatyta 170 mln. eurų, o perskaičiuotoms pensijoms – dar 59 mln. eurų.

FNTT baigtas tyrimas: dėvėtų drabužių parduotuvių tinklas nuslėpė daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, pardavėjoms mokėjo atlyginimus vokeliuose
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba (FNTT) kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kelias dešimtis dėvėtų drabužių parduotuvių valdančios bendrovės direktorius įtariamas nuslėpęs daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, pardavėjoms dalį atlyginimo mokėjęs vokeliuose. Paskaičiuota, kad parduotuvių tinklą valdanti bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 260 tūkst. eurų mokesčių. Įtarimai apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų pateikimu mokesčių administratoriui pareikšti ir juridiniam asmeniui – Klaipėdos rajone registruotai bendrovei.
• Tyrimo metu paaiškėjo, kad 25 parduotuves (tarp jų – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose) valdanti bendrovė dalies prekių sistemingai neapskaitydavo elektroniniais kasos aparatais ar kitais apskaitos dokumentais. Dėvėtus drabužius įmonė importuoja iš Airijoje veikiančios įmonės. Lietuvoje drabužiai yra rūšiuojami, paskirstomi po parduotuvių tinklą, galiausiai parduodami.
• Paskaičiuota, kad bendrovė per dvejus metus nuslėpė daugiau kaip 800 tūkst. eurų pajamų, gautų už parduotus dėvėtus drabužius. Įtariama, kad į bendrovės buhalteriją neįtraukus tūkstantinių pajamų bendrovės direktorius teikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą. Skaičiuojama, kad apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą į valstybės biudžetą nesumokėta gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, pelno mokesčių bei socialinio draudimo įmokų bendra suma siekia beveik 260 tūkst. eurų.
• Atliekant tyrimą nustatyta, kad dalis neapskaitytų pajamų buvo skirta neoficialiems parduotuvių darbuotojų atlyginimams. Išaiškinta, kad bendrovės direktorius 16 parduotuvių vedėjų ir pardavėjų kas mėnesį mokėdavo nuo 20 iki 300 eurų papildomą atlyginimą vokeliuose.
• FNTT tyrėjai kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais bendrovės patalpose ir padaliniuose atliko daugiau kaip 30 kratų. Jų metu buvo rasta ir paimta beveik 40 tūkst. eurų grynųjų pinigų, kurių dalis, kaip tyrimo metu išaiškinta, buvo neįtraukta į parduotuvių tinklą valdančios bendrovės apskaitą.
• Ikiteisminio tyrimo metu parduotuvių tinklą valdanti bendrovė iš beveik 260 tūkst. eurų valstybei nesumokėtų ir padarytos žalos savanoriškai atlygino beveik 75 tūkst. eurų ir įsipareigojo atlyginti likusią žalos dalį – 185 tūkst. eurų.
• Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1380180 2018-01-08 17:19 artas71
Savaitės 2018.01.01 - 2018.01.07 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
Man trūksta žodžių. Pikčiausia tai, kad valstybė davė pasirinkti 1 iš 2 tvarkytojų, o atliekų nesutvarkė trečia grandis, kuriai buvo tiekiama pakuotė perdirbimui iš tų dviejų. Dar įdomiau, kad Aplinkos apsaugos ministerija KASMET privalėjo tikrinti šias įmones, o baigė patikrinti tik 2017 metais, o susimokėti prašo atgaline data nuo 2013 metų. Čia ką daryt dabar? Juoktis, verkti, bankrutuoti ar staigiai registruotis kitoj šaly?
tax.lt narys

SAVAITĖS CITATA-2
• Painių atliekų tvarkymo schemų išnarpliojimas stipriuoju galu smogė įmonėms, kartą jau sumokėjusioms už pakuočių atliekų tvarkymą. Dabar aplinkosaugininkai paruošė joms staigmeną: pateikė naujas sąskaitas – daugiau kaip tūkstantis įmonių privalo sumokėti milijonus eurų taršos mokesčio už 2013–2015 m. nesutvarkytas pakuočių atliekas. Apstulbę verslininkai ragina Kęstučio Navicko vadovaujamą Aplinkos ministeriją pagaliau iškuopti piktnaudžiavimą šiame sektoriuje ir jį prižiūrinčiose valstybinėse institucijose.
• Verslininkai kaltina ministeriją – juk ji išdavė licencijas pakuočių organizacijoms, o verslininkai buvo priversti su jomis dirbti. Nes kito pasirinkimo AM jiems nepaliko. Ministerija organizacijas prižiūrėjo, tačiau verslininkų neinformavo, kad jos ką nors daro neteisėtai, o paskui staiga panaikino pažymas atgaline data ir puolė aiškinti verslininkams, kad šie netvarko atliekų.
• „Bet juk kontrolę vykdė ministerija, todėl noriu paklausti: kodėl už jūsų blogą kontrolės vykdymą turiu atsakyti aš? Jei mes turėsime susimokėti, noriu žinoti, kiek valdininkų už šią aferą pasodins“, – klausia Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas, kurio įmonei už visus minėtus metus tektų sumokėti 2–3 mln. Eur. Solidžios sumos gresia ir kitoms žinomoms šalies įmonėms.
• VŽ taip pat norėtų sulaukti atsakymo į verslininkų klausimus. Kas atsakys už aferas, seniai vykdomas šiukšlių versle? Ir kada pagaliau sumokėti pinigai iš tiesų bus panaudoti atliekoms tvarkyti, o ne nusės nesąžiningų valdininkų ir sukčiaujančių firmų kišenėse?
Plačiau: https://www.vz.lt/paslaugos/2018/01/08/kai-tenka-moketi-ne-uz-savas-klaidas#ixzz53ZyQoDjD


SAVAITĖS SKAITALAS
U2 lyderis meta verslą Lietuvoje.


