Avatar
artas71
12690
#1382462 2018-01-29 13:14 artas71 redaguota: 2018-01-29 13-22
Savaitės 2018.01.22 - 2018.01.29 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS CITATA
• Praktinis-pridedamasis pavyzdys valstiečiams, pirmadienį bandysiantiems rokiškėnams paaiškinti, kuo trisdešimt eurų geriau už trisdešimt eurų. Gal išpolitologizuos šitą paradoksą geriausią išsilavinimą Lietuvoje turintysis.
• Dirbanti mama užpildo prašymą gauti vaiko pinigus (kuriuos, kaip žinia, anksčiau gaudavo per PNPD). Sistema atmeta prašymą, nes (būgnai groja crescendo) pasibaigęs vyro paso galiojimas. Mama gauna vat tokio turinio laišką nuo visagalės Sistemos, kuri pasirašo savo vardu.
• Va taip va. Pasibaigė vyro paso galiojimas, pasibaigė vaiko pinigai. OK, šitas vyras neabejotinai pasą susitvarkys, neapsižiūrėjo žmogus. Pinigus gaus kažkada vėliau. O kas atsitiks motinai, kurios vyras paso turėjimą seniai pamiršo? Ir apskritai, ar nuo to, kad vienas iš tėvų nesusitvarkė paso, vaikai irgi nebegalioja? Tai čia viskas tas pats, tik labai daug kartų geriau nei buvo?
#muškDirbantį
#užSPIStiTėvai
Ingrida Šimonytė


• P.s: retorinis klausimas - ar pasibaigus paso galiojimo laikui galima nemokėti mokesčių?



SAVAITĖS SKAITALAS
Kai kurios įmonės gruodžio mėn išmokėjo įspūdingas sumas.
• Paskutinį praėjusių metų mėnesį kai kuriose šalies įmonėse buvo išmokėtos įspūdingos algos. Tarp dešimties įmonių, kuriose atlyginimų vidurkis buvo didžiausias, neliko nė vienos anksčiau ten buvusios bendrovės.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/netiketi-pokyciai-darbuotojams-ismokejo-ispudingas-sumas.d?id=76996385


SAVAITĖS PRIMINIMAS
VMI primena: artėja duomenų apie išmokas pateikimo terminai
• Duomenys apie B klasės išmokas turi būti deklaruoti iki 2018 m. vasario 1 d.;
• Duomenys apie A klasės išmokas turi būti deklaruoti iki 2018 m. vasario 15 d.;
• Tretieji asmenys duomenis apie gyvybės draudimo, studijų, paskolų įmokas ir sumokėtas palūkanas turi deklaruoti iki vasario 15 d.;
• Pateiktų duomenų pagrindu yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos gyventojams;
• Duomenis apie A klasės išmokas turi pateikti ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie per 2017 m. mokestinį laikotarpį vykdė ekonominę veiklą ir turėjo samdomų darbuotojų;
• Duomenis deklaruoti greičiausia ir patogiausia naudojantis EDS sistema (http://deklaravimas.vmi.lt).

SAVAITĖS PERSPĖJIMAS -1
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad užfiksuota keletas atvejų, kuomet gyventojai į savo e. paštą gauna laiškus iš vmipranesimai@gmail.com, su raginimu peržiūrėti pridėtą laiške pateiktą pasiūlymą ir neva gauti pinigus.
• Atkreipiame gyventojų dėmesį, jog informuodama apie mokestines prievoles, VMI laiškus siunčia iš oficialaus VMI pašto turinčio domeną vmi.lt. Visą aktualią informaciją gyventojai bei juridiniai asmenys gali peržiūrėti pasinaudodami „e. VMI« programėle, mokėtinas sumas rasti Mano VMI sistemoje, o deklaracijos publikuojamos Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS).
• Mokesčių inspekcija ragina gyventojus kilus menkiausiam įtarimui apie tokius ir panašius sukčiavimo atvejus pranešti VMI Pasitikėjimo telefonu 1882 arba kreiptis į teisėsaugos pareigūnus.

SAVAITĖS PERSPĖJIMAS - 2
Registrų centras perspėja: laiku metinių finansinių ataskaitų neteikiantys labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos rizikuoja prarasti paramos gavėjo statusą.
• Tokia naujovė nustatyta 2017 m. viduryje priimtose ir 2018 m. sausį įsigaliojusiose Labdaros ir paramos įstatymo pataisose, informuoja VĮ Registrų centras. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kadangi pataisos įsigaliojo nuo 2018 metų, tad tik finansinių ataskaitų už 2017-uosius (o ne ankstesnius) metus nepateikę šių trijų teisinių formų organizacijos rizikuoja paramos gavėjų statusais.
• Nuo šiol šį statusą rizikuojama prarasti, jei paramos gavėjas per 30 dienų nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo momento nepateikė Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo ar veiklos ataskaitos ir to nepadarė per 2 mėn. nuo įspėjimo apie šį pažeidimą. Paramos gavėjo statuso panaikinimą inicijuoja Registrų centras.
• „Kadangi dar yra nemažai laiko iki tradicinio ataskaitų pateikimo termino, Registrų centras skatina paramą gaunančius juridinius asmenis nelaukti paskutiniųjų pavasario dienų ir iš anksto išsamiai pasidomėti prievole pateikti finansines ataskaitas, o taip pat apie tai, kas gali nutikti jų nepateikus. Labai svarbu, kad informacija apie prievolę laiku pasiektų tuos juridinius asmenis, kuriems pareiga atsiskaityti už savo finansus atsirado neseniai, t.y. labdaros ir paramos fondus, asociacijas ir viešąsias įstaigas,“ - pabrėžia laikinoji Registrų centro vadovė Ieva Tarailienė.
• Daugelio juridinių asmenų finansiniai metais sutampa su kalendoriniais metais, todėl prievolę pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį dauguma jų turi įvykdyti kasmet vėliausiai iki gegužės 31 d.
• Finansinių ataskaitų rinkinius už 2016 metus iki šiol yra pateikę 39 proc. viešųjų įstaigų, 25 proc. asociacijų ir 22 proc. labdaros ir paramos fondų.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtintas delspinigių dydis, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu patvirtintasdelspinigių dydis, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (Darbo kodekso 147 str.) . 2018 I-am ketvirčiui nustatytas 0,07% delspinigių dydis.


Pakeistas Gyventojų turto deklaravimo įstatymas
Pakeistas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 33 punktas. Gyventojų turto deklaracijas turės pateikti ne tik valstybės ar savivaldybių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, bet ir privačios įmonės:
• 33) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;“.
Įstatymo pakeitimas įsigalioja nuo 2018 kovo 1 dienos.


Pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 ir 22 straipsniai.
• Pakeista 10 straipsnio 3 dalis ir jis išdėstytas taip:
• „3. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), kuris dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko) iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.“
• 22 straipsnio pakeitimas
• Pakeista 22 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyti taip:
• „1. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko senelių (jeigu jis atitinka šios dalies sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), kuris:
• 1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse;
• 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai), taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse;
• 3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.“
• Pakeista 22 straipsnio 5 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „5. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
• Pakeista 22 straipsnio 6 dalis ir ji išdėstyta taip:
• „6. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
• Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

VMI informuoja: pakeistos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) parengė informacinį pranešimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo» pakeitimo.
Daugiau informacijos - VMI paruoštame rašte.

VMI informuoja: pakeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities mano VMI naudojimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VA-132 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo» (toliau — Pakeitimo įsakymas) pakeistos kai kurios Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo« (toliau — Taisyklės), nuostatos.
• Pažymime, kad yra atlikti Taisyklių 2 ir 3 punkto patikslinimai, pakoreguojant tokias sąvokas, kaip „Elektroninės paslaugos gavėjas» ir „Mano VMI atstovas«. Taip pat, papildytas Taisyklių 6 punktas, kuriame detaliau paaiškinta, kokių veiksmų turi imtis mokesčių mokėtojas, norintis tapti Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI (toliau — Mano VMI) elektroninės paslaugos gavėju, taip pat išdėstytas nauja redakcija Taisyklių priedas „Duomenys apie Mano VMI atstovą» bei atlikti kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai, kurie įsigaliojo 2017 m. gruodžio 29 d.
• Taip pat, informuojame, kad Pakeitimo įsakymu buvo pakoreguoti Taisyklių 10 ir 12 punktai, kurių naujos redakcijos turėtų įsigalioti 2018 m. liepos 1 d. Naujasis Taisyklių 10 punktas pakeis dokumento įteikimo elektroninės paslaugos gavėjui datą. Pagal naują minėto punkto redakciją, dokumentų įkėlimo į Mano VMI data bus laikoma dokumento įteikimo elektroninės paslaugos gavėjui data. Pažymima, kad ši dokumentų įteikimo momentą reglamentuojanti nuostata nebus taikoma, kai elektroninės paslaugos gavėjams bus teikiami kontrolės procedūrų metu parengti dokumentai. Kontrolės procedūrų metu parengtų dokumentų įteikimo data bus laikoma ta data, kuri nustatoma Mano VMI programinėmis priemonėmis. Taisyklių 12 punkte įtvirtinta nauja nuostata, numatanti, kad visuose dokumentuose, kurie yra automatiškai parengiami atitinkamoje Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėje sistemoje, jeigu juose nėra parašo rekvizito, turi būti nuoroda į tą sistemą, kurioje dokumentas yra parengtas, jo registravimo data ir numeris.
Daugiau informacijos -VMI rašte, kurį galima rasti čia

VMI informuoja: pakeistos paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formos, Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos užpildymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio nuostatomis bei siekdama sumažinti mokesčių mokėtojų administracinę naštą, parengtas VMI prie FM viršininko 2018 m. sausio 17 d. įsakymą VA-5 „Dėl VMI prie FM viršininko 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. VA-137 „Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo« pakeitimo» ir VMI prie FM viršininko 2018 m. sausio 17 d. įsakymo VA-4 „Dėl VMI prie FM viršininko 2003 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. V-103 „Dėl paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formos, Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos ir 2000jų užpildymo taisyklių patvirtinimo« pakeitimo».
VMI raštą galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Lietuvos finansinės priemonės viename žemėlapyje
Pirmą kartą Lietuvoje, Finansų ministerijos iniciatyva, atliktas šalies rinkoje esančių finansinių produktų vertinimas. Jo pagrindu sukurtas finansinių produktų žemėlapis, kuris leis vienoje vietoje matyti visus Lietuvoje rinkoje veikiančius finansinius produktus. Šiandien šis tyrimas ir žemėlapis pristatyti Europos Komisijos atstovybėje vykusioje konferencijoje „ES finansinės priemonės“.
• „Lietuva – viena iš pirmaujančių pagal finansinių priemonių įgyvendinimą Europos Sąjungoje, o finansinių produktų žemėlapio sukūrimas leidžia jas matyti susistemintas vienoje vietoje. Šiame žemėlapyje ieškantys finansavimo ar norintys investuoti rinkos dalyviai galės rasti konkrečią informaciją ir pasirinkti sau labiausiai tinkančius finansinius instrumentus“, — teigia finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
• Tyrimo metu, Lietuvos rinkoje esantys finansiniai produktai suskirstyti į penkias grupes: paskolų, garantijų, sutelktinio finansavimo produktų, privataus ir rizikos kapitalo bei vertybinių popierių, o finansinių produktų teikėjai – į privačius, valstybės institucijų įsteigtų įstaigų ir ES lygmens.
• Atlikus finansinių produktų rinkos statistinę analizę, matoma, kad Lietuvoje daugėja alternatyvių finansavimo šaltinių, tokių kaip privatus ir rizikos kapitalas bei sutelktinis finansavimas. Sparčiau kuriasi Rizikos kapitalo fondai ir garantijų rinka, o finansinių produktų įvairovė leidžia pasinaudoti aktualiausia ir tinkamiausia priemone smulkiam ir vidutiniam verslui bei kitoms urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros bei energijos vartojimo efektyvumo projektams finansuoti. Tyrime taip pat įvardyti nauji ir būtini finansiniai produktai Lietuvos rinkai – tai eksporto draudimas ir sekiuritizacija (pakeitimas vertybiniais popieriais).
• Finansinės priemonės suteikia galimybę investuojant viešąsias lėšas pritraukti privačių investicijų taip sukuriant palankias sąlygas bei daugiau galimybių, vidutiniam verslui bei kitiems ūkio subjektams pasinaudoti jų kūrimosi, plėtros ir investicijų projektams reikalingais finansavimo šaltiniais.
• Vertinimo rekomendacijose taip pat siūloma atlikti finansinių produktų rinkos stebėjimą, galutinių vartotojų lūkesčių ir pasitenkinimo finansiniais produktais įvertinimą, sukurti finansinių produktų planavimo, įgyvendinimo ir poveikio regionui vertinimo praktiką, plėtojant šią rinką siūloma į finansinių produktų kūrimą įtraukti finansinius tarpininkus.
• Remiantis „Versli Lietuva“ atlikta verslo veiksnių analize, įmonių prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių yra svarbus verslumą ribojantis arba skatinantis veiksnys Lietuvoje.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: darbo teisės bendroji informacija skelbiama ir ukrainietiškai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad, ukrainiečių kalba parengta ir VDI interneto svetainėje paskelbta informacija apie užsienio piliečių įdarbinimo galimybes ir darbo santykių teisinį reglamentavimą: (https://www.vdi.lt/PdfUploads/ukr.pdf ).
• Šioje informacijoje – aktualūs klausimai apie darbuotojo komandiravimą, užsieniečio tiesioginį įdarbinimą Lietuvos įmonėje, darbo sutarties aspektai, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, darbo santykių nutraukimo temos. Puslapyje taip pat nurodomi telefonai bei adresai, kuriais galima kreiptis konsultacijai arba su skundais, prašymais darbo teisės pažeidimo atveju.
• Dėkodamas Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui Jonui Griciui už efektyvų bendradarbiavimą, Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J. E. ponas Volodymyr Yatsenkivskyi kartu informavo, kad ši informacija ukrainiečių kalba yra paskelbta ir Ukrainos ambasados Lietuvoje svetainėje.
• Aktuali informacija darbo santykių tema ukrainiečių kalba parengta atsižvelgiant į pokyčius darbo rinkoje. Iš praėjusiais metais VDI inspektorių nustatytų 130 nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsieniečių, net 89 buvo Ukrainos piliečiai (beveik 70 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių). Beveik visi nelegaliai (neteisėtai) dirbę Ukrainos piliečiai nustatyti statybos sektoriuje.
• VDI specialistų duomenimis, pastaruosius dvejus metus statybų sektoriuje stebima tendencija, kada darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą komandiruoja Lenkijos įmonės. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra net buvę Lenkijoje ir su Lenkijos įmone nėra sudarę darbo sutarčių. Jie, padedant tarpininkams, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą. Nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negaudami už darbą priklausančio atlygio.
• Užfiksuotas ir sunkus darbuotojo sužalojimas, kai Lietuvos įmonė ne tik nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, bet ir nesirūpino, kad būtų dirbama saugiai. Be to, darbo inspektoriai nustato atvejų, kada Ukrainos piliečiai dirba Lietuvoje pas fizinius asmenis. Šie ukrainiečiai yra atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu, tačiau jie neturi teisės dirbti ar užsiimti kita veikla.
• Siekiant stiprinti tarpusavio santykius, įvairiomis formomis bendradarbiauti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės aktų laikymosi srityje, prieš keletą metų buvo pasirašytas VDI ir Ukrainos Respublikos valstybinės darbo tarnybos bendradarbiavimo protokolas. Praėjusių metų rudenį Lietuvoje viešėjo Ukrainos valstybinės darbo tarnybos atstovai, vyko diskusijos ir dalijimasis informacija. Metų pabaigoje Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius susitiko su Ukrainos ambasadoriumi ir ambasados darbuotojais, aptarti glaudesni bendradarbiavimo tarp institucijų ryšiai ginant darbuotojų iš Ukrainos teises.

Ūkio ministerija informuoja: vykdant viešuosius pirkimus per CPO LT pernai sutaupyta beveik 50 mln. eurų biudžeto lėšų
Sausio 24 dienos Vyriausybės pasitarime ūkio ministras Virginijus Sinkevičius) pristatė pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų atlikimo optimizavimo Vyriausybei pavaldžiose ir atskaitingose įstaigose.
• Pasak ūkio ministro V. Sinkevičiaus, perkančiosios organizacijos, atlikdamos pirkimus per CPO LT elektroninį katalogą, prekes, paslaugas ir darbus įsigyja vidutiniškai 10 proc. pigiau, nei buvo planavusios. Vien 2017 m. dėl viešųjų pirkimų atlikimo per CPO LT elektroninį katalogą sutaupyta beveik 50 mln. Eur biudžeto lėšų. Todėl, ūkio ministro nuomone, valstybinės institucijos turėtų dar labiau išnaudoti sukurtą centralizuotų pirkimų elektroninę priemonę – viešosios įstaigos CPO LT administruojamą elektroninį katalogą, kuris leidžia taupyti perkančiųjų organizacijų finansinius ir žmogiškuosius išteklius, pirkimus atlikti greičiau ir profesionaliau.
• Ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad viešojo sektoriaus funkcijų optimizavimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetinių darbų, pasiūlė Vyriausybei pavaldžioms ir atskaitingoms įstaigoms prioritetą skirti pirkimams per CPO LT elektroninį katalogą atlikti.
• Šiuo metu Ūkio ministerija kartu su CPO LT ypatingą dėmesį skiria CPO LT elektroninio katalogo plėtrai ir siekia, kad jame siūlomos prekės, paslaugos ir darbai atitiktų ekonomikos pažangą ir perkančiųjų organizacijų poreikius, o sukurtos centralizuotų pirkimų atlikimo priemonės sudarytų palankesnes sąlygas tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Jau dabar CPO LT administruojamame elektroniniame kataloge perkančiosios organizacijos gali įsigyti joms reikalingų prekių, paslaugų ir darbų iš 30-ies pirkimų modulių, o per artimiausius kelerius metus CPO LT elektroninį katalogą planuojama išplėsti dar 10 naujų pirkimų modulių (www.cpo.lt).
• Remiantis CPO LT pateikta informacija, 2017 m. per CPO LT elektroninį katalogą įvyko daugiau nei 23 tūkst. pirkimų, kurių vertė sudarė beveik 390 mln. Eur.


Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1383123 2018-02-05 08:51 artas71
Savaitės 2018.01.30 - 2018.02.04 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Pakeistos Intrastato statistinių ataskaitų formų pildymo, pateikimo ir priėmimo taisyklės
Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 01 d. įsakymu Nr. DĮ-32/1B-85 pakeistos Intrastato statistinių ataskaitų formų pildymo, pateikimo ir priėmimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. DĮ-251/1B-779.
• Pakeista sąvoka «Ataskaitinis mėnuo».
• Ataskaitinis mėnuo– kalendorinis mėnuo, kurį išvežtoms arba įvežtoms prekėms atsiranda apmokestinamasis momentas, arba mėnuo, per kurį buvo išvežtos arba įvežtos apmokestinimo tikslams nedeklaruojamos prekės.
• Pakeistas 14 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „14. Rašytinėje ataskaitoje pateiktų prekių eilučių turi būti ne daugiau nei 21. Jei prekių eilučių yra daugiau nei 21, ataskaita turi būti pateikta elektroniniu būdu (internetu) arba elektroniniu paštu pateikiant INSTAT/XML dokumento bylą.“

Pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 77 pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99. Pakeitimai susiję su Mažųjų bendrijų narių komandiruočių sąnaudų pripažinimu. Sąnaudomis pripažįstami ir dienpinigiai, tačiau pelno mokesčio tikslais - tik nepadidinti
• Pakeistas 2 punktas:
• „2. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomomis komandiruočių sąnaudomis laikomos šios patirtos su vieneto darbuotojo, individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario komandiruote į užsienį susijusios išlaidos, išskyrus 61, 62 ir 63 punktuose nustatytais atvejais:“
• Pakeistas 3 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „3. Iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas, o kai darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, – išvykimo iš šios užsienio valstybės ir parvykimo į ją dienas), taikant Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas), nustatytus dienpinigių dydžius (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatyti dienpinigių dydžiai taikomi atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena).“
• Pakeistas 5 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „5. Lietuvos Respublikos laivo įgulos jūreiviams dienpinigiai mokami vadovaujantis Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklėmis, patvirtintomis šiuo nutarimu. Vieneto darbuotojui, komandiruojamam atlikti darbo funkcijų, susijusių su laivo eksploatavimu arba priežiūra, į plaukiojančius ne Lietuvos Respublikos teritorijoje laivus, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatytus dienpinigių dydžius, atsižvelgiant į laivo plaukiojimo regionų valstybėms numatytą vidutinę dienpinigių mokėjimo normą (pagal Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklių priedą).“
• Pakeistas 8 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „8. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomomis komandiruočių sąnaudomis laikomos šios patirtos su vieneto darbuotojo, individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario komandiruote Lietuvos Respublikos teritorijoje susijusios išlaidos, išskyrus 111, 112 ir 113 punktuose nustatytus atvejus:“.


Patvirtintas tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašas
Aplinkos ministro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-73 patvirtintas tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašas.
• Įsakymu nustatytas:
• 2.1. iki 2018 m. birželio 30 d. Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – GPAIS) pereinamąjį laikotarpį;
• 2.2. pereinamojo laikotarpio metu subjektai (išskyrus nurodytus šio įsakymo 2.5 papunktyje), pagal teisės aktų reikalavimus nuo 2018 m. sausio 1 d. privalantys naudotis GPAIS, turi teisę pasirinkti vykdyti apskaitą naudojantis GPAIS arba naudojant verslo valdymo informacines sistemas, arba vykdyti apskaitą kitu būdu, pvz., pildant laisvos formos popierinį apskaitos žurnalą. Vykdant apskaitą naudojant verslo valdymo informacines sistemas ar kitu būdu, vedami duomenys turi būti analogiški duomenims ir informacijai, kurie turi būti vedami į GPAIS;
• 2.3. jei pasirenkamas apskaitos vykdymo per GPAIS būdas, šio apskaitos vykdymo būdo negalima keisti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Jei pasirenkamas kitas 2.2. papunktyje nurodytas apskaitos vykdymo būdas, apskaita šiuo būdu vykdoma iki pereinamojo laikotarpio pabaigos arba iki to momento, kol bus pasirinktas apskaitos vykdymo per GPAIS būdas;
• 2.4. nepriklausomai nuo 2.2. papunktyje nustatyta tvarka pasirinkto veiklos vykdymo būdo, metinės 2018 metų ataskaitos ir 2018 metų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą turės būti pateikiami naudojantis GPAIS;
• 2.5. pereinamojo laikotarpio metu atliekų darytojai ir tvarkytojai apskaitą gali vykdyti naudojant verslo valdymo informacines sistemas, arba vykdyti apskaitą kitu būdu, pvz., pildant laisvos formos popierinį apskaitos žurnalą, tačiau visus apskaitos duomenis į GPAIS pirmą kartą privaloma suvesti ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 28 d. Toliau duomenys į GPAIS teikiami ne vėliau kaip iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos. Duomenys į GPAIS gali būti vedami juos susumuojant (pvz., GPAIS atliekų tvarkytojo apskaitos žurnale skiltyje „atliekos gautos netiesiogiai“ – visus asmenis mėnesio bėgyje perdavusius atliekas galima nurodyti kaip vieną asmenį, pvz., vardenis pavardenis ir susumuoti vienu įrašu per mėnesį gautą atliekų kiekį). Suvestų duomenų pagrindu, pasibaigus kalendoriniam metų ketvirčiui, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo ketvirčio pabaigos turi būti suformuota kalendorinio ketvirčio apskaitos suvestinė. Ši nuostata netaikoma atliekų tvarkytojams, vykdantiems supaprastintą atliekų tvarkymo apskaitą;".

Pakeistos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-49 pakeistos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32
• Pakeistas 18-as punktas:
• 18. Fondo valdybos teritorinis skyrius praėjus 5 darbo dienoms nuo skolos, didesnės negu trys eurai, atsiradimo momento per aštuonias darbo dienas privalo priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (1 priedas arba 2 priedas) ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti vykdyti mokėjimo nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai.

Pakeisti Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos nuostatai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. VA-7 pakeisti Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. VA-30.
• Nuostatai suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos bei su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Nuostatai išdėstyti nauja redakcija.

VMI informuoja: dėl nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimo tvarkos nuo 2018-01-01
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie priimto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų taikymą apmokestinant nekilnojamojo turto nuomos pajamas, kurias išmoka individualią veiklą vykdantys gyventojai kitiems gyventojams už nekilnojamojo turto nuomą (išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis).
• Nuomos už nekilnojamąjį turtą pajamų, gautų iš kitų gyventojų (nevykdančių individualios veiklos), apmokestinimo tvarka nuo 2018-01-01 nesikeitė, t.y.:
• - pajamų mokestį sumoka pats gyventojas, nuomojantis nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikdamas metinę pajamų deklaraciją arba,
• - jeigu nuomojamos gyvenamosios paskirties patalpos, gyventojas gali, sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigyti verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai.
• Nauja pajamų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka nuo 2018-01-01 taikoma tais atvejais, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo individualios veiklos vykdymo tikslais. Tokiu atveju išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir šios veiklos vykdymui naudojantis nekilnojamąjį turtą gyventojas. Jeigu tas pats gyventojas, vykdantis individualią veiklą, nuomojasi nekilnojamąjį turtą asmeniniais tikslais, pajamų mokesčio nuo išmokamų turto nuomos pajamų kitam gyventojui išskaičiuoti neprivalo.
• Vadinasi nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įregistravo individualią veiklą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.) savo individualiai veiklai vykdyti, išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: centrinės valdžios sektoriaus deficitas pernai – 156,3 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. dvylikos mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas buvo 156,3 mln. eurų arba 0,4 proc. prognozuojamo 2017 metų bendrojo vidaus produkto (BVP).
• Pernai centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 11 700 mln. eurų, išlaidos – 11 088 mln. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per 2017 metus sudarė 768,9 mln. eurų. Daugiausiai pajamų per praėjusius metus gauta iš mokesčių (48,8 proc.) ir socialinių įmokų (44,2 proc.). Didžiausia visų išlaidų dalis (55,3 proc.) skirta socialinėms išmokoms.
• Praėjusių metų centrinės valdžios balansas buvo geresnis 142,3 mln. eurų nei 2016 metų tą patį laikotarpį. Tokį balanso gerėjimą iš esmės lėmė socialinės apsaugos fondų balansų gerėjimas.

Finansų ministerija informuoja: Paryžiuje - Fintech plėtra ir perspektyvos pasaulyje
Sausio 30 dieną finansų ministras V. Šapoka dalyvavo finansinių technologijų (Fintech) plėtrai skirtoje konferencijoje „Paris Fintech Forum“. Joje drauge su pasaulio finansų lyderiais diskutavo apie iššūkius, su kuriais susiduria šiuolaikinis finansų sektorius, tendencijas bei naujausias finansines paslaugas ir produktus.
• V. Šapoka susitiko su Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo finansų ministrais bei kartu dalyvavo Fintech plėtrai skirtoje panelinėje diskusijoje.
• „Daug nuveikėme kurdami patrauklią aplinką Fintech įmonėms savo šalyje. Mūsų pastangos jau duoda konkrečius rezultatus — steigiamos įmonės, kuriamos naujos darbo vietos ir finansinės paslaugos bei produktai“, — kalbėjo V. Šapoka.
• Ministras Paryžiuje taip pat turėjo atskirus dvišalius susitikimus su pasaulinių finansinių technologijų kompanijų iš JAV, Izraelio, Vokietijos, Jungtinės Karalystės įmonių vadovais, pristatė Lietuvos verslo aplinkos privalumus bei pakvietė kurtis Lietuvoje.
• Lietuvoje sparčiai plečiasi Fintech ekosistema – pastaraisiais metais buvo įsteigti finansinių paslaugų ir inovacijų centrai, asociacijos bei klubai, tokie kaip 600 narių vienijantis „Vilnius Blockchain Club“. Lietuvos banke kuriama nauja bandomoji finansinių inovacijų aplinka, kuri kompanijoms leis tobulinti inovatyvius finansinius produktus bei verslo sprendimus. Finansinių technologijų plėtra yra vienas Vyriausybės programos prioritetų. Nuolat tobulinama teisinė aplinka, sukurtos veiksmingos paskatos įmonių plėtrai.
• Visoje Europos Sąjungoje (ES) atsirado dinamiškos FinTech bendruomenės, kurios yra skatinamos ir palaikomos kaip būsimo ES konkurencinio pranašumo finansinių paslaugų sektoriuje šaltinis.
• Europos Komisija (EK) rengia visapusišką FinTech veiksmų planą, atsižvelgiant į savo kapitalo rinkų sąjungos ir bendrosios skaitmeninės rinkos (BSR) strategijas. Planas padės dar efektyviau siekti konkurencingos, labiau integruotos, stabilesnės ir tvaresnės Europos finansų sistemos.

Neformalioje ES Konkurencingumo taryboje – diskusijos dėl Europos pramonės politikos ateities
Šių metų sausio 31–vasario 1 dienomis Sofijoje (Bulgarija) ūkio ministras Virginijus Sinkevičius dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) Konkurencingumo tarybos ministrų susitikime, kurio metu buvo diskutuojama apie Europos pramonės politikos ateitį. Susitikime ministrai aptarė Europos pramonės skaitmeninimą, darbuotojų skaitmeninių kompetencijų ugdymą, daug energijos sunaudojančių pramonės įmonių perspektyvas.
• Pramonė atlieka esminį vaidmenį didinant konkurencingumą, o jos transformacijai ypač svarbu įgyvendinti naujos Europos Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos iniciatyvas, skirtas skaitmeninei ekonomikai kurti, naujų technologijų ir naujų verslo modelių plėtrai skatinti. Finansinių technologijų sektoriaus augimas yra puikus pavyzdys, kad tinkamas valstybės reguliavimas sukuria prielaidas Lietuvos lyderystei. Šiuo keliu reikia eiti siekiant pramonės skaitmeninimo ir tolesnio Europos ir Lietuvos pramonės konkurencingumo pasaulio rinkose“, – sako ūkio ministras V. Sinkevičius.
• 2017 metų rugsėjį Europos Komisija pateikė komunikatą dėl atnaujintos ES pramonės politikos strategijos, kurios tikslas – nubrėžti tolesnes pramonės transformacijos gaires ir siekti ES pramonės įmonių pirmavimo pasaulyje inovacijų diegimo ir pramonės skaitmeninimo srityse.
• Sofijoje vyksiančiame neformaliame ES Konkurencingumo tarybos ministrų susitikime diskusijos vyks plenarinėje sesijoje, taip pat teminėse sesijose, kurių metu bus aptariamos svarbiausios pramonės vystymosi tendencijos.
• Tarybos išvakarėse vyksiančioje konferencijoje „Inovacijos konkurencingumui. Tradicinė pramonė – augimo varomoji jėga“ bus pristatomas aukštųjų technologijų taikymas ir tradicinių pramonės šakų naujų produktų kūrimas, dalijamasi Bulgarijos įmonių gerąja praktika.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: darbo ir mokesčių inspekcijoms – papildoma asmens atpažinimo priemonė
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui suteikti galimybę institucijoms, vykdančioms nelegalaus darbo kontrolę, iš Gyventojų registro gauti ir naudoti asmens veido atvaizdą, kaip papildomą asmens identifikavimo priemonę.
• Tikimasi, kad šis pakeitimas padės nustatyti daugiau neteisėtai dirbančių asmenų bei sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą.
• Per 2017 m. nelegalaus darbo kontrolę bei prevenciją vykdančios institucijos iš viso nustatė 1502 nelegaliai (neteisėtai) dirbusius asmenis, iš jų 881 asmuo, kuris vykdė neregistruotą individualią veiklą. Taip pat surašyti 1197 administracinių nusižengimų protokolai, iš jų už nelegalų darbą – 292.
• Šiuo metu pagal Gyventojų registro įstatymą asmens veido atvaizdas gali būti teikiamas teisėtvarkos, žvalgybos, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus išduodančioms institucijoms, finansų ir sveikatos priežiūros įstaigoms, notarams ir antstoliams. Tik policija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę gauti ir naudoti asmens veido atvaizdą, o Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai tokia galimybė nesuteikta.
• Jei Gyventojų registro įstatymo pataisoms pritars Seimas, nauja tvarka įsigalios nuo 2018 m. birželio 1 d.

Darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjų dėmesiui
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena,, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi, juridiniai ar fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas ar jų dalį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kasmet turi VDI teikti informaciją apie darbdavius, kuriems teikė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atlikusių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, skaičių.
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-39 ,,Dėl Juridinių ir fizinių asmenų, pagal sutartis su darbdaviais atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas ar jų dalį, informacijos teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato:
• - informacijos pateikimo terminą (informacija teikiama už kiekvienus praėjusius kalendorinius metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos);
• - informacijos pateikimo formas (atskirai juridiniams asmenims ir atskirai fiziniams asmenims).
• Informacija VDI teikiama darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjams patogiu būdu: paštu (Valstybinei darbo inspekcijai, Algirdo g. 19, 03607 Vilnius) arba elektroniniu paštu (dsspaslaugos@vdi.lt, jeigu pasirašoma elektroniniu parašu). Užpildytas ir vadovo pasirašytas nuskaitytas informacijos teikimo formas EXCEL arba WORD dokumentų formatais galima atsiųsti elektroniniu paštu info@vdi.lt.
• Išsamesnė informacija – VDI Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Violeta Skersienė, tel. (8 5) 213 9763; el. paštas violeta.skersiene@vdi.lt .

Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas vasarį
Sodra skelbia vasario mėn. išmokų kalendorių.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1384161 2018-02-12 16:24 artas71 redaguota: 2018-02-12 17-34
Savaitės 2018.02.05 - 2018.02.11 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS CITATA
• Ne, kokia ten atsakomybė, negirdėjau. Ministras ( socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis) sako, kad dėl visko kaltas «didžiulis KIEKIS vaikų». O koks KIEKIS tų vaikų yra bent į statistikos duomenis nebandėt pažiūrėt prieš versdami viską aukštyn kojom? Gal būtumėt galėję bent įsivaizduot, jeigu ne įvertint, koks krūvis teks savivaldybėms? Ir kodėl tas krūvis apskritai turėjo kažkam tekti, jeigu 30 EUR už vaiką priklauso BE JOKIŲ PAPILDOMŲ SĄLYGŲ?
Ingrida Šimonytė


SAVAITĖS KVIETIMAS
• Vasario 23 d. 10 val. Valstybinės darbo inspekcijos specialistai ves nemokamą seminarą „Dėl Darbo tarybų veiklos ir kitų Darbo kodekso nuostatų taikymo“. Seminaras vyks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (A. Vivulskio g. 13, II korpusas, 201 salė). Būtina išankstinė registracija – vietų skaičius ribotas.
• Kviečiame registruotis el. paštu info@vdi.lt.
SAVAITĖS PERSPĖJIMAS
• „Sodra“ sulaukė gyventojų pranešimų dėl elektroninių laiškų, kuriuos jie gavo nuo siuntėjo SODRA sodrapranesimas@gmail.com.
• Atsakingai pareiškiame, kad „Sodra“ nėra šių laiškų autorius bei su jų turiniu neturi nieko bendra ir niekam neteikė kontaktinės informacijos, todėl raginame šių laiškų neatidaryti. Savo ruožtu apie šį atvejį informuosime atsakingas priežiūros institucijas.
• Atkreipiame dėmesį, kad „Sodra“ su gyventojais bendrauja ir elektroniniais laiškais, tačiau „Sodra“ komunikacijai su gyventojais naudoja tik adresus su @sodra.lt domenu. Elektroniniai laiškai dažniausiai siunčiami iš dėžutės info@sodra.lt arba konkretaus specialisto vardas.pavarde @ sodra.lt.
• Jei turite klausimų, kviečiame pasilankyti mūsų interneto svetainėje www.sodra.lt, kreiptis „Sodros“ informacijos telefonu 1883 arba (+370) 5 250 0883, elektroniniu paštu info@sodra.lt, taip pat galite atvykti į bet kurį „Sodros“

SAVAITĖS PRIMINIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nuo 2018 metų gyventojams išmokėtoms apmokestintoms išmokoms deklaruoti naudojama nauja mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija - GPM313 forma. Vietoje anksčiau teiktos deklaracijos FR0572 formos šiemet reikia teikti GPM313 deklaraciją (toliau – Deklaracija).
• 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių kiekvieno mėnesio Deklaracija mokesčių administratoriui turi būti pateikiama iki kito mėnesio 15 dienos. Už 2018 metų sausio mėnesį išmokas išmokėję asmenys Deklaraciją privalės pateikti iki 2018 metų vasario 15 dienos.
• Naujoje Deklaracijoje, kaip ir ankstesnėje, reikės nurodyti duomenis apie su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias A klasės išmokas, taip pat su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusias A klasės išmokas ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį.
• VMI pažymi, kad papildomai naujoje Deklaracijoje turės būti deklaruojamos ir B klasės išmokos, nuo kurių išmokas išmokėję asmenys išskaičiavo ir/arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas neturėjo prievolės išskaičiuoti ir/arba savo lėšomis sumokėti pajamų mokesčio.
• „Deklaraciją mokesčių administratoriui privalės pateikti nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams 2018 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių atitinkamą mėnesį visi išmokas išmokėję asmenys: pinigais ir natūra išmokėję A klasės apmokestinamąsias išmokas ir B klasės išmokas, nuo kurių išskaičiavo ir/arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį«,- pasakoja Stasė Aliukonytė-Šnirienė, VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė, akcentuodama, kad GPM313 deklaracija teikiama tik elektroniniu būdu ir gyventojų pajamų mokesčio suma deklaruojama su centais, jos neapvalinat.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas Apskaitos dokumentų duomenų teikimo standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 128 pakeistas Apskaitos dokumentų duomenų teikimo standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 699 .
• Gera žinia mažoms įmonėms - padidinta riba, kam reiks teikti SAF.T rinkmeną nuo 2019 sausio 1 d..
• Pakeistas 4.3 papunktis ir jis išdėstytas taip:
• „4.3. 2017 finansinių metų grynosios pardavimo pajamos viršija 300 tūkst. eurų (buvo 45 tūkst. EUR), – 2019 m. sausio 1 d. prasidedančių ir vėlesnių laikotarpių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis.“
• Pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
• „5. Aprašo 3.1 papunktyje nurodytiems subjektams 2020 m. sausio 1 d. prasidedančių ir vėlesnių laikotarpių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje turi būti pasirengę teikti pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių užpraėjusių finansinių metų grynosios pardavimo pajamos viršijo 300 tūkst. eurų, išskyrus Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytus juridinius asmenis, valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Europos ekonominių interesų grupes.“
• Pakeistas 7 punktas ir jis išdėstytas taip:
• „7. Atsiradus pareigai, nustatytai Aprašo 4 ir 5 punktuose, šiuose punktuose nurodytiems ūkio subjektams išlieka pareiga buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje būti pasirengus teikti, jei finansiniais metais, už kuriuos reikalaujama teikti rinkmeną, jų grynosios pardavimo pajamos viršijo 300 tūkst. eurų.“

Pakeistos Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr.VA-13 pakeistos Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-238.
• Pakeista FR0471 forma, tačiau taisyklių pakeitimai įsigalioja nuo 2018.03.01. T.y pateikus duomenis laiku, naudojama sena forma, nuo 2018.03.01 tikslinant ir teikiant duomenis pavėluotai, teikiama nauja forma.

Pakeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. VA-11 akeistos Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145.
• Pakeista FR0573 forma, tačiau taisyklių pakeitimai įsigalioja nuo 2018.03.01. T.y pateikus duomenis laiku, naudojama sena forma, nuo 2018.03.01 tikslinant ir teikiant duomenis pavėluotai, teikiama nauja forma.


VMI informuoja: dėl finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus informacijos teikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko 2018 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. VA-8 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. VA-105 „Dėl finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus taisyklių patvirtinimo» pakeitimo« (toliau ― įsakymas).
• Įsakymas parengtas, atsižvelgiant į tai, jog emitentai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo tarpininkai, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, investicinės bendrovės, kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, tarpininkai, mokėjimo įstaigos tarpininkai, reguliuojamos rinkos operatoriai, sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, valiutos keityklos operatoriai, vartojimo kredito tarpininkai, neturintys Įsakymu patvirtintų Taisyklių nurodomų praneštinų duomenų, mokesčių administratoriaus iniciatyva bus atleidžiami nuo duomenų mokesčių administratoriui pateikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio nuostata. Taip pat Įsakymu atlikti korekcinio pobūdžio pakeitimai.

VMI informuoja: pakeistos konsultacijų ir informacijos teikimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad 2017 m. gruodžio 29 d. priimtas VMI prie FM viršininko įsakymas Nr. VA-135 „Dėl Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo» pakeitimo«, kuriuo pakeistos Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. VA-66 „Dėl Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo» (toliau — Taisyklės).
• Taisyklės papildytos sudėtingo paklausimo sąvoka, numatančia, kad tai yra Valstybinėje mokesčių inspekcijoje gautas rašytinis paklausimas, kuriam nėra parengtas apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas (komentaras), nėra parengtas ir viešai paskelbtas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto puslapyje paaiškinimas / komentaras, skirtingai suformuota ar nesuformuota mokestinė praktika, kai reikalinga atlikti papildomą tyrimą, priimti sprendimą, atlikti detalesnę analizę, papildomai surinkti duomenis. Atitinkamai atnaujintos kitos teisės akte vartojamos sąvokos. Taip pat teisės akto pakeitimu patikslinta, kad, jeigu yra gautas minėtas sudėtingas paklausimas ir dėl objektyvių priežasčių (dėl suformuotos skirtingos ar visai nesuformuotos mokestinės praktikos, neparengto apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo (komentaro), informacijos, konsultacijos iš kitų institucijų reikalingumo ir panašiai) negalima laiku parengti rašytinės konsultacijos per ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos, šis terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų. Kartu papildyta, kad, kai rašytinės konsultacijos negalima parengti dėl paklausimų, kurie susiję su informacijos iš užsienio valstybės institucijos ar iš Lietuvos valstybės ir / ar savivaldybių institucijų (toliau — Institucija) gavimu, per 20 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos, tokios konsultacijos terminas gali būti pratęstas iki tol, kol nebus gautas atsakymas iš Institucijos. Taisyklėse papildyta, kad apie tai, jog dėl paklausime nurodytos informacijos yra kreiptasi į Institucijas, per 20 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos paklausėjas informuojamas atskiru raštu ir pateikiama konsultacija su VMI prie FM nuomone (jeigu ją įmanoma pateikti, negavus atsakymo iš Institucijos), nurodant, kad pateikta VMI prie FM nuomonė yra negalutinė.

VMI komentuoja: dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos gyvybės draudimo ir kitoms įmokoms deklaravimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai), pageidaujantys pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 straipsnyje nustatyta pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2017 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.
• Pasinaudoti GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali tie gyventojai, kurie per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2017 metais mokėjo:
• 1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:
• - pats gyventojas,
• - gyventojo sutuoktinis,
• - gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),
• - iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, - iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).
• 2) pensijų įmokas į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:
• - pats gyventojas,
• - gyventojo sutuoktinis,
• - iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,
• - iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia),
• 3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas.
• Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis,
• 4) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).
• Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.
• SVARBU: Apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų pajamas, taikoma naujovė — gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2000 eurų. Todėl tie gyventojai, kurie tokių įmokų 2017 metais sumokėjo daugiau nei 2000 eurų (atskirai ar bendroje sumoje), iš metinių pajamų galės atimti tik 2000 eurų sumą.
• Gyventojo metinės pajamos deklaruojamos, pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) iki š. m. gegužės 2 d. tinkamai užpildytą Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą (03 versija, toliau – Deklaracija), patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.
• Šioje Deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2017 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos (išskyrus neapmokestinamas pajamų mokesčiu, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše), nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis. Patirtas išlaidas gyventojas turi nurodyti Deklaracijos GPM308L priede „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: valstybės skola sumažės 3,1 proc. – Lietuva išpirko euroobligacijų emisiją
Finansų ministerija išpirko 1.329,756 mln. eurų euroobligacijų emisiją, taip sumažindama valstybės skolą 3,1 proc. numatomo 2018 m. bendrojo vidaus produkto (BVP).
• „Ši emisija išpirkta naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis. Fiskalinės drausmės taisyklėmis paremta biudžeto politika skatina investuotojus teigiamai vertinti mūsų šalį, todėl mažėja skolinimosi kaina. Atsakingai valdant viešuosius finansus mažėja ir mūsų šalies skolinimosi poreikis“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Išpirkta 2007 metų spalio 29 d. išleista 600 mln. eurų euroobligacijų emisija, kuri buvo papildyta du kartus po 400 mln. eurų. Bendra šios emisijos suma siekė 1,4 mlrd. eurų ir už ją buvo mokamos 4,85 proc. metinės palūkanos.
• Praėjusių metų lapkričio mėnesį Lietuva 550 mln. eurų papildė 10 metų ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas išplatintas gegužę. 10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė sudaro 1,1 mlrd. eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją – už ją mokama 0,95 proc. metinių palūkanų. Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė sudaro 750 mln., Lietuva moka 2,1 proc. metinių palūkanų.
• Anot ministro, emisijos grąžinimas leis sutaupyti išlaidas palūkanoms mokėti, o tuos pinigus panaudosime prioritetinių sričių finansavimui.
• Šiemet Lietuva planuoja pasiskolinti 1,4 mlrd. eurų, didžioji lėšų dalis taip pat bus skirta ankstesnei skolai grąžinti. Numatoma, kad valstybės skola 2018 m. pabaigoje sudarys apie 36,5 proc. BVP.

Europos Komisijos žiemos prognozės: mažės infliacija ir augs investicijų įtaka
Finansų ministerija informuoja, kad baigėsi 2017 m. stebėtas infliacijos didėjimas, todėl kainos artimiausiais metais augs nuosaikiau: 2,9 proc. 2018 m. ir 2,5 proc. 2019 m. Taip teigiama 2018.02.07 paskelbtose Europos Komisijos (toliau – EK) žiemos makroekonominėse prognozėse Lietuvai. Pagrindiniais kainų lygį lemiantys veiksniais 2018-2019 m. anot, EK bus pasaulinės energinių produktų kainos ir darbo užmokesčio raida.
• „Kaip ir tikėjomės, Europos Komisijos prognozės iš esmės atitinka Finansų ministerijos 2017 m. rudens prognozėse pateiktas įžvalgas. Pasibaigus nepalankioms tendencijoms pasaulinėse žaliavos rinkose ir vienkartiniam mokestinių priemonių, padidinusių kainas poveikiui, priežasčių sparčiam jų kilimui Lietuvoje nebeliks. Žinoma ir toliau tęsis natūralūs derinimosi prie ES vidurkių procesai, tačiau jie bus valdomi fiskalinės politikos priemonėmis – pertekliniu biudžetu ir nuo 2018 m. įsigaliojusiomis mokestinėmis paskatomis investuoti“, — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• EK manymu dėl sustiprėjusio poreikio investuoti į pažangius technologinius sprendimus bei paspartėjusio ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo artimiausiu metu investicinis procesas Lietuvoje bus aktyvesnis, nei pernai, o investicijų įtaka ekonomikos augimui 2018-2019 m. bus didesnė. Namų ūkių vartojimas ir eksporto plėtra taip pat išliks ekonomikos augimą lemiančiais veiksniai, tačiau jų įtaka, palyginti su 2017 m., susilpnės. Komisijos prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,9 proc., o 2019 m. – 2,6 proc.
• Komisijos žiemos prognozės palankesnės nei 2017 m. rudenį — ES ir euro zonos plėtra sudarys sąlygas stabiliai Lietuvos ekonomikos plėtrai 2018-2019 m.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba paskelbė Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. apžvalgą
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paskelbta Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. apžvalga, su kuria galima susipažinti interneto svetainės skiltyje «Nemokumo duomenys ir analizė»/ «Bankroto ir restruktūrizavimo procesų ketvirčių apžvalgos».
Apžvalgą galima rasti čia

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiūgauja: per 2017 metus atlikta nemažai svarbių darbų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – ministerijų , kurios per 2017 metus įvykdė daugiausiai užsibrėžtų Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų, trejetuke. Taip pat svariai prisidėta ir prie daugelio kitų ministerijų nuveiktų darbų.
• Šios programos plano įgyvendinimo ataskaita aptarta pirmadienį Vyriausybės pasitarime.
• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per 2017 metus parengė svarbių teisės aktų iš įvairių sričių, dauguma jau įsigaliojo, kiti pateikti Seimui.
• Buvo parengta teisinė bazė nuo 2018 metų skirti išmoką vaikui („vaiko pinigus“) visiems vaikams, o nepasiturinčios ir gausios šeimos gaus didesnes nei iki šiol išmokas. Išmokai vaikui mokėti iš valstybės biudžeto skirta apie 232 mln. eurų. Šiuo metu jau pateikta per 173 tūkst. prašymų. Kokiam vaikų skaičiui bus skirti ,,vaiko pinigai“, paaiškės pasibaigus I metų ketvirčiui. Išmoką vaikui numatoma nuosekliai didinti.
• Taip pat įsigaliojo pokyčiai ir piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams srityje. Nuo šiol vaikus auginančios šeimos gaus didesnę socialinę pašalpą bei būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, nes nuo 102 iki 122 eurų padidėjo ne tik valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, bet ir, skiriant paramą, išmoka vaikui („vaiko pinigai“) nebus įskaitoma į šeimos gaunamas pajamas. Be to, siekiant skatinti dirbančių ir piniginę socialinę paramą gaunančių žmonių motyvaciją dirbti, kad padidėjus atlyginimui, neįvyktų staigus gaunamos socialinės paramos sumažėjimas, skiriant minėtą paramą, į šeimos (asmens) pajamas nebus įskaitoma dalis darbo užmokesčio (atsižvelgiant į šeimos struktūrą, nuo 15 iki 35 proc.).
• Darbo srityje viena svarbiausių 2017 metų užduočių – atlikta Lietuvos ir ES valstybių darbo užmokesčio (taip pat ir MMA) bei darbo užmokesčiui įtaką turinčių veiksnių analizė, kurios pagrindu minimalusis valandinis atlygis padidintas 2,45 euro, o minimalioji mėnesinė alga nuo 380 eurų iki 400 eurų. MMA padidinimas palietė apie 264 tūkst. darbuotojų. MMA sudaro 47,6 procento nuo 2017 metų vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Paskutinį kartą MMA buvo didintas nuo 2016 m. liepos 1 d. Be to, Darbo kodeksu nuo liepos įteisintos įvairios lankstaus darbo formos, kurios sudaro daugiau galimybių sudaryti tinkamiausią darbo sutartį atsižvelgiant į darbo vietą, sezoniškumą, pobūdį.
• Prie skurdo mažinimo prisidėjo valstybės remiamų pajamų sumos padidinimas nuo 102 iki 122 eurų. Paskutinį kartą šis dydis buvo keltas 2009 metais. Tai leido daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių pretenduoti į paramą. Socialinė pašalpa padidės apie 80 tūkst. žmonių, o naujai teisę į ją įgys apie 40 tūkst. žmonių. Teisę gauti kompensacijas už būsto šildymo ir karšto vandens išlaidas papildomai įgys apie 43 tūkst. šalies gyventojų. Teisę gauti nemokamą maitinimą įgis mokiniai iš nepasiturinčių šeimų, kuriose pajamos vienam nariui mažesnės negu 183 eurai (dabar 153 eurai), ir nemokamą maitinimą galės gauti apie 77 tūkst. mokinių (dabar gauna 58,2 tūkst.).
• Šis dydis, taip pat bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė nuo 2019 metų bus susieta su minimalių vartojimo poreikių krepšeliu, kuris atsižvelgiant į infliaciją bus perskaičiuojamas kiekvienais metais. Nuo šių metų jau padidintas šalpos pensijų bazės dydis nuo 112 iki 130 eurų. Tai palietė daugiau nei 60 tūkst. žmonių.
• Socialinio draudimo srityje žengtas svarbus žingsnis, norint sukaupti lėšų rezervą. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatams. Rezervinis fondas padidins „Sodros“ biudžeto stabilumą, kaupiant piniginius išteklius, reikalingus įvairių rūšių socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai „Sodros“ biudžete joms trūksta lėšų. Tvirtinant 2018 m. „Sodros“ biudžetą suplanuota į „Sodros“ rezervą pervesti apie 200 mln. eurų. Taip pat padidintos nedarbo socialinio draudimo išmokos, jas gali gauti daugiau žmonių, taip padedant išvengti skurdo spąstų netekus darbo. 2017 metais nedarbo išmokoms skirta 10 mln. Eur daugiau nei 2016 metais
• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriems Vyriausybė pritarė ir perdavė įstatymų leidėjui – Seimui. Šis įstatymas apibrėš darbo su jaunimu sistemą, jos vykdymo principus ir formas, padės tobulinti institucijų, dirbančių jaunimo srityje, veiklą ir funkcijas. Nuo 2018 m. bus pradėtas finansuoti gatvės ir mobilus darbas su jaunimu, leisiantis pasiekti atskirtyje gyvenančius jaunuolius bei plėtoti darbą su jaunimu gatvėje arba suteikti jam paslaugas ar reikalingas konsultacijas jas privedant prie jo, bet nelaukiant kol jis pats kreipsis į atitinkamas įstaigas. 2018 m. taip pat didinamas finansavimas atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių plėtrai, siekiant užtikrinti, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų jaunimo laisvalaikio ir užimtumo galimybių.

FNTT tyrimas: teismui perduota byla, kurioje keturi vilniečiai Telšių kelius greideriavo tik paramos paraiškoje
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl įtartinų viešųjų pirkimų žemės ūkio technikai įsigyti. Apgaule buvo gauta beveik 70 tūkst. eurų siekianti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto parama. Kaltinimai sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu pareikšti keturiems vilniečiams, vadovavusiems kelioms bendrovėms.
• Išaiškinta, kad 2014 metų sausio mėn. vienas iš įtariamųjų įsigijo Telšiuose registruotą bendrovę, kuri buvo pateikusi paraišką Europos Sąjungos paramos lėšomis įsigyti žemės ūkio techniką. Oficialiai bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku tapo E. G., o realiai bendrovei vadovavo už jos akcijos pinigus sumokėjęs M. V.
• Naujieji bendrovės vadovai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pradėjo vykdyti paraiškos procedūrą. Pagal ją paskelbė viešąjį konkursą įsigyti naujus traktorių ir greiderį. Bendrovė naują žemės ūkio techniką įsigijo už daugiau kaip 250 tūkst. eurų.
• FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad Telšių bendrovės faktiniai vadovai, siekdami gauti didesnę išmoką iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir dirbtinai padidindami įsigyjamos žemės ūkio technikos kainą, pasinaudojo keliomis bendrovėmis kaip tarpininkėmis. Išaiškinta, kad Joniškyje veikusi bendrovė (pastaroji 2017 m. buvo nubausta už kartelinį susitarimą vykdant kitus viešuosius pirkimus) už 117 tūkst. eurų įsigijo naują greiderį ir traktorių.
• Tą pačią dieną pagal išankstinį susitarimą šią techniką už 249 tūkst. eurų pardavė Vilniuje veikiančiai bendrovei, kuri ją dar kartą tądien pardavė už daugiau kaip 250 tūkst. eurų europinį projektą įgyvendinančiai Telšių bendrovei.
• Manipuliuojant viešaisiais pirkimais, įsigyto greiderio ir traktoriaus kaina dirbtinai buvo padidinta beveik 2 kartus ir taip tyčia buvo nuslėpta tikroji žemės ūkio technikos kaina. Dokumentai buvo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir nepagrįstai gauta beveik 70 tūkst. eurų paramos.
• Tyrimo metu Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad Telšiuose registruotos bendrovės direktorius ir realus vadovas suklastojo PVM sąskaitas faktūras, pažymas, darbų atlikimo aktus, kuriuose buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie kelių greideriavimo darbus, techninės aikštelės įrengimą, kelio lyginimo ir kraštovaizdžio tvarkymo darbus. Nustatyta, kad naujas greideris su traktoriumi buvo naudojamas ne Ukmergėje įvairiems darbams atlikti, o naujomis transporto priemonėmis buvo ariami laukai Vilniaus rajone.
• Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Baudžiamoji byla dėl keturių vilniečių sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1384776 2018-02-19 08:10 artas71
Savaitės 2018.02.12 - 2018.02.18 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


Savaitės 2018.02.12 - 2018.02.18 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS PRANEŠIMAS
• Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pratęsė terminą, iki kurio UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ (toliau - SSC) išduotų kvalifikuotų elektroninių parašų sertifikatų savininkai turi pasikeisti sertifikatus.
• RRT informuoja, kad laikotarpis, per kurį asmenys, naudojantys SSC išduotus kvalifikuotus elektroninių parašų sertifikatus, turėtų juos pasikeisti kitų teikėjų išduodamais sertifikatais, pratęsiamas iki 2018 m. kovo 12 d.
• Daugiau informacijos http://www.rrt.lt/lt/pranesimai-spaudai/rrt-pratese-termina-b916.html
• Nuo 2018 m. kovo 12 d. prisijungti ir pasirašyti dokumentus bus galima su Asmens dokumentų išrašymo centro prie LR vidaus reikalų ministerijos išduotais sertifikatais, esamais asmens tapatybės kortelėse ir Valstybės tarnautojo pažymėjimuose ir VĮ Registrų centras išduotais sertifikatais, naudojamais visų mobiliojo ryšio tiekėjų telefonų SIM kortelėse bei stacionarioje įrangoje – USB ir lustinėse kortelėse.
SAVAITĖS ATSAKYMAS
• Klausimas:
Laba diena , norėtume sužinoti dėl darbuotojo Sodros įmokų „grindų“ ir darbuotojo gaunamo draudimo už papildomai sumokėtas įmokas. Darbuotoja dirba vienoje darbovietėje, 1 d. per savaitę, nustatytas darbo užmokestis 100 EUR, papildomai pensijos daliai darbuotoja nekaupia.
• 1. Ar teisingai įmonė supranta, kad Sodros ataskaitoje bus deklaruojama 100 EUR ir 40,18 EUR, o 120,54 EUR už darbuotoją įmonė sumokės papildomai pagal Sodros pateiktą pranešimą?
• 2. Ar teisingai įmonė supranta, kad 120,54 EUR papildomų įmokų per mėn. X 12 mėn. darbuotojai garantuos darbo stažą už metus, darbuotojai išeinant į pensiją?
• 3. Nuo kokios sumos būtų skaičiuojama pensija, jei darbuotoja sulauktų pensijinio amžiaus 2018-12-31? Ar į skaičiavimus patektų 400 EUR už mėn. suma, nuo kurios buvo sumokėti mokesčiai, ar tik 100 EUR?
• 4. Nuo kokios sumos būtų skaičiuojama nedarbingumo pašalpa, jei darbuotoja būtų nedarbinga nuo 2018-07-01? Ar į skaičiavimus patektų 400 EUR už mėn. suma, nuo kurios buvo sumokėti mokesčiai, ar tik 100 EUR?
• 5. Nuo kokios sumos būtų skaičiuojamas motinystės draudimas, jei darbuotoja išeitų nuo 2018-10-01 motinystės atostogų? Ar į skaičiavimus patektų 400 EUR už mėn. suma, nuo kurios buvo sumokėti mokesčiai, ar tik 100 EUR?
• Atsakymas:
• Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. * * Socialinio draudimo stažą atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai.
• Atsakydami į Jūsų klausimus apie pensijų draudimo stažą paaiškiname, kad stažas būtų skaičiuojamas pagal tas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių bus priskaičiuojamos ir sumokamos socialinio pensijų draudimo įmokos, o asmens įgyti apskaitos vienetai («taškai») – pagal asmeniui faktiškai priskaičiuojamas draudžiamąsias pajamas. Tai reiškia, jei įmokos būtų mokamos nuo minimalios mėnesinės algos (šiuo metu – 400 Eur), tuomet per metus tokiam asmeniui būtų įskaitomi pilni kalendorinių metų pensijų draudimo stažo metai, o skaičiuojant kalendorinių metų apskaitos vienetus („taškus«) būtų vertinamos asmens faktiškai gautos draudžiamosios pajamos (pvz. 100 Eur).
• Ligos bei motinystės išmokos dydis būtų skaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, nuo kurių bus sumokėtos valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos, tai yra, asmens draudžiamosios pajamos būtų prilyginamos 400 Eur.

SAVAITĖS CITATA
• – Kaip konstitucionalistas pasakysiu, kad kai kurie draudimai gali ir neprieštarauti Konstitucijai. Tai nereiškia, kad jie protingi. Konstitucija leidžia priimti ir kvailus sprendimus; dėl vieno tokio kadaise teko spręsti ir KT.
• O žurnalų plėšymas – tai vandalizmas. Kaip sakoma, jei kažkas atrodo kaip antis, vaikšto kaip antis ir kvaksi kaip antis, tai tikriausiai yra antis. Jei įstatymą galima perskaityti kaip skatinantį plėšyti žurnalus arba jų neįvežti, tai jis ir skatina arba vandalizmą, arba tamsumą, arba ir viena, ir kita. Tegu joks ministras neaiškina, girdi, paprašėme kažkokios tarnybos, kad ne taip griežtai kontroliuotų, tai nieko čia tokio. Kadaise teatre šaukdavo „Autorių, autorių!“. Tai tegu ir čia išeina į sceną autorius ir prisistato: tai aš skatinu vandalizmą ir tamsumą.
• Yra tokia sąvoka „paternalizmas“. Kažkodėl mums kartas nuo karto pavyksta išsirinkti paternalistinę valdžią – tokią, kuri už mus sprendžia, kas mums geriau. Per televiziją mačiau sveikatos sistemos pareigūnę, aiškinusią, kad tai, jog nuo dabar pacientas pirmą kartą gali nusipirkti tik generinių vaistų, yra gerai, nes kiti vaistai brangesni, todėl valdžia padeda žmogui taupyti. Bet koks jos reikalas, noriu aš taupyti ar ne? Tai paternalizmas par excellence.
• Laisva visuomenė negali būti paternalistinė. Arba ji laisva, arba – paternalistinė. Vienas iš Markui Twainui priskiriamų posakių yra toks: amerikiečiai nuo kitų skiriasi tuo, kad turi labai plačią išraiškos laisvę, labai plačią tikėjimo laisvę ir pakankamai proto jomis nesinaudoti per plačiai. Svarbiausias tas trečiasis dėmuo: jei valdžia gali ką nors padaryti naudingo, tai ne riboti teises, o skatinti jomis nesinaudoti per plačiai. Bet tai būtų socialinė inžinerija, darbas, reikalaujantis išmanymo ir kantrybės, o draudimai – dalykas paprastas: pasakei „neleisiu!” – ir sapnuoji, kad pasaulis pasikeitė. Mano studijų laikais reikėjo skaityti Marxą. Jis reikalavo ne aiškinti pasaulį kaip kokiems filosofams, o pakeisti. Ir šiandien kai kas taip mano.»
Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris.
Daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/law/isskirtinis-egidijaus-kurio-interviu-apie-laisves-kaina-daugybine-pilietybe-politiku-klaidas-skandalus-ir-draudimus.d?id=77170137


SAVAITĖS KVIETIMAS
• VMI kviečia registruotis į auditorinius seminarus, kuriuose bus pristatyta, aktuali kiekvienam mokesčių mokėtojui, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos GPM308 pildymo tvarka. Pridėtinės vertės mokesčio seminaruose mokesčių mokėtojams bus paaiškintos, PVM sąskaitų faktūrų, kreditinių ir debetinių dokumentų išrašymo tvarka, PVM sąskaitų faktūrų duomenų teikimo VMI (i.SAF) procedūros. Bus kalbama apie PVM prievoles įsigijus prekes iš ES ir prekių tiekimo į ES apmokestinimą, automobilių apmokestinimą PVM ir PVM atskaitą.
• Mokesčių mokėtojai galės pasikonsultuoti dėl sąnaudų priskiriamų neleidžiamiems atskaitymams ir susipažinti su PVM, PM, NTM įstatymų pakeitimų naujovėmis.
• Informaciją apie visus 2018 m. kovo mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais peržiūrėti bei užsiregistruoti į juos galima naudojantis VMI svetainės Renginių sistema adresu www.vmi.lt/renginiai/. Šioje sistemoje mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė peržiūrėti įvairių temų e. seminarų įrašus.
• VMI organizuojamų seminarų dalijamąją medžiagą galima rasti Konsultacinės medžiagos kataloge adresu www.vmi.lt/cms/web/kmdb/, pasirenkant skiltį Seminarų medžiaga. Seminarai mokesčių mokėtojams yra nemokami, juos veda Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių informacijos departamento specialistai.
• Mokesčių mokėtojams, norintiems elektroniniu paštu gauti informaciją apie naujus mokesčių seminarus, siūloma naudotis naujienų prenumerata: prisijungus prie Mano VMI (www.vmi.lt/manovmi), dešiniajame viršutiniame kampe (prie savo vardo ir pavardės) spragtelėjus Nustatymai ir pasirinkus kortelę Naujienų prenumerata bei pažymėjus prenumeratos būdą El. paštu, reikia uždėti varneles prie prenumeratos temų E. seminarai, Auditoriniai seminarai bei kitų pageidaujamų prenumeratos temų.


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtinta Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 forma ir jos priedų GPM312L, GPM312U formos bei jų pildymo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. Nr. įsakymu VA-9 patvirtintos Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą ir jos priedų GPM312L, GPM312U formos bei jų pildymo taisyklės.
• Pagal Taisykles užpildyta Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 forma ir jos priedų GPM312L, GPM312U formos mokesčių administratoriui teikiamos, deklaruojant 2018 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas išmokas, priskiriamas gyventojų A ir B klasės pajamoms;
• Šis įsakymas įsigalioja 2018 m. kovo 1 dieną.
• Taigi, už 2018 metus iki 2019 vasario 15 d. teiksime 3 deklaracijas:
• - A klasės pajamoms, išmokėtoms per 2018 sausio -vasario mėn. forma FR0573;
• - B klasės pajamoms, išmokėtoms per 2018 sausio -vasario mėn. forma FR0471;
• - A ir B klasės pajamoms, išmokėtoms per 2018 kovo - gruodžio mėn. forma GPM312.

Pakeistos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės
Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. v-24 gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės. Taisyklės išdėstytos nauja redakcija.


VMI informuoja: atnaujintas leidinys "„Gyventojų pajamų mokesčio lengvata mokantiems savanoriško pensijų kaupimo įmokas"
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad atnaujintas leidinys „Gyventojų pajamų mokesčio lengvata mokantiems gyvybės draudimo įmokas« patalpintas VMI prie FM interneto svetainėje http://www.vmi.lt/.
• Leidinyje aiškinamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio nuostatos, kurios taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas pagal 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-170.
Atnaujintą leidinį galima rasti čia.

VMI informuoja: atnaujintas leidinys „Gyventojų pajamų mokesčio lengvata mokantiems gyvybės draudimo įmokas“
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad atnaujintas leidinys „Gyventojų pajamų mokesčio lengvata mokantiems gyvybės draudimo įmokas» patalpintas VMI prie FM interneto svetainėje http://www.vmi.lt/.Leidinyje aiškinamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio nuostatos, kurios taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas pagal 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-170. Leidinį galima rasti čia.


VMI komentuoja: dėl 2017 metais gyventojų gautų finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamų apmokestinimo ir deklaravimo ypatumų
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina 2017 m. gautų finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamų apmokestinimo ir deklaravimo ypatumų.
VMI raštą galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS

Finansų ministerija informuoja: pradeda veikti Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras
Finansų ministerija informuoja, kad savo veiklą pradejo nauja Finansų ministerijos įstaiga – Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras. Jis bus atsakingas už centralizuotai tvarkomą įstaigų buhalterinę apskaitą ir personalo administravimą.
• „Šio centro įsteigimas – svarbus žingsnis siekiant racionalesnio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Tai yra efektyvi priemonė, kuri prisidės prie valstybinio aparato aptarnavimo išlaidų mažinimo,“ – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Centre bus vykdoma 142 valstybės institucijų ir įstaigų buhalterinė apskaita ir personalo administravimas. Jo daugumą sudarys iki šiol buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas atlikę minėtų 142 valstybės institucijų ir įstaigų darbuotojai.
• Centrui vadovauti laikinai paskirtas Antanas Matusa. Finansų ministerija artimiausiu metu ketina skelbti konkursą nuolatinio centro vadovo pareigybei užimti.
• Centro įsteigimas leis valstybei sutaupyti 40 mln. eurų biudžeto lėšų. Ateityje numatoma centralizuotai vykdyti daugiau bendrųjų funkcijų, įtraukiant teisines paslaugas, viešuosius pirkimus ir dokumentų valdymą.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. sprendimu, Centro savininko teises ir pareigas įgyvendinti pavesta Finansų ministerijai.

