Prekyba su ES

Sveiki, gal kas pasidalintų sutartimi, kuri apsprendžia prekybą ES teritorijoje, tarp PVM mokėtojų.

Sveiki,
Gal kas galite pasidalinti informacija apie tai kada reikia issimti kitos es nares PVM moketojo koda. Matot musu firma isikurusi Lietuvoje, taciau didziaja dali produkcijos eksportuojame i Vokietija. Ir teko girdeti kad kai metine apyvarta i kitas es nares pasiekia tam tikra riba, reikia issimti tos salies PVM moketojo koda. Gal kas turite info apie tai?

Ne visai taip.
Tai priklauso nuo to, kam tiekiate prekes. Jei Vokietijos PVM mokėtojams, jokių ribų nėra. Jos atsiranda, jei teikiate paslaugas arba parduodate prekes ne PVM mokėtojams (neapmokestinamiems asmenims), tai yra, vykdote nuotolinę prekybą.

Na mes parduodame ne PVM mokėtojams. Gal galite pasakyti kokia ta riba yra ir kokie veiksmai turi būti atlikti ją pasiekus? Ieškojau internete informacijos, bet kažkaip nelabai pasisekė, nieko konkretaus neradau

Riba Vokietijoje yra 100 000 EUR per kalendorinius metus.
PVMĮ 12 straipsnio komentaras.

Dėkui už informaciją.

Nupirkome prekes iš Švedijos įmonės ir pardavėme Latvijos įmonei. Prekės iš Švedijos išvažiavo tiesiai į Latviją. Prekes savo transportu pasiima Latvijos įmonė. Visos įmonės PVM mokėtojai.
1.Juk tai ne trikampė prekyba?
2. Jei ne, ar galime parduoti su 0 PVM tarifu ir kaip tokiu atveju deklaruojama FR600?

Perkame prekes iš Belgijos ir parduodame iškart estams (trikampė prekyba). Ar teisinga korespondencija:

D600 (parduotų prekių savikaina)
K450 (skola tiekėjui)

D240 (pirkėjų įsiskolinimas)
K500 (Pajamos)

Nepatinka man tokios korespondencijos, kai keli ūkiniai įvykiai suplakami į vieną. Geriau registruoti kiekvieną atskirai - juk ir deklaravimui bus patogiau, jei pirma iš belgų įsigytas prekes registruosite taip:
D 2 kl Trikampei prekybai įsigytos prekės
K 4 kl Skolos tiekėjams.
Estams išrašyta sąskaita:
D 2 kl Pirkėjų skolos
K 5 kl Pardavimai (trikampė prekyba)
Ir tik tada nurašote savikainą.
Tokiu būdu ir registruojate kiekvieną ūkinį įvykį atskirai, ir sukaupiate sumas kiekvienai atitinkamai FR0600 eilutei, ir nereikia knistis po savikainą, kas ten parduota kaip trikampei prekybai, kas ne.

Man irgi taip patogiau būtų, bet įmonė naudoja užsienietišką apskaitos programą , kurioje tokia sąskaitų korespondencija, o tikėtis, kad perprogramuos-šansų nėra...Tai iš esmės galima, jei teisingai supratau.

Perkam prekes iš Lenkijos su 0 % PVM, parsivežem jas į Lietuvą, pardudam ir nuvežam jas Latviam PVM mokėtojam taikydami 0% PVM pagal 49 str. 1 d. , deklaruoju pirkima FR0600 21 eil. ir menama PVM 34 bei 35 eil., o pardavimą 18 eil. ar viską gerai darau, nėra čia kokios trikampės prekybos?

Jei visas veiksmas vyko tą patį mėnesį, prekių savo sandėliuose neiškrovėte, o tiesiai vežėte Lenkija - Latvija, tai trikampė prekyba.

Vyko ta pati men, bet prekes iskrovem ir vezem pirkejam i kita es sali dali prekiu su savo transportu, cia jau ne trikampe?

Na taip, jau ne trikampė.

