Darbo grafikas

Tai tegul komisija praeina.Medicinineje knygeleje nurodykite pareigas, o gydytojai įrašys ar gali jis dirbti ar ne, neprisiimkit sau atsakomybe.

Ar darbuotojui, kuriam nustatytas neįgalumas, gali būti nustatytas ne visas darbo laikas?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 83-298) 20 straipsnio 7 dalimi, asmens darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.:

1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;

2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;

3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą nustatomas ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas.

Todėl tuo atveju, kai minėtoje išvadoje darbuotojui yra nustatytas neįgalumas su teise dirbti ne visą (ne visą darbo dienos arba darbo savaitės) darbo laiką, darbdavys turi užtikrinti, kad neįgalusis darbuotojas dirbtų tokios trukmės darbą, koks yra nurodytas išvadoje.

www.vdi.lt/index.php?-1173104518

Darbuotojas pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad jis gali dirbti, bet ne visą darbo dieną. Tačiau darbuotojas pageidauja ir toliau dirbti visą 8 valandų darbo dieną. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis darbdavys?
Šis klausimas 2006 m. balandžio 12 d. buvo svarstomas Koordinacinės komisijos, klausimams ir problemoms, iškilusioms dėl Darbo kodekso taikymo spręsti, veikiančios pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr.166 (toliau – Koordinacinė komisija), posėdyje.

DK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, kuris pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo, nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą. Darbuotojams, susirgusiems ir dėl ligos laikinai negalintiems atlikti darbo sutartyje sulygto darbo, DK 133 ir 212 straipsniuose įtvirtintos tam tikros garantijos. Juose nustatyta, kad jei darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo įmonėje, kurioje jis dirba ir jis perkeliamas į kitą mažiau apmokamą darbą, jam mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo užmokesčio pagal atliekamą darbą, kol bus gauta NDNT išvada dėl darbuotojo darbingumo. Jeigu nėra sąlygų perkelti darbuotoją į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir kvalifikaciją, nes įmonėje nėra tokio darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatos stovį galėtų dirbti, jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa, kol bus gauta NDNT išvada dėl darbuotojo darbingumo.

Pažymėtina, kad darbuotojui nustatytas neįgalumas (darbingumo sumažėjimas) nėra pagrindas su juo nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojas tik iš dalies darbingas ir sugeba tinkamai atlikti savo darbo pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 83-298) 20 straipsnio 7 dalimi, asmens darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.:

1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;

2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;

3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23d. įsakymu Nr. A1-285 „Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių“ 8 punktas numato, kad nustačiusi darbingumo lygį, NDNT direktoriaus nustatyta tvarka asmenims išduoda Neįgaliojo pažymėjimą, Darbingumo lygio pažymą ar (ir) Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą ir Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

DK 146 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą nustatomas ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas.

Iki naujos redakcijos (2005 m. liepos 1 d. (keistas įstatymo pavadinimas), Nr. IX-2228, 2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2983) įsigaliojimo Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numatė, kad invalidumą nustatančių komisijų sprendimai privalomi darbdaviams bei kitiems nurodytiems asmenims ir įstaigoms. Įsigaliojus minėtai įstatymo redakcijai ši nuostata buvo eliminuota. Tačiau galiojantys norminiai teisės aktai nenumato, kad neįgaliajam išduota ir darbdaviui pateikta Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra rekomendacinio pobūdžio ar neprivaloma darbdaviui. Atsižvelgdama į tai, 2006 m. balandžio 12 d. Koordinacinė komisija pateikė išvadą, kad tuo atveju, kai Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų darbuotojui yra nustatytas neįgalumas su teise dirbti ne visą (darbo dienos arba darbo savaitės) darbo laiką, darbdavys turi užtikrinti, kad neįgalusis darbuotojas dirbtų tokios trukmės darbą, koks yra nurodytas Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Todėl darbdavys Neįgaliojo pažymėjimą bei Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateikusio darbuotojo prašymu neturi nustatyti ilgesnės trukmės darbo laiko ar darbo sąlygų, kurios neatitinka nurodytų Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Ši Koordinacinės komisijos nuostata taikytina visais atvejais, išskyrus, jeigu po Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų formos patvirtinimo arba priėmus kitus norminius teisės aktus bus numatyta, kad Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra rekomendacinio pobūdžio darbdavio atžvilgiu ar jam neprivaloma. Pažymėtina, kad medicinos įstaigai ar NDNT nustačius, jog neįgalus darbuotojas yra visiškai nedarbingas, su juo darbo sutartis nutraukiama pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Medicinos arba NDNT išvadoje turi būti aiškiai nurodyta, kad darbuotojas negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo arba tai, kad jis yra visiškai nedarbingas.

pabaigoje
www.vdi.lt/index.php?-1173104518

Mes rašome už laikotarpį prie kiekvieno darbuotojo konkrečiai nuo 2004 05 01 iki 2005 04 30 ir pan.,nes parašymas už 2004/2005 metus nieko nepasako.Nebent po to vėl rašote iš naujo,mes jeigu nesikeičia tai iš naujo ir nerašome.

