Leidžiami ir neleidžiami atskaitymai

Vat gal jūs man paaiškinsite, nes aš kažkaip niekaip nesuprantu, kaip frančizė gali būt, ar nebūt sąnaudom, leidžiamais, ar neleidžiamais atskaitymais :))
Franšizė – tai nuostolių (žalos) dalis, kurios, remiantis sudaryta draudimo sutartimi, draudikas nekompensuoja.
Tiesiog nekompensuoja.
Parašykite plačiau savo istoriją.

Jei vertė į neleidžiamus, kodėl PVM į leidžiamus?

Draudiminis įvykis, mums sugadintas pastatas, kreipiames į draudimą.
Draudimas pagal mūsų pateikta sąskaita už remonta perveda mums sumą, iš kurios yra išskaičiuota frančizė. Pagal pretenzija ta frančizė reikalaujam iš kitos įmonės kurį mums apgadino pastatą , jie mums perveda frančizė, ir v nežinau kaip čia rodyti korespondencijoje.

D 27 (pervesta frančizė lt)
K?

Draudiminis įvykis, mums sugadintas pastatas, kreipiames į draudimą.
Draudimas pagal mūsų pateikta sąskaita už remonta perveda mums sumą, iš kurios yra išskaičiuota frančizė. Pagal pretenzija ta frančizė reikalaujam iš kitos įmonės kurį mums apgadino pastatą , jie mums perveda frančizė, ir v nežinau kaip čia rodyti korespondencijoje.

D 27 (pervesta frančizė lt)
K?

Mano nuomone yra du keliai:
1. Ta sumokėta frančizės suma mažinamos sąnaudos.
2. Priklausomai į kur įdėjote remontą ( į leidžiamas ar neleidžiamas sąnaudas) suma dedasi į kitas 5 klasės pajamas (neapmokestinamas -jei sąnaudos buvo neleidžiami atskaitymai, ir ar į kitas gautas pajamas- jei sąnaudos-leidžiami atskaitymai)

oj pribūriau
remontas leidžiami, frančizė liajdiami, o pajams dėjau iš draudimo į kitas neapmokestinamas. blogai

Pelno mokesčio įstatymas:
12str.(neapmokestinamos pajamos) 4 dalis (komentaras)
4. Turto draudimo atvejais pirmiausia draudimo įmonės kompensuoja nuostolius pagal pateiktus dokumentus (sąskaitas ar sutartis), pagrindžiančius patirtas turto atstatymo išlaidas. Tokiu atveju, patirta tikroji žala lygi vienetų finansinėje apskaitoje fiksuojamiems nuostoliams, todėl, kai draudimo įmonės išmokama draudimo išmoka ne didesnė, negu pateiktuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse) nurodyta suma, visa draudimo išmoka neapmokestinama. Jeigu draudimo įmonės nesilaiko draudimo sutartyse nustatytos tvarkos ir draudimo išmokos viršija sumas, nurodytas turto atstatymo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse), tai viršijanti dalis priskiriama apmokestinamoms pajamoms.

1 pavyzdys.

UAB X 2004 m. vasario mėnesį įsigijo 60 000 Lt kainavusį lengvąjį automobilį ir, apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų (avarijų), tą patį mėnesį jį pradėjo naudoti. 2004 m. liepos mėnesį šis automobilis avarijoje buvo apgadintas. UAB X po įvykio automobilį suremontavo ir už tai autoremonto įmonei pagal PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 20 000 Lt, kuriuos draudimo įmonė kompensavo bendrovei.
Šiuo atveju UAB X neapmokestinamosioms pajamoms gali priskirti 20 000 Lt sumą. Jeigu draudimo įmonė būtų kompensavusi didesnę sumą negu 20 000 Lt, tai ši suma, viršijanti draudimo išmokos dalį, būtų priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.
Tuo atveju, jei draudimo įmonė dėl avarijos patirtus nuostolius UAB X kompensuotų ne pagal PVM sąskaitą faktūrą, bet pagal žalos įvertinimą, tai žalos atlyginimo suma būtų priskiriama UAB X neapmokestinamosioms pajamoms, neatsižvelgiant į šios bendrovės faktiškai patirtas automobilio remonto išlaidas.