Lietuvos įmonė pirko iš latvių, pardavė estams. Prekė, aišku, keliavo iš Latvijos į Estiją. Tai kapitalinė trikampė prekyba. Tik man kilo klausimas, ar invoise neturėtų būt pažymėta toks faktas? Nes dabar turiu rankose tiek pirkimo, tiek pardavimo invoisus su atvirkštiniu apmokestinimu.
Ar čia buhalteris turi nuspręst kas yra ir teisingai sudeklaruot?

Kokios turi būti sąlygos, kad būtų taikomas trikampės prekybos principas?

Registracijos numeris KD-5667 Data 2009.12.21
Tam, kad būtų galima taikyti trikampės prekybos principą turi būti tokios sąlygos:
1) iš vienos ES valstybės įsigytos prekės būtinai turi būti išgabentos trečios ES valstybės pirkėjui;
2) turi būti įrodymai, kad prekės iš vienos ES valstybės išgabentos trečios ES valstybės PVM mokėtojui;
3) visų trijų ES valstybių asmenys, pirkėjai ir pardavėjai, turi būti savo valstybėse įsiregistravę PVM mokėtojais ir kiekvienos ES valstybės pirkėjas savo pardavėjui turi būti nurodęs PVM mokėtojo kodą.




Įstatyme nėra nustatyta, kokius konkrečiai dokumentus turi turėti PVM mokėtojas išgabenant prekes į kitą ES valstybę.

Įrodymais, kad prekės išgabentos į kitą ES valstybę narę gali būti:

a) kai prekės veža pasamdytas vežėjas – važtaraščio egzempliorius (CMR, kitas gabenimo dokumentus ar jo kopija), kuriame yra gavėjo žyma su parašu, patvirtinanti kad važtaraštyje nurodytos prekės gautos, PVM sąskaita faktūra, pirkimo - pardavimo sutartys, ar pan.

b) kai prekes veža tiekėjas savo transportu – PVM sąskaitos faktūros egzempliorius, kuriame yra papildomi rekvizitai: krovinio iškrovimo vietos adresas, atgabenimo data (nurodo gavėjas), transporto priemonės vairuotojo vardas, pavardė, parašas, transporto priemonės markė ir valstybinis numeris arba važtaraščio egzempliorius (ar jo kopija), kuriame yra gavėjo žyma su parašu, patvirtinanti kad važtaraštyje nurodytos prekės gautos ar pan.

c) kai prekes veža prekių pirkėjas savo transportu – PVM sąskaita faktūra, pirkėjo atsiųstas patvirtinimas, kuriame nurodoma atsivežtų prekių pavadinimas, kiekis, atsivežimo data, transporto priemonės markė ir valstybinis numeris ar pan.

Išvada: tiekėjo1, tiekėjo2 ir pirkėjo galiojantys PVM kodai, invoisai ir CMR'ai yra pagrindiniai įrodymai taikyti trikampę prekybą.

Vadinasi, kad ir sąskaitoj užpaišytas atvirkštinis apmokestinimas, buhalteris, turėdamas visus šitus dokus, savarankiškai nusprendžia kurioj eilutėj deklaruot.

kaip sako anglai, reikia matyti "big picture", žvelgti plačiau.
Realiai, buhalteris turi žinoti, kas kam už kiek kada pardavė.
Jeigu apskaitą vykdo apskaitos įmonė, čia sudėtingiau: pateikus dokus padrikai, dar nebus visiškai aišku ar čia trikampė. Reikia kruopščiai vertinti CMR -iš to doko kiltų klausimų, kodėl prekės nupirkus ES, nevažiuoja į Lietuvą, o važiuoja į kitą šalį.

Na kodėl nevažiuoja į LT tai čia ir arklys supranta - transportavimo kaštai mažesni kai keliauna tiesiai pas pirkėją. Labai abejoju ar pavyktų prieš VMI apsiginti jei tas parduotas įrengimas pirmiausia važiuotų į Lietuvą ir tada pas pirkėją.

Sveiki. Pardavėm prekes vokiečiams. Invoicą išrašėm liepos mėn, tuo tarpu prekės išvažiavo rūgpjūčio mėn. Kaip t.b deklaruojame FR0600?