Monicute
212
#1121445 2013-01-14 14:26 Monicute
Norime įvesti 6 darbo dienų savaitę.. Darbuotojams persiskirstys darbo laikas. Keletas klausimų:
1. Ar reikia keisti darbo sutartis?
2. Ar tai jau skaitysis suminė darbo laiko apskaita?
3. Reikia žiūrėti, kad per mėnesį neviršytų 5 dienų savaitės darbo valandų, ar 6 dienų, ar jokio skirtumo?
4. Jei darbuotojas išdirba keliom valandom mačiau nei nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį (tiesiog taip išsidėstė grafikas), ar jam reikia atitinkamai mažinti DU?
Ačiū už atsakymus.

Tininga
50079
#1121448 2013-01-14 14:34 Tininga

Monicute rašė:


Norime įvesti 6 darbo dienų savaitę.. Darbuotojams persiskirstys darbo laikas. Keletas klausimų:
1. Ar reikia keisti darbo sutartis?
2. Ar tai jau skaitysis suminė darbo laiko apskaita?
3. Reikia žiūrėti, kad per mėnesį neviršytų 5 dienų savaitės darbo valandų, ar 6 dienų, ar jokio skirtumo?
4. Jei darbuotojas išdirba keliom valandom mačiau nei nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį (tiesiog taip išsidėstė grafikas), ar jam reikia atitinkamai mažinti DU?
Ačiū už atsakymus.

Ar jūs žadate dirbti pagal įprastą 6 d.d. savaitės grafiką? Žr. į šių metų kalendorių, jame yra ir 6 d.d. savaitės nustatytos valandos.
Tai nesiskaitys suminė apskaita, jei jūs tokios neįvesite.
DS reikia keisti, jei ten nurodyta, jog darbuotojas dirba 5 d.d. savaitę.



Monicute
212
#1121856 2013-01-15 13:41 Monicute redaguota: 2013-01-15 15-15
Na sakykim darbuotojas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 7 valandas per dieną, o šeštadienį 5 valandas. Kitą savaitę dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną,šeštadienį nedirba. Trečią savaitę vėl kartojasi pirmosios savaitės scenarijus. Valandų skaičius išeina kaip 5 darbo dienų. Tai ar čia skaitos suminė darbo laiko apskaita, 5 ar 6 d. d. savaitė (valandų skaičius juk atitinka 5 d.d.?)? Ačiū, kas padėsit man susigaudyti smile

Monicute
212
#1121937 2013-01-15 15:20 Monicute

Monicute rašė:


Na sakykim darbuotojas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 7 valandas per dieną, o šeštadienį 5 valandas. Kitą savaitę dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną,šeštadienį nedirba. Trečią savaitę vėl kartojasi pirmosios savaitės scenarijus. Valandų skaičius išeina kaip 5 darbo dienų. Tai ar čia skaitos suminė darbo laiko apskaita, 5 ar 6 d. d. savaitė (valandų skaičius juk atitinka 5 d.d.?)? Ačiū, kas padėsit man susigaudyti smile



Monicute
212
#1122581 2013-01-16 16:05 Monicute

Monicute rašė:



Monicute rašė:


Na sakykim darbuotojas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 7 valandas per dieną, o šeštadienį 5 valandas. Kitą savaitę dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną,šeštadienį nedirba. Trečią savaitę vėl kartojasi pirmosios savaitės scenarijus. Valandų skaičius išeina kaip 5 darbo dienų. Tai ar čia skaitos suminė darbo laiko apskaita, 5 ar 6 d. d. savaitė (valandų skaičius juk atitinka 5 d.d.?)? Ačiū, kas padėsit man susigaudyti smile






Tininga
50079
#1122585 2013-01-16 16:07 Tininga

Monicute rašė:


Na sakykim darbuotojas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 7 valandas per dieną, o šeštadienį 5 valandas. Kitą savaitę dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną,šeštadienį nedirba. Trečią savaitę vėl kartojasi pirmosios savaitės scenarijus. Valandų skaičius išeina kaip 5 darbo dienų. Tai ar čia skaitos suminė darbo laiko apskaita, 5 ar 6 d. d. savaitė (valandų skaičius juk atitinka 5 d.d.?)? Ačiū, kas padėsit man susigaudyti smile

Nė jokia čia ne suminė. Tik turite nurodyti, jog pakaitomis dirba 5 ir 6 d.d. savaitę.




neringa10
478
#1124214 2013-01-22 14:58 neringa10
darbuotojas dirba pagal slenkantį darbo grafiką paromis (po 24val.), suminė darbo laiko apskaita. Kokia turi būti pertrauka tarp tų parų darbo?