SAVAITĖS PRIMINIMAS
„Sodros“ specialistai primena, kad vadinamuosius vaiko pinigus – išmokas vaikus auginantiems tėvams – moka savivaldybės.
• Kreipimosi dėl išmokos tvarka nesikeičia. Pateikti prašymą išmokai gauti galima elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt arba raštu savivaldybėse ar jų padaliniuose. Internetu kreipiantis dėl universalios 30 eurų išmokos vaikui papildomų dokumentų teikti nereikia. Prisijungimas galimas trimis būdais, gyventojai galės pasirinkti jam patogiausią. Elektroninis parašas nėra būtinas.
• Prašymą galima pateikti raštu savivaldybėje pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba savivaldybės administracijai, kurioje asmuo faktiškai gyvena. Kartu reikia pateikti asmens dokumentą, jokių papildomų dokumentų kreipiantis dėl universalios išmokos vaikui (30 Eur) nereikės.

SAVAITĖS PRANEŠIMAS
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato naujovės, kurios įsigaliojo nuo 2018 sausio 1-os dienos.


SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių taryboms pritaikius papildomas lengvatas. Perskaičiavus žemės mokestį 10-tyje savivaldybių, gyventojų sąskaitas be jokių papildomų prašymų pasieks apie 400 tūkst. eurų.
• „Kai kurių savivaldybių taryboms nutarus taikyti papildomas lengvatas, žemės mokestis buvo perskaičiuotas. Susidariusios permokos mokesčių mokėtojų sąskaitas pasieks jau 2018 m. pradžioje«, - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad pinigai bus grąžinami automatiškai.
• Džiugiausiai Naujuosius metus pasitiks Vilkaviškio rajono žemės savininkai: jų sąskaitas papildys kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų. Kelmės rajone susidarė 60 tūkst., Raseinių rajone - 80 tūkst. eurų permokų, Vilniaus ir Molėtų rajonų žemės savininkams gyventojams bus pervesta 23 tūkst. ir 35 tūkst. eurų. Birštono savivaldybės ir Akmenės rajono gyventojams bus grąžinta atitinkamai po 10 ir 33 tūkst. eurų.
• VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 993 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. 2017 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma siekia 31,4 mln. eurų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistas Standartinės apskaitos duomenų rinkmenos techninės specifikacijos ir techninių reikalavimų aprašas (SAF.T)
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VA-127 pakeistas Standartinės apskaitos duomenų rinkmenos techninės specifikacijos ir techninių reikalavimų aprašas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VA-49. Aprašas išdėstytas nauja redakcija.


Pakeistos fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie VMI prie FM viršininko 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. VA-129 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« (toliau ― įsakymas).
• Įsakymu, siekiama optimizuoti mokesčių mokėtojų registrą, išregistruojant mokesčių mokėtojus vykdančius individualią veiklą, nustačius pagal mokesčių administratoriaus turimus arba iš trečiųjų asmenų gaunamus duomenis, kad dvejų mokestinių metų laikotarpyje mokesčių mokėtojas nevykdo veiklos ir neteikia deklaracijų. Šis pakeitimas nebus taikomas mokesčių mokėtojams vykdantiems ūkininko veiklą.
• Taip pat šiuo įsakymu pakeičiamas 38.1. papunktyje nustatytas terminas nuo trejų iki dvejų metų, per kuriuos mokesčių administratoriaus turimais arba gaunamais duomenimis (nenuolatiniam Lietuvos gyventojui) nevykdant veiklos ir negaunant pajamų iš šaltinio Lietuvoje, mokesčių administratorius įgyja teisę savo iniciatyva išregistruoti tokį mokesčių mokėtoją iš mokesčių mokėtojų registro.
• Atkreiptinas dėmesys, jog Įsakymo 36 punkto pakeitimu nustatomas 5 darbo dienų terminas, per kurį mokesčių administratorius turės informuoti mokesčių mokėtoją apie
priimtą sprendimą išregistruoti / įregistruoti mokesčių mokėtojo individualią veiklą mokesčių mokėtojų registre.