Finansų ministerija informuoja: finansų ministras dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose
Vasario 19-20 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose.
• Euro grupėje bus aptariama Graikijos finansinės paramos programa, tęsiamos diskusijos, susijusios su ES Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo iniciatyvomis. Taip pat svarstomas klausimas dėl Europos stabilumo mechanizmo pertvarkymo į Europos valiutos fondą.
• Europos Sąjungos šalių finansų ministrai diskutuos dėl tolesnių žingsnių siekiant spartesnio Bankų Sąjungos užbaigimo.
• Taip pat numatoma tvirtinti Tarybos išvadų projektą dėl 2019 m. biudžeto gairių. ES biudžeto tikslai išlieka tokie patys – augimo ir užimtumo, naujų darbo vietų kūrimo skatinimas, ES sanglaudos stiprinimas ir konkurencingumo didinimas. Atkreipiamas dėmesys ir į iššūkius, susijusius su migracija ir saugumu, bei ES išorės sienų apsaugą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: Darbo kodekso stebėsenos rezultatai aptarti Trišalėje taryboje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad vasario 13 d. Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijančiai Trišalei tarybai pristatyti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atliktos pirmojo pusmečio naujojo Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos rezultatai.
• „2017 metais, lyginant su 2016-aisiais, augo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, mažėjo gaunančių MMA ar mažiau darbuotojų skaičius (22 proc. 2016 m. rugpjūtį ir 16,2 proc. 2017 m. rugpjūtį). Tam įtakos turėjo ir tai, kad vadovaujantis naujuoju Darbo kodeksu MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė.
• Pastebima, kad darbo santykių šalys naudojosi galimybe sudaryti naujų rūšių sutartis. Sudarytos 133 darbo keliems darbdaviams sutartys, 11 darbo vietos dalijimosi sutarčių, 154 pameistrystės darbo sutartys, 887 projektinio darbo sutartys. Šių darbo sutarčių rūšių skaičius sudaro kol kas mažą dalį visų sudarytų darbo sutarčių atžvilgiu, tačiau galima teigti, kad naujos formos buvo reikalingos.
• „Keičiant darbo santykių reguliavimą viešoje erdvėje būta nuogąstavimų dėl atleidimo darbdavio valia. Įvertinus pirmo pusmečio rezultatus, užfiksuotos 125 darbo sutartys, nutrauktos darbdavio valia, – tai sudaro tik 0,04 proc. nuo visų per minėtą laikotarpį nutrauktų darbo sutarčių. Vadinasi, darbdaviai nepuolė masiškai taikyti šio būdo, bet kartu matyti, kad toks atleidimo pagrindas buvo reikalingas“, – sako V. Baliukevičienė.
• Akcentuotina, kad pernai liepos pradžioje įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbuotojų atstovavimo klausimas tapo nepalyginamai dažnesnis ir svarbesnis. Tai, tikėtina, prisidės prie kokybiškesnio darbuotojų teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, VDI gavo 1094 pranešimus apie darbo tarybos sudarymą, iki šių metų vasario 8 d. užregistruotos 23 kolektyvinės sutartys.
• Įvertinus Darbo ginčų komisijų veiklą ataskaitiniu laikotarpiu, matyti, kad darbuotojai vis dažniau gina pažeistas teises. Per 2017 m. antrą pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo net 20 proc. daugiau asmenų prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. (atitinkamai 3358 ir 2781). Taip pat galima daryti išvadą, kad darbo ginčų sprendimas tapo ekonomiškesnis ir efektyvesnis. Tai rodo padidėjęs patenkintų bei iš dalies patenkintų prašymų skaičius bei sprendimais patvirtintų taikos sutarčių skaičius. Taip pat naujasis Darbo kodeksas prisideda ir prie anksčiau buvusių civilinių ginčų (ginčų dėl nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimo, neturtinės žalos atlyginimo) sprendimo ikiteisminiu būdu, o tai ypač aktualu socialiai silpnesnės darbo santykių šalies – darbuotojo – teisių gynimui.
• Pasak VDI atstovų, kadangi dalis svarbių įpareigojimų, nustatytų Darbo kodekse (darbo tarybų įkūrimas, įvairių tvarkų – darbo užmokesčio, lygių galimybių užtikrinimo ir kt.), dar tik bus įgyvendinta, kol kas sunku tiksliai ir visapusiškai įvardinti naujojo kodekso reikšmę darbuotojų ir darbdavių santykiams.
• Teigiamus arba neigiamus Darbo kodekso poveikio socialinėje ir ekonominėje erdvėse rezultatus labiau išryškins tolesnis jo taikymo praktikos formavimasis. Taigi, naujojo Darbo kodekso įtaką darbo santykiams Lietuvoje turėtų labiau atskleisti 2018-ieji metai.

Skelbiama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2017 m. veiklos ataskaita
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad skelbiama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2017 m. veiklos ataskaita.
Ataskaitą galima rasti čia.

Sodra primena: 5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas
Sodra informuoja, kad pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio draudimo išmokas reikia žinoti susirgus ar slaugant vaikus.
• 1.Užpildykite neterminuotą prašymą ligos išmokai
• Prašymą galima užpildyti tiesiog dabar. Nebūtina laukti, kol susirgsite ir kreipsitės į gydytoją. Prašymą gali užpildyti ir dirbantys pensininkai.
• Teikiant prašymą, sistema automatiškai parenka metais ankstesnę datą – tam, kad gautumėte visas priklausiusias ligos išmokas už pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį, jei dėl jų dar nespėjote kreiptis.
• Neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką patogiausia ir greičiausia pateikti internetu, prisijungus prie „Sodros“ asmeninės gyventojo paskyros. Tai padaryti galima ir atvykus į bet kurį „Sodros“ skyrių.
• 2.Išmokų mokėjimo terminai
• Pateikęs neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką žmogus gali būti ramus – jeigu išmokos jam priklauso, jos bus mokamos automatiškai. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų po to, kai buvo gauti reikalingi duomenys ir dokumentai. Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Nurodyti terminai – ilgiausi galimi, todėl gali būti, kad priklausančią ligos išmoką žmogus gaus greičiau.
• 3. Aktualu tėvams: sergančio vaiko slauga ir išmokos
• Laikas, kai mokama ligos išmokas šeimos nario slaugai, yra ribotas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kiek truks gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka galės būti mokama nustatytą laiką – ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, jei slaugote vaikus, vyresnius nei 14 metų, ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jei slaugote vaikus iki 14 metų.
• Išmoka gali būti skiriama ir už ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūrą, kai vaikų lopšelyje - darželyje ar mokykloje (priešmokyklinės grupės) paskelbiamas karantinas.
• Išmoka skiriama vienam iš tėvų. Tačiau nuo šių metų ligos išmoką anūkų slaugai gali gauti ir teisę į šią išmoką turintys (dirbantys ir ligos draudimu draudžiami) seneliai.
• 4.Išmokų dydis
• Susirgus už pirmąsias 2 ligos dienas 80–100 proc. uždarbio dydžio ligos išmoką moka darbdavys. Nuo 3 nedarbingumo dienos „Sodra“ moka 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.
• Susirgus vaikui nuo pirmos ligos dienos „Sodra“ moka 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.
• Ligos išmoka negali būti mažesnė ar didesnė, nei nustatytos ribos:
• Minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis yra 6,02 Eur.
• Maksimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis: 64,21 Eur, slaugant vaiką - 68,22 Eur.
• Paskaičiuoti išmoką galite „Sodros“ skaičiuoklėje.
• 5.Savaitgaliai ir šventės
Jeigu pagal darbo grafiką žmogus turėjo dirbti savaitgalį ar švenčių dienomis, už pirmas 2 ligos dienas, kurios sutampa su žmogaus darbo grafiku, išmoką moka darbdavys. „Sodra“ ligos išmoką moka tik už kalendorines darbo dienas, taikant 5 darbo dienų savaitę (nepriklausomai nuo individualaus žmogaus darbo grafiko).
FNTT baigtas tyrimas: sukčiautojai ne tik nesumokėjo daugiau kaip 150 tūkst. Eurų pvm, bet ir pasisavino beveik 600 tūkst. Eurų
Keturių vilniečių baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai išaiškino pridėtinės vertės mokesčio sukčiautojus, kurie išvengė sumokėti daugiau kaip 150 tūkst. eurų ir iš vieno bendrininkų grupės nario bendrovės pasisavino beveik 600 tūkst. eurų. Tarp įtariamųjų – šešis kartus teistas ir šiuo metu bausmę pataisos namuose atliekantis vilnietis statybų bendrovės vadovas, taip pat už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą teista dviejose (statybų ir pastatų apsaugos) bendrovėse apskaitininke dirbusi vilnietė. Įtarimai pareikšti taip pat šios bendrovės akcininkui ir direktorei.
• Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Išaiškinta, kad statybų bendrovė buvo pasamdyta pastatų apsauga besiverčiančios bendrovės, kad atliktų įvairius darbus patalpose Ukmergės g. Pastarosios patalpos realiai priklausė vienos stambiausių sostinės taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių bendrovių vadovui. Nuo praėjusių metų lapkričio mėn. FNTT Vilniaus apygardos valdyba atlieka šios bendrovės ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariama, kad naudojantis išmaniąja taksi iškvietimo programėle galėjo būti neapskaityta apie 5 mln. eurų.
• Tyrimo metu nustatyta, kad statybos bendrovė neatliko jokių Ukmergės g. esančių patalpų remonto darbų ir buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytų piniginių lėšų užsakovas – pastatų apsaugos bendrovė – nesumokėjo. Įtariama, kad statybų bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo suklastotos PVM sąskaitos faktūros už beveik 1 mln. eurų ir kasos pajamų orderių už beveik 600 tūkst. eurų sumą. Dokumentus už neva statybų bendrovės atliktus darbus pastatų apsaugos bendrovė įtraukė į savo apskaitą, o suklastojusi teikiamas PVM deklaracijas mokesčių administratoriui, išvengė sumokėti daugiau kaip 150 tūkst. eurų PVM.
• Ikiteisminį tyrimą apsunkino tai, kad nebuvo rasti vienos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, o kitoje trūko apskaitos registrų. Atliekant tyrimus mokesčių sukčiavimo srityje, neretai susiduriama, kai įtariamieji, siekdami išvengti atsakomybės, „praranda“ apskaitos dokumentus arba registrus, tikėdamiesi švelnesnės baudžiamosios atsakomybės už dokumentų neišsaugojimą. FNTT tyrėjai, glaudžiai bendradarbiaudami su VMI, remdamiesi turimais pirminiais apskaitos dokumentais, atkūrė pastatų apsauga besiverčiančios bendrovės registrus ir apskaičiavo šimtatūkstantinę nesumokėto PVM sumą ir pasisavintus beveik 600 tūkst. eurų.
• Civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti buvo surastas ir laikinai apribotas įtariamiesiems priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, banko saugykloje laikomos vertybės), kurio vertė siekia daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
• Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1385352 2018-02-26 11:57 artas71
Savaitės 2018.02.19 - 2018.02.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PRANEŠIMAS
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo Tarnyba kviečia 2018 m. kovo 5–27 dienomis į nemokamas buhalterių, auditorių ir kitų suinteresuotų asmenų konsultacijas „Apskaitos ir finansinės atskaitomybės aktualijos“.
SAVAITĖS CITATA
«Išskyrus tas pirmų 15 sausio dienų, kurios buvo dėl sistemos vėlavimo, tą kitą atsakomybės dalį reikėtų prisiimti savivaldybėms“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Kukuraitis. Anot jo, iki šiol vadinamųjų vaiko pinigų paprašyta 300 tūkst. vaikų, kol kas apdorota 190 tūkst. prašymų. Ministro teigimu, naujoms išmokoms administruoti savivaldybėms papildomi skirta 3,5 mln. eurų, dalis jų samdosi papildomus darbuotojus ar esamiems moka už viršvalandžius, tačiau ne visos savivaldybės sukasi vienodai sparčiai.»
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kukuraitis-uz-vaiko-pinigu-ismokejima-laiku-atsakingos-savivaldybes.d?id=77232469
Ne, nu. Šaunus ministras. Nekaltas dėl nieko, kaip tas Šveikas sakė - grynas rastinukas. Per metus įvaldė patį svarbiausią biurokratinio (ta blogąja prasme) darbo įgūdį - visada rasti kraštinį.
Nes čia savivaldybės nutarė metų pabaigoje šiek tiek apversti aukštyn kojom reikalą ir tuos žmones, kurie anksčiau savo trisdešimt už vaiką gaudavo per mokesčių lengvatą, paversti prašytojais ir priversti tas savivaldybes apgulti. Nes čia savivaldybės sukūrė SPISą, kuris ne tik, kad nepaveža krūvio, bet dar ir suprogramuotas taip, kad vaikus gali išmesti iš galiojimo.
Jeigu PVM lengvata šildymui būtų buvus panaikinta ir tėvai būtų susimultiplikavę su tais nebepasišildančiais už savus, tai būtų buvę galima dukart savivaldybėms velnių išrašyt.
UPD: ponas ministras galėtų pasigėrėti jį pasirinkusios į darbą partijos ponų šiandien sukurtu siūlymu atleisti nuo pajamų mokesčio keturis ir daugiau vaikų auginančius dirbančius tėvus, nes, matai, šalyje vyrauja «ydinga pašalpų praktika». Tai dabar galvoju - kas čia tuos dirbančius tėvus pašalpų prašytojais ką tik padarė?
Ingrida Šimonytė
TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Patvirtinti reikalavimai laikinojo įdarbinimo įmonėms
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 141 pakeitė Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“.
• Nutarimas papildytas 1.12 papunkčiu ir patvirtino kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašą ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašą..
• Įmonės, kurios vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos ir apie tai yra informavusios Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija), iki 2018 m. liepos 15 d. turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai šiuo nutarimu patvirtinto Kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, sąrašo ir laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties šiems kriterijams nustatymo tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą pranešimą.
• Šis nutarimas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.

VMI informuoja: dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos ir jos priedų GPM312L, GPM312U bei jų užpildymo ir pateikimo taisyklių ir deklaracijos FR0573 formos bei pažymos FR0471 formos naudojimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad VMI prie FM viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 patvirtinta Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 forma, jos priedai GPM312L, GPM312U ir jų užpildymo bei pateikimo taisyklės.
• 2018 metų FR0573 ir FR071 formas pildys ir teiks tik tos įmonės, kurios bus likviduojamos ar išregistruojamos iki 2018 vasario 28 dienos.
• VMI priėmė sprendimą ir paskelbė, kad 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais gyventojams išmokėtas A ir B klasės išmokas įmonės galės įtraukti į naująją A ir B klasės pajamų metinę deklaraciją GPM312.
• Dėl deklaracijos FR0573 formos ir pažymos FR0471 formos naudojimo
• Lietuvos įmonės (likviduojamos, reorganizuojamos, bankrutuojančios, restruktūrizuojamos), kurios mokesčių administratoriui privalėjo/privalo pateikti išmokas išmokėjusių asmenų deklaracijas už trumpesnį negu kalendoriniai metai mokestinį laikotarpį iki 2018 m. vasario 28 dienos, duomenis apie gyventojams 2018 metais išmokėtas A klasės išmokas turėjo/turi pateikti Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje ir jos FR0573A, FR0573U prieduose (toliau – deklaracijos FR0573 forma), o duomenis apie B klasės išmokas – Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formoje (toliau – pažymos FR0471 forma).
• Deklaracijos FR0573 forma ir pažymos FR0471 forma naudojamos, tikslinant 2017 metų ir ankstesnių mokestinių laikotarpių formų duomenis.
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 8 d. įsakymuose Nr. VA-10, VA-11, VA-12 ir VA-13 nustatyti atvejai, kada turi būti naudojamos deklaracijos FR0573 formos ir pažymos FR0471 formos.
• Atkreiptinas dėmesys, kad deklaruojant 2017 metų A klasės išmokas, turi būti užpildoma deklaracijos FR0573 forma, kurią mokesčių administratoriui privaloma pateikti iki 2018 m. vasario 15 dienos, o deklaruojant 2017 metų B klasės išmokas - pažymos FR0471 forma, kuri turėjo būti pateikta iki 2018 m. vasario 1 dienos.
• Daugiau informacijos rasite VMI prie FM informaciniame pranešime.

VMI informuoja: dėl gyventojų pareigos perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir sumokėti pajamų mokestį
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie tai, kad kai kuriems nuolatiniams Lietuvos gyventojams gyventojams gali atsirasti pareiga perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį, deklaruoti 2017 m. metines pajamas ir sumokėti pajamų mokestį.
• Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2018-02-19 informaciniame pranešime Nr. (18.18-31-1E)RM-5444.

VMI komentuoja: dėl nekilnojamojo turto, neišlaikyto 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, pardavimo pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), paaiškina 2017 m. gautų nekilnojamojo turto, neišlaikyto 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, pardavimo pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Raštą galima rasti čia.


VMI informuoja: dėl gyventojų pajamų ir turto deklaravimo 2018 metais
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad iki 2018 m. gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau –gyventojai) privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas.
• Kas privalo deklaruoti turtą, kokį turtą reikia deklaruoti VMI išdėsto šiame rašte.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: Lietuvoje kuriamos vienos palankiausių sąlygų investicinių fondų veiklai
Finansų ministerija viešai konsultacijai pateikė įstatymų projektus, skirtus tobulinti investicinių fondų veiklos sąlygas Lietuvoje.
• „Parengtas naujas įstatymų projektų paketas, kuris panaikins šiuo metu egzistuojančius perteklinius ribojimus investiciniams fondams. Rengiant pasiūlymus, buvo remtasi kitų Europos Sąjungos valstybių narių gerąja praktika. Tikimasi, jog tai sukurs palankiausias sąlygas Europos Sąjungoje ir suaktyvins investicinių fondų veiklą Lietuvoje“, — sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku 2017 m. atliko kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) srities teisinio reguliavimo peržiūrą ir, remiantis ja, buvo pateikti atitinkami įstatymų projektai. Tai yra viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonių, skirta alternatyvių finansavimo šaltinių plėtrai užtikrinti.
• Įstatymų projektais siūloma supaprastinti KIS valdytojų licencijavimo ir veiklos leidimų išdavimo procesus. Taip pat sudaryti galimybę neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvoje platinti užsienio alternatyviųjų KIS investicinius vienetus ar akcijas bei nustatyti tokio platinimo reikalavimus.
• Siekiama išplėsti asmenų, galinčių būti turto saugotojais ir depozitoriumais, sąrašą ir nustatyti jiems taikomus reikalavimus. Taip pat siūloma suteikti daugiau lankstumo uždarojo tipo investicinių bendrovių reguliavimui. Įstatymais bus nustatytas ir teisinis reguliavimas paskolas teikiantiems KIS.

Ūkio ministerija informuoja: turizmo nauda didėja, vertingiausi svečiai – iš Izraelio
Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,55 mln. turistų iš užsienio, t. y. 4,3 proc. daugiau nei 2016 m., rodo apgyvendinimo įstaigų statistika. Įskaitant ir vietinį turizmą bendras sektoriaus augimas pernai siekė 6,6 proc. ir šalyje apgyvendintų turistų skaičius sudarė 2,92 mln.
• „Turistų srautų iš prioritetinių rinkų augimas sugeneravo apie 20 mln. eurų daugiau pajamų vietos verslui nei ankstesniais metais. Itin svarbu tai, kad greta tradicinių rinkų didėja turistų iš Izraelio. Vidutiniškai vienas turistas iš šios šalies Lietuvoje praleidžia daugiausia nakvynių, todėl jo atnešama nauda valstybei yra didžiausia“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
• Daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė iš Baltarusijos (174,9 tūkst.). Po jos seka turistai iš Vokietijos (171,1 tūkst.), Rusijos (162,9 tūkst.), Lenkijos (154,6 tūkst.), Latvijos (148 tūkst.), Ukrainos (83,2 tūkst.), Jungtinės Karalystės (66,4 tūkst.), Estijos (61,7 tūkst.), Italijos (39,9 tūkst.). Dešimties populiariausių rinkų turistai sudaro 71 proc. visos Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos.
• Ypač sparčiu augimu išsiskyrė turistų srautas iš JAV (43 tūkst. turistų, arba 21,9 proc. daugiau nei 2016 m.) – ši šalis pirmą kartą pateko į Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų dešimtuką. Augantys rodikliai užfiksuoti ir kitose tolimosiose rinkose: turistų iš Izraelio padaugėjo 3,8 proc. (20,4 tūkst.), iš Kinijos 33,4 proc. (16,0 tūkst.), iš Japonijos 1,6 proc. (23 tūkst.).
• Vietinių turistų skaičius augo net 9,4 proc. – po Lietuvą praėjusiais metais keliavo ir bent vienai nakvynei šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1,38 mln. gyventojų.
• Iš viso 2017 m. turistai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose (neskaitant kaimo turizmo sodybų) praleido 6,7 mln. nakvynių, t. y. 5,6 proc. daugiau nei 2016 m. Vidutinė vienos viešnagės trukmė – 2,3 nakvynės. Šiame kontekste itin išsiskiria turistai iš Izraelio – jie mūsų šalyje vidutiniškai praleido net 4,7 nakvynės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija : dėl „vaiko pinigų“ gauta per 200 tūkst. prašymų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vasario mėnesio duomenimis, dėl išmokos vaikui savivaldybės jau gavo 212,5 tūkst. prašymų dėl 300 tūkst. vaikų (t.y. trijų ketvirčių visų teisę į išmoką naujai įgijusių vaikų). Iš jų jau patenkinti (išnagrinėti ir priimtas sprendimas skirti išmoką) 138,8 tūkst. prašymų dėl 190 tūkst. vaikų.
• Teisę gauti vadinamuosius „vaiko pinigus“ iš viso turi 530,8 tūkst. vaikų, iš jų 400 tūkst. šią teisę įgavo naujai. Taigi, dar tikimasi sulaukti nemažai prašymų.
• Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi papildomų priemonių, kad prašymai būtų nagrinėjami greičiau, o informacija gyventojams būtų pateikiama operatyviau. Pavyzdžiui, rekomenduota savivaldybėms kas savaitę formuoti finansinius žiniaraščius, taip lėšas dėl patenkintų prašymų galės pervesti greičiau, be to, už išmokų administravimui skirtas lėšas jos gali laikinai įsteigti naujų etatų prašymų nagrinėjimui, mokėti priemokas už didesnį darbo krūvį, už viršvalandžius, laikinai įtraukti kitų skyrių darbuotojus.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atkreipia dėmesį, kad nuo 2018 sausio 1 dienos asmenų, kurie augina vaikus, grynosios pajamos „į rankas“ dėl panaikinto papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) sumažėjo, tačiau tas sumažėjimas negalėjo būti didesnis už išmoką vaikui, kuri mokama nuo tos pačios datos. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunančių asmenų grynųjų pajamų „į rankas“ sumažėjimą kompensuoja nauja išmoka vaikams, o mažesnes pajamas gaunančių šeimų atveju – nauja išmoka vaikams gerokai viršija sumą, kurią tokios šeimos iki šiol gavo per papildomo NPD taikymą.

Valstybinė darbo inspekcija primena: įmonės turi VDI pateikti informaciją apie darbdavius, kuriems teikė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalimi, juridiniai ar fiziniai asmenys, pagal sutartis su darbdaviais atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas ar jų dalį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kasmet turi VDI teikti informaciją apie darbdavius, kuriems teikė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, atlikusių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, skaičių.
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-39 ,,Dėl Juridinių ir fizinių asmenų, pagal sutartis su darbdaviais atliekančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas ar jų dalį, informacijos teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato:
• - informacijos pateikimo terminą (informacija teikiama už kiekvienus praėjusius kalendorinius metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos);
• - informacijos pateikimo formas (atskirai juridiniams asmenims ir atskirai fiziniams asmenims).
• Informacija VDI teikiama darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikėjams patogiu būdu: paštu (Valstybinei darbo inspekcijai, Algirdo g. 19, 03607 Vilnius) arba elektroniniu paštu (dsspaslaugos@vdi.lt, jeigu pasirašoma elektroniniu parašu). Užpildytas ir vadovo pasirašytas nuskaitytas informacijos teikimo formas EXCEL arba WORD dokumentų formatais galima atsiųsti elektroniniu paštu info@vdi.lt.
• Išsamesnė informacija – VDI Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Violeta Skersienė, tel. (8 5) 213 9763; el. paštas violeta.skersiene@vdi.lt .

Sodra praneša: „Sodros“ perteklius - pirmą kartą per pastaruosius 10 metų
Sodra informuoja, kad pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet.
• Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais „Sodros“ įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų – 92,5 mln. eurų daugiau nei planuota ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.
• Išlaidos, palyginti su 2016 metais, taip pat padidėjo – 225 mln. eurų. Iš viso „Sodra“ praėjusiais metais išleido 3,742 milijardo eurų. Labiausiai – 156 mln. eurų – pernai išaugo išlaidos pensijoms, kurios pernai spalį buvo padidintos beveik 5 proc.
• Pernai iš viso „Sodra“ surinko apie 10 proc. daugiau socialinio draudimo įmokų, atitinkamai skyrė ir daugiau įvairių išmokų. Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms skirta 30,2 mln. eurų daugiau, ligos išmokoms beveik 23 mln. eurų daugiau nei 2016-aisiais. Šių socialinio draudimo išmokų sumos pernai augo maždaug dešimtadaliu.
• „Pernai apie 12 tūkst. padidėjęs dirbančiųjų skaičius ir gana ženkliai padidėjusi vidutinė alga lėmė, kad darbdaviai ir jų darbuotojai sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų.
• Tam įtakos galėjo turėti ir „vyšninių vokų“ iniciatyva, kuri paskatino darbuotojus domėtis, kokias socialines garantijas jie gauna dirbdami už mažesnę nei minimalią algą ir drąsiau derėtis dėl didesnio atlygimo, taip pat metų viduryje įsigaliojęs reikalavimas, kad už kvalifikuotą darbą būtų mokama didesnė negu minimali alga.
• Didėjant gyventojų pajamoms, didėjo socialinio draudimo įmokos. Dėl to atsirado galimybė padidinti ir pensijas. Be to, gyventojai gavo didesnes ligos, vaiko priežiūros išmokas“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Numatyta, kad šiemet „Sodros“ pajamos sieks 4,25 milijardo eurų. Šiemet „Sodra“ planuoja apdraustiesiems išmokėti kiek daugiau nei 4 milijardus eurų įvairių išmokų ir pensijų. Prognozuojama, kad metų gale pajamos viršys išlaidas 240 milijonų eurų.
• Be to, šių metų pradžioje visa dėl nesubalansuotų pajamų ir išlaidų 2009–2016 metais susidariusi „Sodros“ skola perkelta į valstybės biudžetą. Perkėlus skolą į valstybės biudžetą bus galima aiškiau matyti „Sodros“ aktualius finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius. Taip pat sumažės administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln. eurų per metus, kuriuos iki šiol skirdavo palūkanoms.
• Pernai Lietuvoje buvo apie 1,4 mln. gyventojų, mokėjusių socialinio draudimo įmokas.
• Iš visų darbdavių ir apdraustųjų bendrai mokamos 30,5 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos didžioji dalis – 25,3 proc. – skirta pensijoms, 1,4 proc. įmokų tarifas taikomas ligos socialiniam draudimui, 2,2 proc. – motinystės socialiniam draudimui, 1,4 proc. – nedarbo socialiniam draudimui.
• Didžioji dalis „Sodros“ biudžeto atiteko senatvės, netekto darbingumo (neįgalumo), našlių, našlaičių ir pensijoms. Pensijų socialinio draudimo įmokų gyventojai pernai sumokėjo 3,265 mlrd. eurų. Kitas įplaukas sudarė ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokos ir kitos pajamos.
• Praėjusių metų gruodį „Sodros“ senatvės pensijas gavo 592 tūkst. žmonių, o netekto darbingumo – 146 tūkstančiai. Tai šiek tiek mažiau nei 2016 metais. Vidutinė senatvės pensija pernai gruodį sudarė 287 eurus ir buvo beveik 32 eurais didesnė nei prieš metus. Pensininkams iš viso išmokėta 2,7 mlrd. eurų. Iš jų didžiąją dalį – 2 mlrd. eurų – sudarė senatvės pensijos.
• Preliminariais duomenimis, pernai ligos socialiniam draudimui gyventojai įmokėjo 143,1 mln. eurų, o išmokos siekė 256,4 mln. eurų ir viršijo įmokas daugiau nei 100 mln. eurų. Iš viso gyventojams per metus paskirta apie 850 tūkst. ligos išmokų susirgus. Vidutinė ligos išmoka siekė 25 eurus už dieną, o vidutinė ligos trukmė – 12,2 dienos.
• Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms skirta 286,6 mln. eurų – 24 mln. daugiau nei sumokėta motinystės socialinio draudimo įmokų. Beveik 43 tūkst. tėvų gavo vaiko priežiūros išmokas, o vidutinė išmoka siekė 375 eurus per mėnesį.
• „Jau kurį laiką stebime tendencijas, kad žmonės dažniau kreipiasi nedarbingumo pažymėjimų ir gauna išmokas. Antai nuo 2010 metų ligos išmokomis apmokėtų dienų skaičius išaugo kone dvigubai. Šiai dienai ligos ir motinystės socialiniam draudimui nustatytų įmokų nepakanka padengti visoms šios rūšies draudimo išmokoms“, – paaiškina M. Sinkevičius.
• Kitas išlaidas sudarė nedarbo socialinio draudimo išmokos, pervedimai į II pakopos pensijų fondus, palūkanos bei paskolų aptarnavimas, administravimo sąnaudos.
• „Sodros“ administravimo sąnaudos, preliminariais duomenimis, pernai siekė apie 67 mln. eurų – mažiau nei 2 proc. visų išlaidų.
• „Pernai pavyko ženkliai sumažinti pastatų eksploatavimo, komunalinių paslaugų, šildymo, elektros sąnaudas kai kuriuos teritorinius skyrius perkėlus į naujas patalpas. Bendrai prekių ir paslaugų įsigijimo sąnaudas pavyko sumažinti apie 9 proc. ir sutaupyti apie 2 mln. eurų, palyginti su 2016-aisiais.
• Vis dėlto siekdami išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, turime reaguoti į šalies darbo užmokesčio tendencijas. Pernai išlaidos darbo užmokesčiui įstaigoje padidėjo 5,8 proc., palyginti su ankstesniais metais“, – sako M. Sinkevičius.
• Pernai „Sodra“ Turto bankui perdavė tris pastatus, dar keliuose pastatuose įsikūrė kitos valstybinės įstaigos. Be to, „Sodra“ bendradarbiauja su Lietuvos darbo birža. Darbo birža „Sodrai“ suteikė patalpas Varėnoje, Palangoje, Joniškyje, Visagine. Savo ruožtu „Sodra“ suteikė patalpas Panevėžio ir Vilniaus teritoriniams darbo biržos skyriams.
Sodros“ kalendorius: pensijų ir išmokų mokėjimas vasarį
Sodra“ skelbia vasario mėnesio išmokų kalendorių.

FNTT tyrimas: žemės ūkio bendrovė kelerius metus nemokėjo mokesčių- dėl 65 tūkst. Eurų direktorius keliaus į teismą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė baudžiamąją bylą dėl mokesčių nemokėjimo. Kaltinimai dėl nesumokėtų į valstybės biudžetą beveik 65 tūkst. eurų mokesčių pareikšti vienos Panevėžio rajone veikiančios žemės ūkio bendrovės vadovui.
• Į FNTT pareigūnų akiratį patekusi Panevėžio rajone registruota žemės ūkio bendrovė užsiima grūdų auginimu ir įvairių krovinių pervežimu. Vidutinė metinė bendrovės apyvarta siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų.
• Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad ši žemės ūkio bendrovė 2013–2016 metais mokesčių administratoriui teikė deklaracijas apie mokėtinus pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų (GPM) ir pelno mokesčius, tačiau jų nesumokėjo. Skaičiuojama, kad per kelerius metus bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo 64 tūkst. 227 eurų mokesčių. Net ir po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija šios bendrovės vadovui R. G. nusiuntė priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius ir galimą baudžiamąją atsakomybę, jie nebuvo sumokėti.
• Tai ne pirmas kartas, kai minėta žemės ūkio bendrovė delsė sumokėti mokesčius. 2013 metais bendrovės vadovui taip pat buvo priminta apie tai, kad vengiama sumokėti daugiau kaip 20 tūkst. eurų mokesčių. Tąsyk tik pradėjus ikiteisminį tyrimą privalomi mokesčiai buvo sumokėti.
• Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1386052 2018-03-05 12:08 artas71
Savaitės 2018.02.26 - 2018.03.04 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS PROJEKTAS
"Verslo žinios" praneša, kad nuo šiol Vilniaus ir Klaipėdos apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (VMI) padaliniuose gyventojus konsultuos ir „Sodra“, o šių miestų „Sodros“ klientų aptarnavimo centruose dirbs ir VMI specialistai.
• Pernai pradėtas bendras gyventojų aptarnavimo tobulinimo projektas Kaune pasiteisino, teigia VMI.
• „Per du mėnesius Kauno apskrities VMI specialistas, dirbantis „Sodros“ skyriuje, aptarnavo 319 mokesčių mokėtojų, o „Sodros“ darbuotojas Kauno apskrities VMI patalpose priėmė 609 interesantus. Artėjant gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo laikotarpiui norime, kad gyventojai atsakymus į mokestinius ir socialinio draudimo klausimus gautų vienoje vietoje, o šis projektas tokią galimybę ir suteikia“, – sako Edita Glumbakienė, Vilniaus apskrities VMI viršininkė.
• Kauno apskrities VMI duomenimis, VMI specialisto paslaugos aktualiausios įvairias deklaracijas teikiantiems gyventojams. Tokių gyventojų dalis nuo bendro aptarnautų gyventojų skaičiaus sudarė beveik 60%. Kauno apskrities VMI patalpose dirbantis „Sodros“ specialistas per du mėnesius daugiausia sulaukė gyventojų, vykdančių individualią veiklą ir norinčių konsultuotis su veikla susijusių „Sodros“ mokesčių klausimais. Tokių interesantų buvo trys ketvirtadaliai.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-21 pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.
• Šiuo įsakymu pakeistos Taisyklių nuostatos turi būti taikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaruojantiems 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. mokestinio laikotarpio pajamas, taip pat iš Lietuvos 2018 m. išvykstantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaruojantiems pajamas, gautas per 2018 m. mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos.

Pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-94 pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243.
• Svarbesni pakeitimai:
• Nutarimas papildytas 28(1) punktu:
• „28(1). Perskaičiuojant proporcingai atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiui draudėjo socialinio draudimo įmokas nuo ne visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai darbuotojas ar tarnautojas nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos, motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, atsižvelgiama į atitinkamo mėnesio darbo dienas (neįskaitomos atitinkamo mėnesio švenčių dienos, šeštadieniai ir sekmadieniai).
• Pakeistas 41 punktas:
• 41. Fiziniai asmenys, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, gavę pajamų iš sporto ir (arba) atlikėjo veiklos ir (arba) pajamų pagal autorinę sutartį, tačiau nevykdantys jokios kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė patiems (už juos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip kitai draudžiamųjų asmenų kategorijai priklausantiems asmenims, ir kurie nėra priskiriami prie asmenų, išvardytų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, pasibaigus kalendoriniams metams, turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jeigu fizinio asmens, mokančio privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, per praėjusius kalendorinius metus sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir apskaičiuotų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, skaičiuojamų nuo pajamų, gautų iš sporto ir (arba) atlikėjo veiklos, ir (arba) pajamų, gautų pagal autorinę sutartį, suma yra mažesnė negu 9 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžių, fizinis asmuo, mokantis privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, iki kitų metų gegužės 1 d. turi sumokėti šios sumos ir nuo 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžių apskaičiuotos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.“

Pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 177 pakeistos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647.


VMI informuoja: atnaujinta verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2018-03-01 informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E)RM-7213 „Dėl verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo (plačiosios) atmintinės patikslinimo«.
• Atmintinė patikslinta atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo Nr. XIII-841 nuostatas.
Atmintinę galima rasti čia.

VMI komentuoja: dėl galimybės nuomoti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama užtikrinti tinkamą ir vienodą Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau - AĮ) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų taikymą ūkio subjektams, paaiškina dėl galimybės nuomoti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau - Sandėlis) ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams.
• VMI prie FM atkreipia dėmesį, kad AĮ 3 str. 4 d. bei 4 str. 1 d. nuostatos įtvirtina baigtinį Sandėlio teritorijoje leidžiamų veiklų sąrašą, t.y., leidžiama tik laikyti, gaminti, perdirbti, maišyti, taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti akcizais apmokestinamas prekes.
• Paminėtina, kad AĮ 4 str. 4 d. nuostatos nustato galimybę steigti Sandėlius kitoms, negu AĮ 4 str. 1 d. nurodytoms veikloms, kurioms keliami reikalavimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 821 „Dėl akcizų įstatymo nuostatų įgyvendinimo» (toliau - Nutarimas), kuriame nėra minima Sandėlio ar jo teritorijos dalies nuomos galimybė.
• Taip pat Sandėlio savininkui, įsteigusiam Sandėlį, ne tik yra suteikiamos teisės, nurodomos minėtose AĮ ir Nutarimo nuostatose, tačiau atsiranda ir specialiosios pareigos, būdingos tik šių Sandėlių steigėjams, kurių negalima tinkamai užtikrinti bei įgyvendinti sudarius Sandėlio ar jo teritorijos dalies nuomos sutartį su kitu ūkio subjektu.
• Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sandėlio savininkas neturi teisės nuomoti Sandėlį ar jo teritorijos dalį kitiems ūkio subjektams.
• VMI prie FM, atsižvelgdama į tai, jog paaiškėjo, kad praktikoje pasitaiko ūkio subjektų, nuomojančių Sandėlį ar jo teritorijos dalį, ragina tokius ūkio subjektus nedelsiant kreiptis į VMI prie FM, kad būtų galima rasti sprendimus, kurie pašalintų minėtus neatitikimus.

VMI informuoja: atnaujintas leidinys „Komandiruočių sąnaudos ir komandiruočių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu"
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad atnaujintas leidinys „Komandiruočių sąnaudos ir komandiruočių kompensacijų dydžiai, neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu".
• Leidinyje aiškinamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio (Komandiruočių sąnaudos) bei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio (Neapmokestinamosios pajamos) nuostatų taikymas, atsižvelgiant į kitų teisės aktų, galiojusių 2017 m. liepos 1 d., nuostatas.
Leidinį galima rasti čia.

KITOS NAUJIENOS


Finansų ministerija informuoja: Lietuva dar kartą pakilo „Standard & Poor's“ kredito reitinge
Finansų ministerija informuoja, kad Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ teigiamai įvertino Lietuvos įgyvendinamą fiskalinę politiką bei ekonominio augimo perspektyvą ir pakeitė šaliai nustatytus ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi reitingus iš A- ir A-2 į A ir A-1. Agentūros nustatyta ilgalaikio kredito reitingo perspektyva išlieka stabili.
• „Šis įvertinimas dar kartą patvirtina, kad atsakingai valdome viešuosius finansus ir vykdome efektyvią fiskalinę politiką, taip stiprindami Lietuvos patikimumą pasaulio arenoje. Būtent tai ir parodo toks teigiamas tarptautinės agentūros įvertinimas“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• „Standard & Poor’s“ suteikia Lietuvai aukštesnį reitingą, nes mato sparčią ekonomikos plėtrą ir prognozuoja augimo perspektyvas dėl kylančių atlyginimų ir teigiamos ES struktūrinių fondų įtakos. Stiprų ir subalansuotą augimą turėtų lemti palanki užsienio prekybos aplinka, vidaus vartojimo išplėtimas ir integracija į Europos Sąjungos bendrąją rinką.
• Agentūra tikisi, kad valstybės skola laipsniškai mažės ir toliau ypatingas dėmesys bus skiriamas viešųjų finansų valdymui bei glaudesnei integracijai į Europos Sąjungą.
• „Standard & Poor’s“ Lietuvos kredito reitingo perspektyvą paskutinį kartą buvo pagerinusi 2017 m. rugsėjį.

Finansų ministerija informuoja: centrinės valdžios perteklius sausį – 198,7 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2018 metų sausio mėnesio centrinės valdžios perteklius buvo 198,7 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc. prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios perteklius sausį buvo 32,2 mln. eurų arba 0,1 proc. BVP mažesnis nei 2017 m. sausio mėnesį, kai perteklius sudarė 230,9 mln. eurų (0,6 proc. BVP).
• 2018 metų centrinės valdžios pajamos sausį buvo 944,9 mln. eurų, išlaidos – 748,8 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu balansas per šių metų sausį buvo neigiamas (-2,6 mln. eurų).
• Mokesčiai sudarė 63,2 proc. sausio mėnesio centrinės valdžios pajamų, 33,3 proc. – socialinės įmokos. Per šių metų sausį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 64,7 proc., dotacijos – 12,3 proc. bei palūkanos – 7,9 proc.
• Prognozuojamas 2018 metų BVP – 43,5 mlrd. eurų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba skelbia nemokamų konsultacijų medžiagą
• Skelbiama konsultacijų medžiaga – pranešimų skaidrės (PDF formatu) į Tarnybos organizuojamą nemokamą konsultaciją apskaitos ir finansinės atskaitomybės aktualijų klausimais.
Medžiagą galima rasti čia.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba informuoja: paskelbtas Europos Komisijos 2018 m. vasario 8 d. reglamentas Nr. 2018/182
• Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba informuoja, kad paskelbtas Europos Komisijos 2018 m. vasario 8 d. reglamentas Nr. 2018/182 dėl 28 -ojo tarptautinio apskaitos standarto ir 1-ojo bei 12-ojo tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018R0182&from=EN
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018
• Reglamentus lietuvių ir anglų kalbomis galima rasti čia.

Sodra praneša: už dešimtims tūkstančių dirbančiųjų darbdaviai turėjo susimokėti didesnes socialinio draudimo įmokas
Sodra informuoja, kad eveik 60 tūkstančių šalies gyventojų nuo šių metų pradžios įgijo daugiau socialinių garantijų ir gali būti labiau užtikrinti dėl savo stažo senatvės pensijai, o taip pat ir kitų socialinio draudimo išmokų.
• Nuo metų pradžios įsigaliojo minimalios socialinio draudimo įmokos reikalavimas („grindys“) – kai darbdaviai yra įpareigoti už darbuotojus mokėti įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), net jeigu mokamas mažesnis atlyginimas. Dėl to sausio mėnesį darbdaviai primokėjo papildomų įmokų už beveik 45 tūkstančius darbuotojų.
• Nepaisant to, kad MMA nuo sausio buvo padidinta iki 400 eurų, per mėnesį dar 14 tūkstančių sumažėjo darbuotojų, kurie uždirbo mažiau nei MMA. Palyginti su 2017-ųjų gruodžiu, darbuotojų, kurių alga buvo mažesnė negu MMA, dalis susitraukė nuo 13,5 iki 12,5 procento.
• „Darbuotojų, ypač mažai uždirbančių, grupei, tai labai reikšmingi pokyčiai. Pirma, jie bus užtikrinti, kad dirbdami sukaups pilną stažą pensijai, nes norint įgyti pilnų metų stažą svarbu, kad per metus būtų sumokėta socialinio draudimo įmokų bent nuo 12 MMA.
• Iki šiol tai buvo skaudi problema, nes pastaraisiais metais kone kas ketvirtas gyventojas į pensiją išeina neturėdamas būtinojo stažo, o tai lemia ženkliai mažesnę pensiją.
• Taip pat nereikia pamiršti, kad būtent nuo socialinio draudimo įmokų dydžio priklauso ir ligos ar motinystės socialinio draudimo išmokos“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
• Preliminariais „Sodros“ duomenimis, šį sausį buvo 49 tūkstančiai atleidimo iš darbo atvejų. Tačiau tiek pat – 49 tūkstančiai – ir priėmimo į darbą atvejų.
• Palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, tiek atleidimo, tiek priėmimo atvejų yra 7 tūkstančiais daugiau, tačiau santykis – tai, kad atleidimų beveik tiek pat, kiek ir priėmimų – išliko toks pat. Tai būdinga šiam metų laikotarpiui.
• „Remiantis preliminariais sausio mėnesio duomenimis, įstatymų pasikeitimai – įvestos „grindys“ ir padidinta MMA – reikšmingos neigiamos įtakos darbo rinkoje šį mėnesį nepadarė“, – sako J. Varanauskienė.
• Šiuo metu „Sodra“ rengia išsamesnę „grindų“ poveikio analizę, kurią planuojama paskelbti kovo viduryje.


FNTT tyrimas: 10 fiktyvių įmonių panaudoję joniškiečiai padėjo nelegaliai sumažinti mokesčius, žala valstybei – per 100 tūkst. eurų
Šiaulių apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl dviejų joniškiečių, įtariama, organizavusių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemą, ir jiems padėjusio fiktyvios įmonės direktoriaus. Abu PVM grobstymo sumanytojai buvo jau ir anksčiau teisti už finansinius nusikaltimus. Dėl vieno jų šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtariant stambaus masto sukčiavimu.
• Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad organizuotos grupės nariai naudojo 8 Lietuvos ir 2 Latvijos fiktyvias įmones.
• FNTT tyrėjai išsiaiškino, kad faktiškai veiklos nevykdančių ir sandorių realiai neatlikusių uždarųjų akcinių bendrovių vardu 2014–2015 metais buvo išrašytos suklastotos PVM sąskaitos faktūros ir įvairiems ūkio subjektams neva parduoti grūdai, aliejus, polipropileno audinys ir jo maišai, transporto priemonės (lengvieji automobiliai, vilkikai, vilkikų priekabos ir autobusai). Iš viso pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras į nusikalstamos schemos sumanytojų valdomų bendrovių sąskaitas buvo pervesta daugiau kaip 600 tūkst. eurų. Vėliau šiuos pinigus organizuotos grupės nariai išgrynindavo ir grąžindavo juos pervedusiems asmenims, o tam tikrą dalį pasilikdavo sau. Tokiu būdu faktiškai neįvykusius sandorius deklaravus PVM deklaracijose ir jas pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 108 tūkst. eurų PVM.
• Į pagalbą sukčiautojai buvo pasitelkę dar 6 asmenis, kurie tapo fiktyvių įmonių direktoriais. Dauguma šių asmenų buvo teisti už įvairius nusikaltimus. FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad sukčių valdomomis įmonėmis naudojosi ūkininkai ir realią veiklą vykdančių įmonių direktoriai. Pavyzdžiui, keletas Šiaulių regiono ūkininkų savo ūkiuose užaugintą produkciją – įvairias grūdines kultūras – be apskaitos dokumentų pardavė tiesiogiai vieno iš organizuotos grupės „paslaugomis“ besinaudojusių asmenų įmonei. Tokiu būdu ūkininkai išvengė 14 tūkst. eurų mokesčių. Tačiau dar didesnės mokesčių sumos nesumokėjo grūdus be apskaitos dokumentų pardavęs ir sukčių teikiamomis paslaugomis pasinaudojęs verslininkas. Skaičiuojama, kad įtraukus į apskaitą be dokumentų įsigytus, o vėliau parduotus didelius kiekius grūdų, buvo nesumokėta apie 30 tūkst. eurų mokesčių.
• Dar vienas šio regiono verslininkas, kuris pasinaudojo sukčių paslaugomis, išvengė sumokėti apie 64 tūkst. eurų mokesčių, kai į apskaitą įtraukė duomenis apie įsigytus polipropileno maišus ir audinius, kuriuos neva pardavė jokios veiklos nevykdančiai Latvijos įmonei.
• Atliekant šį ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys apie 17 kaltinamųjų. Iš jų jau nuteisti 4 fiktyvių įmonių direktoriai, jiems skirtos įvairių dydžių baudos, 8 asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2 asmenims jau pradėtas teisminis nagrinėjimas, o likę 3 kaltinami šioje byloje.
• Ikiteisminio tyrimo metu apribota turto ieškinių užtikrinimui už 35 tūkst. eurų. Įtariamieji savo noru yra atlyginę daugiau nei 33 tūkst. eurų žalos.
• Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1386684 2018-03-12 19:07 artas71
Savaitės 2018.03.05 - 2018.03.11 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS APŽVALGA
Registrų centro duomenimis, 2017-aisiais metais beveik 73 proc. juridinių asmenų buvo įregistruoti elektroniniu būdu, o dažniausiai - net 91 proc. atvejų - šiuo būdu buvo naudotasi registruojant mažąsias bendrijas.
• Populiariausios teisinės formos steigiant juridinius asmenis pernai tradiciškai buvo uždarosios akcinės bendrovės - jų per metus įregistruota virš 6,5 tūkst., taip pat viešosios įstaigos (691), asociacijos (478) ir mažosios bendrijos (2 987). Kaip ir pastaruosius kelerius metus, anksčiau itin populiarias individualias įmones keičia mažosios bendrijos - individualių įmonių per praėjusius metus visoje šalyje įregistruota vos 255.
• Laikinosios Registrų centro direktorės Ievos Tarailienės nuomone, individualių įmonių populiarumas kritęs dėl to, kad tai - neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, vadinasi, jo savininkas už įmonės veiklą ir prievoles atsako ne tik įmonės, bet ir savo asmeniniu turtu. «Tuo metu mažosios bendrijos yra ribotos civilinės atsakomybės subjektas, joms nenustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis, todėl, tikėtina, ilgainiui ši teisinė forma visiškai pakeis individualias įmones», - sako laikinoji direktorė.
SAVAITĖS PRANEŠIMAS
• Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pratęsė terminą, iki kurio UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“ (toliau - SSC) išduotų kvalifikuotų elektroninių parašų sertifikatų savininkai turi pasikeisti sertifikatus.
• RRT informuoja, kad laikotarpis, per kurį asmenys, naudojantys SSC išduotus kvalifikuotus elektroninių parašų sertifikatus, turėtų juos pasikeisti kitų teikėjų išduodamais sertifikatais, pratęsiamas iki 2018 m. gegužės 11 d.
• Daugiau informacijos http://www.rrt.lt/lt/pranesimai-spaudai/rrt-pratese-termina-r4d8.html
SAVAITĖS KVIETIMAS
• Valstybinė darbo inspekcija kovo 26 d. 10 val. Klaipėdoje (viešbutis “Amberton”, Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda) organizuoja nemokamą seminarą įmonių atstovams „Rizikos vertinimas. Interaktyvios rizikos vertinimo priemonės OiRA demonstracija“.
• Išankstinė registracija būtina.
• Nuoroda registracijai: https://goo.gl/forms/TAYUEyE4sdYupYvb2 .
Daugiau informacijos galima rasti čia.

SAVAITĖS SKAIČIAI
Iš viso vaikų išmokai mokėti ir administruoti šiemet skirta 231,6 mln. Eur, iš kurių administravimui – 4,5 mln. Eur.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vaiko-pinigus-gavo-dar-ne-visi-prase-bet-jau-svarstoma-galimybe-juos-didinti.d?id=77378167


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
VMI primena: 2018 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas pagal naujas nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2018 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas pagal naujas nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes (mokestines vertes). Nuo 2018 m. žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr. 1P-692-(1.3 E.) «Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo», kurios galios 5 metus (2018-2022 metais).
VMI primena: pakeistos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. VA-18 pakeistos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės.
Plačiau apie pakeitimus galima paskaityti čia.
VMI primena: pakeistas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.I-1338 2 straipsnis
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) praneša, kad 2018 m. sausio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1000 (toliau – Įstatymas).
• Įstatymu pakeistas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnio 33 punktas. Jame pateikta formuluotė „strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių, savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai“ pakeista į formuluotę „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimų nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai“.
• GTDĮ pakeistas, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 12 d. priimtu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-992 pavadinimas „Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas“ pakeistas į pavadinimą „Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas“ ir visas įstatymas išdėstytas nauja redakcija.

VMI konsultuoja: dėl 2017 metais gyventojų gautų palūkanų apmokestinimo ir deklaravimo tvarkos
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2017 metais gyventojų gautos palūkanos.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
VMI informuoja: pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad viršininko 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-21 buvo pakeistos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų formų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei patikslinimo taisyklių patvirtinimo«. Pakeistos Taisyklių nuostatos aktualios galutinai iš L2000ietuvos išvykstantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, deklaruojantiems laikotarpio nuo š. m. sausio 1 d. iki galutinio išvykimo dienos gautas pajamas.
VMI informuoja: atnaujinta verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė 2018-03-01 informacinį pranešimą Nr. (32.42-31-1E)RM-7213 „Dėl verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo (plačiosios) atmintinės patikslinimo».Atmintinė patikslinta atsižvelgiant į nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymo Nr. XIII-841 nuostatas.
• Atmintinė patalpinta VMI prie FM interneto svetainėje:
http://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.16.2.4


KITOS NAUJIENOS


Europos Komisijos įvertinimas Lietuvai: pažanga mokesčių srityje ir atsakinga fiskalinė politika
Kovo 7 dieną Europos Komisija (toliau – EK) pristatė šalių ataskaitas. Joje EK pateikė vertinimą apie tai, kaip šalys įgyvendina joms 2017 m. skirtas ES Tarybos rekomendacijas.
• EK vertinimu, Lietuvoje makroekonominių disbalansų nenustatyta. Pasinaudodama palankiomis ekonominėmis sąlygomis Lietuva vykdo esmines reformas darbo rinkos ir pensijų srityje. Šalyje stiprinama socialinė apsauga ir reformuojama švietimo sistema, taip pat vykdoma tvari fiskalinė politika. Jau antrus metus iš eilės formuojamas perteklinis biudžetas, valdžios sektoriaus skola išlieka žema.
• EK nuomone, Lietuva, įgyvendindama 2017 m. skirtas ES Tarybos rekomendacijas, padarė tam tikrą pažangą. Siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, buvo padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip pat išplėsta mokesčių bazė – padidinti akcizai tabakui ir dyzelinui, panaikintos lengvatos angliai, koksui ir lignitui, įvestas brangaus nekilnojamo turto progresinis apmokestinimas. Taip pat pagerintas mokestinių prievolių vykdymas, o PVM surinkimo atotrūkis sumažėjo nuo 28% iki 26%. Įvesta išmanioji mokesčių administravimo (i.MAS) sistema, taip pat nauja programa kovai su agresyviu mokesčių planavimu.
• „Teigiamai įvertintas šalies progresas mokesčių srityje rodo, jog Lietuva eina teisinga linkme siekiant mažinti socialinę nelygybę ir prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo. Žinoma, tenka susidurti ir su iššūkiais. Juos sprendžiame ir siekiame efektyviai valdyti Lietuvos viešuosius finansus“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Lietuvai rekomenduojama toliau didinti investicijas ir darbo našumą, stiprinti socialinę apsaugą ir švietimo sistemą. Anot EK, šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės yra efektyvios, tačiau iššūkių šioje srityje vis dar išlieka.
• EK vertinimu, Lietuvoje buvo sukurta patraukli ir dinamiška ekosistema startuoliams, o rizikos kapitalo investicijos sparčiai auga. Fiskalinė ir vidutinės trukmės biudžeto planavimo sistema toliau tobulinama. Taip pat Lietuvoje vis daugiau naudojamasi Europos strateginių investicijų fondu.
Europos Komisijos ataskaitą galima rasti čia.

Finansų ministerija informuoja: ECOFIN diskusijos dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos bei skaidrumo didinimo mokesčių srityje
Kovo 12-13 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose.
• Euro grupėje bus tęsiamos diskusijos dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimo rengiantis kovo 22-23 d. vyksiančiai Europos vadovų tarybai. Finansų ministrai aptars klausimus dėl Bankų sąjungos užbaigimo, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reformos ir Fiskalinių taisyklių supaprastinimo. Posėdyje taip pat bus aptariama Graikijos finansinės paramos programos įgyvendinimo pažanga ir tolesni žingsniai siekiant jos užbaigimo š. m. rugpjūčio mėn.
• ES šalių finansų ministrai sieks politinio susitarimo dėl Europos Komisijos (EK) pasiūlymo dėl privalomų informacijos mainų apie tarpvalstybinius sandorius. Juo siekiama efektyviau kovoti su mokesčių vengimu ir didinti skaidrumą mokesčių srityje.
• ECOFIN posėdyje taip pat bus diskutuojama dėl bankų sektoriaus riziką mažinančių priemonių teisinio paketo priėmimo. Jis reikalingas siekiant spartesnio Bankų Sąjungos užbaigimo.
• Taip pat posėdyje EK pristatys 2018 m. šalių ataskaitas, bus apsikeista nuomonėmis dėl šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo.

IFIAR skelbia 2017 m. tikrinimų rezultatų apžvalgą
Tarptautinis nepriklausomų audito priežiūros organizacijų forumas (IFIAR) 2018 m. kovo 8 dieną paskelbė 2017 m. atliktų tikrinimų rezultatų apžvalgą, kurioje apibendrinta viešojo intereso įmonių, tarp jų ir svarbių finansų institucijų, audito bei audito įmonių kokybės kontrolės sistemos tikrinimų, atliktų 42 IFIAR narių audito priežiūros institucijų, rezultatai.
• Apžvalgoje aptariami audito įmonių, kurios priklauso šešiems didžiausiems audito įmonių tinklams (BDO International Limited, Deloitte Touche Tohmatsu Limited, Ernst & Young Global Limited, Grant Thornton International Limited, KPMG International Cooperative ir PricewaterhouseCoopers International Limited), atliktų auditų tikrinimų metu nustatyti trūkumai. 2017 m. apžvalgos duomenimis, 40 procentų tikrintų auditų turėjo trūkumų (IFIAR pastebi trūkumų mažėjimo tendenciją: 2016 m. apžvalgos duomenis, 42 procentai tikrintų auditų turėjo trūkumų, 2014 m. tokių buvo 47 procentai).
• IFIAR nurodo, kad apžvalgos rezultatai neįvertina tikslios audito įmonių pažangos gerinant audito kokybę. Siekiant išsamiai įvertinti audito kokybę reikia vertinti įvairius rodiklius, be to, ir kiekybinę informaciją apie nustatytus ir praneštus trūkumus tikrinimų metu. Vis dėlto didelis nustatytų trūkumų procentas rodo, kad reikia dar tobulėti. Tuo tikslu IFIAR Pasaulinė audito kokybės darbo grupė (Global Audit Quality Working Group) 2015 m. šešiems didžiausiems audito įmonių tinklams nustatė tikslą – iki 2019 m. nekokybiškai atliktų auditų skaičių sumažinti 25 procentais – iki 29 procentų ar dar daugiau.
• Nors atskirų audito užduočių nustatytų trūkumų pasikartojimas apskritai mažėja, tačiau skirtingose teisės sistemose pažanga nėra vienoda. Be to, nėra nustatyta aiškios kokybės kontrolės sistemos trūkumų tendencijos. Pastarieji rezultatai patvirtino IFIAR požiūrį, kad pasauliniai audito įmonių tinklai turi dėti didesnes pastangas, kad stiprintų kokybės kontrolės sistemas ir nuosekliai skatintų aukštą audito kokybę visame pasaulyje.

VMI skelbia „Mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo“ tyrimo rezultatus
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), informuoja, kad 2017 metų pabaigoje VMI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai« atliko „Mokesčių mokėtojų są2000moningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo» tyrimą. Tyrimas atliekamas ne pirmą kartą –nuo 2010 metų tai jau 5 kartas, kai VMI užsakymu atliktas mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimas. Tyrimo medžiaga, rezultatai ir išvados skelbiami VMI svetainėje.
• Tyrimo metu buvo apklaustos reprezentatyvios fizinių asmenų, juridinių asmenų bei VMI darbuotojų, tiesiogiai atliekančių mokesčių mokėtojų patikrinimus, imtys.
• Kaip matyti iš tyrimo rezultatų, mažėja teigiančių, jog jie ar jų aplinkos žmonės dirba nelegaliai. Taip pat didėja dalis gyventojų, teigiančių, kad jie ar jų artimieji gauna tik oficialiai apskaitytą darbo užmokestį. Tačiau vis dar išlieka ženkli gyventojų nuostata, pateisinanti pajamų slėpimą bei mokesčių nemokėjimą. Kai tuo tarpu didesnė verslo atstovų dalis visiškai nepateisina mokesčių slėpimo ir jų nemokėjimo.
• Visos apklaustųjų grupės sutaria, kad „šešėlis" linkęs mažėti – visos grupės nurodė, kad 2016 metais šešėlinė ekonomika Lietuvoje buvo kiek didesnė nei 2017 metais. Apibendrintas rodiklis rodo, kad per metus šešėlinė ekonomika traukėsi 2,1 procentinio punkto.
• Apibendrintais tyrimo duomenimis šešėlinės ekonomikos mastas 2017–aisiais sudarė 25,5 proc.

Sodra praneša: didesnių algų geografinės ribos plečiasi
Sodra informuoja, kad metų pabaiga atnešė teigiamų permainų į dirbančiųjų atlyginimo lapelius. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinės darbuotojų pajamos, pagal kurias apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, buvo 8,6 proc. didesnės negu prieš metus.
• Dažniau atlyginimai didėjo tiems, kurių algos prieš metus buvo labai mažos – neviršijo minimalios mėnesio algos (MMA). Kas antro iš jų pajamos per metus padidėjo daugiau nei 10 proc., o maždaug kas trečio mažų pajamų gavėjo pajamos, „Sodros“ duomenimis, turėjo padidėti ne mažiau kaip 100 eurų.
• „Tokių darbuotojų daugiausia rastume didmiesčiuose, didžiausiuose prekybos centruose, didžiausiose šalies ligoninėse, laikinojo įdarbinimo įmonėse. Jų alga dažniausiai padidėjo po to, kai žmogus pakeitė pareigas arba darbo vietą. Akivaizdu, kad didėjant įtampai darbo rinkoje, didėja ir darbuotojų galia derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio“,– teigia „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
• Nors MMA didinimas, skaičiuojant ketvirto ketvirčio metinį pokytį, įtakos neturėjo, mažų pajamų augimas nesiliovė. Darbuotojų, kurių alga neviršija MMA, liko gerokai mažiau – jų dalis sumažėjo nuo 23,6 proc. metų pradžioje iki 16,3 proc. metų pabaigoje.
• „Tam įtakos galėjo turėti ir instituciniai veiksniai – „vyšninio voko“ iniciatyva, kai mažiau negu MMA uždirbantiems darbuotojams buvo išsiųsta asmeninė informacija apie mažų socialinio draudimo įmokų įtaką būsimoms socialinėms garantijoms, minimalaus darbo užmokesčio kvalifikuotiems darbuotojams nustatymas – ir, žinoma, ekonomikos augimo nulemta bendra įtampa darbo rinkoje, kai darbo jėgos paklausa viršija tinkamos kokybės pasiūlą“,– sako J. Varanauskienė.
• Nuo liepos įsigaliojus reikalavimui, kad už kvalifikuotą darbą būtų mokama didesnė negu MMA alga, mažai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų algų lapeliuose turėjo atsirasti teigiamų pokyčių.
• „Sodros“ duomenimis, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių vadovų, kurių pajamos neviršijo MMA, dalis nuo metų pradžios sumažėjo nuo 23 iki 19 proc., specialistų, inžinierių, technikų – nuo 12 iki 9 proc., pardavėjų, tarnautojų, paslaugų sektoriaus darbuotojų – nuo 26 iki 19 proc., kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų – nuo 17 iki 11 proc. Tuo tarpu nekvalifikuotų darbininkų, uždirbančių ne daugiau negu MMA dalis, nors taip pat mažėjo – nuo 38 iki 33 proc., – išliko didžiausia.
• Istoriškai didžiausias pajamas uždirba Vilniaus apskrities gyventojai. Čia pajamos ir toliau sparčiai didėja. Vidutinės asmens pajamos, pagal kurias apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, Vilniaus apskrityje per metus padidėjo nuo 882 iki 957 Eur (8,5 proc. arba 75 Eur).
• Nors likusioje Lietuvos dalyje vidutinės pajamos buvo ir liko mažesnės (737 Eur 2016 m. pabaigoje ir 798 Eur 2017 metų pabaigoje), metinis augimo tempas buvo gana panašus (8,3 proc., arba 61 Eur).
• Be kitų priežasčių pajamų didėjimo „užkratą“ į regionus galėjo atnešti Vilniaus darbdaviai. Kitų apskričių gyventojų, dirbančių Vilniuje registruotiems darbdaviams dalis svyruoja nuo 14 proc, labiau geografiškai nutolusiose apskrityse iki 25 proc. kaimyninėse.
• „Daugiausia kitų apskričių gyventojai dirba Vilniuje registruotų darbdavių įmonėse – prekybos centruose, geležinkelyje, pašte – tačiau realiai darbo vieta yra jų gyvenamoje vietovėje. Tikėtina, kad tokių darbdavių sprendimai didinti atlyginimus įmonėje neaplenkia ir nutolusiose vietovėse dirbančių darbuotojų.
• Vilniaus kaimynystėje esančių apskričių gyventojai dažnai važinėja dirbti į Vilnių. Šių darbuotojų pajamos turėtų didėti panašiai kaip ir Vilniuje gyvenančių bendradarbių. Taip Vilniaus tendencijos perkeliamos ir į kitų regionų gyventojų pajamų statistiką. Vadinasi, vietos darbdaviams, ypač tose vietovėse, kuriose juntamas ekonominis augimas ir kurios nėra labai nutolusios nuo Vilniaus, tenka sunkiau konkuruoti dėl vietinės darbo jėgos su Vilniaus darbdaviais“, – sako J. Varanauskienė.
• Mažesnių Vilniaus kaimynystėje esančių apskričių (Utenos, Alytaus) vietos darbdavių mokamų algų metinis pokytis gerokai nusileidžia Vilniaus darbdavių vietos gyventojams mokamų algų augimui.