Tininga
50079
#1124218 2013-01-22 15:01 Tininga

neringa10 rašė:


darbuotojas dirba pagal slenkantį darbo grafiką paromis (po 24val.), suminė darbo laiko apskaita. Kokia turi būti pertrauka tarp tų parų darbo?

Tarp pamainų 11 val.



amadina22
19802
#1124221 2013-01-22 15:03 amadina22
Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

www.vdi.lt/kontaktai/TA/DUK.aspx
Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. neteko galios Darbai, sąlygos, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašas. Kaip dabar turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita?
Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitė suminės darbo laiko apskaitos reglamentavimas.
Pažymėtina, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. neteko galios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 149 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarką nustato Vyriausybė. Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 123-1 straipsniu įstatymo ( Žin., 2010, Nr.81-4221) 11 straipsniu pakeistas DK 149 straipsnis, Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašas panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1071 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ( Žin., 2010, Nr. 88-4656).
Suminę darbo laiko apskaitą dabar reglamentuoja tik DK 149 straipsnis.
Pažymėtina, kad nauja DK 149 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcija įsigaliojo nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. Minėto straipsnio 1 dalyje yra nurodomi atvejai, kada darbdavys galima įvesti darbuotojams suminę darbo laiko apskaitą, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. supaprastėjo suminės darbo laiko apskaitos įvedimas ir šis režimas yra įvedamas tik žemiau išvardintais atvejais:
- esant būtinumui, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (DK 19 straipsnis);
- kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (DK 149 straipsnio 1 dalis).
Sąvoka „esant būtinumui“ yra subjektyvi vertinamoji sąvoka, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju darbdavys, atsižvelgęs į darbuotojų atstovų nuomonę, turi priimti sprendimą vadovaujantis objektyviomis aplinkybėmis, kurias jis pats ir vertina.
Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.
DK 149 straipsnio 2 dalimi yra įtvirtinama viršvalandžių ir darbo valandų, kurių darbdavys negali suteikti darbuotojui, dirbančiam minėtu režimu, kompensavimo tvarka.
Pažymėtina, kad minima viršvalandžių kompensavimo tvarka išliko tokia pati, kokia buvo nustatyta Aprašo 14 punkte. Papildomai įstatymo leidėjas įtvirtina nuostatą, kad už trūkstamas darbo valandas, sulygtas darbo sutartyje, kurių darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui per apskaitinį laikotarpį, turi sumokėti kaip už prastovą DK 195 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. panaikinamas draudimas taikyti minimą režimą asmenims iki 18 metų, darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką. Asmenims iki 18 metų suminė darbo laiko apskaita įvedama atsižvelgiant į Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 ( Žin. 2003, Nr. 13-502), 4 skyriuje įtvirtintas privalomas asmenų iki aštuoniolikos metų darbo ir poilsio laiko nuostatas. Taip pat įstatymo leidėjas nenumato darbdaviui pareigos prieš įvedant suminę darbo laiko apskaitą nėščioms, neseniai pagimdžiusioms krūtimi maitinančioms darbuotojoms, darbuotojams, auginančioms vaiką iki 3 metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliesiems, gauti jų sutikimą.
Nors nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. poįstatyminiai teisės aktai nebereglamentuoja minimo režimo detalios įvedimo tvarkos, tačiau taikant suminę darbo laiko apskaitą darbdavys turi vadovautis DK 147 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nustatyta, kad darbo tvarkos taisyklėse nustatydamas suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarką, turi nurodyti kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymą (kaitą) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą. Taip pat darbo tvarkos taisyklėse ar kituose lokaliniuose teisės aktuose turi būti nustatyta kokiam apskaitiniam laikotarpiui yra įvedama suminė darbo laiko apskaita bei jos taikymo pradžia.
Pažymėtina, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita. Minima nuostata yra įtvirtinta papildytoje DK 147 straipsnio 3 dalyje.
Remiantis išdėstytu darbdavys visiems darbuotojams be išimties turi teisę įvesti suminę darbo laiko apskaitą, derindamas jų darbo laiką. Viršvalandiniu darbu bus laikomas darbo laikas, kuris viršijo apskaitiniam laikotarpiui nustatytą darbo sutartyje darbo laiką, paskaičiuotas apskaitinio laikotarpio pabaigoje, už kurį darbdavys privalo atsiskaityti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į DK 12 straipsnyje įtvirtintą teisės aktų negaliojimo atgal principą, darbdaviai iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. įsivedę suminę darbo laiko apskaitą, kurios apskaitinis laikotarpis pasibaigia po rugpjūčio 1 d., šiam apskaitiniam laikotarpiui turėtų taikyti teisės aktus, kurie galiojo iki 2010 m. liepos 31 d. Naujos suminės darbo laiko apskaitos nuostatos galioja suminio darbo laiko režimui, taikomam po 2010 m. rugpjūčio 1 d.


Tai tik mano nuomonė. Jei aš neteisi, pataisykite.

GONTA
611
#1133668 2013-02-18 15:04 GONTA
Sveiki,

Labai reikalinga pagalba vienu klausimu smile
Darbo sutartyse pas pardavėjas nurodyta sumine darbo laiko apskaita, ne daugiau kaip 40 darbo valandų per savaitę. Atlyginimas 1000.
Tačiau tabelyje žymimas darbo laikas 2d.d.*11h, arba 4d.d*11h. Kas ketvirtį neperskaičiuojamos išdirbtos/perdirbtos valandos. Parašyta, kad taikomas suminė darbo apskaitos laikotarpis - metai. ar taip gali būti? ar čia jau reiktų traktuoti kaip nesuminę darbo apskaitą?

Alina55
11033
#1133669 2013-02-18 15:07 Alina55
DK 149 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita
Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

Tininga
50079
#1133670 2013-02-18 15:08 Tininga

GONTA rašė:


Sveiki,

Labai reikalinga pagalba vienu klausimu smile
Darbo sutartyse pas pardavėjas nurodyta sumine darbo laiko apskaita, ne daugiau kaip 40 darbo valandų per savaitę. Atlyginimas 1000.
Tačiau tabelyje žymimas darbo laikas 2d.d.*11h, arba 4d.d*11h. Kas ketvirtį neperskaičiuojamos išdirbtos/perdirbtos valandos. Parašyta, kad taikomas suminė darbo apskaitos laikotarpis - metai. ar taip gali būti? ar čia jau reiktų traktuoti kaip nesuminę darbo apskaitą?

Jei parašyta, kad taikoma suminė, vadinasi, taikoma. Metų apskaitinis laikotarpis gali būti nustatomas tik tam tikrose veiklos srityse. Kokia jūsų veikla?

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=432429&p_query=&p_tr2=2



GONTA
611
#1133674 2013-02-18 15:21 GONTA

Tininga rašė:


Jei parašyta, kad taikoma suminė, vadinasi, taikoma. Metų apskaitinis laikotarpis gali būti nustatomas tik tam tikrose veiklos srityse. Kokia jūsų veikla?

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=432429&p_query=&p_tr2=2



mūsų veiklos sritis - prekyba. Parduotuvėje prekybos centre dirbančių pardavėjų darbo laikas. tai vat ir labai įdomu, kaip čia yra smile niekada nesu su tuo susidūrusi, tai dabar ir galvoju, kaip ir kas čia smile Baisu pasidarė, jei negalimas metinis apskaitinis laikotarpis - tada kaip viską reiktų ištaisyti? net baisu pagalvoti smile
pradėjau konsultuotis, tai viena buhalterė pasakė, kad tik ketvirtis gali būti apskaitinis laikotarpis, o ne metai. Iš vis neturiu patirties šiuo klausimu, tai vat ir kreipiuosi pagalbos smile

Tininga
50079
#1133676 2013-02-18 15:23 Tininga

GONTA rašė:


mūsų veiklos sritis - prekyba. Parduotuvėje prekybos centre dirbančių pardavėjų darbo laikas. tai vat ir labai įdomu, kaip čia yra smile niekada nesu su tuo susidūrusi, tai dabar ir galvoju, kaip ir kas čia smile Baisu pasidarė, jei negalimas metinis apskaitinis laikotarpis - tada kaip viską reiktų ištaisyti? net baisu pagalvoti smile
pradėjau konsultuotis, tai viena buhalterė pasakė, kad tik ketvirtis gali būti apskaitinis laikotarpis, o ne metai. Iš vis neturiu patirties šiuo klausimu, tai vat ir kreipiuosi pagalbos smile

Tada jums metai tikrai negali būti. Va mums gali būti, bet nedarom taip.
Normaliausia, manyčiau, kai yra ketvirtis. Įsakymu nurodomas apskaitinis laikotarpis, ir viskas ištaisyta (praeities nejudinkit...).
Dar nevėlu :)



GONTA
611
#1133680 2013-02-18 15:38 GONTA

Tininga rašė:


Tada jums metai tikrai negali būti. Va mums gali būti, bet nedarom taip.
Normaliausia, manyčiau, kai yra ketvirtis. Įsakymu nurodomas apskaitinis laikotarpis, ir viskas ištaisyta (praeities nejudinkit...).
Dar nevėlu :)



Tininga, sakote nieko nebekoreguoti? Praėjusius metus palikti kaip "metinį laikotarpį" o nuo dabar naujai skaičiuoti?
o siaube, kuo tolyn, tuo labyn suprantu, kaip mažai žinau....

Tininga
50079
#1133684 2013-02-18 15:43 Tininga

GONTA rašė:


Tininga, sakote nieko nebekoreguoti? Praėjusius metus palikti kaip "metinį laikotarpį" o nuo dabar naujai skaičiuoti?
o siaube, kuo tolyn, tuo labyn suprantu, kaip mažai žinau....

Manau, neverta. Nematau čia jokio kriminalo. Juk jei dirbama daugmaž stabiliu grafiku, tai ar jūs skaičiuosit kas 3, 4 mėn. ar 12 mėn. - labai smarkiai viršvalandžiai neturėtų pasikeisti.
O šiuos metus susitvarkykit teisingai.



GONTA
611
#1133693 2013-02-18 16:04 GONTA
Ačiū, Tiniga, jums labai smile
o dar gal šiek tiek užvesite ant kelio, kad žinočiau - jei darbuotojas neišdirbo keletos valandų, tai jam skaičiuojami viršvalandžiai. Tačiau jei atlyginimas 1000Lt (mėnesis), tai aš tuomet turiu išssikaičiuoti vienos h vidurkį per ketvirtį ir apmokėti už viršvalandžius?
ir pas čia taip pat dar yra mokami priedai už gerą darbą ir pan., tai į vidurkio skaičiavimą priedą traukiu, nesvarbu, kad čia suminė? mane tas žodis suminė išbalansuoja, tad noriu tiksliai sužinoti, kaip skaičiuoti smile

Tininga
50079
#1133696 2013-02-18 16:08 Tininga

GONTA rašė:


o dar gal šiek tiek užvesite ant kelio, kad žinočiau - jei darbuotojas neišdirbo keletos valandų, tai jam skaičiuojami viršvalandžiai. Tačiau jei atlyginimas 1000Lt (mėnesis), tai aš tuomet turiu išssikaičiuoti vienos h vidurkį per ketvirtį ir apmokėti už viršvalandžius?
ir pas čia taip pat dar yra mokami priedai už gerą darbą ir pan., tai į vidurkio skaičiavimą priedą traukiu, nesvarbu, kad čia suminė? mane tas žodis suminė išbalansuoja, tad noriu tiksliai sužinoti, kaip skaičiuoti smile

Jei neišdirba visų valandų - tai prastovos, o ne viršvalandžiai.
O suminiams viršvalandžiams apmokėti valandos įkainį apskaičiuojame imant viso ketvirčio DU su priedais. Tik nereikia imti padidinto apmokėjimo už naktines, šventines valandas.



GONTA
611
#1133708 2013-02-18 16:19 GONTA

Tininga rašė:


Jei neišdirba visų valandų - tai prastovos, o ne viršvalandžiai.
O suminiams viršvalandžiams apmokėti valandos įkainį apskaičiuojame imant viso ketvirčio DU su priedais. Tik nereikia imti padidinto apmokėjimo už naktines, šventines valandas.


Ačiū, jau po truputį su jūsų pagalba ir forumo diskusijų analize pradeda aiškėti smile
O tai už šį mėnesį, vasario 16 dieną, kaip turiu skaičiuoti apmokėjimą už šventinę dieną? jei atlyginimas 1000lt, tai turiu padalint iš darbo valandų per vasarį? kaip suminėje apskaitoje, kai nėra valandinis įkainis, o tik stabilus mėnesinis atlyginimas, skaičiuojama už šventines dienas? pridedama prie to 1000lt?

Tininga
50079
#1133711 2013-02-18 16:23 Tininga

GONTA rašė:



Tininga rašė:


Jei neišdirba visų valandų - tai prastovos, o ne viršvalandžiai.
O suminiams viršvalandžiams apmokėti valandos įkainį apskaičiuojame imant viso ketvirčio DU su priedais. Tik nereikia imti padidinto apmokėjimo už naktines, šventines valandas.


Ačiū, jau po truputį su jūsų pagalba ir forumo diskusijų analize pradeda aiškėti smile
O tai už šį mėnesį, vasario 16 dieną, kaip turiu skaičiuoti apmokėjimą už šventinę dieną? jei atlyginimas 1000lt, tai turiu padalint iš darbo valandų per vasarį? kaip suminėje apskaitoje, kai nėra valandinis įkainis, o tik stabilus mėnesinis atlyginimas, skaičiuojama už šventines dienas? pridedama prie to 1000lt?

Taip, turite šį mėnesį apmokėti, pridėti prie to 1000. Valandos įkainis bus taip skaičiuojamas: 1000/159 (ne iš darbuotojo grafiko valandų).




Diskusijos

Kas prisijungęs?

Tu esi neprisijungęs vartotojas
Prisijungti arba registruotis

Atmintinė

Atmintinė buhalteriui
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2021 m. I ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2021 m. I ketv. 0.01 proc
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija
nuo 2021-01-01
198.29 EUR
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2021-01-01
3.93 EUR ir 642 EUR