Patvirtintos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 patvirtinta Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma ir jos užpildymo bei pateikimo taisyklės.
• Deklaraciją mokesčių administratoriui privalės pateikti Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje (toliau – išmokas išmokėję asmenys), nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams 2018 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių atitinkamą mėnesį pinigais ir/arba natūra išmokėję A klasės apmokestinamąsias išmokas ir B klasės išmokas, nuo kurių išskaičiavo ir/arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas neturėjo prievolės išskaičiuoti ir/arba savo lėšomis sumokėti pajamų mokesčio.
• Deklaracijoje nuo 2018 m. sausio 1 dienos kiekvieną mėnesį gyventojams išmokėtos išmokos, nuo kurių buvo išskaičiuotas ir/ arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėtas pajamų mokestis, ir pajamų mokestis deklaruojamas bendromis sumomis. Deklaracijoje turi būti nurodomi duomenys apie:
• - su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias A klasės išmokas,
• - su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias A klasės išmokas ir
• - B klasės išmokas, nuo kurių išskaičiuotas ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėtas pajamų mokestis.
• Lietuvos vienetai ir veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje vykdantys užsienio vienetai, turintys samdomų darbuotojų, Deklaraciją mokesčių administratoriui privalės pateikti net ir tuo atveju, jeigu per ataskaitinį mėnesį gyventojams neišmokės jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų ir/arba B klasės išmokų, nuo kurių išskaičiavo ir/arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį.
• Deklaracija teikiama tik elektroniniu būdu.
• 2018 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių kiekvieno mėnesio Deklaracija mokesčių administratoriui turi būti pateikiama iki kito mėnesio 15 dienos. Deklaraciją už 2018 m. sausio mėnesį išmokas išmokėję asmenys privalės pateikti iki 2018 m. vasario 15 dienos.

Pakeistos Siūlymo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir Pranešimo apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VA-108/1B-1076/V-642 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. VA-124/1B-671/V-257 „Dėl Siūlymo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir Pranešimo apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« (TAR, 2017, Nr. 2017-20385, toliau – įsakymas) pakeistos ir papildytos Siūlymo inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir Pranešimo apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui taisyklės (toliau – taisyklės).


VMI informuoja: pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad VMI prie FM 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VA-134 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės bei nauja redakcija išdėstytos formos, kurios nuo 2018 m. sausio 1 d. teikiamos tik elektroniniu būdu.
• Esminiai pakeitimai, įsigalioję nuo 2018 m. sausio 1 d.:
• - aukščiau nurodytos formos teikiamos tik elektroniniu būdu, atsižvelgiant į tai pakoreguoti šių formų atitinkami laukeliai: panaikinti laukeliai, kurie buvo pildomi tuo atveju, kai formos buvo teikiamos popieriniu būdu (pvz., Registracijos Nr., vietos spaudui, parašams ir kt.);
• - pakeistas Taisyklių 37.1 papunktis, papildant, kad PVM deklaracijos 20 laukelyje PVM mokėtojas turi deklaruoti avanso sumą, gautą kitą mokestinį laikotarpį nei paslaugos, kurių teikimo vieta remiantis kriterijais, nustatančiais paslaugų teikimo vietą, yra kita valstybė (pagal nuostatas tolygias PVM įstatymo 13 str. 2 d. 1 punkto nuostatoms), suteiktos. Suteikus paslaugas, deklaruojama paslaugų apmokestinamoji vertė, sumažinta gautu avansu;
• - Taisyklės papildytos nauju 42.5 papunkčiu, nustatant, kad PVM deklaracijos 25 laukelyje taip pat deklaruojama iš Lietuvos Respublikos PVM mokėtojų, kurie yra pasirinkę taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, įsigytos žemės ūkio produkcijos pirkimo PVM suma. Ši pirkimo PVM suma įrašoma tada, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas žemės ūkio produkcijos pirkimą vadovaujantis PVM įstatymo 79 str. 9 dalyje nustatyta tvarka, įformina PVM sąskaita faktūra. Pirkimo PVM suma į PVM atskaitą (35 laukelį) gali būti traukiama tada, kai pirkėjas PVM mokėtojas sumoka už įsigytą žemės ūkio produkciją;
• - pakeistas Taisyklių 68.2 papunktis, nustatant, kad kai į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės, tai kartu su FR0608 forma mokesčių administratoriui per EDS paslaugą „Papildomo dokumento pridėjimas“, komentare pažymint „Naujos transporto priemonės tiekimas“, turi būti pateikta PVM sąskaitos faktūros, kuria buvo įformintas naujos transporto priemonės tiekimas į kitą valstybę narę, kopija.
• Pažymėtina, kad prievolė minėtus sandorius deklaruoti FR0608 formos 22 laukelyje „Prekių (paslaugų) tiekimai apmokestinami 0 proc.“ nustatoma užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais Lietuvoje bei tiems Lietuvos apmokestinamiesiems ir neapmokestinamiesiems asmenims, kuriems vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis yra prievolė (dėl viršijančių ribų) registruotis PVM mokėtojais;
• - pakeistas Taisyklių 100 punktas, aprašant kaip tikslinama FR0617K forma, t. y. jeigu po mokestinio laikotarpio FR0617K formos pateikimo apmokestinamasis asmuo pastebėjo per tą mokestinį laikotarpį padarytas klaidas arba įsigytos žemės ūkio produkcijos ir / ar paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi ūkininkui, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, mokėtinas atlygis, pateikiama patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį įvyko pirminis sandoris, forma.

