Nauji langai nuomojamose patalpose

Sveiki,
Kur padėti apskaitoje naujus langus, jeigu jie įstatyti nuomojamose patalpose. Įmonės savininkas nuomojasi patalpas iš žmonos (turėtų būti patalpos ofisui). Ar galima juos traukti į ilgalaikį turtą?

as kai pirkau duris tai man patare jas nurasyt i patalpu remonto sanaudas.Nes sako tai ne turtas, jei iseisi tai ju neissinesi.taip ,man aiskino buhaltere.

Diskusija šiuo klausimu jau vyko čia
tax.lt/postx2968-0-720.html

Na mano buhaltere buvusioj darbovietej tokia protinga nebuvo, tai pas mus ilgalaikiam turte galima buvo atrasti tokiu stebuklu, kaip langai, sarvuotos durys, dailylentes, keramines plyteles, bei gi laminuota grindu danga.

Jolit, nukreipei visus į tą puslapį, bet ten dėl langų nupirktų į nuomojamas patalpas didelio aiškumo nėra. Aš kai buvau Kapitanovo seminare, tai suparatau,kad šių langų vertę galima dėti į sąnaudas, tik būtinai turi surašyti aktą , kad jie neprailgino pastato naudojimo laiko.Ir visai nesvarbu ar tie pastatai tavo ar nuomojami, viską dedi į sąnaudas ir mažini apmokestinamą pelną.

Remontas turi ne tik nepailginti naudojimo laiko, bet ir nepagerinti.... O va su nepagerinimu dalykas labai slidus. Todėl visai nekritikuočiau buvusių buhalterių už dėvimus langus, duris ar grindis. Geriau dėvėt, nei turėt problemų su nuomotojais ir VMI.

Aš irgi panašiai galvojau, bet Kapitanovas paneigė tokią nuomonę. Sako, o ką - langų visai nebuvo? Buvo, tai koks jau čia pagerinimas? Jei lygiagrečiai būtų, pvz. šiltinamos sienos, keičiamas stogas, dar daromi kažkokie esminiai pakeitimai - pagerinimas, bet vien langai - ne. Be jokių abejonių dėti į sąnaudas.
Iš kitos pusės, jei pridėsi prie IT, VMI tikrai nesupyks
Vien žo, gali rinktis

Va pasiskaitykit statybos įstatymą, o ten aiškiai parašyta kas ir kaip

"19. Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą.

20. Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

21. Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statinio remontas, kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai – šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai – pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose."

Langų pakeitimas keliauja tiesiai į sąnaudas, nes tai einamasis remontas ir tiek žinių.

Darant kapitalinį remontą, naudojimo laikas gali ilgėti, gali ir ne, gali būt tik atstatomos buvusios savybės. Darant paprastą remontą naudojimo laikas neilgės, bet ar negerės, tai...
Todėl nemanau, kad statybos įstatymas šiuo atveju kažką lemia.

Kur rasti sąvoką, kas yra "pagerinimas"?

Nesakau, kad viską lemia, bet...
Pasiskaitai įstatymą, plius dar langus dedančios firmos prierašas, kad neprailgino ir nepagerino visokių ten savybių, arba jeigu įmonėje yra kokių ten protingų ir kopetetingų žmonių komisijos parašymas, kad nepagerino ir neprailgino ir ramia dūšia į sąnaudas.

Tarkim pastatas 30 metų amželio, langai aiškiai persisukę. Dabar pamėgink įrodyt, kad nauji langai nepagerino pastato naudingųjų savybių? Juk ten sėdinčio žmogelio garantuotai neperpūs, kaip kad perpūsdavo iki langų pakeitimo?

Na ir dar, jeigu jau pagal statybos įstatymą tie darbai priskiriami kap. remontui, tai vadovaujamės, kad ir prailgino ir pagerino savybes, na ir dėvime, o jeigu tai einamasis remontas - dedam į sąnaudas. Bet visur turi būti išlaikytas protingumo principas.

Aš nesuprantu to jūsų posakio, kad firma parduodanti langus parašys prierašą, kad tie langai nepagerina pastato vertės... dar niekur nemačiau tokių sakyčiau keistų prierašų. Juk tai firma net neįsivaizduoja kur jūs tuos langus dėsite, tai ir negali prašyti kad jie tokius nesąmoningus prierašus rašytų...

Dėkit tuos langus į IT, skaičiuokit nusidėvėjimą. Bet tų patalpų savinininkas sakys, jog tavo tie langai mano pastato nei pagerino, nei prailgino tarnavimo laiko, nes kai ateis kitas nuomininkas tai jam reiks kokių stiklų su gėlytėmis ir tuos langus pakeis. Nes čia jau prasideda ne tik nuomininko, bet ir nuomotojo interesai. Nes tam pačiam nuomotojui reis prisiskaičiuot visokius padidėjimus, pagerėjimus ir visokias ten vertes. Tai tą taip pat reik žiūrėt.

Čia buvo klausimas "kas yra pagerinimas"?
Jei žiūrėsime iš techninės pusės, tai žiūrėčiau į statybos įstatymo apibrėžimus. Juk ir sidabrinis klozetas geriau už keraminį, nes sterilesnis, o be to ir vertingesnis, turi išliekamąją vertę. Tačiau...
Manau, kad verslininkas turi žiūrėti iš ekonominės naudos taško. Pagerinimas, kuris iš esmės atneš jam svaresnę naudą ateityje - jau pretekstas didinti turto vertę. Tarkim tą klozetą verslininkas pastatys ofise, tai atsiprašau koks skirtumas ant kokio daryti kakų. Tačiau anaiptol susidarytų priešinga situacija, jei tokį klozetą pastatytume kavinėje, kur žmonėms atrakcija, pablevyzgojimai, firmai - reklama ar kitokia nauda.
P.S. Čia viskas rimtai. Pvz., Rusijoje, skaičiau, deda net auksinius klozetus.

Tai, kad bus parodyta, kad dirbama kaip fronte, gali būti kaip pliusas - VMI ne tik žvėrys sėdi...Jokio pagerinimo čia nematau - langai turėjo būti neperpučiami ir 30,ir 20 metų ir 3 mėn. atgal.
Nuomonė išsakyta čia:
tax.lt/postp213812.html#213812