FNTT praneša: per itin trumpą laiką baigtas tyrimas dėl įtarimų sukėlusio Panevėžio bendrovės bankroto
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo bankroto ir sukčiavimo būdu pasisavinto didelės vertės turto. Kaltinimai pareikšti 3 panevėžiečiams bei juridiniam asmeniui – Panevėžyje registruotai uždarajai akcinei bendrovei. Įtariama, kad dėl galimai bendrininkų grupėje veikusių kaltinamųjų veiksmų pirkėjų pamėgta konditerijos bendrovė buvo priversta bankrutuoti, jos akcininkams padaryta didelė turtinė žala.
• Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybų pareigūnai, pernai atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl trijų panevėžiečių bankroto administratorių galimo piktnaudžiavimo, susidomėjo ir vienos žinomos Panevėžio bendrovės bankroto aplinkybėmis.
• Įtariant, kad sėkmingai dirbanti konditerijos gamyba užsiimanti bendrovė galimai tyčia buvo priversta bankrutuoti, pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.
• Kaltinimai šioje byloje pareikšti dviejų bendrovių direktorėms – R. D. ir I. L., bankroto administratoriui J. G. bei I. L. vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei.
• Įtariama, kad J. G., turėdamas nedidelę dalį konditerijos gamyba užsiimančios Panevėžio bendrovės akcijų, praėjusių metų sausį nurodė savo bendrininkei R. D., paskirtai minėtos įmonės direktore, pasirašyti Hipotekos sutartį su I. L. vadovaujama UAB bei su viena bankrutuojančia UAB. Pastarajai, kaip bankroto administratorius, atstovavo pats J. G. Pagal šią sutartį konditerijos bendrovė tapo laiduotoja dėl J. G. atstovaujamos bankrutuojančios bendrovės turtinės prievolės (480 tūkst. eurų dydžio) I. L. atstovaujamai bendrovei įvykdymo, įkeičiant konditerijos įmonei priklausančias gamybos-prekybos patalpas Panevėžio centre.
• Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad buvo surašytas neįvykusio konditerijos bendrovės valdybos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad akcininkų dauguma pritaria bendrovės pastato įkeitimui dėl laidavimo ir šie dokumentai pateikti notarei, kuri 2017 metų sausį sudarė Hipotekos sutartį.
• Jau po mėnesio I. L. kreipėsi į antstolį dėl 480 tūkst. eurų priverstinio išieškojimo iš konditerijos bendrovės, o pastarosios direktorės R. D. prašymu pernai kovą Panevėžio apygardos teismas iškėlė jos vadovaujamai įmonei bankroto bylą.
• Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ši Hipotekos sutartis galimai nulėmė tyčinį nusikalstamą konditerijos bendrovės bankrotą ir atvėrė kaltinamiesiems galimybę pasisavinti 161 tūkst. eurų vertės patalpas, priklausančias šiai įmonei. Dėl bankroto darbo neteko konditerijos bendrovės darbuotojai.
• Pasak prokuroro A. Amparavičiaus, šis sudėtingas ikiteisminis tyrimas per palyginti trumpą laiką – 10 mėnesių, buvo atliktas bendradarbiaujant trijų teisėsaugos institucijų – prokuratūros, FNTT bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnams.
• Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

FNTT praneša: Gariūnų prekiautojų byla keliauja į teismą: atskleista, kaip judėjo šimtai tūkstančių grynųjų
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) praneša, kad kiniškomis prekėmis Lietuvoje prekiaujantys asmenys klastojo pirkimo-pardavimo dokumentus, naudojo tarpininkus, o oficialiai fiksuotos prekių kainos nuo realių skirdavosi iki dešimt kartų, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) baigtas ikiteisminis tyrimas.
• Keliolika asmenų, valdžiusių Vilniuje registruotas bendroves, ir keliasdešimt pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų organizavo ir vykdė įvairių ne maisto prekių iš Kinijos prekybą Lietuvoje porą metų, nustatė FNTT pareigūnai.
• Prekybą Gariūnuose vykdantys asmenys prekes Kinijoje užsisakydavo arba patys, arba per Lietuvoje registruotas bendroves. Dalis sumos už perkamas prekes tiekėjams buvo pervedama oficialiai, dalis – neoficialiai, pasinaudojant tarpininkais, čia sukosi milijoninė apyvarta.
• FNTT atskleidė, kad įvairių sudėčių bendrininkų grupės valdomos ir naudojamos bendrovės prekes parduodavo pagal verslo liudijimus dirbantiems fiziniams asmenimis. Bendrovių buhalterijoje buvo fiksuojamos ir sumažintos prekių kainos, ir gautos pardavimo pajamos. Pagal verslo liudijimus prekybą vykdę asmenys naudojo šiuos suklastotus dokumentus ir prekes parduodavo Gariūnų turgavietėje. Prekeiviai savo apskaitoje fiksavo tik dalį gautų pajamų – taip jie elgdavosi todėl, kad jų metinė pardavimo apyvarta nepasiektų ribos, kuomet reikia registruotis PVM mokėtoju.
• Prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentuose buvo nurodomos sumažintos prekių kainos. Nelygu prekė, skirtumas tarp realios ir fiksuotos svyravo iki 15 kartų. Tai atskleista po juodraštinių prekeivių užrašų analizės, parodymų, Muitinės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadų.
• Taigi, dviejų bendrovių bei pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų apskaitose buvo oficialiai užfiksuota tik dalis realiai prekybos metu gautų pajamų. Dėl apskaitose neužfiksuotos realiai gautų pajamų dalies buvo neteisėtai sumažinti minėtų įmonių mokėtini PVM ir pelno mokesčio dydžiai, taip pat pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų valstybei mokėtinų pajamų ir kitų mokesčių dydžiai. Tyrimo duomenimis, per kelerius metus dvi minėtos bendrovės ir prekeiviai nesumokėjo per 120 tūkst. eurų mokesčių. Dalį šios sumos – beveik 96 tūkst. eurų – prekeiviai ir viena bendrovė atlygino.
• Į teismą siunčiama trijų fizinių asmenų ir vieno juridinio asmens (antrasis juridinis asmuo bankrutavo) byla dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.
• „Šiame tyrime atskleista šešėlinė rinka, kurios tikslas – išvengiant mokesčių sumažinti prekės kainą. Tokių bylų FNTT per pastaruosius kelerius metus teismui perdavė keliasdešimt, ši – viena paskutiniųjų. Baigti tyrimai, susiję su prekyba Gariūnų turguje rodo, kad buvo nuslėpti šimtai tūkstančiai eurų mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti įmonės ir asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus“, – sako FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Dainius Baršauskas.
• Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

FNTT praneša: transporto sektoriui – VMI, FNTT ir VDI dėmesys
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (toliau - VDI) pradėjo vykdyti transporto sektoriaus įmonių patikrinimus, kuriuos paskatino institucijų įžvalgos ir vykdytų kontrolės veiksmų rezultatai, o taip pat ir institucijas pasiekę šio sektoriaus darbuotojų skundai. Kontrolės veiksmams atrinkta per 30 rizikingų įmonių visoje Lietuvoje, juos planuojama atlikti per pirmąjį šių metų pusmetį.
• „Remiantis mūsų atliekama analize, patikrų metu nustatytais faktais ir iš kitų šaltinių gaunama informacija, krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais veiklą vykdančiose įmonėse nustatyta mokesčių įstatymų ir Darbo kodekso pažeidimų rizika“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas piktnaudžiavimams, susijusiems su galimu pajamų neapskaitymu bei mokesčių vengimu, darbuotojų teisių pažeidimu, galimai apgaulingu apskaitos tvarkymu, pvz., apskaitant tikrovės neatitinkančias kuro sąnaudas ar išmokas darbuotojams.
• VMI pažymi, jog inicijuojamų tikrinimų tikslas nėra sankcijų ir baudų taikymas. Tikslas - padėti sąžiningam verslui užtikrinti lygios konkurencijos sąlygas bei siųsti aiškią žinutę nesąžiningiems verslininkams, kad mokesčių vengimas ir darbuotojų teisių pažeidimas nebus toleruojamas, todėl, būtų išmintinga patiems tų piktnaudžiavimų atsisakyti.
• „Šiuo metu atliekami mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmai jau patvirtina minėtų įžvalgų pagrįstumą“, - atkreipia dėmesį A. Klerauskas. „Vienu atveju įtarimų sukėlė žemos transporto priemonių pardavimo susijusiems asmenims į trečiąsias šalis kainos, todėl į pagalbą pasitelkėme savo kolegas užsienyje ir patikrinimas bus tęsiamas bendromis pajėgomis, kitu – įtariame, kad buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos.“
• Transporto sektoriaus įmonėse VMI atliktų kontrolės veiksmų metu praėjusiais metais buvo nustatyta apie 3 mln. eurų papildomai į mūsų šalies biudžetą mokėtinų mokesčių.
• FNTT direktoriaus Antonio Mikulskio teigimu, transporto sektoriuje FNTT atskleidžiami nusikaltimai dažniausiai susiję su pelno ir kitų mokesčių slėpimu ir vengimu, kuomet teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą, apgaulingai tvarkoma buhalterija ir klastojami dokumentai. FNTT atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl krovinius pervežančių bendrovių, kurios galimai mokėjo atlyginimus vokeliuose - įtariama, kad darbuotojams prie nustatyto atlyginimo buvo mokami neapskaityti priedai grynaisiais pinigais.
• VMI yra įsigijusi techninę įrangą, kuri leidžia „nuskaityti“ ir analizuoti automobiliuose įrengtų tachografų duomenis, tokiu būdu aptinkant galimai neapskaitytus krovinių pervežimus. Patikrų metų bus panaudojamos ir šalies pasienyje įrengtos Numerių atpažinimo sistemos galimybės, siekiant nustatyti, ar automobilių sienos kirtimo faktai atitinka įmonių buhalterinėje apskaitoje nurodomus krovinių pervežimus už atlygį. Nustačius nusikalstamų veikų, už kurias atsakomybė yra numatyta Baudžiamajame kodekse, požymius, nedelsiant bus pasitelkiami partneriai iš FNTT, tuo tarpu kolegos iš VDI didžiausią dėmesį skirs dirbančiųjų teisių apsaugai.
• „Ne vienerių metų patirtis parodė, kad bendri, su kitomis institucijomis organizuojami patikrinimai leidžia į rinkoje įsišaknijusias problemas pažvelgti kompleksiškiau. Kalbant apie transporto sektorių, per praėjusius metus gavome daugiau pranešimų nei 2016 m. apie galimus pažeidimus šio sektoriaus įmonėse. Taip pat daugėja ir iš transporto sektoriaus darbuotojų gaunamų prašymų nagrinėti darbo ginčus, o ypač tokių prašymų skaičius augo iš užsienio šalių gyventojų“, – pastebi LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
• J.Gricius išskiria, kad šių bendrų inspektavimų metu įmonėse bus tikrinama ar tinkamai nustatomas darbo laiko ir poilsio režimas, ar nemokamos atostogos suteikiamos Darbo kodekse nustatytais pagrindais, ypatingas dėmesys bus skiriamas asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarkos pažeidimų nustatymui.
• VMI pažymi, jog, siekiant mažinti mokesčių vengimo mastą transporto sektoriuje, per 2017 m. VMI atliko apie 900 kontrolės veiksmų, o už nustatytus pažeidimus surašyta apie 130 administracinių nusižengimų protokolų. Daugiausia pažeidimų užfiksuota rengiant ataskaitas, teikiant deklaracijas, dėl kasos taisyklių nesilaikymo, dėl netinkamai vykdomos ar visai nevykdomos buhalterinės apskaitos bei mokesčių mokėtojų registrui nepateiktų duomenų.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas






www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1387244 2018-03-19 11:42 artas71
Savaitės 2018.03.12 - 2018.03.18 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS SKELBIMAS
• Vilniuje 2018 m. balandžio 3 dieną, Karolinos konferencijų centre, vyks seminaras su auditoriumi Artūru Kapitanovu, tema:
«Metinės Pelno mokesčio deklaracijos ir finansinių ataskaitų rengimo rekomendacijos».
• Seminaro kaina:
• - Asociacijos nariams - 12 EUR;
• - ne Asociacijos nariams - 45 EUR.
• Registracijos pabaiga - kovo 31 diena.
• Registracija patvirtinama ir dalyvavimas galimas tik gavus apmokėjimą.
• Apmokėti:
• Bankas: EVP International UAB,
• Banko sąsk.: LT613500010001845330
• Gavėjas: Nacionalinė Buhalterių Asociacija
Smulkesnė informacija ir registracijos forma čia.

SAVAITĖS CITATA

Net kava taip gerai neprabudina iš ryto kaip laiškas iš Sodros su antrašte «Informacija apie draudėjo (UAB »XX«, draudėjo kodas 123) nepateiktą SAM pranešimą už ataskaitinį laikotarpį». O jame:
• «Informuojame, kad Jums iš naujo perskaičiuota už 2018 m. sausio (‼️) papildoma VSD įmokų suma . Mokėtina suma 0.00 Eur. Detalesnę informaciją apie apdraustiesiems papildomai priskaičiuotas įmokas galite rasti EDAS portalo suvestinių skiltyje, suformavę 44 suvestinę».

https://www.facebook.com/groups/1698021227126365/?fref=nf

SAVAITĖS CITATA-2
• Valstiečių lyderi Ramūnai Karbauski, Vyriausybės vadove Sauliau Skverneli, ministre Linai Kukuraiti,
• Jums nepatinka laisvi žmonės, bet jums patinka baudžiauninkai. Dėl to jūs padidinote mokesčius kiekvienai šeimai, kuri turi vaikų. Mainais pažadėjote duoti tą pačią sumą (30 eurų per mėnesį), jei jums nusilenks ir paprašys tų pinigų iš valdžios.
• Jūs privertėte kiekvieną šeimą atlikti biurokratinį veiksmą, kurio niekam nereikėjo.
• Jūs privertėte laukti vaiko pinigų, kurie visus pasiekdavo iš karto.
• Jūs privertėte savivaldybes dirbti darbus, kurie primena šieno ravėjimą. Pavyzdžiui Vilniuje vien šitam jūsų biurokratizmui dirba papildomai 65 darbuotojai. Dirba ir vakarais bei šeštadieniais. Kviečiu ryt jums patogiu laiku ateiti į Socialinių išmokų skyrių, Kauno g 3 ir pažiūrėti kokias nesąmones padarėte.
• Jūs tyliai kamputyje šypsotės, kai jūsų partijos narys Tomas Tomilinas įžūliai meluoja apie kažkokius neva ministerijos savivaldybei skirtus milijonus.
• Jūs piktybiškumu kaltinate žmones, kurie vakarais ir šeštadieniais negali būti su savo vaikais, nes yra priversti vykdyti jūsų absurdiškus įgeidžius.
• Jūs ieškote kaltų žiūrėdami į kitus, kai reiktų žiūrėti į veidrodį.
• Tad gal jūs padarykite dabar tai, ką turi padaryti garbingi ir profesionalūs žmonės – panaikinkite savo kvailus sprendimus, kad visi vaiko pinigus gautų kaip, kaip gaudavo – be jokių prašymų ir biurokratijų.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius


SAVAITĖS SKAIČIUS


• VMI žada, kad šiemet 1,3 mln. gyventojų pajamas deklaruos vieno mygtuko paspaudimu.
VMI informuoja, kad 1,8 mln. šalies gyventojų Elektroninio deklaravimo sistemoje (deklaravimas.vmi.lt) jau suformuotos preliminariosios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos. Visiškai užpildytos deklaracijos, kurias belieka tik pateikti, šiemet paruoštos 1,3 mln. gyventojų.
• „Daugumai gyventojų pajamų ir turto deklaravimas už 2017 neturėtų sukelti įtampos, nes deklaracijos tvarka ir forma, lyginant su praėjusiais metais, nesikeičia, o deklaravimo naujovės aktualios palyginti nedidelei daliai žmonių. Deklaravimo startas šiemet taip pat skelbiamas anksčiau, tad iki deklaracijų teikimo termino pabaigos - gegužės 2 d., bus ir kiek daugiau laiko«, - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, pažymėdama, jog įvertinus dalies gyventojų poreikį kasmet deklaraciją pateikti atvykus į VMI - padidino konsultantų pajėgas sostinėje, o deklaravimo laikotarpiu visuose VMI padaliniuose įtvirtino taisyklę: konsultantai dirba tol, kol aptarnaujamas paskutinis mokesčių mokėtojas.
• VMI informuoja, jog praėjusiais metais 318 tūkst. gyventojų deklaravo 128,5 mln. eurų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio. VMI 731 tūkst. gyventojų grąžino 95,5 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio permokos. Pernai daugiau nei 534 tūkst. gyventojų paramai skyrė per 17 mln. eurų, iš jų 0,9 mln. eurų politinėms partijoms.
• Iš 704 tūkst. gyventojų, kurie privalėjo pateikti deklaracijas, apie 80 proc. tai padarė laiku. VMI dėkoja jiems už tai. Savo pareigas laiku vykdantys gyventojai sutaupo biudžeto lėšas, kasmet skiriamas siųsti laiškams, priminimams bei kitoms administracinėms procedūroms.
• VMI primena, jog pajamų deklaracijas, kaip ir kasmet, privalo pateikti gyventojai, kurie pernai vykdė individualią veiklą ar gavo pajamų, nuo kurių būtina sumokėti mokesčius, taip pat individualių įmonių, ūkinių bendrijų, mažųjų bendrijų savininkai bei gyventojai, kuriems, buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamasis pajamų dydis ir dėl to privalu sumokėti dalį gyventojų pajamų mokesčio arba susigrąžinti šį mokestį. VMI skaičiavimu, dėl NPD taikymo šiais metais turi deklaruoti apie 253 tūkst. gyventojų. Lengvatomis gali pasinaudoti asmenys, kurie praėjusiais metais mokėjo įmokas už iki 2008 m. gruodžio 31 dienos paimtą būsto kreditą, už sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, III pakopos pensijų fondų įmokas ar pirmas studijas aukštojoje mokykloje.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistos Gyventojų, privalančių deklaruoti turtą, vardinių sąrašų deklaracijos FR0002 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. VA-25, pakeistos Gyventojų, privalančių deklaruoti turtą, vardinių sąrašų deklaracijos FR0002 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-128.
• Svarbesnis pakeitimas: taisyklių priedas „Turto deklaravimo pareigybių (priežasčių) kodų sąrašas“ išdėstytas nauja redakcija.

Pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-94 pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243.
• Svarbesnis pakeitimas - 12-SD reiks teikti nevėliau kaip kitą darbo dieną kai išleido atostogų, kai sugrįžo iš pravaikštų, o jeigu nesugrįžo - 12-SD teikiama 1-ą darbo dieną už praėjusio mėnesio nedraudiminį laikotarpį.
• 40. Draudėjas 12-SD pranešimą privalo pateikti Fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių Taisyklių 39.1–39.6, 39.10 papunkčiuose nustatytų atvejų atsiradimo ir nuo šių Taisyklių 39.7–39.9, 39.11 papunkčiuose nustatytų atvejų pasibaigimo dienos.
• Jeigu šių Taisyklių 39.7–39.9, 39.11 papunkčiuose numatytais atvejais pasibaigus kalendoriniam mėnesiui nedraudžiamasis laikotarpis, prasidėjęs tą praėjusį kalendorinį mėnesį ar anksčiau, dar nėra pasibaigęs, informacija apie apdraustojo nedraudžiamuosius laikotarpius per pasibaigusį mėnesį turi būti pateikta ne vėliau kaip kito kalendorinio mėnesio pirmą darbo dieną, užpildant 12-SD pranešimą.


VMI informuoja: nauja redakcija išdėstytas GPM įstatymo 27 straipsnio 2 ir 4 dalių komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2018-03-09 raštu buvo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 2 ir 4 dalių komentaras.
Atnaujintą komentarą rasite čia.
• VMI pagaliau GPMĮ 27 str. komentare įrašė, kad nuokrypiai nuo standartinio darbo užmokesčio (priedai, metinės premijos) įtakoja NPD ir kad tai nėra įmonių buhalterių klaida dėl darbuotojo skolos biudžetui, nes dėl vienkartinės išmokos perskaičiuoti MNPD, pateikti deklaraciją ir sumokėti GPM yra GYVENTOJO PRIEVOLĖ, ir tokios yra GPM įstatymo nuostatos.
• 7. Nuolatiniam Lietuvos gyventojui 2018 m. išmokamam 600 Eur mėnesio darbo užmokesčiui buvo taikomas 280 Eur mėnesio NPD. Sausio – lapkričio mėnesiais išmokėtai 6 600 Eur darbo užmokesčio sumai pritaikytas 3 080 Eur NPD. Gruodžio mėnesį šiam gyventojui išmokami 600 Eur darbo užmokestis ir 1 000 Eur vienkartinė išmoka, NPD netaikomas (lygus nuliui), nes bendra išmokama suma yra didesnė nei 1 160 Eur. Metinis NPD, įvertinus visas metines pajamas, yra 2 860 Eur (8 200 – 4 800; 3 400 x 0,5; 4 560 – 1 700), t. y. 220 Eur (3 080 – 2 860) mažesnis už pritaikytą
NPD 3 080 Eur sumą (280 Eur x 11 mėn.).Vien dėl vienkartinės išmokos gavimo gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir iki 2019m. gegužės 1 d. sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį.


KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias
Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį – vasarį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,3 proc. (30,6 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 7,2 proc. (89,9 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio - vasario mėnesių pajamos – 1,308 mlrd. eurų, faktinės – 1,339 mlrd. eurų.
• Pajamų iš visų mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 102,3 proc., gauta 1 017,5 mln. eurų. Tai yra 22,6 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 72,5 mln. eurų (7,7 proc.) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį.
• Pajamų iš PVM gauta 713,8 mln. eurų, t. y., 47,1 mln. eurų (7,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 13,3 mln. eurų (1,9 proc.) daugiau nei prognozuota.
• Už visas akcizines prekes sausio - vasario mėnesiais gauta 222 mln. eurų, t.y. 2,3 mln. eurų (1,1 proc.) daugiau nei prognozuota ir 22,2 mln. eurų (11,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 2,8 mln. eurų – 1 mln. eurų (26,7 proc.) mažiau nei prognozuota. Pažymėtina, kad šio laikotarpio pelno mokesčio pajamos yra atsitiktinio pobūdžio, o pirmojo reikšmingo mokėjimo (avansinio pelno mokesčio už I ketv.) terminas yra kovo 15 d.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį - vasarį buvo 230 mln. eurų – 4,5 mln. eurų (2 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 22,4 mln. eurų (10,8 proc.) daugiau.
• Pagal Lietuvos Respublikos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, 2018 m. sudaro 82,82 proc., o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą sudaro 17,18 proc.
• Patvirtintos 2018 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 767 mln. eurų, su ES lėšomis – 9 071 mln. eurų.

Finansų ministerija informuoja: ECOFIN – dėmesys mokesčių skaidrumui
Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje daug diskusijų sulaukė kovos su mokesčių vengimu klausimai.
• „Pritariu EK pasiūlymui efektyviau kovoti su mokesčių vengimu, didinant skaidrumą šioje srityje. Svarbu yra gerinti mokesčių administratorių bendradarbiavimą ir keistis tarpusavyje informacija dar ankstyvojoje potencialių mokesčių vengimo schemų kūrimo stadijoje,“ – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• ES šalių finansų ministrai priėmė politinį susitarimą dėl privalomų informacijos mainų apie tarpvalstybinius sandorius. ES valstybės narės turės nustatyti privalomas informacijos atskleidimo taisykles, pagal kurias tarpininkai teiktų informaciją mokesčių administratoriui apie potencialias mokesčių vengimo schemas. Taip pat užtikrinti, jog mokesčių administratoriai keistųsi šia informacija.
• ECOFIN posėdyje buvo tęsiamos diskusijos dėl bankų sektoriaus riziką mažinančių priemonių teisinio paketo priėmimo. Juo siekiama užbaigti bankų reguliavimo reformą, išspręsti likusias su finansiniu stabilumu susijusias problemas bei sparčiau įgyvendinti Bankų Sąjungos užbaigimą.
• Taip pat EK pristatė 2018 m. šalių ataskaitas, diskutavo dėl šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo.

Finansų ministerija: investuota daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų ES fondų lėšų
Finansų ministerija informuoja, kad iki 2018 m. sausio 31 d. projektams buvo skirta daugiau kaip 3 mlrd. eurų, o išmokėta beveik penktadalis Lietuvai skirtų ES fondų lėšų, teigiama 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ketvirtinėje ataskaitoje. Šiandien Finansų ministerijos ekspertai ją pristatė LR Vyriausybėje. Joje taip pat rašoma, jog deklaruotų Europos Komisijai ES fondų lėšų suma artėja prie 1 mlrd. eurų.
• „Ženkliai padaugėjo paskelbtų kvietimų ir ES lėšomis finansuojamų projektų. Tai sudaro galimybę išmokėti daugiau ES fondų lėšų ateityje. Ministerijos turėtų stengtis, jog šios galimybės būtų efektyviai išnaudotos“, – teigė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
• Pasak finansų viceministrės, 2018 m. pradžia nuteikia optimistiškai. Per pirmus du mėnesius jau išmokėjome beveik 50 mln. eurų ES fondų lėšų.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: startavo jungtinis institucijų projektas kovai su nelegaliu darbu
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja,, kad po išsamaus pasiruošimo kovo pradžioje pagal pilotinį projektą buvo atliktas Jungtinių operacijų centro (JOC) organizuotas patikrinimas statybos objekte Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Patikrinime dalyvavo VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai, Vilniaus apskrities policijos pareigūnai, Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, taip pat Vilniaus apskrities Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistai.
• Prie tikrintojų prisijungė ir Norvegijos darbo inspekcijos atstovai. Tai jau ne pirmas kartas, kai bendradarbiaujama atliekant tikrinimus tiek Norvegijos, tiek Lietuvos įmonėse.
• Inspektavimo metu nustatyta 11 individualiai dirbančių asmenų, iš jų 5 dirbo pažeisdami ūkinę / komercinę veiklą. Beje, net 2 iš šių 5 jau yra bausti už tokį pat pažeidimą. Asmenims bus surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnį (Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.)
• Tikrinant trys asmenys, nušokę iš antro aukšto, mėgino pasišalinti iš statybos objekto, tačiau policijos pareigūnai juos sulaikė. Dar vienam nenustatytos tapatybės asmeniui pavyko dingti. UAB „Bronzita“ vadovas Mindaugas Radžius buvo sulaikytas policijos pareigūnų už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
• Pareigūnai operatyviai aptarė veiksmus ir nutarė papildomai patikrinti dar vieną netoliese statomą vienbučių gyvenamųjų namų kvartalą. Čia nelegaliai dirbančiųjų nenustatyta. Nustatyti 5 juridiniai subjektai, kurių darbuotojai komandiruoti asmenys dirbo objekte, tarp jų – dirbantys Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai; dėl šių asmenų tyrimai tęsiami. Patikrinimo metu vienam iš užsieniečių, kuris, beje, gyvena pačioje statybvietėje, patikrinus blaivumą, užfiksuotas 2,47 promilės girtumas. Už darbuotojo nenušalinimą nuo darbo atsakingi asmenys bus traukiami administracinėn atsakomybėn.
• Tikrintojai taip pat atkreipė dėmesį ir aplinkos teršimo atvejus (atliekų krūvos, statybinės medžiagos neišvežamos, bet deginamos statybvietėje). Ši informacija bus persiųsta pagal kompetenciją.
• Pasak Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus, JOC įkūrimo praktika pradėta diegti remiantis Norvegijos patyrimu kovoje su nusikaltimais, susijusiais su darbu. Jos esmė – išplėsti regionų ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą. Šiam pasiūlymui buvo pritarta Nelegalaus darbo reiškinių atsiradimo sąlygų nagrinėjimo ir jo kontrolės centrinės koordinavimo grupės posėdyje. JOC sudarytų VDI, VMI, FNTT, Policijos, Migracijos tarnybos, Sodros atstovai. Pagrindiniai tikrinimo objektai: prekyba žmonėmis darbo išnaudojimo tikslais, nelegalus/nedeklaruotas darbas, užsieniečių nelegalus darbas, darbo užmokesčio mokėjimas vokeliuose, kiti mokestiniai pažeidimai, susiję su darbu.

VMI praneša: skelbia „Mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo“ tyrimo rezultatus
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad 2017 metų pabaigoje VMI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai» atliko „Mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo« tyrimą. Tyrimas atliekamas ne pirmą kartą –nuo 2010 metų tai jau 5 kartas, kai VMI užsakymu atliktas mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimas.
• Tyrimo metu buvo apklaustos reprezentatyvios fizinių asmenų, juridinių asmenų bei VMI darbuotojų, tiesiogiai atliekančių mokesčių mokėtojų patikrinimus, imtys.
• Kaip matyti iš tyrimo rezultatų, mažėja teigiančių, jog jie ar jų aplinkos žmonės dirba nelegaliai. Taip pat didėja dalis gyventojų, teigiančių, kad jie ar jų artimieji gauna tik oficialiai apskaitytą darbo užmokestį. Tačiau vis dar išlieka ženkli gyventojų nuostata, pateisinanti pajamų slėpimą bei mokesčių nemokėjimą. Kai tuo tarpu didesnė verslo atstovų dalis visiškai nepateisina mokesčių slėpimo ir jų nemokėjimo.
• Visos apklaustųjų grupės sutaria, kad „šešėlis» linkęs mažėti – visos grupės nurodė, kad 2016 metais šešėlinė ekonomika Lietuvoje buvo kiek didesnė nei 2017 metais. Apibendrintas rodiklis rodo, kad per metus šešėlinė ekonomika traukėsi 2,1 procentinio punkto.
• Apibendrintais tyrimo duomenimis šešėlinės ekonomikos mastas 2017–aisiais sudarė 25,5 proc.
Tyrimo medžiagą, rezultatus ir išvadas galima rasti čia.


Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbta teismų nutarčių apžvalga nemokumo klausimais (2017 m. IV ketv.)
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) parengė aktualių teismų nutarčių apžvalgą nemokumo klausimais „Teismų nutarčių apžvalga nemokumo klausimais. 2017 m. IV ketv.“, kurioje apžvelgiamos svarbiausios teismų nutartys įmonių bankroto, įmonių restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto klausimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika.
• Teismų nutarčių apžvalgos ir kita metodinė informacija skelbiama Tarnybos interneto svetainės www.avnt.lt Teisės aktų aiškinimo skiltyje „Teisinė informacija » Teisės aktų aiškinimai » Nemokumas » Metodinė informacija".

FNTT tyrimas: pajūrio statybų bendrovėje – atlyginimai vokeliuose
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešą, kad Palangoje veikianti statybų bendrovė, kurios direktorius Moldovos pilietis, įtariama, dirbantiems savo kraštiečiams dalį atlyginimo mokėjo neoficialiai. Tai išsiaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai.
• Pirminiais tyrimo duomenimis, 2016 metais įsteigtoje bendrovėje dirbo apie 20 statybininkų. Porą metų veikianti bendrovė atliko statybų darbus Joniškyje, Klaipėdoje ir Vilniuje. Palangoje būstinę turinti bendrovė sudarydavo sutartis dėl betonavimo ir kitų darbų atlikimo su kitomis statybų bendrovėmis. Didžiąją darbuotojų dalį sudarė statybininkai, atvykę iš Moldovos, keli bendrovės darbuotojai buvo Lietuvos piliečiai.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad statybininkams iš Lietuvos buvo mokamas 900 eurų siekiantis darbo užmokestis. O darbuotojų, atvykusių iš Moldovos, atlyginimas buvo beveik kelis kartus mažesnis: siekė apie 300–400 eurų per mėnesį. Išaiškinta, kad statybų bendrovės vadovas mažesnius atlyginimus gaunantiems savo kraštiečiams prie jų darbo užmokesčio mokėjo priedus: kas savaitę statybininkams išmokėdavo po 25 eurus. Šie grynieji pinigai buvo skirti maistui ir kitoms būtinoms darbuotojų išlaidoms. Įtariama, kad pernai vokeliuose išmokėta daugiau nei 13 tūkst. eurų. Ši suma ikiteisminio tyrimo metu gali didėti.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo statybų bendrovėje tęsia. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.


Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1387703 2018-03-26 08:32 artas71
Savaitės 2018.03.19 - 2018.03.25 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga

SAVAITĖS CITATA
Skaitau apie Valstybinės darbo inspekcijos projektą ir ką anie ten perka už mūsų pinigus (babkes):
• Informacine atributika – reklaminiais puodeliais, medžiaginiais maišeliais, atšvaitais, bloknotais – už 126 230,10 eurų pasirūpins įmonė „Echo Stamp“.
• NU vat misliju ir nerandu atsakymo: kaip kiniški puodeliai, maišeliai ar atšvaitai su darbo inspekcijos ir ES logotipu už 126 štukes padės gerinti darbuotojų ir darbdavių santykius (nes NU tokiam tikslui čia viskas)?
• Nu suprasčiau, kad darbdavys nuperka ten statybininkui atšvaitus, kad ans namo eidams pavargęs po ratais nepakliūtų - būtų kažkokia nauda, statybininks minėtų geru žodžiu darbdavį, kad juo rūpinasi.
• Nors iš tikrųjų tai ne - statybininks turi liemenę, katra atsišviečia, statybininkui nereik iš darbdavio atšvaitų. Ir jam tikrai nereik puodelio ar maišelio su VDI logotipu.
• Bet VDI nebesugalvojo, kur pinigus beištaškyti, tai, sako, davai, kaip visada, kaip ir prieš 20 metų puodelių prisiperkam, bus reprezentacijoms. Tai kai eisit kokiu reikalu į tą darbo inspekciją (bet geriau neikit), reikalaukit puodelio, maišelio, atšvaito ir ir bloknoto - kad Jūsų santykiai su darbdaviu pagerėtų. Padės, matysit.
• UPD. Peržiūrėjau dar straipsnyje kitas numatytas viešinimo priemones ir pinigų sumas joms. Tai va, puodeliai pagal VDI yra efektyviausia viešinimo priemonė, nes aniems suma didžiausia numatyta. (Einu skaityti knygų apie komunikaciją, kažkur pasiklydau. Ir dar tas bjaurus jausmas vėl, lyg kas pinigus iš mano piniginės taškytų.)
Dainius Buta buvęs VMI komunikacijos skyriaus vadovas


SAVAITĖS SKAIČIAI
• „Sodros“ duomenimis šią žiemą – nuo gruodžio pradžios iki vasario pabaigos išduoti 962 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų – šiek tiek mažiau nei praėjusią žiemą. Palyginti, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išduota 996 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
• Tačiau šią žiemą peršalimo ligų ir gripo epidemija įsismarkavo vasarį, kai kiekvieną savaitę buvo fiksuojama po 40 tūkst. ir daugiau ligos atvejų, o pernai ligos labiau siautėjo sausio mėnesį.
• Praėjusį gruodį ir šį sausį ligos išmokas iš viso gavo beveik 150 tūkst. gyventojų, jiems per šiuos du mėnesius išmokėta beveik 50 mln. eurų. Vidutinė vienos dienos išmoka siekia 25,7 euro. Apskritai, tiek išmokų gavėjų, skaičius, tiek pačių išmokų dydžiai kasmet nuosekliai auga.
• Išmokų gavėjų skaičius paprastai išauga nuo spalio iki kovo. Tuomet jų skaičius svyruoja nuo 70 iki 100 tūkst. per mėnesį, kai vasaros mėnesiais nesiekia 50 tūkst.

SAVAITĖS SKAITALAS
Šimtai bendrovės „Corpus A“ valytojų, neuždirbančių minimumo, gavo po antrą „tuščią“ darbo sutartį kitoje to paties akcininko valdomoje bendrovėje, kur papildomai sumokama greičiausiai po eurą. Taip savininkai apėjo „Sodros“ grindis. Pati „Sodra“ įtaria fiktyvų įdarbinimą, o „Corpus A“ vadovas Egidijus Sakalauskas neslepia esąs įvarytas į kampą: „Ar turėjau atleisti šiuos žmones?“
• „Corpus A“ akcininkas ir vadovas E.Sakalauskas valdo ir statybų bendrovę UAB „SBJ BS“. O šioje bendrovėje, kurioje metų pradžioje tedirbo 2 darbuotojai, kone per dieną buvo įdarbinti 460 darbuotojų – jiems mokamas vidutinis 4 eurų atlyginimas. 15min pradėjus domėtis šia situacija „Sodra“ suskaičiavo, kad 401 darbuotojas dirba abiejose bendrovėse ir nutarė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kadangi įdarbinimai greičiausiai fiktyvūs.
• „Pas mus vidutinis darbo laikas buvo gal 3,5 valandos per dieną. Nebūdavo pusės etato. Čia iš viso beveik tūkstantis darbuotojų. Yra tokių, kurie dirba 8 valandas, pilną darbo dieną, tai budintis personalas ir panašiai. Tačiau yra ir tokių, kurie dirba vos valandą per savaitę. Bet tiems žmonėms tai vis bent šis tas – nueina, kažką paveikia. Aš įsivaizduoju, kad tai yra geriau nei paprasčiausiai imti ir atleisti“, – teigia E.Sakalauskas.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/to-dar-nebuvo-del-sodros-grindu-460-darbuotoju-vienoje-imoneje-uzdirba-po-4-eurus-662-945190


TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Pakeistas 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1K-117 patvirtintas naujos redakcijos 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“. Šis įsakymas taikomas sudarant 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Pirmą kartą vadovaudamosi šio įsakymo nuostatomis įmonės atsargas registruoja ir jas įvertina taikydamos perspektyvinį būdą.