VMI informuoja: parengė leidinį "VAT refund for foreign taxable persons" anglų kalba
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) informuoja, kad parengė leidinį »VAT refund for foreign taxable persons« anglų kalba. Leidinys skelbiamas VMI prie FM interneto svetainės versijoje, anglų kalba.


VMI informuoja: atnaujintas leidinys "PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai ir prievolės, susijusios su pridėtinės vertės mokesčiu"
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atnaujino leidinį „PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai ir prievolės, susijusios su pridėtinės vertės mokesčiu».


KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: sausio-lapkričio mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius – 307,9 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmųjų vienuolikos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 307,9 mln. eurų arba 0,7 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 128,2 mln. eurų.
• Šių metų sausio-lapkričio mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 10 mlrd. 627 mln. eurų, išlaidos – 9 mlrd. 853 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-lapkritį sudarė 466 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per vienuolika mėnesių gauta iš mokesčių (49,8 proc.) ir socialinių įmokų (43,4 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (56,6 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Prognozuojamas 2017 metų BVP – 41,309 mlrd. eurų.

„Sodra“ skelbia pensijų ir išmokų mokėjimo 2018 m. sausį datas
„Sodra“ skelbia pensijų ir išmokų mokėjimo 2018 m. sausį datas.


VMI informuoja: po antradienį vykusio Kvitų žaidimo vieno gyventojo sąskaita papilnės 5 tūkst. eurų
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad sausio 2 dieną laimėtas pirmasis mėnesio prizas – 5 tūkst. eurų. Taip pat buvo paskelbta ir 10 laimingų kasos kvitų, kurių savininkai savo pinigines papildys po 200 eurų.
• Laimingų kvitų savininkai apie laimėjimą buvo informuoti telefonu trumposiomis žinutėmis. Pasitikrinti laimingų kvitų numerius galima Kvitų žaidimo puslapio https://kvituzaidimas.vmi.lt skiltyje „Laimėtojai«. Laimingųjų kvitų žaidimo numeriai skelbiami kiekvieną antradienį LNK 18.30 val. Žinių laidoje.
• „Gyventojų aktyvumas registruojant kvitus ir dalyvaujant žaidime išlieka stabilus – per mėnesį užregistruota daugiau kaip 222 tūkst. kasos aparato kvitų. 120 tūkst. kvitų gauta už paslaugas, likusi dalis – už įsigytas prekes turgavietėse»,- pasakoja Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas, primindamas, kad Kvitų žaidime dalyvauja ne tik už turgavietėse įsigytas prekes gauti kvitai, bet ir visi kavinėse, restoranuose ar valgyklose gauti kasos aparatų kvitai. Vadinasi, pavalgę dienos pietus, gyventojai turėtų nepamiršti užregistruoti kvito http://kvituzaidimas.vmi.lt - net ir maži pirkiniai gali tapti dideliu laimėjimu.
• „Iki vakarykščio žaidimo dėl prizų kreipėsi 35 gyventojai. 5 delsia ir neskuba atsiimti laimėtų pinigų",- pasakoja R. Puncevičius, ragindamas laimėtojus atvykti į artimiausią VMI aptarnavimo skyrių. Laimėjusiųjų prizus amžius labai įvairus – jauniausias laimėtojas sulaukęs šiek tiek daugiau nei 20, vyriausias laimingasis - 74 metų kaunietis, pirkęs dovaną sūnui. Daugiausiai laimėtojų Kauno ir Vilniaus miestuose – atitinkamai 8 ir 7. Iš mažesnių miestų išsiskiria Mažeikiai, Jonava ir Ukmergė – juose gyvena po 2 savaitinių prizų laimėtojus.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12650
#1380806 2018-01-15 07:59 artas71
Savaitės 2018.01.08 - 2018.01.14 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS SKAITALAS
15min.lt "Darbdaviai nemelavo: po „Sodros“ įmokų grindų įvedimo pasipylė atleidimai".
• Įsigaliojusios „Sodros“ įmokų grindys „prašlavė“ valytojus – atskirose įmonėse darbuotojų skaičius sausio pradžioje sumažėjo ir keliomis dešimtimis. Didžiausius atleidimus pademonstravo laikino įdarbinimo agentūrose – jose darbuotojų mažėjo ir šimtais. Darbo birža pastebi, kad pirmą sausio savaitę bedarbiais registravosi kone 11 tūkstančių bedarbių, tačiau su mokesčių pasikeitimais to nesietų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VA-134 pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl patvirtinimo“.
• Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 forma pildymo pakeitimas, susijęs su paslaugų deklaravimu, kurios nelaikomos suteiktomis Lietuvoje. Gauti avansai už tokias paslaugas turi būti deklaruojami FR0600. Suteikus paslaugą, deklaruojama paslaugų vertė mažinama.
• „37.1. PVM įstatymo 13 straipsnyje nurodytais atvejais suteiktos paslaugos, kurios pagal šio straipsnio nuostatas nelaikomos suteiktomis šalies teritorijoje. Taip pat įtraukiama avanso suma, gauta ankstesnį mokestinį laikotarpį nei paslaugos, kurių teikimo vieta remiantis kriterijais, nustatančiais paslaugų teikimo vietą, yra kita valstybė (pagal nuostatas tolygias PVM įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms), suteiktos. Suteikus paslaugas, deklaruojama paslaugų apmokestinamoji vertė, sumažinta gautu avansu;“.
• Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos FR0608 formos pildymo pakeitimas
• 68.2. PVM įstatymo 49 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir į kitą valstybę narę išgabentų prekių.
• Kai į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės, tai kartu su FR0608 forma mokesčių administratoriui per EDS paslaugą „Papildomo dokumento pridėjimas“, komentare pažymint „Naujos transporto priemonės tiekimas“, turi būti pateikta PVM sąskaitos faktūros, kuria buvo įformintas naujos transporto priemonės tiekimas į kitą valstybę narę, kopija;“.

