Terminuota darbo sutartis

sveiki, iskilo klausimelis tarkim terminuota darbo sutartis baigiasi 2008-11-28, o darbuotojas 2008-11-27 pasiėmė biuletenį, tai ar galima jį atleisti tokiu atveju 2008-11-28?

nes kaip zinau ligos metu turint nedarbingumo pazymas atleisti negalima (isskyrus atveji kai darbuotojas pats praso)

2004 m. kovo 22 d. Mingailė Jakaitė v. UAB ,,Vokė III" Civilinė byla Nr. 3K-3-220/2004 m.

Kasatorius taip pat nurodo, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas neleido jam nutraukti darbo sutartį su ieškove jos laikino nedarbingumo laikotarpiu. Šis kasatoriaus teiginys yra nepagrįstas, nes DK 131 straipsnio 1 dalis kalba apie draudimą darbdaviui įspėti darbuotoją apie būsimą atleidimą iš darbo ir atleisti iš darbo darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Aiškinant šią DK normą būtina nurodyti, kad ji taikoma tais atvejais, kada nutraukiant darbo sutartį, darbuotoją būtina įspėti apie būsimą atleidimą iš darbo. Esant terminuotai darbo sutarčiai įspėjimas nenumatytas. DK 126 straipsnio 1 dalis nustato, kad suėjus darbo sutarties pasibaigimo terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, o tai reiškia, kad kasatorius (atsakovas) šioje byloje suėjus numatytam terminui, nežiūrint į tai, kad ieškovė turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą, turėjo teisę nutraukti darbo sutartį.

2007 m. vasario 26 d. V. V. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Civilinė byla Nr. 3K-3-83/2007

2001 m. birželio 21 d. šalių buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 277-D (b. l. 52), pagal kurią susitarta, kad ieškovė nuo 2001 m. birželio 21 d. iki 2005 m. birželio 20 d. dirbs Vilniaus miesto vaikų pensiono direktore. Darbdavys 2005 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 41-576 atleido ieškovę iš darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (pasibaigus darbo sutarties terminui). Kadangi ieškovė sirgo ir turėjo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, tai atsakovas 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 41-589, atsižvelgdamas į darbuotojo interesus, nukėlė ieškovės atleidimo iš darbo datą iki jos pasveikimo.
Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas privalėjo informuoti ieškovę apie savo ketinimus nutraukti darbo sutartį, ieškovė neturėjo galimybės sužinoti ir nežinojo, kad atsakovas ketina nutraukti darbo sutartį. Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis negalima sutikti. Terminuotos darbo sutarties šalys sudarė ir pasirašė sutartį, kurioje buvo nustatytas konkretus terminas iki kada ieškovė dirbs, todėl darytina išvada, kad ieškovė žinojo konkrečią kalendorinę datą, kada darbo santykiai nutrūks, jeigu nepasikeis šalių valia darbo sutartį pratęsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant terminuotai darbo sutarčiai įspėjimas dėl atleidimo iš darbo įstatymuose nenumatytas, todėl nereikia jo reikalauti iš darbdavio.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas, suėjus nustatytam terminui, nepaisant to, kad ieškovė turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą, privalėjo nutraukti darbo sutartį. 2005 m. birželio 20 d. darbo sutarties atsakovui nenutraukus, ji tapo neterminuota, o ieškovės atleidimas pagal DK 126 straipsnio 1 dalį – neteisėtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atleista pasibaigus sutarties terminui – 2005 m. birželio 20 d., tačiau šiai sergant atleidimo data – nukelta. Datos nukėlimas šiuo atveju yra tik formalus darbo sutarties nutraukimo įforminimo elementas, atsižvelgiant į darbuotojo interesus. Darbdavys turėjo teisę atleisti ieškovę 2005 m. birželio 20 d. jos nedarbingumo laikotarpiu, tačiau perkeldamas atleidimo datą iki jos pasveikimo darbdavys nepakeitė savo valios nutraukti terminuotą darbo sutartį. Vien dėl šios priežasties negalima teigti, kad nukėlus atleidimo datą, darbo sutartis tęsėsi ar ji tapo neterminuota darbo sutartimi. Darbdavio darbo sutarties nutraukimo įforminimo nukėlimas nesuponuoja išvados, kad atsakovas darbo sutartį pratęsė ar ji tapo neterminuota. Darbdavio valia ir atitinkami veiksmai (įsakymas) dėl atleidimo buvo pareikšti priimant įsakymą dėl atleidimo iš darbo, o ne atleidimo įforminimo datos perkėlimo.
Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, vadovaujantis DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudžiama atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Nuorodos, kad ši taisyklė netaikoma DK 126 straipsnio atveju, nėra. Šis draudimas yra nustatytas siekiant apsaugoti darbuotoją nuo psichologinių traumų ir yra taikomas visais darbo sutarties pasibaigimo atvejais, išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalį. Taigi nepagrįstas yra apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad nukeldamas atleidimo iš darbo datą iki ieškovės laikinojo nedarbingumo pabaigos darbdavys sudarė pakankamą pagrindą jai tikėtis, kad šalių darbo sutartis tapo neterminuota.