Pakeistos SAV pranešimų apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-117 pakeistos SAV pranešimų apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo taisyklės, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-35.
• Svarbesni pakeitimai:
• . SAV pranešimus apie savarankiškai dirbančius asmenis (toliau – SAV pranešimas) pateikti privalo:
• 5.1. individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, kai individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos tikrasis narys už kalendorinį mėnesį išsiima asmeniniams poreikiams lėšų sumą;
• 5.2. asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kai už kalendorinį mėnesį socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka avansu;
• 5.3. ūkininkai ir jų partneriai, kai už kalendorinį mėnesį socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka avansu;
• 5.3.1. SAV pranešimo gali neteikti ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų;
• 5.4. šeimynos, kai už šeimynos dalyvį už kalendorinį mėnesį apskaičiuoja ir moka socialinio draudimo įmokas nuo sumos, didesnės negu numatytos Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme;
• 5.5. draudėjai, kurie neteikė nei SAV pranešimų pagal šių Taisyklių 5.1-5.4 papunkčius, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) duomenų apie individualios veiklos pajamas, gautas (uždirbtas) mokestinio laikotarpio mėnesiais, taip pat draudėjai, kurie teikė SAV pranešimus pagal Taisyklių 5.1-5.4 papunkčius, tačiau juose pateikti duomenys nesutampa su Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota pajamų metine suma ar išsiimama asmeniniams poreikiams lėšų suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos;
• 5.5.1. SAV pranešimo galima neteikti, kai pagal šių Taisyklių 5.1-5.4 papunkčius pateiktus duomenis valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų suma už kalendorinius metus nurodyta didesnė negu Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruota pajamų metinė suma ar išsiimama asmeniniams poreikiams lėšų suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir draudėjas nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų grąžinimo ar užskaitymo į būsimus laikotarpius.“;

VMI informuoja: pakeistos Gyventojų, privalančių deklaruoti turtą, vardinių sąrašų deklaracijos FR0002 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša (toliau - VMI prie FM), kad VMI prie FM viršininko 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. VA-25 buvo pakeistas 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. VA- 128 „Dėl Gyventojų, privalančių deklaruoti turtą, vardinių sąrašų deklaracijos FR0002 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo«.
Plačiau apie taisyklių pakeitimus - VMI rašte.

VMI informuoja: pakeistos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. VA-24 buvo pakeistas 2004 m. vasario 9 d. įsakymas Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo». Plačiau apie taisyklių pakeitimus - VMI rašte.


KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija prognozuoja – Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos vidurkis
Finansų ministerija atnaujino ekonominės raidos scenarijų 2018-2021 metams – Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos, augimą lems investicijos, didės darbo užmokestis bei darbo našumas.
• „Itin sėkmingi Lietuvos ekonomikai praėjusieji metai sustiprino šalies makroekonominį stabilumą ir padėjo pamatus tolesnei ekonomikos plėtrai. Matome ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą bei investicijų plėtrą. Svarbu ne tik išlaikyti tokį pagreitį, bet vykdydami atsakingą fiskalinę politiką susikurti pakankamai erdvės manevrams šalies ūkiui mažiau palankiais laikotarpiais“, – atnaujintą ekonominės raidos scenarijų komentuoja finansų ministras Vilius Šapoka.
• Tvari eksporto plėtra
• Atsižvelgus į susiformavusias ūkio raidos tendencijas ir palankesnes išorinės aplinkos prielaidas numatoma, kad BVP 2018 metais augs 3,2 proc., o 2019 metais – 2,8 proc. – tai atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,2 procentinio punkto sparčiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį.
• Sparčiai augusi užsienio paklausa lėmė, kad prekių eksporto vertė 2017 m. išaugo 16,9 proc. Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikos atsigavimas turėtų tęstis mažiausiai dar dvejus metus, o tai sudarys palankias sąlygas augti prekių ir paslaugų eksportui. Prognozuojama, kad eksportas vidutiniu laikotarpiu augs po 5,6 proc. kasmet ir skatins ekonomikos augimą.
• Ekonomikos augimą lems investicijos
• Investicijų augimas 2017 metais gali būti vertinamas kaip iki šiol dominavusio verslo modelio pasikeitimo pradžia – nuo šiol ekonomikos augimas šalyje daugiau bus skatinamas naujų technologijų, inovacijų, automatizavimo ir efektyvinimo dėka.
• Auganti užsienio paklausa skatins poreikį modernizuoti ir daryti efektyvesnius įmonių veiklos procesus, taip pat skatins nuolatines produktyvias investicijas į transporto įrangą, prisidės prie statybų augimo tiek dėl išaugusio logistikos, sandėliavimo pastatų poreikio, tiek ir dėl naujų gamyklų statybos.
• Darbo užmokestis augs greičiau nei kainos
• 2017 m. vidutinis darbo užmokestis šalyje padidėjo 8,5 proc., beveik tiek pat, kiek ir 2016 m. (8,4 proc.). Naujų investuotojų atėjimas į Lietuvos rinką, augsiančio darbo našumo dėka sumažintas atotrūkis tarp realaus darbo užmokesčio augimo ir darbo našumo toliau skatins spartų atlyginimų augimą – darbo užmokestis šalyje augs vidutiniškai po 6,2 procento per metus.
• Kainų augimą pernai lėmė šie veiksniai – išaugusios naftos kainos, dėl pieno žaliavos išaugusios kainos pabrangę pieno produktai, padidinti akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams, darbo užmokesčio augimas.
• 2018 m., kaip ir 2017 metais, infliaciją dar skatins brangesnė nafta ir kylančios vartojimo paslaugų kainos, tačiau pavasarį, išnykus pernai infliaciją didinusių vienkartinių veiksnių poveikiui, metinė infliacija turėtų sumažėti.
• Padidėjęs ekonominis aktyvumas ir natūralūs konvergencijos prie ES vidurkių procesai vidutiniu laikotarpiu skatins kainų augimą Lietuvoje, tačiau jis nebebus toks spartus. Scenarijuje numatoma, kad 2018 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 2,9 proc., 2019 m. – 2,4 proc., 2020 ir 2021 m. – 2,5 proc.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: susitiko VDI ir įmonių, teikiančių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, atstovai
Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) įvyko VDI specialistų ir įmonių, teikiančių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, atstovų susitikimas. Jis organizuotas atsižvelgiant į ankstesnio renginio metu išsakytą pageidavimą tokius susitikimus rengti nuolat bei drauge aptarti aktualius darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus.
• Kaip susitikimo metu pabrėžė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad dažniausiai nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta tinkamai neidentifikavus pavojų darbo vietose, neįvertinus profesinės rizikos bei neužtikrinus darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje. „Todėl, – sakė VDI vadovas, – būtinas dialogas, abipusės įžvalgos, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus, darbdavius mokyti atsakingai ir sistemingai, kryptingai.“ Jis kartu priminė ir VDI poziciją: konsultuoti, patarti, informuoti, tačiau įvykus nelaimėms darbe, jokių nuolaidų negali būti, tik griežčiausios priemonės.
• Pastarųjų metų įvykių darbe situaciją apžvelgė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. Jis pastebėjo, kad, nors žūčių darbe skaičius pernai buvo mažiausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį, padėtis šiais metais neramina. Per nepilną ketvirtį jau užregistruoti 8 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 15 pranešimų, kai buvo pakenkta darbuotojų sveikatai. Įvykių darbe, dėl kurių darbuotojas mirė, skaičius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų periodu, padidėjo 2 atvejais. „Visas šias nelaimes sieja viena bendra linija – įmonėse technologiniai procesai tarsi organizuojami, tačiau jų organizavimas neužtikrina darbuotojų saugos“, – sakė S. Balčiūnas. Nelaimių darbe tyrimai dažnai kelia klausimus dėl darbdavio ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kvalifikacijos. Kas lėmė įvykį? Ar darbuotojas nesilaikė atitinkamų reikalavimų? Darbdavys jo nekontroliavo? Ar buvo vertinama profesinė rizika? Ar ji buvo įvertinta kokybiškai?
• Susitikime akcentuotos kelios problemos, kurių turėtų nepamiršti įmonės, teikiančios darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas. Tai: raginti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus, vadovus skirti dėmesį ne vien pagrindinėms darbo vietoms, o ir pagalbinėms, pvz., kaip organizuojami krovos, sandėliavimo darbai. Vis aktyviau iškyla atsakomybės už laikinai įdarbintųjų saugą klausimas. Jis taip pat ragino registruoti incidentus, lengvus nelaimingus įvykius darbe, kuo anksčiau pradėti jų tyrimą, kad būtų užkirstas kelias sunkesniems padariniams; domėtis, ar užtektinai saugaus darbo įgūdžių mokomi pirmus metus dirbantieji.
• VDI atstovai informavo apie parengtus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktus pasiūlymus dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo tarifų diferencijavimo, pasiūlymus dėl ypatingų statinių statybos vadovo, specialiųjų darbų vadovo bei statybos rangovo mokymo ir žinių tikrinimo tvarkos, jų kvalifikacijos atestato galiojimo apribojimų, atsižvelgiant į VDI nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus ir kt.
• Susirinkusieji diskutavo apie darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo procesų tobulinimą, pageidavo prisidėti rengiant žinių darbuotojų saugos ir sveikatos tikrinimo klausimus, daugiau praktinių pavyzdžių analizės.
• Nutarta tokius susitikimus tęsti ir toliau, jų metu tarpusavyje aptariant vienas kito praktiką, keičiantis patyrimu.

Sodra praneša: sausį už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas,
Sodra informuoja, kad už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
• Vienas mėnuo – dar ne pavasaris, todėl ilgalaikes išvadas daryti anksti. Tačiau šie skaičiai rodo, kad minimalių socialinio draudimo įmokų, vadinamųjų „grindų“, įvedimas duoda teigiamą efektą.
• Žmonių, kurie neuždirba minimalios mėnesio algos ir neužsitikrina visų socialinių garantijų, skaičius sumažėjo, o toks ir yra „grindų“ tikslas“, – sako “Sodros” vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
• „Sodros“ duomenimis, sausį gavusiųjų mažesnę nei minimalią algą buvo 131 tūkstantis. Iš jų minimalių socialinio draudimo įmokų reikalavimas buvo taikomas 73 tūkst. darbuotojų.
• Darbdaviai iš viso primokėjo įmokų už 39 tūkstančius visą mėnesį dirbusių darbuotojų ir už 6 tūkst. ne visą mėnesį dirbusių žmonių. Tarp tų, už kuriuos sumokėtos priemokos, – 800 dirbančių užsieniečių. Vidutinė socialinio draudimo priemoka už vieną žmogų – šiek tiek daugiau nei 50 eurų.
• To užtenka, kad žmogus turėtų tiek stažo, kiek mėnesių dirbo, o tai labai svarbu galvojant apie pensiją. Pernai 25 proc. asmenų, kuriems skirtos senatvės pensijos, neturėjo būtinojo stažo, o vidutinė jiems skirta pensija – 162 eurai. Tai perpus mažiau nei vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą.
• Sausį atleistų žmonių, kurie iki tol uždirbo itin mažą algą buvo maždaug 1,5 tūkst. daugiau negu prieš metus. Ir to padidėjimo priežastis galėtų būti naujasis reikalavimas. Tačiau reikėtų įvertinti, kad daugiau nei 40 proc. šių darbuotojų alga nesiekė ir 100 eurų. O tūkstančiai jų gavo 10, 20, 40 eurų siekiančią algą per mėnesį.
• Pasak Julitos Varanauskienės, trumpalaikėje perspektyvoje galima numatyti ir daugiau galimų šio sprendimo pasekmių – ir teigiamų, ir neigiamų: „Galimos teigiamos pasekmės – tai, kad sumažėja nesąžiningos konkurencijos galimybės, kai apsukrūs darbdaviai ne visada teisėtais būdais išvengia ar sumažina socialinio draudimo įmokas ir taip sutaupo savo darbuotojų socialinių garantijų sąskaita; taip pat tai, kad padidėja bendras pajamų lygis.
• Galimos neigiamos pasekmės – tai, kad dėl padidėjusių darbo sąnaudų darbdaviai gali atleisti mažai uždirbančius darbuotojus ar kaitalioti darbo sąlygas, darbuotojų veiklos formas, kad išvengtų prievolių“, – sako J. Varanauskienė.
• Anot jos, minimalios socialinio draudimo įmokos įvedimas – strateginis sprendimas, kurio pagrindinis tikslas – padėti mažas pajamas gaunantiems žmonėms įgyti teises į pensiją. Tikrieji šio sprendimo rezultatai turėtų pasireikšti po kelerių metų – į pensiją išeinančių žmonių, nesukaupusių būtinojo stažo, dalis turėtų pradėti mažėti.
• „Suprantame, kad tai jautrus sprendimas ir situaciją nuolat stebime, analizuojame tendencijas. Neabejoju, kad prie šios temos šiemet dar sugrįšime vertindami uždirbančiųjų pajamas ir situaciją darbo rinkoje. Vieno mėnesio nepakanka įžvelgti tvarias tendencijas, tačiau ir preliminarūs vasario duomenys rodo, kad bendras atleidimų skaičius šiemet toks pat kaip ir pernai, o socialinio draudimo įmokų primokėta netgi šiek tiek daugiau nei sausį – darbdaviai prie naujų reikalavimų prisitaikė“, – sako J. Varanauskienė.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbta Finansinių ataskaitų kokybės tyrimo apžvalga
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba parengė Finansinių ataskaitų kokybės tyrimo apžvalgą. Kiti tyrimai ir analizės apskaitos srityje skelbiami Tarnybos interneto svetainės skiltyje „Veiklos sritys » Apskaita » Tyrimai ir analizės apskaitos srityje".


Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskelbti 40-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) pakeitimai
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad paskelbtas Europos Komisijos 2018 m. kovo 14 d. reglamentas Nr. 2018/400, kuriuo dėl 40-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS) iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002:
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018R0400&from=LT
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018R0400&from=LT
• Reglamentus lietuvių ir anglų kalbomis galima rasti Tarnybos interneto svetainės skiltyje Veiklos sritys » Apskaita » Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai » Europos Komisijos patvirtinti TFAS.

FNTT tyrimas: Mažeikių įmonė neteisėtai savinosi europinės paramos lėšas
Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis finansuojamą projektą bendrovė galėjo klastoti dokumentus, nurodydama didesnes nei realios įrangos kainas, gavo paramą, su tiekėjais neatsiskaitė, galiausiai – bankrutavo. Tai išsiaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tirianti neteisėtą ES lėšų panaudojimą.
• Įtariama, kad Mažeikių rajone viešbutį turėjusi bendrovė galėjo dirbtinai padidinti įsigyjamos įrangos vertę. Įgyvendindama ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis remiamą projektą įmonė įsigijo įrangą, skirtą sveikatingumo paslaugoms teikti. Tada paramos administratoriui pateikė mokėjimo prašymą, kad už pirkinius sumokėjo apie 32,5 tūkst. eurų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos įmonei išmokėjo 17,4 tūkst. eurų paramos lėšų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad bendrovės nurodyta suma ir ją pagrindžiantys dokumentai gali būti suklastoti.
• Bendrovės paraiška buvo skirta projektui „Sveikatingumo paslaugų teikimo praplėtimas“, kurio vertė – per 34,3 tūkst. eurų. 2017-iais – bendrovė bankrutavo. Šią įrangą bendrovė buvo įsigijusi beveik trečdaliu pigiau nei deklaravo. Įmonė su įrangos tiekėjais neatsiskaitė, o bankroto procedūros metu NMA dar teikė dokumentus apie vykdomo projekto įgyvendinimą.
• Ikiteisminiame tyrime – du įtariamieji, buvę bendrovės vadovai. Jie įtariami dokumentų klastojimu ir sukčiavimu. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros 3–asis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

FNTT tiria galimą šimtų tūkstančių eurų iššvaistymą kredito unijoje „TAUPKASĖ“
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl daugiau nei 800 tūkst. eurų galimai iššvaistytų lėšų kredito unijoje „Taupkasė“, kuri vasario mėnesį pripažinta nemokia. Ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti bendrininkų grupę sudariusiems 8 asmenims. Tarp įtariamųjų – kredito unijos valdybos ir Paskolų komiteto nariai, administracijos vadovai ir kiti asmenys.
• FNTT tiria aplinkybes apie tai, kad 2015–2017 metais atsakingi kredito unijos darbuotojai sudarė, kaip įtariama, nepagrįstus sandorius dėl šimtus tūkstančių siekiančių tantjemų ir paskolų suteikimo savo pačių valdomoms bendrovėms.
• Išaiškinta, kad dabar jau nemokios kredito unijos vadovai naudojosi dviem prabangiais automobiliais „Bentley“ ir „Porsche“, kurie buvo įsigyti ir išlaikomi unijos lėšomis.
• FNTT tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu kredito unijos vadovybės darbo ir gyvenamosiose vietose Kaune ir Vilniuje bei jų rajonuose atliko daugiau nei 10 kratų. Nustatyta, kad vienas unijos vadovų važinėja prabangiu automobiliu „Hummer“, tačiau gyvena savivaldybei priklausančiame bute. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra. Keturiems įtariamiesiems taikyta procesinė prievartos priemonė laikinas sulaikymas.
• Kredito unijų veikla – FNTT akiratyje. Per pastaruosius metus FNTT baigė 4 ikiteisminius turimus dėl kredito unijų (iš jų – 3 ikiteisminiai tyrimai Klaipėdoje ir 1 – Vilniuje). Šiuo metu FNTT tęsia dar 6 ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų veiklos (iš jų – Klaipėdoje ir Šiauliuose po 1, Vilniuje – 4).

FNTT tyrimas: panevėžietė bei jos dukra bus teisiamos dėl finansinių pažeidimų
Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti įmonėms buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančioms motinai ir dukrai. Pareigūnams nustačius finansinius pažeidimus, kelios iš šių įmonių jau sumokėjo beveik16 tūkst. eurų mokesčių valstybei, tikimasi išieškoti dar apie 32 tūkst. eurų.
• Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.
• Tyrimo metu buvo nustatyta, kad panevėžietė R. G. bei jos dukra E. N. vadovauja kelioms uždarosioms akcinėms bendrovėms, teikiančioms buhalterinės apskaitos paslaugas. 2015-2016 metais jų klientais buvo apie 140 bendrovių. Be to, jos ir pačios įkūrė kelias uždarąsias akcines bendroves, kurias vėliau pardavė.
• FNTT pareigūnai, atlikę išsamų tyrimą, nustatė, kad kai kurių iš šių įmonių veikloje galimai padaryta įvairių finansinių nusikaltimų – apgaulingai tvarkyta buhalterinė apskaita, nesumokėti mokesčiai valstybei ir kt. Keturių bendrovių, kurių finansų apskaita rūpinosi R. G., direktoriams jau teko atsakyti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir vengimą sumokėti mokesčius, į valstybės biudžetą kelios bendrovės sumokėjo beveik 16 tūkst. eurų mokesčių.
• Įtariama, kad R. G. apgaulingai tvarkė 18-kos bendrovių buhalterinę apskaitą bei pateikė neteisingus duomenis apie jų finansinę veiklą. Be to, jai pareikšti kaltinimai ir dėl sukčiavimo – įtariama, kad panevėžietė apgaule nesumokėjo beveik 32 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Jos dukrai pateikti kaltinimai dėl 8-ių apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo epizodų.
• Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A. Amparavičiaus, R. G. jau du kartus yra teista už ekonominio pobūdžio nusikaltimus. „Įtariant, kad kaltinamoji galimai toliau tęsia nusikalstamas veikas, ir buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas“, – sakė prokuroras.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1388263 2018-04-03 07:43 artas71
Savaitės 2018.03.26 - 2018.04.01 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga
SAVAITĖS ATSIPRAŠYMAS
• „Sodra“ atsiprašo, jog perkeliant dalies draudėjų duomenis trumpai, tačiau viešai buvo pateikta klaidinga informacija apie kai kurių įmonių skolas. Taip pat įmonių darbuotojai į asmenines „Sodros“ paskyras gyventojui galėjo gauti senas ir netikslias mėnesines ataskaitas apie prieš kelerius metus buvusį darbo užmokestį.
• „Prisiimame atsakomybę už netikslią informaciją ir darome viską, kad klaidos būtų ištaisytos ir ateityje nepasikartotų. Prašome draudėjų kantrybės ir dar kartą atsiprašome“, – apgailestauja „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
• Pastaruosius kelerius metus pastebima tendencija, kad dauguma įmonių registruojasi tik didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, o regionuose draudėjų registruojama labai mažai. Augant įmonių skaičiui išaugo „Sodros“ Vilniaus, Kauno teritorinių skyrių specialistų, vedančių įmonių apskaitą ir jas konsultuojančių, darbo krūvis.
• Norėdami efektyviau išnaudoti resursus ir išsaugoti specialistų darbo vietas regionuose, „Sodra“ priėmė sprendimą dalies draudėjų apskaitą perkelti į kitus teritorinius skyrius.
• Numatyta iš Vilniaus į Uteną perkelti 43 įmonių, o iš Kauno į Šilalę – 28 įmonių apskaitą. Patys draudėjai to turėtų nepajusti, kadangi beveik visos konsultacijos su klientais vyksta nuotoliniu būdu, o tai, kur vykdoma apskaita, neturi reikšmės. Techninių problemų kilo perkeliant šiuos duomenis.

SAVAITĖS GEROJI NAUJIENA
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) informuoja, kad 15,7 tūkst. gyventojų, pateikusių preliminarias pajamų mokesčio deklaracijas, pasipildžiusiomis sąskaitomis gali džiaugtis jau dabar nors permokų grąžinimo terminas baigiasi tik liepos 31-ąją. Šiemet permokos pradedamos grąžinti nepraėjus nė dviem savaitėms nuo deklaravimo pradžios, VMI jau pervedė daugiau nei 2,5 mln. eurų permokos.
• „Kaip ir kasmet permokos grąžinamos gyventojams, kurie deklaracijas pateikė laiku ir jas užpildė be klaidų, o jų pateikti duomenys sutampa su VMI turimais duomenimis. Sistema sąrašus sudaro atsitiktine tvarka.«, - sako VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad nuo šiandien pavedimus į gyventojų sąskaitas VMI atliks kiekvieną darbo dieną, atsižvelgdama į savivaldybių biudžetų pajamas.
• VMI atkreipia dėmesį, kad deklaruota permoka nebus grąžinta, jei gyventojas mokesčių administratoriaus nurodymu nėra patikslinęs anksčiau pateiktų pajamų deklaracijų ar pateikęs nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos. Taip pat mokesčių administratorius pasilieka teisę susidariusią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką įskaityti į turimas kitas mokestines prievoles. Taigi gyventojai Mano VMI arba telefonu 1882 turėtų pasitikrinti, ar nėra skolingi VMI, o Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) suformuotoje trečiųjų asmenų pažymoje – ar visos privalomos deklaracijos pateiktos. Kitaip tariant, permokos bus grąžinamos tik tiems mokesčių mokėtojams, kurie savo pareigas vykdo atsakingai: neturi skolų ir yra pateikę visas deklaracijas. Kai visos prievolės bus įvykdytos, permokos bus grąžintos.
• VMI vis dar sulaukia patikslintų duomenų iš trečiųjų šaltinių, todėl deklaracijas jau pateikę gyventojai turėtų pasitikrinti, ar jų preliminarios deklaracijos nėra atnaujintos, o pastebėję pakeitimus, pateikti patikslintą deklaraciją. Tą jie gali padaryti paprastai - prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
VMI informuoja: nauja redakcija išdėstytas GPM įstatymo 20 straipsnio komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad buvo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio komentaras.
Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2018-03-26 informaciniame pranešime Nr. (18.18-31-1E)RM-10795.

KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: centrinės valdžios perteklius sausį-vasarį buvo 70 mln. eurų
Finansų ministerijos duomenimis, 2018 metų sausio-vasario mėnesių centrinės valdžios perteklius buvo 70 mln. eurų ir sudarė 0,2 proc. prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios perteklius per du šių metų mėnesius buvo 22,5 mln. eurų arba 0,1 proc. BVP didesnis nei 2017 m. tą patį laikotarpį, kai perteklius sudarė 47,5 mln. eurų (0,1 proc. BVP).
• 2018 metų pirmų dviejų mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 1,9 mlrd. eurų, išlaidos – 1,8 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu balansas per šių metų sausį-vasarį buvo teigiamas (6,6 mln. eurų).
• Mokesčiai sudarė 52,7 proc. sausio-vasario mėnesių centrinės valdžios pajamų, 42,3 proc. – socialinės įmokos. Per šių metų sausio-vasario laikotarpį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 59,3 proc., dotacijos – 11,5 proc.
• Prognozuojamas 2018 metų BVP – 44,3 mlrd. eurų.

Finansų ministerija informuoja: bus leidžiamos "žaliosios" obligacijos, skirtos daugiabučių namų modernizavimo finansavimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pirmoji Baltijos šalyse, ketina išleisti vertybinius popierius – žaliąsias obligacijas, kurių gautas lėšas panaudos modernizuoti daugiabučius namus ir didinti energetinį efektyvumą.
• „Žaliųjų obligacijų pagrindinis tikslas yra žaliųjų projektų finansavimas. Jie turi spręsti pagrindines aplinkosaugos problemas, tokias kaip klimato kaita, gamtinių išteklių išeikvojimas, biologinės įvairovės nykimas, oro, vandens ar dirvožemio tarša. Daugiabučių namų atnaujinimas ir didinamas energinis efektyvumas prisidėtų prie CO2 kiekio bei šildymo kainų mažinimo“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Finansų ministerijos Vyriausybei pateiktame nutarimo projekte siūloma žaliųjų obligacijų lėšomis suteikti valstybės perskolinamą paskolą iki 10 metų laikotarpiui Viešųjų investicijų plėtros agentūrai (VIPA). Ši prašė paskolos projektui „Daugiabučių namų modernizavimo fondas“, kuris padeda daugiabučių namų savininkams modernizuoti namus, didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti šildymo išlaidas.
• Numatoma skirti 68 mln. eurų paskolą ir finansuoti 156 daugiabučių modernizavimą.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijus – patvirtintas
Finansų ministerijos 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijus atitinka ekonomikos aktualijas bei yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2018 m. programos ir nacionalinio biudžeto projektams rengti, šiandien skelbia jį patvirtinusi Valstybės kontrolė. Tai reiškia, kad viešųjų finansų planavimas bus atliekamas remiantis patikimomis makroekonominėmis prielaidomis.
• Valstybės kontrolė teigia, kad Finansų ministerijos projekcijų 2017 metams ir faktinių šių rodiklių skirtumų analizė rodo, kad Finansų ministerijos rengti ekonominės raidos scenarijai buvo labiausiai tikėtini.
• Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 metais augs 3,2 proc., o 2019 metais – 2,8 proc. – tai atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,2 procentinio punkto sparčiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį.
• Numatoma, kad naujų investuotojų atėjimas į Lietuvos rinką, augsiančio darbo našumo dėka sumažintas atotrūkis tarp realaus darbo užmokesčio augimo ir darbo našumo toliau skatins spartų atlyginimų augimą – darbo užmokestis šalyje augs vidutiniškai po 6,2 procento per metus.
Daugiau informacijos apie Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų galima rasti čia.
Valstybinė darbo inspekcija informuoja: registruoti pranešimą apie nelaimingą atsitikimą darbe dabar galima ir per Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja,, kad nuo šių metų pranešimą apie įvykusį sunkų/mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe darbdaviai gali pateikti per Elektroninę paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS).
• Pateikti pranešimą per EPDS yra labai paprasta: prisijungus prie sistemos, reikia pasirinkti funkciją „Teikti naują dokumentą“ ir iš sąrašo pasirinkti dokumento „Pranešimas apie nelaimingą atsitikimą“ formą. Darbdaviui ją užpildžius ir pateikus pranešimą apie įvykusį sunkų/mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, automatiškai informuojama atitinkamo VDI teritorinio skyriaus administracija.
• Trumpai apie EPDS
• EPDS yra paprastas ir patogus būdas darbdaviams VDI teikti informaciją nuotoliniu būdu. Sistemoje galima teikti privalomus duomenis, pvz., informaciją apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, pranešti apie į Lietuvos Respubliką komandiruojamą darbuotoją, teikti išankstinį pranešimą apie statybų pradžią, pranešimą apie su asbestu susijusią veiklą, kreiptis dėl pažymos apie darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės aktų vykdymo būklę išdavimo ir pan. Sistemoje taip pat galima realiu laiku matyti pateiktų duomenų apdorojimo proceso būklę.
• Darbdaviai atsako už pateiktų duomenų teisingumą, o darbuotojų saugos ir sveikatos būklę deklaruojantiems darbdaviams taikoma išankstinio sąžiningo elgesio prezumpcija, t. y. duomenys, pateikti VDI per EPDS, vertinami kaip teisingi.
• Prisijungti prie EPDS galima per Elektroninius valdžios vartus. Daugiau apie šią sistemą: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=761

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimas dėl AB "Linas Agro group"
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba įspėjo AB „Linas Agro Group“ už Vertybinių popierių įstatymo pažeidimą. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba atliko tyrimą, ar AB „Linas Agro Group“ apskaita atitinka tarptautinus apskaitos standartus. Jo metu nustatyta, kad bendrovės metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos neatitiko 16 tarptautinio apskaitos standarto (TAS) „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ reikalavimų ir taip AB „Linas Agro Group“ pažeidė Vertybinių popierių įstatymą.
• Sudarant bendrovės 2016–2017 finansinių metų, pasibaigusių 2017 m. birželio 30 d., konsoliduotąsias metines finansines ataskaitas, nebuvo peržiūrėti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai, o turto, kuris visiškai nudėvėtas (vertė lygi nuliui), bet dar naudojamas veikloje, grupėse įsigijimo savikaina sudarė reikšmingą dalį – daugiau nei 16 proc. viso AB „Linas Agro Group“ konsoliduoto ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba įspėjo AB „Linas Agro Group“ dėl Vertybinių popierių įstatymo pažeidimą ir įpareigojo bendrovę iki 2018 m. liepos 1 d. iš naujo apsvarstyti, o prireikus - patikslinti viso grupės ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpius ir likvidacines vertes, kad jie atitiktų 16 TAS reikalavimus.
• Priimant sprendimą dėl poveikio priemonės, atsižvelgta į tai, kad bendrovė pažeidimą pripažino, nenustatyta, kad dėl jo AB „Linas Agro Group“ būtų gavusi neteisėtų pajamų, naudos ar išvengusi nuostolių. Lietuvos bankas taip pat nurodė bendrovei apie nustatytus pažeidimus ir įpareigojimus pranešti viešai. Tai AB „Linas Agro Group“ jau atliko.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba skelbia viešojo intereso įmonių audito įmonių sąrašą
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja, kad vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 537/2014 16 straipsnio 3 dalies paskutinės pastraipos reikalavimu ir Tarnybos direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V3-6 patvirtinto »Viešojo intereso įmonių auditoriaus ir viešojo intereso įmonių audito įmonės teikiamos informacijos formų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašo" nustatyta auditorių ir audito įmonių Tarnybai teikiama informacija, Tarnyba skelbia Viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių sąrašą.