Pakeistos Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VA-135 pakeistos Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-66.
• Svarbesni pakeitimai:
• 3.13. Sudėtingi paklausimai – rašytiniai paklausimai, kuriems nėra parengtas apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (komentaras), nėra parengtas ir viešai paskelbtas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto puslapyje paaiškinimas / komentaras, skirtingai suformuota ar nesuformuota mokestinė praktika, kai reikalinga atlikti papildomą tyrimą, priimti sprendimą, atlikti detalesnę analizę, papildomai surinkti duomenis
• 37. Jeigu yra gautas sudėtingas paklausimas ir negalima parengti rašytinės konsultacijos per Taisyklių 36 punkte nustatytą terminą, šis terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų.
• Kai atsakymas į paklausimą yra susijęs su apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro) parengimo inicijavimu, per šiame punkte nustatytą terminą parengiama ir paklausėjui pateikiama konsultacija su VMI prie FM nuomone, nurodant, kad pateikta VMI prie FM nuomonė yra negalutinė ir tuo klausimu yra inicijuotas (inicijuojamas) apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro) parengimas.“

Patvirtinta Informavimo dėl Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vykstančių susitikimų su mokesčių mokėtojais ar politikų kreipimųsi formą
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 27 d. Nr. įsakymu VA-125patvirtinta Informavimo dėl Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vykstančių susitikimų su mokesčių mokėtojais ar politikų kreipimųsi forma.
• Svarbesni punktai:
• «2.2. VMI valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau kartu – VMI dirbantys asmenys) (išskyrus VMI vadovybę) turi informuoti apie VMI patalpose įvykusius susitikimus su privačių interesų turinčiais asmenimis (mokesčių mokėtojais) ir / ar jų atstovais, jei susitikti su privačių interesų turinčiais asmenimis (mokesčių mokėtojais) ir / ar jų atstovais VMI dirbantiems asmenims nėra pavesta vykdant priskirtas funkcijas ir / arba tokie susitikimai nėra numatyti pagal pareigybių aprašymus;
• 2.3. VMI dirbantys asmenys (nepriklausomai nuo užimamų pareigų) privalo informuoti apie valstybės politikų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, Europos Parlamento narių, paminėtų asmenų atstovų (toliau kartu – Politikai), išskyrus Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje dirbančius asmenis, bet kokio pobūdžio kreipimusis į juos;
• 2.4. informacija dėl 2.2 bei 2.3 papunkčiuose įvykusių susitikimų / Politikų kreipimųsi turi būti pateikta VMI prie FM korupcijos prevencijos ir kontrolės padaliniui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykusio susitikimo ar Politiko kreipimosi dienos elektroninio pašto adresu Prevencija@vmi.lt, pateikiant užpildytą šiuo įsakymu patvirtintą Informavimo formą;».

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: 3,7 mlrd. eurų „Sodros“ skola perkeliama į valstybės iždą
Finansų ministerija susikaupusią „Sodros“ skolą nuo šių metų pradžios perkėlė į valstybės iždą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.
• Nuo šių metų pradžios Finansų ministerija perima visas „Sodros“ turimas skolas – tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Šis perėmimas nepakeis konsoliduoto valstybės skolos dydžio.
• Pastaraisiais metais „Sodros“ biudžetas buvo subalansuotas. Skolos perkėlimas į valstybės biudžetą leis aiškiau matyti „Sodros“ finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius. Taip pat sumažės finansų administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln. eurų per metus, kuriuos sudarė palūkanos.
• Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) skola siekė 3,7 mlrd. eurų – ją sudaro 3,682 mlrd. eurų paskola ir 3 mln. eurų palūkanų.