as taip ir palikau nesupratus ar galima ar ne? jei galima aiskiau pasakykite , aciu

pas mane buvo taip pat toks atvejas pernai, skambinau į VDI, man sakė, jog privalome atleisti, nes kitu atveju sutartis taps neterminuota... Mes ir atleidome. Tačiau paskaitinėjus aukščiau komentarus iš teismo, išvada tokia, jog atleisti privalai, tačiau nepažeidi nieko, jei pasirašysi įsakymą dėl atleidimo perkėlimo kol darbuotojas pasveiks. Bet tai priklauso tik nuo darbdavio ir darbuotojo santykių, nes jeigu nutrauksi darbo sutartį, jis juk negaus už tas dienas pinigučių iš sodros...

Galima atleisti ir nedarbingumo metu arba galima nukelti atleidimo datą iki pasveiks.

O kaip su 2 dienom ,kurias apmoka darbdavys Tokiu atveju nereikia mokėti ,nes darbuotojas kaip ir nebespėja pristatyti nedarb.l.,na jis neužbaigtas

Kodėl nereikia, reikia. Juk jis pasveiks ir tą nedarbingumo pažymėjimą neš į sodrą, o sodra juk nepriims, jei jis nebus užpildytas.

Ne čia pataikiau Atsiprašau

Laba diena,
noreciau pasiteirauti, ar nutraukiant terminuota darbo sutarti anksciau laiko privaloma moketi iseitine kompensacija? (pagal LR DK 140str.1d1p.)
Siaip darbuotoja dirbo imoneje ~3 menesius ir tai su pertraukomis (neapmokamos atostogos ir pan.) ar tokiu atveju jai priklauso kokia nors kompensacija (neskaitant nepanaudotu atostogu)?

Nutraukiant terminuotą DS prieš terminą, priklauso tik kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Net ir tuo atveju, kai atleidžiamas darbdavio iniciatyva?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), taikymo teismų praktikoje“ (Teismų praktika, Nr. 20, 2003) 3 punkte išaiškino, kad tuo atveju, kai darbdavys nori nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, jeigu iki šios sutarties termino pabaigos likęs laikas yra trumpesnis nei darbuotojui taikytinas įspėjimo (dviejų ar keturių mėnesių) terminas, darbdavys sumoka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką. Iš tokio išaiškinimo darytina išvada, kad, minėtomis sąlygomis nutraukus darbo sutartį DK 129 str. 5 dalies pagrindu, atleidžiamam iš darbo darbuotojui išeitinė išmoka nepriklauso.

Vadinasi, priklauso ne tik kompensacija už nepanaudotas atostogas (iki termino pabaigos), bet ir DU.
Na, tuo atveju, jei ne pagal 127 str.

Aš patikslinčiau - KAI KURIAIS ATVEJAIS priklauso ir išeitinė.

Ka gi, atsakymas parasytas kiek per velai, kadangi siandien is ryto atejo ta musu vireja i kontora, tai nebuvau spejes dar pasitikrinti pasto, taigi, ismokejom mes jai ta 1 menesio vidutine alga, bet ja moraliai paauklejome, kodel pas pries tai buvusi darbdavi nejo reikalauti kompensaciju, nors ten isdirbo 1,5 metu su minimalia alga +vokeliai, kodel jo neskunde ir t.t....

dabar apturesim ~2000Lt nuostolio del savo saziningumo...

dekui uz atsakymus....

Sveiki.Jei yra sudaryta terminuota darbo sutartis, ar ji gali būti nutraukta anksčiau nustatyto termino?ar darbuotojui jokių baudų negali pripaišyti?

T.y.darbuotojo iniciatyva išėjimas anksčiau termino

Žinoma gali išeiti. Sutarties terminas neįpareigoja darbuotojo atidirbti visą tą terminą. Taip išeitų, kad kai dirba pagal neterminuotą sutartį, tai visi dirbtume iki gyvos galvos toj įmonėj:)))

O jei darbuotoja pastoja ir nori iseiti dekretiniu terminuotai sutarciai nepasibaigus.Kaip tada?
Atsiprašau gal ir už kvailokus klausimus užduodu,bet geriau tiksliai žinot

tai ir išiena dekretinių kaip ir priklauso. Negi gimdys darbe