Tarptautinis FNTT tyrimas: beveik 3 mln. bešeimininkių eurų – į Lietuvos valstybės biudžetą
Tarptautiniam pinigų plovimui užkirtusi kelią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra ikiteisminiame tyrime areštuotų 2,9 mln. eurų lėšų teisėto šeimininko nenustatė. Dėl šių lėšų buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir inicijuota procedūra 2,9 mln. eurų pripažinti bešeimininkiu turtu, ką atlikus pinigai buvo pervesti į Lietuvos valstybės biudžetą.
• FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai, bendradarbiaudami su Lietuvos finansų įstaigomis ir užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniais, 2015 metais atskleidė tarptautinę pinigų plovimo schemą, kuria buvo bandoma Lietuvoje bei kitose valstybėse legalizuoti 2,9 mln. eurų. Minėtai sumai buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (lėšos areštuotos).
• FNTT nustatė, kad į Vokietijos bendrovės, jau anksčiau šios šalies teisėsaugos institucijų įtartos pinigų plovimu, banko sąskaitą, esančią Lietuvoje, iš Gruzijos buvo pervesta 2,9 mln. eurų. Aiškinantis milijoninio pavedimo aplinkybes buvo nustatyta, kad Gruzijoje registruotai bendrovei lėšas pervedė dvi abejotinos reputacijos Nigerijos bendrovės.
• Trejus metus trunkančio tarptautinio tyrimo metu FNTT glaudžiai bendradarbiavo su užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniais, aiškinosi lėšų kilmę, asmenis bei įmones, dalyvavusias šioje pinigų plovimo schemoje. Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad mokėjimo pavedimai buvo atliekami įmonių, registruotų įvairiose pasaulio valstybėse, vardu, o jų savininkai ir steigėjai yra dar kitų užsienio valstybių piliečiai. Susijusios įmonės ne kartą teikė įvairius prieštaringus dokumentus apie tai, kokioms prekėms įsigyti buvo skirtos milijoninės lėšos. * * Dokumentuose buvo nurodoma, kad perkama apsaugos įranga, vėliau – šarvuoti automobiliai ir jūrinių konteinerių pakėlimo platformos. Įvairūs asmenys užsienyje ir Lietuvoje bandė pateisinti Vokietijos įmonei pervestų lėšų teisėtumą, teikė įvarius fiktyvius ir suklastotus dokumentus (tarp jų ir dokumentus, neva patvirtinančius teisminius ginčus tarp Nigerijos, Vokietijos ir Gruzijos įmonių). Be to, FNTT tyrėjams teko paneigti duomenis, kad tas pats Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo neva atstovauja tiek Nigerijos, tiek Gruzijos, tiek Vokietijos bendrovėms, o pervestos lėšos panaudotos perkant įvairių užsienio kompanijų vertybinius popierius. Tyrimo metu buvo išaiškintas ir faktas, kai buvo bandyta užvaldyti Vokietijos bendrovę, kuomet Lietuvoje veiklą vykdančiam bankui buvo pateikti išmaniai suklastoti duomenys apie bendrovės direktoriaus pakeitimą, siekiant atgauti apribotas milijonines lėšas.
• Didelės apimties tarptautinio pinigų plovimo tyrimo metu atliktos asmenų apklausos ir kiti surinkti duomenys leido konstatuoti faktą, kad pirminis lėšų siuntėjas ir jų savininkas buvo Nigerijos įmonės, kurios dėl piniginių lėšų pervedimo ir jų apribojimo niekur nesikreipė, o dėl neįvykusio prekių tiekimo nevykdė jokių teisminių ginčų. Užsienio valstybių bendrovių piniginių lėšų pavedimai prieštaravo verslo principams, kas kėlė didelių abejonių dėl įmonių teisėtos veiklos.
• Tyrimo metu nenustatyti konkretūs asmenys, inicijavę pinigų pervedimą per kelių užsienio valstybių bendrovių sąskaitas ir turėję faktines galimybes disponuoti esančiais pinigais.
• Įvertinus šias aplinkybes buvo inicijuota procedūra pripažinti 2,9 mln. eurų bešeimininkiu turtu, o piniginės lėšos pervestos į Lietuvos valstybės biudžetą.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1389490 2018-04-16 18:33 artas71
Savaitės 2018.04.09 - 2018.04.15 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS SKAIČIAI
• Vilniaus AVMI duomenimis, nepraėjus nė mėnesiui nuo deklaravimo pradžios gyventojai jau yra pateikę daugiau nei 790 tūkst. pajamų, dar beveik 34 tūkst. turto deklaracijų ir per 97 tūkst. prašymų skirti paramą. Daugiau nei 89 tūkst. gyventojų VMI jau grąžino daugiau nei 14 mln. eurų permokų.
SAVAITĖS SKELBIMAS
• Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba siūlome eiti pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas Metodologijos ir analizės skyriuje.
• Organizuojama pakaitinio valstybės tarnautojo atranka į Metodologijos ir analizės skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Ieškome specialisto, kuris konsultuotų paklausėjus verslo apskaitos standartų taikymo klausimais, rengtų verslo apskaitos standartų metodines rekomendacijas. Dokumentai pildomi ir teikiami iki balandžio 15 d. tik per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą adresu www.testavimas.vtd.lt.
• Daugiau informacijos rasite interneto svetainės skiltyje Struktūra ir kontaktai » Karjeros galimybės bei http://portalas.vtd.lt/lt/4/vtd-web-servisai/vtdkonkursai-319.html.

SAVAITĖS KVIETIMAS
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) primena, kad deklaruoti pajamas gyventojai turi iki gegužės 2 d., ir kviečia pasinaudoti papildomai įsteigtomis VMI darbo vietomis „Sodros« Vilniaus skyriaus padaliniuose Laisvės pr. 28 ir J. Kubiliaus g. 10.
• „Pastebime, kad šiais metais deklaracijos teikiamos itin aktyviai: palyginti su praėjusiais metais, šiuo laikotarpiu deklaracijų pateikta 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Visgi patirtis rodo, kad dalis gyventojų atvyksta deklaruoti pajamas būtent paskutinėmis balandžio dienomis, todėl gyventojų srautai Vilniaus AVMI gerokai išauga. Dirbame sutelkę maksimalius darbuotojų resursus, kad visi gyventojai, kuriems reikia specialisto pagalbos pateikti metines pajamų ir turto deklaracijas, jos sulauktų. Aptarnaujantis padalinys Vilniuje dirba be pertraukų ir pailgintą darbo dieną – nuo 7 val. iki 18 val. Per dieną mūsų specialistai pateikti deklaracijas padeda vidutiniškai apie 2,5 tūkst. gyventojų», - sako Vilniaus AVMI viršininkė Edita Glumbakienė.
• Bendradarbiaudama su „Sodros« Vilniaus skyriumi, VMI sudarė galimybę pateikti pajamų mokesčio ir turto deklaracijas, prašymus skirti paramą ar gauti kitą reikalingą informaciją. „Sodros» patalpose J. Kubiliaus g. 10 turime įrengtas tris darbo vietas, o Laisvės pr. 28 – keturias, tad kviečiame gyventojus aktyviai naudotis šia galimybe ir deklaruoti atvykti į „Sodros« padalinius. Čia dirbantys Vilniaus AVMI specialistai padės pateikti deklaracijas, prašymus, be to, daliai gyventojų tai daug patogesnė vieta atvykti», – pasinaudoti papildoma galimybe kviečia Edita Glumbakienė.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeisti mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. Nr. D1-262 / 1K-142 pakeisti mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230.


VMI komentuoja: dėl energinių produktų kombinuotosios nomenklatūros kodų atnaujinimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ‒ VMI prie FM), kad 2018 m. balandžio 6 d. priimti nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. įsigaliosiantys:
• Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/550, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo kompiuterinėmis procedūromis, II priedas;
• Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/552, kuriuo atnaujinami Tarybos direktyvoje 2003/96/EB nurodyti tam tikrų produktų Kombinuotosios nomenklatūros kodai. Šiais teisės aktais atnaujinti Kombinuotosios nomenklatūros kodai, nurodyti Reglamente (EB) 684/2009 ir Direktyvoje 2003/96/EB. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad juose nurodyti energiniai produktai būtų apibūdinami naudojant naujus Kombinuotosios nomenklatūros kodus, atnaujintus Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925.
• PRIDEDAMA:
• 1. Lentelė „Lyginamoji Kombinuotosios nomenklatūros kodų lentelė«, 2 lapai;
• 2. Lentelė „Akcizais apmokestinamos prekės kodas ir apibūdinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 684/2009», 2 lapai.

VMI informuoja: klausimai ir atsakymai dėl mažųjų bendrijų apmokestinimo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbė atnaujintą leidinį dėl Mažųjų bendrijų apmokestinimo. Daugiausia dėmesio skirta MB vadovo ir MB narių išlaidų apmokestinimo ar neapmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu bei tam tikrų sąnaudų (komandiruočių, steigimo sąnaudų) pripažinimo leidžiamais atskaitymais.


KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: Briuselyje – parengiamieji derybų dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos susitikimai
Balandžio 13 dieną Briuselyje finansų viceministrė Miglė Tuskienė susitiko su Eurokomisaro, atsakingo už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Giunterio Oetingerio kabineto vadovu Michaeliu Hageriu. Susitikime didžiausias dėmesys buvo skirtas kitai ES daugiametei finansinei programai, dėl kurios savo pasiūlymą EK planuoja pateikti gegužės 2 dieną.
• „Kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje svarbu užtikrinti Lietuvai strategiškai svarbių sričių ir projektų finansavimą, ieškoti efektyviausių ES biudžeto lėšų panaudojimo būdų ir kartu siekti įgyvendinimo taisyklių paprastinimo,“ – sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
• Susitikime viceministrė su ES biudžeto komisaro kabineto vadovu aptarė svarbiausius Lietuvos derybinius klausimus: pakankamą ir tęstinį ES finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Sanglaudos politikos svarbos ir pakankamo investicijų dydžio ekonomiškai augančiuose regionuose išlaikymą, Bendrosios žemės ūkio politikos tiesioginių išmokų konvergenciją ES lygiu, Baltijos šalių energetikos ir transporto jungčių su kontinentine Europa užbaigimą (Rail Baltica ir elektros tinklų sinchronizacija).
• EK pateikus pasiūlymą dėl naujos Daugiametės finansinės programos ir įvairių politikos sričių teisės aktų, prasidės derybos ES ir Europos Vadovų Tarybose. Sprendimas dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos bus priimamas vienbalsiai ir jam turės pritarti Europos Parlamentas. EK sieks susitarti iki EP rinkimų, kurie vyks 2019 m. gegužės mėnesį.

Finansų ministerija informuoja: finansų ir verslo lyderiai diskutuos apie kapitalo pritraukimo tendencijas
Gegužės 3 d. Vilniuje vyks šeštoji tarptautinė finansų rinkų konferencija „Expanding Market-Based Finance for Economic Growth“. Šiemet didžiausias dėmesys bus skiriamas finansų rinkų tendencijoms, analizuojama finansų technologijų įtaka kapitalo rinkoms, „žaliųjų“ finansų perspektyvos bei finansiniai sprendimai infrastruktūros plėtrai.
• „Tarptautinė finansų rinkų konferencija kasmet iš viso pasaulio surenka žinomiausius finansų ekspertus, privačius investuotojus, verslo ir mokslo atstovus. Šiais metais diskutuosime apie Baltijos šalių kapitalo rinkos augimą, Fintech proveržį Lietuvoje, „žaliųjų“ finansų inovacijas ir infrastruktūros projektų patrauklumą privatiems investuotojams,“ – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
• Konferencijoje savo įžvalgomis pasidalins finansų ministras Vilius Šapoka, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, „Nasdaq Nordics“ prezidentas Lauri Rosendahl, „Thomson Reuters“ vadovas Nick Collier, „ESM“ generalinis sekretorius Kalin Anev Janse, „žaliojo“ finansavimo specialistas seras Roger Gifford, kiti pranešėjai.
• „Aptarsime, koks yra valstybės vaidmuo vystant Baltijos šalių finansų rinką, iš pirmų lūpų išgirsime Baltijos šalių įmonių „Novaturo“ ir „Madara Cosmetics“ atėjimo į biržą sėkmės istorijas, analizuosime, kokie trukdžiai šiandien kliudo pritraukti kapitalą verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui“, - apie būsimą diskusiją pasakojo jos moderatorė „Nasdaq“ vertybinių popierių paslaugų vadovė Arminta Saladžienė.
• Bendrovės „Litcapital“ vadovas Šarūnas Šiugžda sako, kad tokioms mažoms kapitalo rinkoms kaip Lietuva svarbu laiku ir tinkamai įvertinti unikalią galimybę, kurią suteikia beprecedenčiai skaitmeninės revoliucijos pokyčiai, kurie įgalins mažas rinkas “įšokti” į pasaulinių kapitalo rinkų lyderių ratą. “Tokios revoliucinės technologijos kaip „blockchain“ įsigalėjimas sukurs visiškai naujas galimybes pritraukti kapitalą. Bet ar pinigų plovimo prevencija ir drastiškai augantis reguliavimas iš esmės nesustabdys skaitmeninių pokyčių kapitalo rinkose?”, – svarsto Š. Šiugžda.
• Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerės Dovilės Burgienės teigimu, bus aktualu apžvelgti infrastruktūros poreikius ir Lietuvos vyriausybės planuojamus projektus, ypač – transporto sektoriuje. D.Burgienės moderuojamoje diskusijoje bus gilinamasi į dabartinį projektų finansavimo išteklių derinį (ES, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos, valstybės valdomų įmonių lėšos, privatūs fondai) ir svarstoma, kuo planuojama pakeisti ES lėšas. Bus aptarta, ką gali pasiūlyti privatūs infrastruktūros fondai ir pristatyta teigiama bei neigiama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų patirtis Lietuvoje, siekiant ateityje pagerinti tokių projektų rengimą.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: darbo inspekcija atliko reidus naktiniuose klubuose
Valstybinė darbo inspekcija(VDI) informuoja, kad šių metų vasario – kovo mėnesiais Vilniaus mieste buvo patikrinta 12 naktinių klubų. Daugelyje iš jų nustatyti įdarbinimo bei neteisėtos komercinės veiklos pažeidimai.
• Keturiuose klubuose vakaro vedėjai – didžėjai dirbo be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo. Už šiuos pažeidimus jiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Nustatyti penki asmenys, dirbę be darbo sutarties, tai yra – nelegaliai. Darbo inspektoriai taip pat nustatė ir darbo bei poilsio laiko režimo, darbo laiko apskaitos pažeidimų. Visa tai taip pat įvertinta administracinių nusižengimų protokolais, kurie surašyti įstaigų vadovams pagal atitinkamus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius.
• Dviejuose striptizo klubuose 5 striptizo šokėjos dirbo pagal autorines sutartis. Dėl galimo darbo santykių slėpimo (šiais atvejais egzistuoja darbo santykių požymiai: pavaldumas, atlygintinumas ir panašiai), VDI Vilniaus skyriuje dar vyksta tyrimas.
• Administracinių nusižengimų protokolą teko surašyti ir vieno naktinio klubo apsaugos darbuotojui – už kliudymą VDI inspektoriams atlikti tarnybines pareigas.
• „Tikrinimai parodė, kad ne tik statybos sektoriuje populiari nedeklaruoto darbo forma, šioje, pramogų sferoje, taip pat apstu pažeidimų, – apibendrina rezultatus VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas. – Manome, jog tokius patikrinimus yra tikslinga tęsti ir ateityje.“

Sodra perspėja: nedeklaravus gyvenamosios vietos, nepasieks ir „Sodros“ mokami alimentai
Sodra informuoja, kad iš valstybės biudžeto Lietuvoje išlaikoma 21 tūkst. vaikų, kurių vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kiekvieną mėnesį jiems skiriama 1,3 milijono eurų. Nuo šių metų pradžios Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio mokamos vaiko išlaikymo išmokos, perėmė „Sodra“.
• Nuo šiol būtent „Sodrai“ gyventojai, negaunantys viso arba dalies išlaikymo (alimentų), priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams, gali pateikti prašymą skirti išmoką.
• Svarbu žinoti, kad norint gauti išmoką tiek vaikas, tiek ir išmoką už vaiką gaunantis suaugusysis turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nedeklaravus gyvenamosios vietos iki balandžio 30 dienos, išmokos mokėjimas bus stabdomas.
• Išmoka neskiriama ir jeigu vaikas ar išmokos gavėjas gyvena kitoje šalyje ir yra deklaravę išvykimą.
• Aktyviau dirbs su skolininkais
• Vaikų išlaikymo fondas buvo sukurtas 2008 metais. Vaikams išlaikyti skiriami visuomenės pinigai, kuriuos fondas turėtų susigrąžinti iš savo prievolės nevykdančių tėvų. Per dešimt metų vaikų išlaikymui išmokėta 120 mln. eurų suma, kuri dar nesusigrąžinta iš savo prievolės nevykdančių tėvų. Valstybei skolingi apie 40 tūkst. tėvų.
• „Vaikų išlaikymo fondą perėmus „Sodrai“ galime ne tik efektyviau skirti ir mokėti išmokas, bet ir susigrąžinti skolas naudodamiesi apdraustųjų bei įmonių duomenų registrais bei efektyviais įrankiais, skirtais užtikrinti, kad gyventojai vykdytų savo prievoles valstybei.
• Šie gyventojai iš tiesų skolingi ne „Sodrai“ ar fondui, o visuomenei, kurios lėšomis teikiama pagalba jų vaikams, kuriais šie nesirūpina. „Sodra“ sieks visuomenei priklausančias lėšas susigrąžinti. Šiuo metu tikriname informaciją ir rengiame detalią skolininkų duomenų bazę, o aktyvius išieškojimo veiksmus pradėsime antroje šių metų pusėje“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
• Kita vertus, vien pranešus, kad nuo metų pradžios Vaikų išlaikymo fondo funkcijas perėmė „Sodra“, dalis alimentų nemokėjusių tėvų patys kreipėsi ir jau sugrąžino 150 tūkst. eurų.
• „Sodra“ turi visas galimybes pasiekti skolininkus užsienyje, nes pagal Hagos konvenciją bendradarbiauja su visomis ES bei konvenciją ratifikavusiomis pasaulio šalimis, tokiomis kaip JAV, Kanada, Brazilija, Norvegija, Ukraina ir kt., kurios padeda užtikrinti, kad tėvai nuo savo prievolių negalėtų pasislėpti užsienio šalyje.
• Paaiškėjus, kad skolininkas yra išvykęs iš Lietuvos, pateikiame prašymą tos šalies kompetentingai institucijai, kuri išieško skolą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus.
• Kaip gauti išmoką
• Šiuo metu Vaikų išlaikymo fondo išmoka vienam vaikui negali viršyti 68,4 euro per mėnesį. Jeigu priteisti alimentai yra mažesni, mokama suma – priteistų alimentų dydžio. Jeigu vienas iš tėvų moka dalį alimentų, fondas padengia skirtumą, tačiau ne daugiau nei 68,4 euro per mėnesį.
• Norint gauti išmoką reikia „Sodrai“ pateikti prašymą bei teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis. Dokumentus galima pateikti bet kuriame „Sodros“ skyriuje ar savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui.
• Jeigu išmoka buvo mokama 2017 metais, nieko daryti nereikia. „Sodra“ tiesiog tęsia mokėjimą, kai išmoka priklauso. Tačiau svarbu, kad būtų deklaruota vaiko ir jį išlaikančio vieno iš tėvų ar globėjo gyvenamoji vieta.

FNTT tyrimas: automobilių įranga internetu prekiavęs asmuo bus teisiamas- gavo per 1 mln. eurų pajamų, mokesčių nemokėjo, prekiavo ir vogtais daiktais
Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kaltinimai pareikšti Vilniuje gyvenančiam asmeniui, beveik 4 metus internetu vysčiusiam stambaus masto tarptautinę prekybą automobilių detalėmis ir multimedija. Įtariama, kad per minėtą laikotarpį jis gavo daugiau nei 1,1 milijono eurų pajamų, o valstybei nesumokėjo beveik 60 tūkst. eurų mokesčių bei 25,5 tūkst. eurų įmokų „Sodrai“.
• Iš Panevėžio kilęs, o pastaraisiais metais Vilniuje gyvenantis 41 metų V. V. į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų akiratį pateko prieš dvejus metus.
• FNTT Panevėžio apygardos valdybos pareigūnams kilo įtarimų, kad asmuo galimai neteisėtai verčiasi stambaus masto komercine veikla jos neregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir nemokėdamas mokesčių. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jolita Pocienė.
• Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neteisėta prekyba V. V. galimai užsiėmė 2011-2015 metais. Įtariama, kad įvairių automobilių detalėmis ir kita automobiline aparatūra jis prekiavo internetu, o pirkėjai pervesdavo pinigus į 10 sąskaitų, atidarytų įvairiuose Lietuvoje bei užsienio šalyse veikiančiuose bankuose V. V., jo žmonos ir dar trijų asmenų vardu.
• Atliekantys tyrimą FNTT pareigūnai nustatė, kad vieną šių sąskaitų Lenkijos banke asmuo galimai atidarė pasinaudojęs kito asmens suklastota asmens tapatybe kortele. Todėl jam pareikšti kaltinimai ir dėl dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo.
• V. V. taip pat pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo. Įtariama, kad kaltinamasis, į savo bei dar keturių asmenų vardais atidarytas bankų sąskaitas gavęs neteisėtų komercinės veiklos pajamų, didžiąją jų dalį panaudojo vystydamas šį verslą, atlikdamas finansines operacijas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą.
• Jau atliekant ikiteisminį tyrimą, 2015 metų pavasarį, V. V. žmonos vardu registruoti du automobiliai buvo perregistruoti kitiems asmenims. Dėl tokiu būdu pažeistų laikinų nuosavybės teisės apribojimų V. V. taip pat pateikti kaltinimai.
• Tyrimo metu atliekant kratas, V. V. namuose buvo rasta daugiau nei 1000 įvairios automobilinės įrangos, detalių. Paaiškėjo, kad dalis jos įvairiose užsienio šalyse buvo įregistruota kaip dingusi ar pavogta. Dėl navigacijos įrangos ir kitokios automobilinės aparatūros vagysčių Vokietijos pareigūnai atlieka ikiteisminius tyrimus, kuriuose V. V. yra apklaustas kaip įtariamasis.
• Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės J. Pocienės teigimu, FNTT pareigūnai atliko didžiulį darbą, rinkdami bylai svarbius duomenis. „Siekiant ištirti beveik ketverius metus V. V. galimai vykdytą neteisėtą veiklą, buvo paprašyta informacijos iš kelių užsienio šalių bankų, tarptautinių siuntų gabenimo tarnybų, užsienio šalių teisėsaugos institucijų. Taip pat skirtos užduotys VMI ir FNTT specialistams atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimus“, – sakė prokurorė.
• Surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1390209 2018-04-24 07:07 artas71
Savaitės 2018.04.16 - 2018.04.22 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS SKAIČIAI
• Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad Kvitų žaidime užregistruotų kvitų skaičius jau pasiekė 1 000 000, o gyventojams išdalinta per 60 tūkst. eurų piniginių prizų. Be to, Kvitų žaidimas jau „atsipirko« - vien per pirmus tris žaidimo mėnesius, viešojo maitinimo sektoriuje Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiuojama 900 tūkst. eurų daugiau.
• Vertinant tarpinius Kvitų žaidimo rezultatus, praėjusių metų pabaigoje VMI pradėta iniciatyva ženkliai prisidėjo prie aktyviau viešojo maitinimo sektoriuje vykdomos PVM prievolės. Skaičiuojama, kad per pirmus tris žaidimo mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, viešojo maitinimo sektoriuje į biudžetą papildomai deklaruota 861 tūkst. eurų PVM.
• Bendras gyventojų susidomėjimas Kvitų žaidimu taip pat neslūgsta, todėl prekes turgavietėse ar paslaugas įsigiję asmenys kvitus registruoja aktyviai: per dieną vidutiniškai užregistruojama apie 7 tūkst. kvitų, todėl kas mėnesį sulaukiama daugiau nei 200 tūkst. kvitų. Šią savaitę žaidimui pateiktų kvitų skaičius perkopė pirmąjį milijoną. Iš jų apie 60 proc. sudaro kvitai už paslaugas, likę – už turgavietėse įsigytas prekes.
• Kvitų žaidimas džiugina ir savaitinius bei mėnesinius prizus laiminčius gyventojus. Šiuo metu paskelbta 200 laimingų savaitinių kvitų, kuriuos užregistravę gyventojai laimėjo po 200 eurų, ir 4 mėnesinio, 5000 eurų vertės, kvitų žaidimo prizo laimėtojai.
• Paskutinio mėnesinio 5000 eurų vertės prizo laimėtoja - policijos pareigūnė iš Vilniaus, kuri kvitą užregistravo turgavietėje įsigijusi apie 5 kg obuolių. Kovo mėnesio prizą laimėjusi vilnietė teigė Kvitų žaidime dalyvaujanti ne pirmą kartą, o kvitus už turgavietėse įsigytas prekes žaidime registruojanti nuolat nuo pat šio žaidimo pradžios. Sprendimą dalyvauti Kvitų žaidime laimėtoja priėmė po kelių nesėkmingų bandymų laimėti įprastose loterijose. Jos teigimu, dalyvauti kvitų loterijoje daug paprasčiau – savotišku „loterijos bilietu» tampantis fiskalinis kvitas gaunamas nemokamai, o jį užregistruoti internetinėje VMI svetainėje galima kada tik panorėjus. Planus, kur išleisti netikėtai piniginę papildžiusius 5000 eurų, laimėtoja dar tik dėlioja, tačiau įvardijo, kad šeima jau kuris laikas svarstė apie naują automobilį.

SAVAITĖS KVIETIMAS
• Gegužės mėnesį mokesčių mokėtojus VMI kviečia registruotis į auditorinius seminarus, kuriuose bus pristatytas metinės pelno mokesčio deklaracijos formos PLN204 pildymas ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims bei metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204A pildymas neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims.
• Mokesčių mokėtojai bus supažindinti su automobilių apmokestinimu PVM, nekilnojamojo turto pardavimo bei paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, apmokestinimu PVM, PVM atskaita, paslaugų apmokestinimu PVM nustatant paslaugų suteikimo vietą, ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu ir jo apmokestinimu PVM.
• Informaciją apie visus 2018 m. gegužės mėnesį vyksiančius seminarus mokesčių klausimais peržiūrėti bei užsiregistruoti į juos galima naudojantis VMI svetainės Renginių sistema adresu www.vmi.lt/renginiai/. Šioje sistemoje mokesčių mokėtojams yra sudaryta galimybė peržiūrėti įvairių temų e. seminarų įrašus.
• VMI organizuojamų seminarų dalijamąją medžiagą galima rasti Konsultacinės medžiagos kataloge adresu www.vmi.lt/cms/web/kmdb/, pasirenkant skiltį Seminarų medžiaga. Seminarai mokesčių mokėtojams yra nemokami, juos veda Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių informacijos departamento specialistai.
• Mokesčių mokėtojams, norintiems elektroniniu paštu gauti informaciją apie naujus mokesčių seminarus, siūloma naudotis naujienų prenumerata: prisijungus prie Mano VMI (www.vmi.lt/manovmi), dešiniajame viršutiniame kampe (prie savo vardo ir pavardės) spragtelėjus Nustatymai ir pasirinkus kortelę Naujienų prenumerata bei pažymėjus prenumeratos būdą El. paštu, reikia uždėti varneles prie prenumeratos temų E. seminarai, Auditoriniai seminarai bei kitų pageidaujamų prenumeratos temų.

SAVAITĖS SKAITALAS
Siekdama konkurencingiausio darbo apmokestinimo Baltijos šalyse, prognozuojamos ir stabilios mokesčių aplinkos, šešėlio mažinimo „baltaisiais finansais“, prisidėti prie vidutines pajamas gaunančių dirbančiųjų plėtros ir skaidraus bei sąžiningo verslo skatinimo Lietuvoje, Vyriausybė siūlo šiuos mokestinius patobulinimus.
• Kviečiame susipažinti su pasiūlymais ir iki gegužės 2 d. el. paštu mokesciu.tobulinimas@finmin.lt išreikškite savo nuomonę, pateikite idėjas, konkrečius pasiūlymus, kokiais būdais visi kartu galėtume kurti produktyvią šalies ekonomiką.
Mokesčių pokyčiai ir šešėlio mažinimas (pristatymas).
Mokesčių pokyčiai ir šešėlio mažinimas (konsultacinis dokumentas).

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA


Seimas priėmė naujos redakcijos Draudimo įstatymą
Seimas priėmė naujos redakcijos Draudimo įstatymą. Juo bus siekiama, jog draudimo produktų platintojai visada sąžiningai, teisingai ir profesionaliai teiktų paslaugas draudimo paslaugų klientams geriausiomis sąlygomis ir rūpintųsi jų interesais. O vartotojui būtų suteikta galimybė gauti suprantamesnę informaciją ir kokybiškesnes konsultacijas.
• „Siekiame pagerinti draudimo paslaugų klientų interesų apsaugą, užtikrinti kokybiškesnį aptarnavimą, jog vartotojas gautų asmeniškai jam pritaikytas rekomendacijas ir paaiškinimus, kodėl konkretus draudimo pasiūlymas labiausiai atitinka jo poreikius. Taip pat bus keliami aukštesni reikalavimai draudimo platintojų kvalifikacijai“, — teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
• Priimtu įstatymu ne gyvybės draudimo produktų klientai gaus draudimo produkto informacinį dokumentą, kuriame bus pateikta pagrindinė informacija apie produktą. Draudimo principu pagrįstų investicinių produktų klientai, remiantis iš draudėjo gauta informacija apie jo turimas žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar investavimo srityje, gaus produkto priimtinumo įvertinimą arba įspėjimą, kad produktas jam nėra tinkamas. Taip pat informaciją apie galimus interesų konfliktus, o reklaminė medžiaga privalės būti aiškiai atpažįstama.
• Daugiau apie naujos redakcijos įstatymą:
• Bus siekiama užtikrinti, jog draudimo ir perdraudimo įmonių darbuotojai ir visi kiti, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, taip pat fiziniai asmenys, turintys teisę savarankiškai vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą, turėtų tinkamų žinių ir įgūdžių, mokytųsi ir keltų kvalifikaciją, taip pat atitiktų tam tikrus geros reputacijos reikalavimus.
• Naujuoju įstatymu draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino organizavimas pavedamas Draudimo brokerių rūmams. Draudimo brokerių rūmai įpareigojami turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą.
• Siekiant paskatinti konkurenciją finansų sektoriuje, nuo 2019 m. gegužės 1 d. panaikinamas draudimo brokerių įmonių veiklos apribojimas. Draudimo brokeriai galės pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą. Taip pat ir kiti finansų rinkos dalyviai galės siūlyti draudimo produkto platinimo paslaugas, jeigu jie atitiks Draudimo įstatymo reikalavimus. Vartotojams bus sudaryta galimybė gauti daugiau jų poreikius atitinkančių paslaugų: vienas finansų rinkos dalyvis juos galės pakonsultuoti, pvz., kur vartotojui palankiausia imti paskolą, kur investuoti, kur apsidrausti.


Ūkio ministerija informuoja: seimas priėmė Mokėjimų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų
Seimas priėmė Mokėjimų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų paketo pakeitimus. Jais bus skatinamos inovacijos mokėjimų srityje, mokėjimų rinkos konkurencija, Fintech plėtra, taip pat didinamas mokėjimų saugumas ir stiprinama mokėjimo paslaugų vartotojų apsauga.
• „Pakeitimais siekiame išnaudoti finansinių inovacijų teikiamas galimybes, prisidėti prie sparčios Fintech ekosistemos plėtros ir gerinimo. Taip pat išaugus konkurencijai finansiniame sektoriuje bus sudaryta galimybė vartotojams gauti geresnės kokybės paslaugas“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Įstatymų pakeitimais yra numatytos naujos tarpininkavimo pobūdžio mokėjimo paslaugos. Vartotojas per tarpininką galės inicijuoti mokėjimo nurodymą iš savo sąskaitos bet kurio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. Patogiau vyks ir elektroninė prekyba, nes pirkėjui ir pardavėjui nebereikės turėti sutartinių santykių su tuo pačiu paslaugų teikėju. Bus sudaryta galimybė per vieną tarpininką gauti informaciją apie savo mokėjimo sąskaitas, kurios atidarytos kitose įstaigose. Tai leis vartotojui įvertinti savo finansinę padėtį ir analizuoti įpročius, išlaidas bei finansinius poreikius.
• Taip pat bus didinamas mokėjimų saugumas: inicijuojant elektroninę mokėjimo operaciją, jungiantis prie sąskaitos nuotoliniu būdu arba nuotoliniu būdu atliekant kitus veiksmus. Paslaugų teikėjai privalės nusistatyti rizikos mažinimo priemones ir stipresnius kontrolės mechanizmus.
• Esminiai nauji vartotojų apsaugos elementai:
• Mokėjimų įstatymo pakeitimais 3 kartus (nuo 150 Eur iki 50 Eur) sumažinama maksimali nuostolių suma, tenkanti vartotojui praradus ar iš jo pavogus mokėjimo priemones.
• Perpus sutrumpinamas laikotarpis (nuo 12 iki 6 mėn.), po kurio, nutraukiant paslaugų sutartį, nemokamas komisinis mokestis. Vartotojas, nutraukęs sutartį su banku, neturės mokėti jokių komisinių mokesčių, jei yra sukakęs 6 mėn. sutarties terminas. Ligi šiol galiojo 12 mėnesių terminas. Taip pat nutraukus sutartį, vartotojui turės būti suteikta galimybė nemokamai gauti paskutinių 36 mėnesių sąskaitos išrašą.
• Rezervuojant lėšas sąskaitoje bus reikalaujama gauti kliento sutikimą dėl konkrečios sumos ir rezervavimas turės būti panaikintas nedelsiant gavus informaciją apie konkrečią mokėjimo sumą.
• Finansų rinkos dalyviams nustatoma pareiga priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti klientų prašymus (skundus) dėl jų teikiamų paslaugų.
• Uždraudžiamas mokėjimo sąskaitos ir kai kurių kitų paslaugų (terminuotųjų indėlių, taip pat laidavimo ir garantijos, kuriais vartotojas užtikrina trečiųjų asmenų prievolių vykdymą) siejimas. Vartotojas norėdamas įdėti indėlį, teikti garantiją ar laiduoti, neprivalės turėti sąskaitos tame banke, kuriame nori naudotis minėtomis paslaugomis. O jeigu šių paslaugų aptarnavimui paslaugų teikėjui būtina vartotojo sąskaita, šią riboto naudojimo sąskaitą jis turi suteikti vartotojui nemokamai.
KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: sausio – kovo mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos viršijo planuotąsias
Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį – kovą valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 0,8 proc. (15,7 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 2,8 proc. (54,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio – kovo mėnesių pajamos – 1 959,2 mln. eurų, faktinės – 1 974,9 mln. eurų.
• Pajamų surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 99,9 proc., gauta 1 544,8 mln. eurų. Tai yra 1,3 mln. eurų mažiau nei prognozuota ir 3,6 mln. eurų (0,2 proc.) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį.
• Pajamų iš PVM gauta 898,4 mln. eurų, t. y., 40,8 mln. eurų (4,8 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 11,5 mln. eurų (1,3 proc.) mažiau nei prognozuota dėl atliktų didesnių PVM permokos grąžinimų mokesčių mokėtojams.
• Už visas akcizines prekes sausio – kovo mėnesiais gauta 319 mln. eurų, t.y. 0,4 mln. eurų (0,1 proc.) mažiau nei prognozuota ir 23,8 mln. eurų (6,9 proc.) mažiau nei pernai tuo pat metu. Pajamų sumažėjimą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lėmė aukšta palyginamoji praėjusių metų bazė, kuomet prieš akcizų tarifų padidinimą nuo kovo 1 d., ženkliai išaugo alkoholinių gėrimų pardavimų apimtys.
• Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 117,9 mln. eurų – 5,2 mln. eurų (4,6 proc.) daugiau nei praėjusių metų sausio – kovo mėnesiais ir 3,5 mln. eurų (2,9 proc.) mažiau nei prognozuota dėl kiek didesnių nei buvo numatyta pelno mokesčio grąžinimų ir įskaitymų į kitus mokesčius.
• Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį - kovą buvo 379,7 mln. eurų – 8,4 mln. eurų (2,3 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 38,8 mln. eurų (11,4 proc.) daugiau.
• Pagal Lietuvos Respublikos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, 2018 m. sudaro 82,82 proc., o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą sudaro 17,18 proc.
• Patvirtintos 2018 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 767 mln. eurų, su ES lėšomis – 9 071 mln. eurų.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: paskirti nurodymai auditoriams ir audito įmonei
• Tarnybos 2018 m. balandžio 11 d. direktoriaus įsakymu Nr. V3-9 „Dėl nurodymo skyrimo“ pritarta Lietuvos auditorių rūmų siūlymui – vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 56 straipsnio 3 dalies 2 punktu, duoti auditoriui Robertui Kaliatkai nurodymą - papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2018 m. gruodžio 15 d. išklausyti 8 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandas tarptautinių audito standartų tema bei apie nurodymo įvykdymą informuoti Kokybės kontrolės komitetą.
• Tarnybos 2018 m. balandžio 11 d. direktoriaus įsakymu Nr. V3-8 ,,Dėl nurodymų skyrimo“ pritarta Lietuvos auditorių rūmų siūlymui – duoti audito įmonei UAB Raimda auditas nurodymą – iki 2018 m. birželio 15 d. parengti trūkumų ištaisymo planą, kuris užtikrintų, kad audito įmonė UAB Raimda auditas įdiegtų stebėsenos procesą, skirtą suteikti pakankamą užtikrinimą, kad politika ir procedūros, susijusios su kokybės kontrolės sistema, būtų tinkamos, pakankamos ir veiktų efektyviai ir įdiegtų politiką ir procedūras, pagal kurias būtų reikalaujama užtikrinti tinkamą dokumentavimą, kuris suteiktų įrodymų dėl kiekvieno kokybės kontrolės sistemos elemento veikimo, įgyvendinti priemonių plane numatytas priemones ir iki 2018 m. rugsėjo 14 d. informuoti Kokybės kontrolės komitetą apie šio nurodymo įvykdymą bei pateikti ataskaitą apie 2018 metų stebėsenos proceso įvykdymą.
• Tarnybos 2018 m. balandžio 11 d. direktoriaus įsakymu Nr. V3-8 ,,Dėl nurodymų skyrimo“ pritarta Lietuvos auditorių rūmų siūlymui – duoti auditorei Daivai Žumbakienei nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją – iki 2018 m. gruodžio 15 d. išklausyti 16 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandų tarptautinių audito standartų tema bei apie nurodymo įvykdymą informuoti Kokybės kontrolės komitetą.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja: Kaune organizuojamas seminaras
• Balandžio 25 d. 10-12 val. Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė, skyriaus vedėjo pavaduotoja Raminta Petrauskaitė-Banienė, vyriausioji specialistė Audronė Baršienė Kauno teritorinėje darbo biržoje (E. Ožeškienės g. 37, Kaunas) ves seminarą „Darbo tarybos: sudarymas, veikla, socialinis dialogas“.
• Būtina išankstinė registracija, vietų skaičius ribotas.
• Registruotis info@vdi.lt, iki balandžio 24 dienos.