Finansų ministerija informuoja: pakeitus Draudimo įstatymą vartotojams didesnė apsauga įsigyjant draudimo paslaugas
Finansų ministerija informuoja, kad keičiant draudimo įstatymą, siekiama, kad draudimo produktų platintojai visada sąžiningai, teisingai, ir profesionaliai veiktų draudimo paslaugų klientams (draudėjams, apdraustiesiems ir naudos gavėjams bei nukentėjusiems tretiesiems asmenims) geriausiomis sąlygomis ir rūpintųsi jų interesais. O vartotojui būtų suteikta galimybė gauti suprantamesnę informaciją ir kokybiškesnes konsultacijas.
• Tokiam pasiūlymui, siekdama užtikrinti vartotojų apsaugą perkant draudimo produktus, šiandien pritarė Seimas, toliau jis bus svarstomas komitetuose.
• „Siekiame, kad bet kuri draudimo sutartis atitiktų vartotojo reikalavimus ir poreikius, o kai teikiama rekomendacija – vartotojas gautų asmeniškai jam pritaikytas rekomendacijas ir paaiškinimus, kodėl konkretus draudimo pasiūlymas labiausia atitinka būtent jo poreikius. Taip pat bus keliami aukštesni reikalavimai draudimo platintojų kvalifikacijai“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Nuo įstatymo įsigaliojimo ne gyvybės draudimo produktų klientai gaus draudimo produkto informacinį dokumentą, kuriame bus pateikta pagrindinė informacija apie produktą. Draudimo principu pagrįstų investicinių produktų klientai, remiantis iš draudėjo gauta informacija apie jo turimas žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar investavimo srityje, gaus produkto priimtinumo įvertinimą arba įspėjimą, kad produktas jam nėra tinkamas, taip pat informaciją apie galimus interesų konfliktus, o reklaminė medžiaga privalės būti aiškiai atpažįstama.

VMI praneša: bitkoinų, gintarų, filmų ir muzikos e. prekybos labirintais klaidžiojo 3,1 mln. nelegalių eurų
VMI informuoja, kad VMI vykdant e. prekybos kontrolę, dėl 6 asmenų veiklos vykdomi ikiteisminiai tyrimai.
• Pagrindiniai faktai:
• Asmenys 2015 – 2017 m. iš neteisėto telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių paslaugų teikimo gavo 1,58 mln. eurų pajamų.
• Po kontrolės veiksmų viena užsienio įmonė įsiregistravo PVM mokėtoju Lietuvoje ir per 2017 m. gegužės – rugpjūčio mėn. deklaravo 141 tūkst. eurų PVM mokesčio.
• Nustatyta 704 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų ir 49 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių iš asmenų, gaunančių pajamas iš socialinėje erdvėje (www.youtube.com, www.facebook.com ir pan.) vykdomos veiklos bei naudojantis tarptautinėmis aukcionų sistemų platformomis (www.ebay.com, www.amazon.com).
• Prekybos virtualia valiuta – bitkoinais (angl. bitcoin) - srityje nustatyta 384 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų ir 32 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių.
• Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų mokesčių.
• „Didėjantis interneto vartotojų skaičius lemia tai, kad prekyba sparčiai keliasi į e. erdvę. Čia komercinę veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims galioja tos pačios taisyklės kaip ir kitiems verslininkams, todėl norėdami užkirsti kelią mokesčių vengimui, stebime ir šią sritį«, - sako VMI Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.
• Nors praėjusiais metais, pasak specialisto, didžiausias dėmesys buvo skirtas telekomunikacijų, transliavimo ir elektronines paslaugas teikiantiems mokesčių mokėtojams bei tarptautinėms bendrovėms, vykdančioms nuotolinę prekybą, nuošalyje neliko ir kita komercine veikla internete užsiimantys asmenys. Atliekant analizę taip pat stebėti asmenys, kurie: gauna pajamas iš veiklos socialinėje erdvėje (www.youtube.com, www.facebook.com ir pan.) bei naudojantis tarptautinėmis aukcionų sistemų platformomis (www.ebay.com, www.amazon.com), gauna pajamas per internetinę svetainę www.upwork.com (svetainė suveda laisvųjų profesijų veikla užsiimančius asmenis su potencialiais darbų užsakovais) ar panaudojant „Affiliate marketing» paslaugas, vykdo atsiskaitymus elektroniniais pinigais arba naudojasi elektroninių mokėjimo įstaigų paslaugomis.
• Pavyzdžiui, atlikus dviejų fizinių asmenų, „ebay« platformoje prekiavusių gintaro dirbiniais operatyvius patikrinimus, paaiškėjo, kad jie 2012 – 2016 m. iš prekybos gavo daugiau kaip 459 tūkst. eurų pajamų, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo 4,7 tūkst. eurų mokesčių. Dar vienas mokesčių mokėtojas, „ebay» platformoje prekiavęs drabužiais, neįsiregistravo PVM mokėtoju ir neapskaitė beveik 153,5 tūkst. eurų pajamų, taip siekdamas išvengti 22,4 tūkst. eurų mokesčių.
• „Kompiuterinių programų pagalba atrenkami aukcionuose internete daugiausiai parduodantys asmenys iš Lietuvos. Vėliau vertinama šių prekiautojų siūloma prekių pasiūla, nustatomos vidutinės prekių kainos, nagrinėjami net pirkėjų palikti atsiliepimai. Gauta informacija lyginama su asmenų deklaracijų duomenimis. Tokiu būdu patikrinimams atrenkami tik rizikingiausi mokesčių mokėtojai«, - teigia Rolandas Puncevičius.
• Padalinys, kurio pagrindinis tikslas stebėti ir kontroliuoti, ar verslaujantys internete sumoka jiems nustatytus mokesčius, veiklą pradėjo tik 2016 m. pabaigoje ir rėmėsi ankstesniais metais tuo pačiu tikslu VMI įgyvendinto projekto „Elektroninė prekyba» gerąja patirtimi.

VMI inicijuoja projektą „Aplankyti 100 Lietuvos mokyklų"
VMI inicijuoja projektą „Aplankyti 100 Lietuvos mokyklų". Šiame projekte norinčios dalyvauti mokyklos kviečiamos registruotis elektroniniu paštu: vmi@vmi.lt iki sausio 26 d., telefonas pasiteirauti (8-5) 2687 831. Registruojantis reikia pateikti mokyklos paskirto atsakingo asmens kontaktus.
• „Aplankyti 100 Lietuvos mokyklų« – tai Lietuvos mokyklų bendruomenių projektas, kuriuo norime ir toliau skatinti vaikų ir jaunuolių sąmoningumą auginant brandžią, pozityvią visuomenę. Svarbu kurti ateitį stiprinat visuomenės sąmoningumą, gerinant emocinį klimatą, ugdant sveiką požiūrį, puoselėjant vertybes. Nuslėpti ir nesumokėti mokesčiai – tai mūsų valstybės piliečiams nesuteiktos kokybiškos viešosios paslaugos, mažesnė socialinė gerovė. Svarbus jaunosios kartos suvokimas, kad piliečių sumokami mokesčiai skiriami Lietuvos gyventojų socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai, švietimui ir mokslui, subsidijoms verslui bei žemės ūkiui, krašto apsaugai, priešgaisrinei apsaugai, policijai, teisėsaugos sistemai, kultūrai, menui, sportui ir kitoms visuomenės reikmėms. Tik sąžiningai mokėdami mokesčius prisidedame prie savo ir valstybės ateities kūrimo», - kviesdama mokyklų bendruomenes dialogui su mokesčių administratoriumi teigia VMI Mokesčių informacijos departamento direktorė Regina Utkienė.
• Projekte gali dalyvauti įvairių tipų ikimokyklinio, bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo centrų bendruomenės. Apsisprendusias dalyvauti mokyklas kviečiame registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie LR finansų ministerijos elektroniniu paštu: vmi@vmi.lt iki sausio 26 d. Norintiems pasiteirauti tel. (8-5) 2687 831. Registruojantis reikia pateikti mokyklos paskirto atsakingo asmens kontaktus (atstovaujama mokykla, asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas).
• Pažymėtina, kad Mokesčių inspekcija šiuo projektu tęsia bendradarbiavimą su mokyklomis, profesinio ugdymo centrais, kolegijomis, universitetais ir nuolat pabrėžia darbo su būsimais mokesčių mokėtojais svarbą.

Sodra primena: auginantiems vaikus už gruodį gaunamos vaiko priežiūros išmokos būna mažesnės
„Sodra“ primena mažus vaikus auginantiems ir vaiko priežiūros išmokas gaunantiems tėveliams, kad dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo šios išmokos už gruodį visada būna kiek mažesnės. Išmokų skirtumą tėveliai susigrąžina pateikę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.
• Taip nutinka dėl to, kad apmokestinant vaiko priežiūros išmokas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tačiau, išmokant išmokas už praėjusius mokestinius laikotarpius (praėjusius metus), gyventojų pajamų mokestis išskaičiuojamas netaikant NPD, todėl sausį (už praėjusių metų gruodį) išmokamos vaiko priežiūros išmokos būna mažesnės.
• Šie pinigai niekur nedingsta ir juos išmokų gavėjai galės susigrąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikę metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją bei joje nurodę priklausantį metinį NPD. Permokėta GPM suma bus sugrąžinta į deklaracijoje nurodytą išmokos gavėjo sąskaitą.
• Vaiko priežiūros išmokos už gruodį pradedamos mokėti sausio 15 d.

