ar keistumet specialybe

buvau prieš kurį laiką pakeitusi buhalterės specialybę
9 metus dirbau vaikų namuose pedagoginį darbą,tai buvo patys
šauniausi metai: kelionės turistiniai su laužais dainomis, pramogos ir aišku savaime vaikų bėdų iškalausymai, patarimai ir konfliktai.Visko buvo, bet buvo šaunu.
Bet aplinkybės susiklostė taip, kad vėl grįžau dirbti buhaltere
Pradžioje buvo velniškai sunku(prikaltai prie kėdės 8 val. atsėdėt, viską išmokt iš naujo) net ašarą nuvarvindavau neretai, dabar gerai džiaugiuosi, kad paklausi profesija.
Tik va iš buvusių auklėtinių gaunu gražius pasveikinimus, o čia.... priminimai apie nesumokėtus mokesčius, patikrinimai

Nepergyvenk, už kelis mėnesius ne ką ten priskaičiuos

Žinau ir tokių, kurie nebijo ir VMI...atsakymas gatavas tuoj pat

O ko tau bijot, juk atsakai tik už tuos kelis mėnesius???

Mano svajone niekada nebuvo dirbti šioje srityje,visada norėjau įdomesnio darbo, bet dar tikiu kad mano svajonė isipildys ir pakeisiu profesiją. visada norėjau būti mokytoja, bet kadangi pedagoge netapau, pasirinkau kitą kelią.ir labai bijau atsakomybės už savo darbą jeigu nebūtų taip atsakinga tai man visai patiktų...

Kai 1994 m. baigiau sekretorių-buhalterių kursus, prisiekiau sau ir kitiems, kad niekada nedirbsiu buhaltere,busiu tik sekretore. Gavau sekretorės darbą, ten dirbes direktorius po poros mėnesių sukūrė savo firmą ir pasakė kad busiu jo buhalterė. Smarkiai prieštaravau, bet nepavyko. Štai tau ir priesaika.

Kai mokiausi universitete,grupiokė buvo baigusi buhalteriją. Galvojau,tai sausą profesiją išsirinko.Abi baigėme ekonomiką.Ji kaip dirbo buhaltere,taip dirba,aišku pareigose aukštesnėse.O aš taip pat tapau buhaltere.Suskaičiuokit,kiek dabar reikia ekonomistų

O man patinka šita specialybė. Patinka dirbti su dokumentais, skaičiuoti, galvoti protingai ir pan. Kai buvau maža, norėjau būti milicininke, kai paaugau - tai buhaltere ir viskas! Tik vienintelė problema - patirtis (aš dar studijuoju), be jos niekur!

Na fin.direktoriai dabar kažką panašaus dirba...
Aš irgi ekonomiką baigiau, tik teko persikvalifikuot, nežinau ar deja...
O aš tikrai ne savo svajonių darbą dirbu, ir retai jis man patinka. Deja...
Nuo vaikystės svajojau apie mediciną, ir dabar sau atleist negaliu, kad sudreifavau ir net nebandžiau stot.

Jotjot ryškiai klysta

JOT-JOT, tai kaip nebijot ka nors klausti po tavo komentaro?

Bijoti - reiškia paklusti bandai, Dolli. O joje saugu, kai aplink, girdi, aplink beurzgiant? Taip...tarp buhalterių yra vilkolakių, o jų reikia saugotis, Dolli.
Tokį pažinsi - jis nemiega naktim, nes turi daug kruvino darbo. Jis apskaičiuoja savo jėgas prieš ir po...Būk budri, Dolli, jis gviešisi tavo nesutepto buhalterinio nekaltumo. Jis nori įkasti tau iš pasalų, Dolli, nes jį vilioja tavo rezonuojantis virpesys.
Žinok, jis tyko...jis nemiega...jis tave stebi...
Nes tu - jo avelė.

Na Jotjot ir pakalusi....iš pačio ryto prajuokinai o dar sako , kad buhai neįdomūs, popiergraužiai.... Bet aš ne vilkolakis, tik rytais nemiegu, nenoriu.

Buhalterinės apskaitos specialybę baigiau jau senai.Dar buvo paskyrimai.Gavau paskyrimą į prekybinę organizaciją.Buhaltere dirbau labai trumpai.Pasiūlė į parduotuvę-vedėja.Aišku sutikau ir niekada nesigailėjau.Bet, tačiau,kas gerai ,kada nors baigiasi.Tą darbą reikėjo keisti dėl sveikatos .Turiu invalidumo grupę.Nuo 2001m.vėl dirbu buhaltere.Susitvarkau,aišku reikėjo pasimokyti ,kad galėčiau susigaudyti kas ir kur.O nesigiriant turiu draugių ,kurios visą laiką išdirbusios buhalterėmis ir žino savo profesijoje daug mažiau .Ypač ,tos kurios dirba nemežose įmonėse ir turi tik savo darbo barą.
Reziume:savo specialybę aš pakeičiau labai greitai po studijų baigimo.Jeigu ne aplinkybės atkeitusi atgal niekada nebūčiau.Reiškia aš buhalterė ne iš pašaukimo ,o iš būtinumo.Bet tai nėra tokia bloga specialybė.Mano mama buhaltere išdirbo visą gyvenimą.

Buhalterija visada atrodė sausas darbas. Bet gyvenimas taip pasisuko, kad teko greit baigti kursus ir pradėti buhalteriauti. Buhalterija būtų labai nuobodi jei ne kompiuteris - buhalterinė programa, exel, internetas, taxas - visa reikiama informacija po ranka, kasdienines operacijas galima padaryti greitai, o jei dar geras kolektyvas...
Bet va namų šeimininkės specialybė man pagarbos nekelia...

Baigiau finansus, pradejau dirbti buhaltere, po to pakeiciau darbo profili, po keletos metu teko vel grizti prie buhalteriavimo, gyvenimas priverte.
Profesija gal ir noreciau pakeisti, bet tada imu galvoti, kuo noreciau dirbti - sarasas ilgas nesusidaro.........
siandien dirbdama buhaltere as nesiskundziu - uzdirbu gerai, darbo salygos geros, tik kartais norisi atostogauti iseiti menesiui, bet cia tik smulkmena - nes dabar turiu atsotogas 2 kartus metuose po 2 savaites.
Buhalterija keisciau tik i savo nuosava versla.

Aš tai tikriausiai gimiau buhalteriu
Tėvas - vyr. finansininkas privačiam sektoriuj
Mama - vyr. finansininkė valstybinėj institucijoj
Dvi tetos - VMI inspektorės

Aiškiai namų šeimininku patapti negalėjau

tau dar ko Sodroj ir DI reiktų

Geriau Seime

namų šeimininkė taip pat nelengvas darbas, pabandyk vaikus, dorus, gerus užauginti, tau tai ne VU universitetas, tai viso gyvenimo universitetas, kaip įstojai, taip niekada mokslai ir nepasibaigia, po viena ar net po du kartus turi baigti vidurinę mokyklą (neskaitant savosios), o kur kulinarijos sugebėjimai tau čia dešrelių išvirtų neužteks, .....norint, kad vyras būtų darbingas, ir pinigus gerus į namus neštų reikia gerai jį pamaitinti, ir kad vaikai sotūs ir gražūs užaugtų........o kur dar vaidmuo geros žmonos ir geros meilužės. Viskas viename.