5. Kadangi dėl draudiminio įvykio susidarę nuostoliai dengiami draudimo išmokomis, todėl, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, vieneto dėl draudiminio įvykio patirtos išlaidos (netektys), leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. Todėl vieneto turto atstatymo ar gelbėjimo išlaidos, kai pagal jas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas ar sutartis) išmokamos draudimo išmokos ir nėra keičiama (dėl draudiminio įvykio sumažinama) turto vertė, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Tokiems neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos ir turto vertės sumažinimo (nurašymo) po draudiminių įvykių sumos, kai įmonė priima sprendimą finansinėje atskaitomybėje tokias netektis įvertinti. Jeigu po tokių sprendimų ilgalaikis turtas atstatomas (remontuojamas, kai remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ar pagerina jo naudingąsias savybes, arba rekonstruojamas) ar įsigyjamas naujas turtas iš įvairių lėšų, įskaitant ir draudimo išmokos lėšas, tai tokiais atvejais dėl remonto (rekonstravimo) nuo padidėjusios ilgalaikio turto vertės ar nuo įsigyto naujo ilgalaikio turto vertės skaičiuojamos nusidėvėjimo sumos arba naujų įsigytų ir parduotų prekių įsigijimo kaina priskiriama leidžiamiems atskaitymams taikant bendras PMĮ nuostatas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių lėšų tokios išlaidos buvo padarytos.
Tačiau tuo atveju, kai dėl draudiminio įvykio finansinėje apskaitoje nesumažinama ilgalaikio turto vertė ir po draudiminio įvykio turtas remontuojamas arba atstatomas ir padidinama to turto įsigijimo kaina remonto (kai remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ar pagerina jo naudingąsias savybes ) arba rekonstravimo verte, tai nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas ne nuo visos dėl remonto (rekonstravimo) padidėjusios to turto vertės, bet tik nuo padidėjusios to turto vertės ir draudimo įmonės kompensuotų nuostolių sumos skirtumo.

ačiu ar teisingai supratau
*Gauta iš draudimo išmoka neapmokestinamos pajamos
*įmonė kuri atliko remonta išrašė sąskaita bus neleidžiami taskaitymasi sąnaudos
*iš įmonės kaltininkės gražinta frančizė bus mūsų įmonės leidžiami atskaitymai (kažkaip vmi vis aiškina kad frančizė leidžiami)

Jei frančizė bus leidžiami atskaitymai (sąnaudos), tai ir gauta frančizės suma iš įmonės kaltininkės bus apmokestinamos pajamos

ačiu
bet aš tos frančizės kuria atskaitė draudimas nefiksavau niekur,

O sąnaudų nepatyrėt tai sumai?

nu visai susipainojau dabar

nu nebesusigaudau

gaunu sąskaita iš įmonės už sutaisyta IT
D sąnaudos 2700
K pinigai/2700

tada

draudimas mums apmoka
D pinigai 1700
K pajamos neapmokestinamos (arb apmokestin)1700

perveda įmonė kaltininkė
D pinigai 1000
Ksąnaudos leidžiami (arb neleidž) 1000

tubut praleidau kažkur frančizė į sąnaudas įrašyti
D sąnaudos frančizė leidž arb ne atskaitim
K kas?

Mano nuomone turėtu būti taip:
1) D Sąnaudos neleidžiami 1700
D Sąnaudos leidžiami (frančizė) 1000
K 443 -skola 2700
2) D 443skola tiekėjams- 2700
K 271 pinigai 2700
3) D 271 pinigai 1700
K 5222 neapmokestinamos pajamos 1700
4) D 271 pinigai 1000
K 5221 kitos netipinės pajamos 1000

bet iš tėkėjo gauta sąskaita už adrbus, frančizės ten kaip ir nėr, negu puse darbu frančizei galiu nurašyti?

