Terminuota darbo sutartis

O kaip su DK nuostata, kad:
su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės įstatus skiria į darbą renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).

Na, šiuo atveju valdybos, kuri ir paskyrė generalinį direktorių, kadencija tikrai pasibaigė su naujo data, kuris perrinko naują stebėtojų tarybą. Iš esmės akcininkas liko tas pats, savivaldybė, bet po rinkimų, jos sudėtis gi pasikeitė, todėl nauja savivaldybė viską išrinko naujai.

Taigi, kadangi valdybą išrinko generalinį, manau ji ir turėjo, prieš pasibaigiant jos įhgaliojimams, atšaukti generalinį.

Mūsų personalas įdomiai pasielgė - valdyba tokio sprendimo dėl atšaukimo nepriėmė, tai generalinis priėmė įsakymą (nurodant visus įstatyminius aukščiau nurodytus pagrindus), kad jis atleidžiamas iš darbo (nurodant dieną). Tada kitą darbo dieną, pavaduojantis išleido įsakymą, kad jis pagal pareiginius laikinai eina gen. direktoriaus pareigas, kol nebus ištrinkta nauja valdyba ir naujas generalinis...

Nebūtinas buvo tik įsakymas, kad pavaduotojas laikinai eina pareigas. Visa kita gerai. Sprendimą nutraukti sutartį gali priimti ne tik valdyba, bet ir generalinis direktorius iš savo pusės.

Hmmm, kiek žmonių tiek nuomonių.
Kita vertus aš nesutikčiau, kad generalinis iš savo pusės galėtų įforminti savo darbo sutarties nutraukimą, nes pagal ABĮ 37 str. 3 d.-
Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų,
<...> bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas).

Taigi dėl atleidimo iš pareigų sprendimą turi priimti valdyba - tai kam tokiu atveju generaliniui dėl savęs leisti įsakymą?
Personalas atleidimą įformina valdybos sprendimo pagrindu, argi ne?

Man tik įdomu, ar valdyba turi priimti sprendimą dėl atleidimo net ir tuo atveju, kai pasibaigia valdybos įgaliojimai - tarsi automatiškai sueina tas kadencijos terminas.
Kita vertus, net ir terminuotos sutarties atveju dėl darbuotojo - priimamas generalinio direktoriaus įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo pasibaigus jos terminui - tai manau ir pačio generaklinio atžvilgiu tas pats.

Aš ir esu šios nuomonės daugiau. Kitokių atvejų neteko matyti.

Palaukite.... o kodėl reikia priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų, jei sutartis yra terminuota , ir ta atleidimo data jau buvo susitarta ir nurodyta toje sutartyje, kai jį priiminėjo į darbą ??? gal kažkaip paprasčiau čia viskas tvarkoma ???
Diskusija įdomi !

Bet kaip minėjau - standartiškai (kiek esu sutikęs), net ir darbuotojo atveju, kai pasirašyta terminuota darbo sutartis, generalinis paskutinę darbo dieną priima įsakymą dėl to darbuotojo atleidimo iš darbo, pasibaigus darbo sutarties terminui (ty įsakyme nurodomas konkretus darbo sutarties pasibaigimo pagrindas).

Tai analogiškai gal ir paties generalinio atveju tas pats?
Aišku darbuotojo atveju norminis vidaus aktas dėl atleidimo matomai būtinas tam, kad aiškiai išreikšt, jog ji nevirstų į neterminuotą darbo sutartį, o bendrovės vadovo darbo santykiai yra imperatyviai apibrėžti jį išrinkusio organo kadencijos laiku, plius vadovo darbiniai santykiai - kaip išaiškinęs LAT yra civilinio-teisinio pobūdžio, kaip pavedimo santykiai, todėl gal ir nebūtų keliamas klauusimas, kad nepriėmus valinio norminio dokumento dėl atleidimo, jo darbo sutartis virto į neterminuotą.

Man dar kitas aspektas ne iki galo aiškus - jei nutrūkus senos valdybos įgaliojimams, bet neišrinkus naujos valdybos, o tuo pačiu ir naujo generalinio - ar netuirėjo būti priimtas koks norminis aktas dėl generalinio pavadavimo ar laikinai einančio jo pareigas, kol nebus išrinktas naujas generalinis?
Ar tiesiog vėl - "automatiškai" jo pareigas turėtų eiti pavaduotojas, kurio pareiginiuose numatyta pavadavimo galimybė?

Ir ar išties nėra jokio skirtumo kaip mes tai įvardinsime
- pavaduotojas, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas
- pavaduotojas, laikinai vykdantis generalinio direktoriaus funkcijas?
Kam klausiu - nes juk generalinį, kaip bendrovės vadovą, skiria valdyba, tai tarsi ir laikinai einantį generalinio pareigas turėtų skirti valdyba, todėl galbūt reiktų išsireikšti, kad kažkas pavaduoja generalinį, bet jo pareigų laikinai tikrai neina?
Gal čia ir suvėliau, bet vat tokios smulkmenos vis išlenda.

Nu Jūsų logika labai man patinka, nes neesate sausas teoretikas :) :)
Dėl pavadavimo ir laikinai einančių pareigų - skirtumas mažas, bet yra. (koks tai nežinau, bet seniau buvo diskutuota, kad tai skirtingi dalykai).... (bet aš iki tų smulkmenų nesikapstau :)

manyčiau, kad Valdyba galėtų nutarti, kas konkrečiai skiria pavaduoti tą generalinį.... tada neliktų jokių klaustukų kas pavaduoja ir kodėl pavaduoja ir ką pavaduoja...
nes dar galimas atvejis, kad dviejų pavaduotojų pareiginių nuostatose bus toks punktas, kad jis pavaduoja vadovą, jei jis suserga ar pan.... tai kuris iš jų tada būtų laikinai pavduojantysis ?