FNTT tyrimas: Palangos viešbutyje ir poilsio viloje – pasisavintos šimtatūkstantinės lėšos, atlyginimai vokeliuose ir nelegalūs darbuotojai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino du verslininkus, kurie įtariami iš turimo Palangoje viešbučio ir poilsio vilos pasisavinę 300 tūkst. eurų lėšų. Manoma, kad dalis sumos galėjo būti panaudota darbuotojų atlyginimams vokeliuose sumokėti.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, kauniečiai, naudodamiesi vienu didžiausių paslaugų ir prekių pardavimo portalų, Lietuvoje pardavinėjo kuponus, kuriuose siūlydavo nakvynę Palangoje esančiame viešbutyje ir poilsio viloje. Visus metus veikiančiame ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiame viešbutyje ir poilsio viloje už labai patraukią kainą buvo siūloma ne tik nakvynė, bet ir maitinimas – pusryčiai, vakarienė. Poilsiautojams dar buvo siūloma už tą pačią kupono kainą pasinaudoti ir pramogomis – pasivažinėti dviračiais ar pasivaikščioti su šiaurietiškomis ėjimo lazdomis.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad didžioji dalis klientų pinigus už nakvynes viešbutyje ar poilsio viloje pervesdavo į paslaugų ir prekių pardavimo portalų Lietuvoje banko sąskaitas, o šie gautas lėšas pervesdavo į bendrovių, valdančių viešbutį ir poilsio vilą, banko sąskaitas. Įtariama, kad gautas už apgyvendinimo paslaugas lėšas bendrovių vadovai iš banko sąskaitų iš karto išgrynindavo. Pirminiais skaičiavimais, per trejetą metų grynaisiais pinigais galėjo būti paimta beveik 300 tūkst. eurų. Manytina, kad dalį pinigų verslininkai pasisavino, o kita dalis grynųjų pinigų galėjo būti panaudota viešbutyje ir poilsio viloje dirbančių darbuotojų neoficialiems atlyginimams sumokėti. Oficialiai bendrovių vadovai apie viešbutyje ir poilsio viloje dirbančiųjų vidutinį atlyginimą teikė informaciją, kad vidutinis darbo užmokestis svyruoja nuo 86 iki 200 eurų per mėnesį. Patys bendrovių direktoriai gaudavo 31 eurą, neatskaičius mokesčių. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis viešbučio darbuotojų apskritai nebuvo įdarbinti.
• Verslininkai, slėpdami viešbučio ir poilsio vilos Palangoje vykdomą veiklą, mokesčių administratoriui teikiamose deklaracijose nurodydavo neteisingus duomenis apie bendrovių gautas pajamas, vengė mokėti mokesčius. Be to, viešbutis ir poilsio vilą valdančios bendrovės, slėpdamos realiai gaunamas pajamas, nesiregistravo PVM mokėtojais, nors pagal vykdomą veiklą turėjo tai padaryti ir mokėti 9 proc. PVM. Preliminariais skaičiavimais, į valstybės biudžetą buvo nesumokėta daugiau kaip 80 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Tyrimo metu bus patikslinta, kokios gyventojų pajamų mokesčio sumos išvengta, išmokant darbuotojams neoficialius atlyginimus ir nemokant privalomo PVM, tad nesumokėtų mokesčių suma gali smarkiai padidėti.
• FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai, atlikę kratas Palangoje esančiame viešbutyje ir poilsio viloje, rado rankraštinius užrašus, buhalterinės apskaitos ir kitus tyrimui svarbius dokumentus. Viename iš šių pastatų administratoriumi dirbančio savininko kambaryje buvo rastas nupjautavazmdis medžioklinis šautuvas, 6 šoviniai, antrankiai ir teleskopinė lazda.
• Atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai tūkstantinių lėšų pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu pareikšti abiem verslininkams. Jiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdyba tęsia atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurį organizuoja ir kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas: įmonė pardavinėjo prabangius „Porche“ ir „Bentley“, bet mokesčių nemokėjo
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba su Generaline prokuratūra baigė prabangiais automobiliais prekiavusios bendrovės, kuri į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 300 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, ikiteisminį tyrimą. Įtarimai sukčiavimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų mokesčių administratoriui teikimu pareikšti sudėtingos mokestinio sukčiavimo schemos sumanytojams – Vilniuje veikusios bendrovės direktoriui ir vadybininkui.
• Atliekant tyrimą kartu su Valstybine mokesčių inspekcija buvo nustatyta, kad prabangūs vos kelerių metų senumo automobiliai „Porsche“, „Bentley“, „Mercedes Benz“, „Audi“, „Lexus“ buvo perkami Vokietijoje. Dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų kainuojančioms transporto priemonėms Vokietijos prekeiviai išrašydavo pirkimo–pardavimo dokumentus, kuriuose nurodydavo, kad transporto priemonėms taikomas 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Parduodant tokius automobilius Lietuvoje, mokamas standartinis 21 proc. PVM. Tačiau, kaip rodo surinkti tyrimo duomenys, prabangiais automobiliais prekiaujančios bendrovės vadovas ir vadybininkas nuslėpė tikruosius Vokietijoje išrašytus automobilių įsigijimo dokumentus. Automobilių prekeiviai nuosekliai suklastojo visus dokumentus – tiek prabangių automobilių pirkimo Vokietijoje, tiek pardavimo Lietuvos pirkėjams, tiek pateikiamus mokesčių administratoriui. Tokiu būdu automobilių prekeiviai, pirkėjams Lietuvoje pardavę automobilius, į valstybės biudžetą mokėjo ne privalomą 21 proc. PVM nuo visos prabangaus automobilio kainos, o tik mažą jo dalį – 21 procentą nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo sumos. Tyrimo metu nustatyta, kad taikant tokią sukčiavimo schemą Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims buvo parduotas 51 prabangus automobilis.
• Skaičiuojama, kad per kelerius metus bendrovė išvengė sumokėti daugiau kaip 266 tūkst. eurų PVM. Dar 37 tūkst. eurų PVM buvo nesumokėta, Vokietijoje įsigijus daugiau kaip 180 tūkst. eurų kainuojantį automobilį „Bentley Flying Spur“. Įtariama, kad prabangaus automobilio įsigijimo dokumentai apskritai nebuvo įtraukti į Vilniuje registruotos automobilių prekybos bendrovės apskaitą. Surinkta duomenų, kad bendrovės direktorius į PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės turtą ir pateikė ją mokesčių administratoriui.
• Daugiau kaip 300 tūkst. eurų PVM nesumokėjusių automobilių prekeivių baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltinamiesiems gresia maksimalios laisvės atėmimo bausmės iki aštuonerių metų.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas





www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke

Diskusijos