Europos Komisija paskelbė viešąsias konsultacijas dėl akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimo
Ūkio ministerija kviečia verslo atstovus, investuotojus ir Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus institucijas Ū aktyviai dalyvauti Europos Komisijos (EK) paskelbtose viešosiose konsultacijose dėl Akcininkų teisių direktyvos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, įgyvendinimo.
• Dalis 2017 m. gegužės 17 d. priimtos Akcininkų teisių direktyvos nuostatų yra susiję su informacijos apie akcininkus ir jų turimas teises, ypač esant tarpininkų investavimo grandinėms, perdavimo palengvinimu. Be kita ko, Akcininkų teisių direktyvoje įtvirtinti įgaliojimai EK priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su akcininkų identifikavimu, informacijos perdavimu ir naudojimosi akcininkų teisėmis palengvinimu. Atsižvelgdama į tai EK parengė įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, dėl kurių paskelbė viešąsias konsultacijas ir laukia suinteresuotų asmenų nuomonių ir pasiūlymų. EK konsultacijos vyks iki š. m. gegužės 9 dienos.
• EK įgyvendinamaisiais teisės aktais siekiama užkirsti kelią skirtingam Akcininkų teisių direktyvos nuostatų įgyvendinimui, dėl kurio gali būti priimami nevienodi nacionaliniai standartai ir gali atsirasti papildoma našta tarpininkams. Bendrų duomenų ir pranešimų struktūrų naudojimas perduodant duomenis ir informaciją apie akcininkus turėtų leisti veiksmingai ir patikimai tvarkyti tarpininkų, bendrovių ir jų akcininkų tarpusavio sąveiką, taip užtikrinant veiksmingą Europos Sąjungos kapitalo rinkos veikimą.
• Savo nuomonę pateikti ir daugiau informacijos apie šias viešąsias konsultacijas rasti galima internete adresu http://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/initiatives/ares-2018-1944240_en.
• Ūkio ministerija prašo nuomonę dėl EK konsultacijų pateikusių asmenų taip pat atsiųsti ją elektroniniu paštu Vaida.Kumstiene@ukmin.lt.

FNTT tyrimas: stambi Kauno įmonė įtariama nelegalia prekyba mėsa- lenkiška kiauliena aprūpindavo turgavietes, mokesčių nemokėjo, vedė juodąją buhalteriją
Kauno rajone registruota įmonė, kurios oficiali metinė apyvarta siekia apie 20 mln. eurų, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, lenkiška kiaulienos skerdiena prekiavo šešėlyje, nelegalia mėsa aprūpindavo daugelį Kauno turgaviečių.
• Tai įtaria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikusi kratas mėsa prekiaujančiose bendrovėse.
• Kauno rajone veikianti įmonė kiaulienos skerdieną įsigydavo iš Europos Sąjungos valstybių ir dalį jos Lietuvoje parduodavo be apskaitos dokumentų. Aiškėja, kad bendrovė, siekdama išvengti mokesčių, klastojo įvairius buhalterinius dokumentus ir galbūt tvarkė dvigubą buhalteriją.
• Nelegalia kiaulienos skerdiena įmonė aprūpindavo daugumą Kauno turgaviečių, taip pat asmenis, vykdančius individualią veiklą. Kiaulienos skerdieną be apskaitos dokumentų įsigydavo ir kai kurios Kauno rajone veikiančios įmonės, įtaria FNTT pareigūnai.
• Kratų metu vienos įmonės vienos įmonės patalpose rasta neoficiali buhalterija, taip pat didelė grynųjų pinigų suma, kuri buvo slepiama krosnyje. Ši bendrovė – viena iš nelegalios skerdienos pirkėjų.
• Bendradarbiaujant su Lenkijos policijos pareigūnais, kratos atliktos ir Lenkijoje, kiaulienos skerdieną tiekusioje įmonėje. Kratų metu paimti buhalterinės apskaitos juodraščiai, kompiuteriai, įvairios grynųjų pinigų sumos.
• Plataus masto ikiteisminiame tyrime įtarimai šuo metu pareikšti dviem Lietuvos piliečiams, jie įtariami apgaulingu apskaitos tvarkymu, sukčiavimu, turto pasisavinimu.
• „Įtariamųjų skaičius šiame tyrime plėsis, o tiksli biudžetui padaryta žala bus nustatyta atlikus bendrovių ūkinių finansinių veiklų tyrimus“, – sako tyrimui vadovaujantis prokuroras Donatas Puzinas.
• FNTT Kauno apygardos valdyba tęsia dar kelis ikiteisminius tyrimus dėl dar kelių didelių bendrovių, galbūt nelegaliai prekiavusių mėsos skerdiena. Įmonės, realizuodamos didelius kiekius skerdienos, nuslėpdavo dalį pajamų, nemokėjo mokesčių.
• „Lietuvoje kai kurios veikiančios stambios įmonės kartais rizikuoja ir užsiima neteisėta veikla, siekdamos išvengti ar sumažinti mokamus mokesčius. Tokiu atveju valstybė ne tik netenka mokėtino PVM: įmonių neteisėta veikla mažina sąžiningą konkurenciją, iškraipo rinką, skatina nelegalią prekybą mėsa turgavietėse“, – sako Rolandas Urbonas, FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas.
• Vykdydama šį tyrimą FNTT bendradarbiauja su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke
Avatar
artas71
12690
#1390951 2018-05-01 21:17 artas71
Savaitės 2018.04.23 - 2018.04.29 apskaitos, mokesčių ir kitos naudingos informacijos buhalteriui naujienų apžvalga


SAVAITĖS PERSPĖJIMAS
• 194 viešojo maitinimo įstaigoms VMI siūlo „pasitaisyti“ nelaukiant griežtų kontrolės veiksmų.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu - VMI) informuoja, KAD šiemet viešojo maitinimo paslaugas teikiantis sektorius bus viena iš keturių prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, VMI skirs išskirtinį dėmesį bei atitinkamus išteklius. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą Lietuvoje vykdo per 2 tūkst. įmonių. Po atliktos analizės pirmajame etape į mokesčių inspekcijos akiratį yra pakliuvę 194 mokesčių mokėtojai, vykdantys maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą.
• „Atlikę maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų 2017 m. sausio–gruodžio mėnesių ekonominės veiklos rodiklių analizę, pastebėjome ženklius nukrypimus nuo vidutinio darbo užmokesčio medianos, taip pat nepagrįstus skirtumus tarp deklaruotų pardavimų ir pirkimų santykio vidutinės reikšmės. Tokie nukrypimai vertinami kaip požymiai, galimai identifikuojantys galimą pajamų neapskaitymą ir darbo užmokesčio „vokeliuose« mokėjimą darbuotojams»,- teigia Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas, pasakodamas, kad tokia „šešėlinė« kai kurių verslininkų veikla iškraipo konkurenciją ir į prastesnę poziciją pastato sąžiningai veiklą vykdančius verslininkus.
• Pažymėtina, jog išsikeltų tikslų – sumažinti „šešėlį» viešojo matinimo srityje, sieksime, visų pirma, bendradarbiaudami su mokesčių mokėtojais ir skatindami juos apskaityti visas pajamas bei deklaruoti ir sumokėti atitinkamus mokesčius: nurodydami atsiradusius pastebėjimus, įvardindami iškilusius klausimus, aptardami įmonės veiklos rodiklius ir suteikdami galimybę patiems pasitaisyti, tikslinti deklaracijas.
• „Laikydamiesi principo, kad mokesčių mokėtojai pirmiausia įspėjami apie pastebėtas rizikas, sudarant galimybes koreguoti savo elgseną, tikslinti mokesčio deklaracijas, tuo pačiu būsime nuoseklūs ir, esant būtinumui, mokesčių mokėtojai, neįsiklausantys į perspėjimus, sulauks mokesčių administratoriaus vizitų ir kitų griežčiausių poveikio priemonių. Pažymime, kad mokesčių mokėtojams nepakaks vienkartinio „pasitaisymo«, t. y. ir tie mokesčių mokėtojai, kurie priims sprendimą „taisytis», dar kurį laiką bus mokesčių administratoriaus stebimi, vertinami jų veiklos rodiklių pokyčiai«,- pasakoja A. Klerauskas.
• Pernai viešojo maitinimo įmonėse buvo atlikta daugiau kaip 430 kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyta daugiau kaip 300 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių bei nustatyta 417 pažeidimų. 58 proc. visų nustatytų pažeidimų sudaro pažeidimai, susiję su kasos darbo organizavimu (kasos kvito neišdavimas, perteklius EKA kasoje, kasos operacijų tvarkos pažeidimai ir kt.). Pastebėta, kai kurios įmonės naudoja kompiuterius, kurie imituoja kasos aparatus, ir klientams išduoda kvitus, kuriuos labai sunku atskirti nuo fiskalinių kvitų.

SAVAITĖS PRANEŠIMAS
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pasirašyta sutartis su UAB „INSOFT», kuri laimėjo viešojo pirkimo konkursą dėl išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS Nuotolinių apskaitos paslaugų smulkiajam verslui (i.APS) posistemio sukūrimo.
• Konkursui buvo pateikti 2 pasiūlymai, jį laimėjo aukščiausią ekonominį balą gavęs ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Šių metų balandžio 18 d. pasirašytos sutarties vertė – 175383,15 eurų su PVM.
• Įgyvendinus projektą bus sukurtas virtualus buhalteris, t. y. elektroninė individualios veiklos apskaitos programa. Tai bus nemokamas įrankis, kuris palengvins individualia veikla užsiimančių gyventojų pajamų apskaitą ir leis sutaupyti popierinių pajamų-išlaidų žurnalų pildymui, mokesčių apskaičiavimui skiriamą laiką. 2017 m. individualia veikla užsiimančių gyventojų skaičius siekė daugiau nei 240 tūkst.
• „Jau kitų metų pradžioje verslas galės pajamų ir išlaidų žurnalą pildyti internete, VMI sistemoje, tad popierinio žurnalo nebereikės«, - sakė VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorės pavaduotoja ir i.APS projekto vadovė Inga Gedminienė. - „Elektroninė apskaitos programa smulkiajam verslui bus ne privaloma, o laisvai pasirenkama».
• Virtualus buhalteris turės ir papildomų duomenų peržiūros ir analizės funkcijų, kurios leis verslininkams stebėti, ar jų vykdoma veikla yra pelninga, kokios gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų tendencijos. Taip pat čia bus apskaičiuojamos GPM, PSDĮ ir VSD įmokos, taigi, gyventojams nebereikės ieškoti įrankio mokesčiams skaičiuoti, aiškintis, kaip jie apskaičiuojami, atlikti skaičiavimus.
• Tvarkomų duomenų pagrindu, įvertinus iš kitų šaltinių gautą informaciją, bus apskaičiuotos gyventojo veiklos pajamos bei išlaidos ir šie duomenys bus įkelti į būsimą preliminarią deklaraciją.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 384 pakeistos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99.
• Svarbesni pakeitimai:
• 1.1.1. Pakeisti 2.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
• „2.4. dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos, įskaitant vykstančiųjų į užsienį kelionių draudimą, kurį gali sudaryti draudimas ligos atvejui, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas. Kai vienetas moka vienkartinę metinę kelionių draudimo įmoką, išlaidos komandiruotės sąnaudomis pripažįstamos kiekvieną draudimo mėnesį bendrą draudimo įmokos sumą padalijus iš mėnesių skaičiaus, išskyrus tą atvejį, kai per draudimo galiojimo laikotarpį nė vienas apdraustasis vieneto darbuotojas, individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar mažosios bendrijos narys nevyko į komandiruotę;“.
• 1.1.2. Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
• «3. Iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas, o kai darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, – išvykimo iš šios užsienio valstybės ir parvykimo į ją dienas), taikant Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas), nustatytus dienpinigių dydžius (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatyti dienpinigių dydžiai taikomi atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena).“
• 1.1.3. Pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
• „4. Jeigu į komandiruotę vyksta vieneto vadovas arba individualios įmonės savininkas, tikrasis ūkinės bendrijos narys ar mažosios bendrijos narys ir šioje individualioje įmonėje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje nėra vadovo, dienpinigių norma gali būti didinama 100 procentų.“

VMI informuoja: atnaujintas leidinys „Individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, ypatumai“
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad paskelbtas atnaujintas leidinys gyventojams, vykdantiems individualiąją veiklą pagal pažymą. Leidinys papildytas naujomis, nuo 2018 metų galiojančiomis GPM įstatymo nuostatomis.


Pakeistos Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VA-30 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. VA-147 „Dėl Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklių patvirtinimo» pakeitimo", pakeistos Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklės (toliau – taisyklės).
• Taisyklių pakeitimu, įteisinama nuostata, kad paslaptyje yra nelaikoma informacija apie viešojo asmens ir juridinio asmens atžvilgiu atliekamą / neatliekamą mokestinio tyrimo, mokestinio patikrinimo faktą, kai tokia informacija teikiama viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams.

VMI informuoja: pakeistas pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4-1 straipsnio 6 dalies komentaras
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 41straipsnio 6 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) 1 punkte atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai – patikslinta teisės akto data.


VMI komentuoja: dėl PVM įstatymo nuostatų taikymo, esant atpirkimo sandoriams
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų paklausimus, paaiškina nuostatas dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) taikymo, kai yra sudaromi atpirkimo (kitaip „circle“ arba „watch-out“) sandoriai:
• Situacija:
• Pardavėjai su prekių pirkėjais pasirašo standartines, pagal tarptautinių prekybos organizacijų GAFTA ar FOSFA taisykles parengtas grūdų pardavimo sutartis. Sutartyse numatyta, kad tam tikru metu pardavėjai parduos, o pirkėjai nupirks tam tikrą kiekį grūdų už iš anksto sutartą kainą, nustatytą atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu esančias kainų prognozes.
• Sutartyse standartiškai nustatomas susitarimas dėl galimybės sudaryti atpirkimo („circle“) sandorį. Šis sandoris reiškia, kad pardavėjas, įvertinęs situaciją grūdų rinkoje, pasiūlo pirkėjui nutraukti sutartį, sudarant atpirkimo („circle“) sandorį pagal kurį pardavėjas atperka grūdus, pastarajam sumokėdamas skirtumą tarp tikrosios rinkos kainos ir pradinės sutartyje nustatytos kainos. Iš esmės šis mokestis kompensuoja pirkėjui jo papildomus kaštus, jeigu grūdus, kuriuos turėjo patiekti pardavėjas, pirktų rinkoje pagal tuo metu galiojančias kainas.
• Klausimas:
• Kaip PVM tikslais turi būti traktuojamas pardavėjo pirkėjui mokamas „skirtumas“?
• Atsakymas:
• Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatas, PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo laikomas įvykusiu Lietuvoje. Vadinasi, kad ūkio subjektų vykdomi sandoriai būtų PVM objektas, visų pirma ūkio subjektai vienas kitam turi arba teikti paslaugas, arba tiekti prekes Lietuvoje už atlygį. Pažymėtina, kad tarp ūkio subjekto gaunamo atlygio ir jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. ūkio subjektas atlygį turi gauti už konkrečias jo patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jei asmens ūkio subjektui mokamos sumos negali būti susietos su to ūkio subjekto įvykdytų prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, galima teigti, kad nėra ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp gauto atlygio ir įvykdyto prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, vadinasi, tokioje situacijoje nėra ir sandorio, kuris galėtų būti laikomas PVM objektu. Pateiktu atveju pardavėjo ir pirkėjo sudarytas atpirkimo („circle“) sandoris PVM tikslais nelaikytinas prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoriu, o pardavėjo pirkėjui mokamas skirtumas tarp tikrosios rinkos kainos ir pradinės sutartyje nustatytos kainos - atlygiu už patiektas prekes (suteiktas paslaugas). Šis pardavėjo pirkėjui mokamas skirtumas iš esmės skirtas padengti pirkėjo galimiems kaštams, kurie atsirastų tuo atveju, jeigu pirkėjas grūdus, kuriuos turėjo patiekti pardavėjas, pirktų rinkoje pagal tuo metu galiojančias kainas. Tokiu atveju skirtumas PVM tikslais laikomas kompensacija, kuri nėra PVM objektas.


KITOS NAUJIENOS
Finansų ministerija informuoja: Lietuvai skirta 117 mln. eurų Norvegijos ir EEE investicijų
Balandžio 23 dieną finansų ministras Vilius Šapoka ir Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Audun Halvorsen pasirašė Susitarimo memorandumus, kuriais remiantis Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs 117.6 mln. eurų, beveik 98% šios sumos yra Norvegijos Karalystės investicijos. Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus Lietuvai skiriamos lėšos bus panaudotos socialinei ir ekonominei atskirčiai Lietuvoje mažinti.
• „Naujasis Norvegijos ir EEE investicijų Lietuvai etapas tęsia jau ne vienerius metus trunkantį sėkmingą bendravimą ir bendradarbiavimą. Svarbu, kad investicijos neapsiriboja tik finansinėmis dotacijomis, tačiau įgyvendinami projektai remiasi ir savo veiklose pritaiko šalių gerąją praktiką, taip prisidėdami prie Lietuvos gerovės kūrimo“, — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
• Jo Karališkoji Prakilnybė Norvegijos Kronprincas Haakon ir Jos Karališkoji Prakilnybė Kronprincesė Mette-Marit susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite ir dalyvavo Susitarimo memorandumų pasirašymo ceremonijoje.
• Pasak Norvegijos ambasadoriaus Karsten Klepsvik, pasirašymo įtraukimas į oficialią karališkojo vizito programą parodo, kad Norvegija ypač vertina glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. „Džiaugiamės pradėdami naująjį Norvegijos ir EEE paramos Lietuvai etapą, kuris truks ateinančius septynerius metus. Tikimės, kad šios investicijos toliau prisidės prie Lietuvos socialinės bei ekonominės raidos ir ryšių tarp mūsų valstybių stiprinimo“, - sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Karsten Klepsvik.
• Šiuo laikotarpiu investicijos bus skirtos dar labiau stiprinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, gerinti psichikos sveikatą ir užtikrinti rizikos grupės vaikų bei jaunimo gerovę, stiprinti pilietinę visuomenę, vystyti daugiašalius mokslinius tyrimus ir skatinti institucijų bendradarbiavimą, didinti inovacijų plėtrą bei įmonių konkurencingumą, paremti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą bei skatinti kultūrinį verslumą.

VMI informuoja: bus skelbiama daugiau informacijos apie gyventojų deklaruotą turtą
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad šiemet viešai paskelbs daugiau deklaruojančių turtą asmenų deklaracijų išrašų. Pernai VMI skelbė 39,7 tūkst. privalančiųjų deklaruoti turtą gyventojų ir jų sutuoktinių turto deklaracijų išrašus. Šiemet skelbiamų išrašų skaičius 19 tūkst. didesnis.
• Šiais metais VMI savo tinklalapyje iki spalio 1 d. papildomai paskelbs Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų, apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovų pavaduotojų, Lietuvos banko valdybos narių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, Lietuvos kariuomenės vado ir kariuomenės vado pavaduotojo, Lygių galimybių kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ir jo pavaduotojų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir jo pavaduotojų, Žurnalistų etikos inspektoriaus, valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir jų pavaduotojų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, įskaitant išvardintų asmenų sutuoktinių 2017 m. turto deklaracijų išrašus. Išvardinti asmenys ir anksčiau turėjo prievolę deklaruoti turtą, tačiau iki šiol jų turto deklaracijų išrašai nebuvo skelbiami.
• Šiuo metu teisingas turto deklaracijas yra pateikę 54,5 tūkst. tai privalančių padaryti gyventojų. Suskubti ir nelaukti gegužės 2-osios, kada baigiasi pajamų ir turto deklaravimo terminas, turėtų dar apie 40 tūkst. turtą privalančių deklaruoti gyventojų.

Valstybinė darbo inspekcija konstatuoja: dirbantieji Lietuvoje nežino, su kokiomis sveikatai pavojingomis medžiagomis susiduria
Daugelis dirbančiųjų, to nežinodami, nuolat susiduria su pavojingomis medžiagomis ir tinkamai nuo jų nesisaugo. Tokią išvadą antradienį surengtoje konferencijoje paskelbė Valstybinė darbo inspekcija, pristatydama Europos dvimetę kampaniją „Saugi darbo vieta. Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“.
• „Pavojingos medžiagos – tai ne tik cheminės medžiagos, bet ir darbo proceso metu išsiskiriantys teršalai, ir natūralios kilmės medžiagos, kaip įvairios dulkės, ar biologinės medžiagos. Pavojingos medžiagos darbe gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir ligų, taip pat grėsmę saugai“, – teigė Nerita Šot, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) ryšių punkto Lietuvoje koordinatorė.
• Specialistės teigimu, itin didelis dėmesys kampanijos metu bus skiriamas supratimui apie pavojingas medžiagas bei jų paplitimą didinimui ir supažindinimui su efektyvaus valdymo principais, bus rengiami seminarai, konferencijos, platinama EU-OSHA parengta informacinė medžiaga, skelbiami Europos geros praktikos apdovanojimai.
• Chemijos mokslų daktaras Jonas Kiuberis laboratorijoje surengtoje konferencijoje pademonstravo, kiek ir kokių pavojingų medžiagų yra įprastų, daugybės profesijų atstovų darbe kasdien naudojamų priemonių sudėtyje.
• „Kaip pavyzdį galiu pateikti kelias pavojingas medžiagas. Sveikatai pavojingi yra plaukų dažuose esantis resorcinolis, statybiniuose klijuose esantis metileno disocianatas, paviršių valikliuose esantis aminoetanolis ir taip toliau. Tokių medžiagų neigiamas poveikis gali pasireikšti per odą, gali pažeisti akis, virškinimo traktą, kvėpavimo takus, o patekusios į kraujotaką gali sukelti mažakraujystę. Tačiau svarbiausia prisiminti, kad pavojingos medžiagos rimtų sveikatos problemų gali sukelti, kai su jomis dirbama kasdien, dideliais kiekiais ir nesilaikant saugaus darbo reikalavimų.“, – pabrėžė mokslų daktaras.
• Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros atlikti tyrimai rodo, kad ne mažiau kaip ketvirtadalį darbo laiko 17 proc. žmonių Europoje susiduria su cheminėmis medžiagomis, o 15 proc. žmonių dirba aplinkoje, kurioje kvėpuoja dūmais, garais, milteliais, dulkėmis.
• „Labai svarbu saugoti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatą, laikytis būtinų saugos darbe taisyklių. Dėmesio darbuotojų saugai niekad nebus per daug, nesvarbu, ar tai būtų kontrolė, globa, prevencija ar draugiškas paraginimas“, – sakė chemikas.
• „Šiais metais Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną – balandžio 28-ąją – pirmą kartą oficialiai pažymėsime ir Lietuvoje. Tai galimybė atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu rūpintis savo bei kolegų sveikata ir saugumu darbe. Tikimės, kad Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos informavimo ir konsultavimo priemonės paskatins darbdavius ir darbuotojus įgyvendinti ir įtvirtinti saugaus darbo kultūrą. Juk atsargumas nekainuoja nieko, o neatsargumas gali atsieiti labai brangiai“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Anot jos, nors nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, sunkių sužalojimų skaičius išlieka toks pat, todėl būtina imtis priemonių.
• Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius informavo, kad Lietuvoje kasmet apie 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 žūsta arba sunkiai susižaloja, o per šiuos metus darbe žuvo net 12 žmonių, per praėjusią savaitę darbe sunkiai sužaloti trys darbuotojai. Net ketvirtadalis darbuotojų žalą patiria dėl darbo saugos taisyklių nepaisymo.
• „Priežasčių susirūpinti tikrai yra, nes pagal sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statistiką Europoje esame vieni paskutiniųjų. Tai laikas, kai reikia peržiūrėti, kas yra atlikta, o ką būtina tobulinti. Valstybinė darbo inspekcija nuosekliai dirba, informuodama apie prevencines priemones, geresnį darbo organizavimą. “, – sakė jis.
• J. Griciaus teigimu, žūtys darbe kainuoja brangiai visomis prasmėmis – tai ne tik žmogiškosios netektys ir kančios, bet ir didėjančios išlaidos sveikatos priežiūros sistemai bei papildomos išlaidos pačioms įmonėms.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja: parengta 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nauja redakcija
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba informuoja informuoja, kad parengta 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ nauja redakcija.
• Atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendaciją dėl verslo apskaitos standartų suderinimo su tarptautiniais apskaitos standartais, kad įmonių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, pagal verslo apskaitos standartus ar tarptautinius apskaitos standartus sudaromose atskirose finansinėse ataskaitose pateikta informacija būtų palyginama;
• Siekiant atsargų apskaitos reglamentavimo tobulinimo ir didesnio standarto nuostatų aiškumo.
Pagrindiniai pakeitimai:
1.Nustatyta, kad įmonėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, netaikoma standarto 38 punkto nuostata dėl galimybės pasirinkti LIFO atsargų įkainojimo būdą (EBPO rekomendacijos įgyvendi1beanimas);
2.Paaiškinta, kokios sąnaudos pripažįstamos, jei labai maža įmonė pasirenka rengti trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą.


FNTT praneša: čiužinių prekybos bendrovėje įtariama šešėlinė prekyba, rasta juodoji buhalterija, produkcija - jūriniuose konteineriuose
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai išaiškino čiužiniais prekiavusią bendrovę, kuri per kelerius metus galėjo šešėlyje jų parduoti už daugiau kaip 600 tūkst. eurų.
• Verslą prekiauti čiužiniais sumaniusi šeima Vilniuje įsteigė bendrovę. Keturis darbuotojus turinti bendrovė, kurios direktorė gaudavo apie 400 eurų mėnesio atlyginimą, o kitų darbuotojų atlyginimas tesiekė 200 eurų, savo interneto svetainėje siūlė didelę čiužinių modelių ir dydžių įvairovę. Apie parduodamus čiužinius bendrovė skelbė ir vienoje populiariausių interneto skelbimų svetainių. Pagal klientų pageidavimus užsakyti čiužiniai būdavo atgabenami iš Lenkijos gamyklos. Čiužiniai klientams būdavo atvežami pačios bendrovės transportu arba pasinaudojus greitųjų siuntų įmonėmis.
• FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas bendrovės ir jos savininkų namuose, kurių metu rado ir paėmė juodąją buhalteriją. Joje užfiksuoti duomenys apie čiužinių pirkėjus, jų užsakymus ir sumokėtas sumas. Kieme esančiuose jūriniuose konteineriuose buvo sandėliuojami apie 300 čiužinių, nors bendrovės buhalterinėje apskaitoje jų turėjo būti nurodyta apie 800. Darytina prielaida, kad ne mažiau kaip 500 čiužinių galėjo būti parduoti be paskaitos dokumentų, neįtraukiant gautų pajamų į bendrovės apskaitą. Oficialiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose dalies parduotų čiužinių kaina buvo itin maža – ji nesiekdavo nė 50 eurų, nors kita dalis tokių pačių čiužinių buvo parduodama vidutiniškai po 400 eurų. Įtariama, kad visa čiužinio suma į bendrovės apskaitą būdavo įtraukiama tik tuo atveju, jei pirkėjas paprašydavo sąskaitos faktūros. Jos neprašant, į buhalterinę apskaitą įrašydavo mažesnę parduodamų čiužinių kainą, nors iš klientų paimdavo ne mažiau kaip kelis šimtus eurų siekiančią sumą.
• Skaičiuojama, kad daugiau kaip 600 tūkst. eurų šešėlinių pajamų gavusi bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 140 tūkst. eurų mokesčių.
• FNTT Vilniaus apygardos valdyba tęsia ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos apskaitos ir neteisingų duomenų pateikimo. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

FNTT tyrimas: tūkstančiai sunkiasvorių transporto priemonių, pasinaudodamos apgaule gautais leidimais, kėlėsi į Neringą, valstybei padaryta žala viršija trečdalį milijono eurų
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino sukčiavimo mechanizmą. 17-kai Klaipėdos regiono bendrovių priklausančios sunkiasvorės transporto priemonės, pasinaudodamos nemokamais kelto leidimais, kėlėsi į Neringą. FNTT tyrėjai skaičiuoja, kad žala, padaryta valstybės lėšomis kompensavus už nemokamus leidimus, siekia apie 350 tūkst. eurų. Atliekamus ikiteisminius tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai analizavo leidimų, suteikiančių teisę nemokamai keltu persikelti į Neringą, išdavimo ir kontrolės tvarką. Prieš daugiau nei 10 metų Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybės ir perkėlimo paslaugas teikianti akcinė bendrovė susitarė, kad Neringos savivaldybėje registruoti juridiniai asmenys gauti leidimus savo transporto priemonėms keltis keltu gali tuo atveju, jei pateikia dokumentus savivaldybei. Pastaroji sudaro transporto priemonių sąrašus ir perduoda juos perkėlimo paslaugas teikiančiai bendrovei. Šioji išduoda leidimus, suteikiančius Neringos miesto bendrovių transporto priemonėms ir darbuotojams galimybę dvejus metus keltis nemokamai.
• Analizuodami leidimų išdavimo tvarką tyrėjai išaiškino, kad leidimų sistemos ir kontrolės mechanizmas veikia neefektyviai. Per pastaruosius metus, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, buvo perkelta apie 4 tūkst. sunkvežimių, kas sudarytų apie 500 šių transporto priemonių pakrautų keltų.
• Atliekant tyrimus atskleistas sukčiavimo mechanizmas, kaip gaunami tokie nemokami leidimai naudotis keltais. Įtariama, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys. Remiantis šiomis sutartimis, Neringos bendrovės neva neatlygintinai savo veikloje naudoja ne sau priklausančias transporto priemones. Įtariama, kad Neringos savivaldybei buvo pateikiamos fiktyvios automobilių panaudos sutartys ir prašymai išduoti leidimus transporto priemonėms nemokamai keltis keltu. Šie duomenys buvo perduodami perkėlos paslaugas teikiančiai bendrovei, kuri išduodavo Neringoje registruotoms įmonėms leidimus. Išaiškinta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami statybos ir transporto paslaugas teikiančioms Klaipėdos regiono bendrovėms. Minėtos įmonės veždavo žvyrą ir smėlį privatiems asmenims ir didelėms statybos bendrovėms, kurios Neringoje atlikdavo kelių tiesimo ir krantinių tvarkymo darbus. Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo būtinybės už vieną transporto priemonės perkėlimą sumokėti 80 eurų. Tarp leidimus gavusių Neringos bendrovių yra vos du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri apgaule gavo leidimus 14-kai transporto priemonių. Taip pat minėtinos kelios prekybos nekilnojamuoju turtu įmonės, kurios turėjo po 2–3 darbuotojus, bet pagal fiktyvias panaudos sutartis neva naudojosi nuo 7 iki 11 sunkvežimių. Įtarimų sukėlė biokuru ir statybos medžiagomis prekiaujanti bendrovė, kurioje dirba tik 1 darbuotojas, tačiau leidimų išduota 20 transporto priemonių.
• Ikiteisminiuose tyrimuose skaičiuojama, kad kelerius metus sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui siekia apie 350 tūkst. eurų.
• FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo tęsia. Tyrimuose bendrovių turtui laikinai pritaikyti apribojimai, kurių bendra suma viršija 1,5 mln. eurų.

Medžiagą surinko ir analizavo šie www.tax.lt forumo dalyviai
Medžiagą redagavo: artas71
Leidinį išleido: Tomas Aleksiejūnas



www.youtube.com/watch?v=7ZWoC4mPcA0
Ir aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs?

"All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing."
Edmund Burke

Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis