Kiek uždirba buhalteris?

Prieš tris mėn.ieškojau pagrindinio darbo.Sekėsi sunkokai.Eidavau į poklabius su darbdaviais.Kai pasakydavo maždaug kokia bus darbų apimtis, pasakydavau, kokio atlyginimo pageidauju ( norimas atlyginimas tikrai proto ribose už pasiūlytą darbą), darbdavys pasiūlydavo žymiai mažesnį. Aišku už tokį atlyginimą nesutikdavau dirbti, bet neabejoju, kad kažkas sutikdavo. Darau išvadą: buhalteriai ( nevisi ) sutinka dirbti visą darbo dieną už pakankamai mažą atlyginimą. Matomai darbdaviui nelabai svarbu, kokia bus buhalterės darbų kokygė, svarbiau mažiau mokėti ir taip sutaupyti pinigų.

Dabar, suprantu, dirbi. Ir kiek ilgai teko ieškoti darbo, kad atlyginimas atitiktų Tavo lūkesčius?

Loretai:
Sutvarkyti iki kokio lygmens, iš esmės IĮ apskaita nieko nesiskiria nuo UAB.Bet jeigu mes savo įgytų žinių , bei atsakomybės nevertinsime ir skaičiuosime tik sugaištas valandas(panašiai kaip kasant griovį), tai dar ilgai verkšlensime dėl nepkankamų atlyginimų , darbuosimės 5 įmonėse, neskaičiuodami laiko,beje kada paskutinį kartą teko atostogauti bent 2 savaites.

Žinau, tik tai man rodos, privatus to UAB reikaliukas...Jei tai būtų finmino nustatyta, tada kitas reikalas.

Ieškojau darbo daugaiu kaip rtis mėnesius. Dabar dirbu visiškai naujoje įmonėje, t.y. pradedu nuo nulio. Atlyginimas-kokio ir norėjau. Ir tai šis atlyginimas bus pradžioje, kol įmonė pradės normaliai veikti, vėliau žadėjo pakelti. Kaip iš tikro bus, bus matyti. Be to gavau geras darbo sąlygas, vadovas labai geras, galiu prašyti visko, ko reikia darbui, ir jokių nėra "Jus".

Patikėk - aš labai savo žinias vertinu Ir dirbu ne 5, bet turiu 10 įmonių. Ir neverkšlenu. Ir tikrai už vieną iš įmonių gaunu 200. Bet ją trunka sutvarkyti ne daugiau kaip 1 val/mėn. Nepagalvok, kad giriuosi. Tiesiog tai yra faktas. Apie kitas įmones nepasakosiu


Kovo mėn - Londone

O ką daryti tuos daugiau kaip 3 mėn moteriai, kuri turi 3 vaikus ir jokio kito pragyvenimo šaltinio?

Aš visada turiu dar papildomai įmonių, kurias tvarkau namuose, todėl ir ieškojau tuos tris mėn. normalaus pagrindinio darbo, kuris atitiktų mano lūkesčius.Eiti dirbti ten, kur mažai moka už nemažą darbo krūvį neapsimoka, nes ir vėl automatiškai pradedi ieškoti geresnio darbo.

Man 'savo' darbo teko 2 metus ieškoti - visokių variantų buvo iki tol kol suradau tinkamą, o dar po metų, kai radau - gavau netgi tiek kiek ir nesitikėjau...
Taip kad geriau 3 metus ieškoti, bet rasti tai, dėl ko tikrai džiaugtis gali.
Ir tai, dabar jau visokių naujų idėjų kyla... dėl darbo keitimo

Man kažkaip labai keista pasakymas, kad turime "prikeptų" buhalterių. Aš šiauliuose ieškau buhalterio skaičiuoti atlyginimams. Nors verk, nėra kam dirbti. Gal kas turit ką pasiūlyti?
Nes kitaip žadu prisiimti visišką "žaliaką" ir apmokyti. Nebeturiu kitos išeities...

Koks atlyginimas?

O mus šefas visą laiką "ramina" tuo, kad už durų laukia eilė ir del atlyginimo pakėlimo galime ir nesvajoti...Taip ir tenka namuose papildomai prakaituoti, vesti kokiu 2 firmelių apskaitą...

Tai buvo atostogos su išjungtu telefonu, negalvojant apie darbo reikalus?Jei taip sveiknu,JŪS nusipelnote pagarbos, sugebėdama taip tvarkytis savo laiką.
Man nepavykdavo , prieš 5-6 metus turėjau 3 UAb(iš jų 1 buvo apie 30 žmonių) ir 1 IĮ.Kol galų gale pradėjo važiuoti stogas, prieš du metus pasilikau vieną įmonę , labai džiaugiuosi, aiško finansine prasme teko pasispausti , bet morališkai esu patenkinta.

Laukia eilė... neaišku ko.. Praėjo tie laikai, kai eilės stovėjo, bet kaip ir ankščiau rašiau-ne mums darbdavių požiūrį keisti, geriau sau patiems su savo gyvenimu susitvarkyti

Juračiuk, prisipažinsiu - tokias atostogas tikrai turėjau - jokių telefonų, jokių darbinių reikalų, buvau atsijungusi nerealiai, nemoku apsakyti to jausmo. Rudenį norėčiau vėl ten sugrįšti, jei pavyks.
Bet taip pat prisipažinsiu, kad tokias atostogas turėjau pirmą kartą per 10 metų Ne, neverkšlenu dėl to. Buvo sunkūs man laikai visomis prasmėmis. Bet dabar atsigavau - irgi visomis prasmėmis Tikrai nebesikankinu ir žadu sau skirti dar daugiau dėmesio. Jeigu matysiu, kad vėl darosi sunku, tikrai nebevešiu, kaip vežiau.

Šefas kad ir gasdina, bet atostogas turėjau nuostabias - išmoviau balandyje į Egiptą, atjungus visus telefonus...Aišku, grįžus nežinojau nuo ko pimiausia griebtis, bet matyti vaizdai ir patirti įspūdžiai viską kompensuoja

Beskaitant pasisakymus kilo mintis, kad yra tokių, kurie nesugeba ir tingi kažką naudingo nuveikti ir tik skundžiasi, kad aplink viskas blogai ir atlyginimai maži, ir yra tokie kurie dirba dirba ir per darbus nieko nebemato o dar ir baimės įgauna, kad neprarastų to ką turi, kol galų gale nusibaigia,
ir tik keletas tėra, kurie dirba 'dieną naktį' ir su galva ir su kojom (rankom), kol praėjus atitinkamam laikui - skina vaisius - ir tebūna šviesus jiems dangus, kad kuo daugiau tokių žmonių būtų

Grįžus - ne tas žodis.... Ne tiek dėl darbo baisu, kiek dėl savęs paties - siela dar iš paskos neparvažiavusi. Kūnas čia, rankos kažką daro, o visa tavo esybė kažkur plaukioja.
Ex, žyznius....

O kas Londone taip ypatingo?

Tai juk kiekviena šalis kažkuom ypatinga. Man, kaip nebuvusiai užsienyje (neskaitant CCCP), buvo didelis įspūdis. Nesuspėsi visko pamatyti ir patirti per porą savaičių - tai neįmanoma. Todėl ir norėčiau dar kartą. Buvau Nacionalinėje galerijoje, Dangeone, vaškinių figūrų muziejuje, Vestminsterio abatijoje, Londono akyje (apžvalgos ratas), Taueryje, Pikadilyje, plaukiojom Temze, apžiūrinėjom architektūrą, apsivalgiau kiniečių restorane - žodžiu, neišpasakosi... Bet svarbiausia - tas jausmas, kad esi laisvas, niekas tavęs neieško, niekam tu nerūpi...Sėdi sau lauko kavinukėje, barstai akis kur nori; eini į parduotuves (ko nepakenčiu daryti Lietuvoje) - perki ką nori. Na, jūs patys daug kur buvę - žinot, ką tai reiškia.