Juk ir kai gaunate sąskaitą už reprezentacijas, neprašote, kad sąskaitoje restoranas išskirtu leidžiamus ir neleidžiamus.
Pasirašykite buh. pažymą prie sąskaitos ir bus tvarka.

ačiu jums, jau pirmadieni sutvarkysiu viską, nes penktadienis tai jau"golova nevarit"

Sveiki,

Kokios mokestinės (PVM ir pelno) pasekmės gresia perdavus prekės pavyzdį (įsigijimo vertė apie 500 Lt) esamam/būsimam klientui neatlygintinai? Ar prekės įsigijimo išlaidos leidžiami atskaitymai?

Esamas/ būsimas klientas kas? Įmonė ar gyventojas?

Įmonė, bet ne Lietuvos, o kita ES šalis, PVM mokėtoja toje šalyje.

O negalite jos parduoti už pvz 1lt? Tada mokestinių prievolių neatsiranda.
O jeigu norite kaip dovaną:
1. Pridėtinės vertės mokestis
Remiantis PVMĮ 5 straipsniu, jeigu dovanos pirkimo PVM buvo atskaitytas, įteikus tokią dovaną laikoma, kad prekė suvartota privatiems poreikiams tenkinti. Dovanos vertė (be PVM) apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu.

Toks menamas prekės tiekimas įforminamas PVM sąskaita faktūra. Jeigu dovanos pirkimo PVM nebuvo atskaitytas, toks dovanos įteikimas nesukelia jokių prievolių, susijusių su PVM.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 5 straipsnio 4 dalies nuostatas PVM mokėtojas neprivalo apskaičiuoti ir mokėti neatlygintinai perduotų prekių pardavimo PVM, kai prekės, kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, neatlygintinai perduodamos arba sunaudojamos kaip nedidelės vertės dovanos, skirtos reklamai ar reprezentacijai:

Reprezentacijos tikslais teikiamos dovanos, kurių vertė nėra didesnė už Vyriausybės nustatytąjį nedidelės vertės dovanos 250 litų limitą.

Priešingu atveju nuo visos tokios dovanos vertės (pagal įsigijimo kainą) apskaičiuojamas pardavimo PVM kaip už prekę, suvartotą PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. Apskaičiavus reprezentacinių dovanų pardavimo PVM, į PVM atskaitą gali būti traukiama 100 proc. šių prekių pirkimo (importo) PVM.

Na Jūsų atveju taikomas 0 PVM (eksportas į ES PVM mokėtojams)
2. Pelno mokesčio-
Reprezentacija- 75% leidžiami+ 25% neleidžiami.

Mano nuomonė tokia. Pataisykit jei ne taip.

Labai ačiū už atsakymą! Aš irgi panašiai galvojau. Bet šiandien dar apskambinau VMI. Pelno mokesčio tikslais prekių pavyzdžių, perduotų neatlygintinai, įsigijimo savikaina - leidžiami atskaitymai. Tada paskambinau dėl PVM. Iš pradžių paminėjo 250 Lt ribą, o vėliau kažką ten dar pažiūrėjo ir sakė, kad buvo vienos įmonės užklausimas tokiu pačiu klausimu ir buvo jiems atsakyta, kad PVM atskaita galima, jei perduotos prekės, kuriomis prekiaujama, ir jei tos prekės laikomos kaip pavyzdžiai. Ir kaip supratau nereikia šiuo atveju priskaičiuoti PVM, nes tai nelaikoma prekių suvartojimu privatiems poreikiams. Dar paklausiau, ar taikoma ta 250 Lt riba, tai sakė, kad netaikoma.

Iš tikrųjų, jau antrą kartą gavau tokį patį atsakymą šituo klausimu, bet vis kažkaip nedrąsu. Manau, kad išsiųsiu dar ir paklausimą VMI, kad jau kaip sakant užtvirtintų :)