Turi būti laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas (L.e.p. generalinis direktorius).
Jei pareiginėje instrukcijoje įrašyta, kad laikinai eina direktoriaus pareigas, nereikia įsakymo. Jei įrašyta, kad vaduoja, reikia, nes pavaduoja, kai atostogauja. Laikinai eina pareigas, kai direktoriaus nėra.

Tai ir mano nuomone, duotu atveju būtų buvę geriausiai, jei valdyba, priėmusi sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl termino suėjimo, tuo pačiu antru punktu būtų nurodžiusi, kas jį pavaduoja, kol bus išrinkta nauja valdyba ir naujas generalinis.

Čia dar yra kitas aspektas, dėl pavadavimo, kad išskiriami 3 šventi atvejai - ligos atostogų, komandiruotės atvejais. Ir visi šitie atvejai nesusiję su generalinio direktoriaus kadencijos pabaiga, kai jo jau nebelieka (tarpuvaldis).
Kažkada esu kėlęs klausimą, kad reiktų nurodyti be šių 3 generalinio pavadavimo pagrindų ir - kitais atvejais, bet kažkas yra pasakęs, kad tokio pagrindo negali būti, nes bendrovės vadovą skiria kolegialus organas, tai reiškia ir tik jis turi spręsti kas jį pavaduos, laikinai eis jo pareigas, ir ši teisė (kai išvis nėra generalinio) neturi kilti iš kažkieno pareiginių nuostatų. PLIUS - kaip suprast tada tuos kitus atvejus (jei taip būtų įrašyta) - pvz. generalinio nėra darbo vietoj, jis išvykęs į kitą miestą, o parašo tai reikia. Tokių pavyzdžių gali būti ir daugiau, kai galima būtų įvairiai traktuoti ir papiktnaudžiauti. Aišku - šiuo atveju tas kitais atvejais, nesant valdybos sprendimo dėl pavadavimo - tarsi ir išgelbėja.
O kad būtų dviejuose pareiginiuose įrašyta, kas pavaduoja direktoriui nesant - tai žinoma, tokių situacijų reikia vengti, sakyčiau tokiu atevju spraga pareiginiuose, chierarchija turi būti aiški ir nedviprasmiška (bent mano tokia nuomonė).

Sveiki, dar kartelį - man čia pradėjo aiškinti, kad pasikeitus valdyboms ir išrinkus naują bendrovės vadovą, jo DS negali būti terminuota, nes jis ne politinio pasitikėjimo pareigūnas (tipo taip aiškino Darbo socialinės rūpybos ministerijoj).
Na, man tai visada buvo aišku, kad generalinio DS turi būti valdybos kadencijos laikotarpiui pasirašoma. dar kartą pasidariau trumpą analizę - tai nebent yra vienas kabliukas:
ABĮ 33 str. 3 dalis: Valdybą renka stebėtojų taryba <...>
ABĮ 34 str. 2 dalis: Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą
ABĮ 37 str. 3 dalis: Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, <...> bendrovės valdyba

DK 109 str. 3 dalis: A) Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, B) o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės <...> įstatus skiria į darbą renkamieji organai, <...>, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).

Taigi tas kabliukas, kad pagal ABĮ vadovą renka, o DK 109 str. 3 d. B) dalis - tarsi taikoma tiems darbuotojams, kuriuos SKIRIA (o ne renka).
Taigi ar kas galėtų pagrįsti, kad yra kažkoks juridiškai reikšmingas skirtumas tarp sąvokų RENKA ir SKIRIA?

Kita vertus, net jei būtų - vadovas yra renkamas darbuotojas, todėl tada tiesiogiai taikytina DK 109 str. 3 d. A) dalis, juk čia nėra kalbos apie politinio pasitikėjimo pareigūnus (kuriems matomai Valstybės tarnybos įstatymas taikytinas - dėl to nesigilinau). O terminą galima nustatyti ir ta aplinkybe - valdybos įgaliojimų terminui.

sveiki, ar terimuotoje DS reikalinga irasyti bandomaji laikotarpi, jei DS terminas 3 men ?

galite nurodyti.

O ar teisingai, jei sudaroma term DS, tai:
DS 2 p.- terminuota, iki 2011-08-31.
Ar terminuotoje DS reiklaingi kokie papildomi Punktai uzpildyti skirtingai nei iprastoje DS?

viskas taip pat pildoma. Skritingai ir yra tas, kad parašoma jog ji yra terminuota ir nurodomas terminas (data arba aplinkybė).

[quote=keryda][/quote]
Sudaroma terminuota DS ir data, jokių papildomų punktų nereikia pildyti.

Aaaaciukas

darbuotojui sudaroma darbo sutartis nuo birželio 1 dienos metams. tai kada baigisis terminas po metų - gegužės 31 dieną ar birželio 1dieną?

kaip įrašysite, tada ir baigsis pažiūrėkit į kalendorių, kelintadienis bus, kad neparašytumėte, kad baigasi kokią poilsio dieną.
Kiek matau 05.31 bus trečiadienis, tai ir rašykitkad terminuota sutartis iki 2012-05-31.
(kam lipti dar į kitą mėnesį).

Sveiki, norėčiau paklausti ar reikia dar rašyti kokį įsakymą, jei buvo terminuota darbo sutartis, ryt baiges terminas. Nė viena šalis jos nenutraukia ir gaunasi ji automatiškai neterminuota. Ar viską palikti taip kaip yra?

jeigu nieko nedarote, ji patamapa neterminuota. Tai tiesiog tik kur yra DS pakeiteimai padarote įrašą, kad sutartis tapo neterminuota ir abi šalys pasirašo.