Suminė darbo laiko apskaita

Pagaliau sudėliojo visus taškus labai profesionaliai.Man labai patiko, tiesiog galima pasidarti segtuvą ir juo pasinaudoti kai tik to prireiks.

Sveiki, skaičiau tuos AAM straipsnius ir po to darbo kodeksą pasiskaičiau, bet man truputį vis tiek dar neaišku, kai su tom neišdirbtom mėnesio valandom. Pagal DK lygtai gaunas, kad turėtume sumokėti 2/3 VDU už tas valandas, bet iki šiol aš tiesiog priskaičiuodavau žmonėm už mėnesį visą DS numatytą darbo užmokestį (tai yra už tas valandas sumokdavau jų to mėnesio valandinį DU). O valandos VDU, tai yra daug didesnis nei DS numatytas atlyginimas. Tai vat ir kyla klausimas, ar viską darau gerai, ar visgi turėčiau skaičiuoti 2/3 VDU už tas priverstines prastovas?
Gal dar pavyzdį pateiksiu:
Žmogaus DU numatytas D yra 1000 Lt/mėn.
Mėnesio nustatytos valandos 160
Žmogus iždirbo 155 val.
val įkainis gaunas 1000/160= 6.25 Lt
Skaičiuoju taip, kad tam žmogui tiesiog priskaitau visą DS numatytą atlyginimą 1000 Lt, nors ir neišdirbo viso mėnesio.
Tuo tarpu žmogaus valandos VDU yra 12 Lt. Ar už tas valandas turėčiau sumokėti po 8 Lt? Kaip galvojate?

Ir dar vienas neaiškumas man iškylo. Jei darbuotojas priimtas į darbą ne nuo mėnesio 1 d., tai apskačiuojant viršvalandžius nustatytos mėnesio (apskaitinio laikotarpio) valandos jam perskaičiuojamos, atsižvelgiant į dirbtą laikotarpį, ar ne? Tarkime darbuotojas priimtas gegužės 5 d. Išdirbo 168 val.
Mėnuo turi 160 nustatytų valandų. Laikotarpiui nuo gegužės 5 iki gegužės 31 tenka 152 nustatytos val. Tai kiek viršvalandžių jam susidaro:
a) 168 - 160 = 8 val.
b) 168 - 152 = 16 val.
Koks variantas yra teisingas?

b variantas teisingas

Darbo sutartyje sutartas 6,70 Lt valandinis apkėjimas esant suminei darbo laiko apskaitai. Nedatraukiame iki kalendorinių val. Savaitei pagal nustatytą parduotuvės laiką tenka 62 darbo valandos dviem pardavėjom.
Forume skaitau ir nematau logikos, kad už nedirbtas 21 val ( pvz. 2009 m. 05 mėn. dirbo 139 val, o kalendorinių buvo 160 val ) turiu primokėti :
Na, aš šiandien labai apsišvietus tuo klausimu, tai pabandysiu atsakyt :) Reikia apmokėt. 2/3 atlyginimo, bet ne mažiau kaip MMA. Jei pas jus valandinis darbo užmokestis, tarkim 6Lt, tada reiktų mokėt 4,85 už valandą (nes 2/3*6Lt<MMA). Apmokat paskutinį apskaitinio periodo mėnesį: 20val*4,85=97Lt


Kažko man norėtųsi rimtesnio pagrindo negu Savaitraščio "AAM aktualijos" Nr. 18

Sveiki,

Iškilo man ir vėl klausimas dėl suminės darbo laiko apskaitos.
Pas mus apskaiinis laikotarpis 3 mėnesiai. Darbuotojas dirbo nuo 2009-04-09 iki 2009-06-01.
1 mėn. dirbo 127 val. - priklausė 152
2 mėn. dirbo 167,3 (su puse) - priklausė 160
3. mėn. dirbo 5,3 (su puse) - (birželio mėnesį dirbo tik vieną dieną ir išėjo iš darbo). Rezultate, kaip aš suprantu gaunasi, kad neviršijo nustatytų darbo valandų, bet geužės mėnesį gaunasi, kad per savaitę tekdavo dirbti ne 40 valandu, o 40 val. ir 30 min. Ar tai nieko nereiškia ir viršvalandžių skaičiuoti nereikia, nes per tris mėnesius nebuvo viršytas valanadų skaičius?