Čia maždaug žmogus kad orientuotusi kaip tas grafikas atrodo, o paskui jau kaip vaizduote dirba, nes patogu aišku grafike nurodyti nuo kada iki kada už kuri laikotarpi
Bet pas mus statybine org.ir po 2 sav.išeina, ir nesutampa su grafiku.

gal galite padėti man suregzti darbo grafiką
yra 3 pardavėjos, reikia kad dirbtu po 2 vienu metu, darbo laikas nuo I iki V nuo 8 iki 17 val ir šeštadienį 8 iki 13 val. būčiau labai dėkinga

ar visom 3 pardavėjom turi išeiti vienodas valandų skaičius

Patarkit, kas esat susidūręs.Dirbu mokykloje vyr. buhaltere pilnu etatu. Šiuo metu pavaduoju kitos mokyklos buhalterę(serga). Kaip su darbo laiku

Kitoj mokykloj galite dirbti puse etato, kadangi per diena negalite dirbti daugiau nei 12 val. tai gautusi 8 jusu darbovieteje ir 4 pavaduojant.
Kitas klausimas, ar sudaryta darbo sutartis su ta kita mokykla pavadavimo laikotarpiui?

kitoje mokykloje priimta pavaduoti laike nedarbingumo esančią buhalterę antraeilėm pareigom, mokant atlyginimą už pusę etato + priedas

Tuomet darbo laikas kaip ir sakiau - 8 val., pagrindineje darbovieteje ir 4 ten kur pavaduojate. Tik ten, kur pareigos antraeiles, turite pristatyti pazyma is savo pagrindines darbovietes apie darbo laika (nuo keliu iki keliu dirbate).
Pvz., pagrindineje darbo l. nuo 8,00 iki 16,30(pusvalandis pietums), antraeilese nuo 17,00 iki 21,00.

Ar privaloma iš gegužės 5 kelti laisvą dieną į balandžio 30? pas mane yra darbuotojų dirbančių ir šeštadieniais, tai tas kilnojimas juos nervina... ir kitiem šeštadienis yra šeštadienis

Neprivaloma, tik rekomenduojama

DĖL POILSIO DIENŲ PERKĖLIMO 2007 METAIS
2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 1369
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569; 2005, Nr. 67-2400) 161 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Perkelti poilsio dienas įmonėse, įstaigose ir organizacijose, finansuojamose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, 2007 metais:
iš gegužės 5 d., šeštadienio, į balandžio 30 d., pirmadienį;
iš lapkričio 10 d., šeštadienio, į lapkričio 2 d., penktadienį;
iš gruodžio 22 d., šeštadienio, į gruodžio 24 d., pirmadienį;
iš gruodžio 29 d., šeštadienio, į gruodžio 31 d., pirmadienį.
2. Rekomenduoti kitoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms taikyti šio nutarimo 1 punkto nuostatas dėl poilsio dienų perkėlimo.

mes uab'as.. maniškiai jau atsidžiaugt negali

Sveiki, visi,

noriu paklausti, jei darbuotojai dirba pagal sezonines darbo sutartis ir taikoma suminė darbo laiko apskaita, tai sudarant darbo grafiką, per savaitę dirbtas valandų skaičius negali būti daugiau nei 48 darbo valandos??? Ar aš teisi???
Dėl ko klausiu, realiai pas mus yra dirbama kas antrą šeštadienį, po 7 val, o pirmadienį-penktadienį po 9. Tai tada, kai dirbama šeštadienį išeina 52 darbo val. Direktorius nori, kad darbo grafikuose ir rodytume tas 52 val, aš sakau, kad negalima. O darbininkai yra tokie gudrūs, kad žiūri į tą grafiką ir dirba tik tiek valandų kiek nurodyta. Aš bandau, aiškinti, kad gamybinis būtinumas, kad sezoninė darbo sutartis, kad už viršvalandžius jiems apmokama arba suteikiama papildoma poilsio diena. Bet jie nenori to girdėti. Tai dabar atsakykit man kaip elgtis tokioje situacijoje??? Gal aš klystu, gal galima rodyti grafikuose daugiau nei 48 val per savaitę. Padėkit prašau

Daugiau negu 48 val per savaite negalima rodyti,
Priimti daugiau darbuotoju arba daugiau mokėti kad dirbtu ir tiletu,
arba priimti viska kaip yra , susitaikyti ir galvoti ka dar galima padaryti, patobulinti.

Tai ačiū, nuraminot

Na ir idomi padetis! Zmogus dirba, darbdavis apmoka, visi patenkinti, o juoda buhalterija - problema buhams! Nes NEGAAAALIMA! Ir niekas buhu neklaus, daro ir tiek! Gal reikia pienelio uz keksmingas darbo salygas?

Esmė, ta, kad darbininkai nėra patenkinti, taip sakant jiems pinigų nereikia. Visi dabar tokie išponėję, kad baisu.

Gal zinote, kiek laiko turi buti saugomi darbo grafikai? Ryt tikrina VMI, tai nezinau uz koki laikotarpi privalo buti jie imoneje?