Labai prašau man pagelbėti ?

Jeigu jūsų suminės darbo laiko apskaitos apskaitinis laikotarpis apima šiuos tris mėnesius, tai viskas gerai. Nes viršvalandžiai apsiskaičiuoja tik susidarius apskaitiniam laikotarpiui, kuris gali būti iki 4 mėnesių. pažiūrėkyte, koks jis pas jus.

Oi kaip ačiū, kad atsiliepėte . Pas mus apskaitinis laikotarpis trys mėnesiai. Tai reiškiasi visaks gerai?

Darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai yra skaičiuojami du kartus:
“Įprasti” viršvalandžiai: kai darbuojas dirba ilgiau, nei numatyta grafike, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas turėjo dirbti 11 val., o dirbo 11,5 val., tai jam už pusę valandos bus skaičiuojami viršvalandžiai ir už juos mokama kartu su atlyginimu už tą mėnesį.
“Suminiai” viršvalandžiai: kai apskaitinio laikotarpio pabaigoje yra susumuojama, kiek valandų darbuotojas dirbo per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį.

Tik dar pasitikslinkyte ar Jūsų nesibaigia ataskaitinis laikotarpis gegužės pabaigoje

Įmonė nuo 2009 m. 01 mėn. nebevykdė veiklos ir ją atnaujino balandžio mėnesį. Tą mėnesį ir išleistas įsakymas, kad apskaitinsi laikotarpis trys mėnesiai.

Pora žinučių aukščiau perskaičiau, kad laikotės nuomonės, kad jeigu darbuotojas priimtas į darbą mėnesio eigoje, tai jam nustatytas valandų skaičius perskaičiuojamas atsižvelgiant į dirbtas dienas (pagal 40 val. darbo savaitę). O kaip situacija, kai darbuotojas atleidžiamas mėnesio eigoje (ar apskaitinio laikotarpio eigoje), tai pagal tą pačią logiką jam turime perskaičiuoti nustatytas valandas ir įvertinti ar teko dirbti viršvalandžius. Ar taip?

Taip.

Gal dar kas nors nuomonę pareikštų :) ?

lenačka, taip, sutinku

Laba diena,
Norėjau jūsų paklausti Darbo sutartyje numatyta 6Lt. darbo užmokesčio atlyginimas už išdirbtas darbo valandas.
Darbuotojai dirba užsienyje ir sakykim per mėnesį dirba tik 130 val.
Ar teisingai skaičiuoju 130x6=780Lt

sveiki,
Su sumine dar tik pradedu "draugauti". pasiskaičiau šią temelę. taip išeitų jei darbuotojas birželį atostogavo 13-14 ir 20-21 dienomis (savaitgaliais) kai jam priklausė dirbti, tai jam iš vis neskaičiuoti atostoginių?
bet užtat primokėti iki jam nustatyto min DU (800), nes gaunasi išdirbtos tik 135 (167-32) val.?

Kebli čia ta situacija Suminėje apskaitoje iš tiesų taikomas apmokėjimas pagal 5 d.d. savaitę, tad jei atostogavo savaitgaliais - atostoginiai kaip ir nepriklauso. Tačiau - tik tuo atveju, jei darbo savaitė NEtrumpesnė, nei 40 d.val. Jei trumpesnė, tai manyčiau, reiktų apmokėti pagal grafiką.
Primokėti iki MMA, jei neišdirbo nustatytų darbo valandų, nereikia.
Žmogus imdamas atostogas turėtų žinoti, kaip nenaudinga jam taip trupinti atostogas.

Sužinojau,kad darbuotoja, dirbanti pagal suminę darbo laiko apskaitą , įsidarbino į kitą įmonę,kurioje dirbs per savo poilsio dienas po 4 val per dieną.Ar ji nepažeidė įstatymo?
Pas mus dirba po 4 dienas,po 12 val,kitos 4 dienos jai yra išeiginės.

nepažeidė, nes tai skirtingos DS skirtingose įmonėse. Jums svarbu, kad ji pas jus neviršytų 48 val. per savaitę