GURU puslapiukas

"Vienas turtuolis pasiuntė savo sūnų pas išmintingiausią pasaulyje žmogų sužinoti Laimės Paslapties. Po keturiasdešimties dienų kelionės per dykumą jaunuolis pagaliau priėjo gražią pilį, stovinčią kalno viršūnėje. Čia gyveno jo ieškomas Išminčius.
Nesutikęs šio šventojo žmogaus, mūsų herojus įžengė vidun ir čia, puikioje salėje, išvydo didžiulį sujudimą: įeidinėjo ir išeidinėjo pirkliai, viename salės kampe kalbėjosi žmonės, kitame orkestras grojo švelnias melodijas. ir dar stovėjo stalas, apkrautas įmantriausiais tos šalies valgiais.
Išminčius kalbėjosi čia su vienais, čia su kitais, ir jaunuoliui teko pralaukti keletą valandų, kol atėjo jo eilė.
Išminčius, atidžiai išklausęs vaikino ir sužinojęs, ko jam reikia, pasakė šiuo metu neturįs laiko atskleisti Laimės Paslaptie, tačiau pasiūlė jam apžiūrėti rūmus ir sugrįžti po poros valandų.
- Tik norėčiau tave paprašyti vienos paslaugos,- pridūrė Išminčius ir padavė jaunuoliui šaukštelį, o į jį įlašino du lašus aliejaus. - Vaikščiodamas nešk tą šaukštelį taip, kad neišpiltum aliejaus.
Jaunuolis pradėjo lipti rūmų laiptais-aukštyn ir žemyn, vis nenuleisdamas akių nuo šaukštelio. Po dviejų valandų jis vėl prisistatė Išminčiui.
-Taigi, - klausia šis,- ar matei persų kilimus valgomajame? Ar matei parką, kurį Vyriausiasis Sodininkas kūrė dešimtį metų? ar atkreipei dėmesį puikiuosius pergamentus mano bibliotekoje?
Sumišęs jaunuolis prisipažino nematęs nieko. Jo vienintelis rūpestis buvęs neišlieti Išminčiaus įlašintojo aliejaus.
-Gerai. Grįžk ir apžiūrėk mano pasaulio stebuklus ,- tarė jam Išminčius.- Negalima pasitikėti žmogum, nemačius jo namų.
Kiek nuramintas, jaunuolis vėl paėmė šaukštelį ir pradėjo vaikštinėti po rūmus, šįkart apžiūrinėdamas visus nat sienų ir palubėse iškabinėtus meno kūrinius. Dabar jis pamatė sodus, aplink juos dunksančius kalnus, subtilų gėlių grožį, pastebėjo, kaip skoningai parinkta vieta kiekvienam meno kūriniui. Grįžęs pas Išminčių, jis smulkiai apsakė, ką regėjęs.
-Bet kurgi tie du aliejaus lašai, kuriuos buvau tau įdavęs? - tuomet paklausė jo Išminčius.
Jaunuolis pažvelgė į šaukštelį ir suprato juos išpylęs.
-Tai va, - pasakė Išminčius,- galiu tau duoti vienintelį patarimą: Laimės Paslaptis yra matyti visus pasaulio stebuklus, sykiu nepamirštant dviejų aliejaus lašų šaukštelyje.
"

Paulo Coelho "Alchemikas"

Kai sutiksi garbingą žmogų, stenkis jam prilygti. Kai sutiksi blogą žmogų, nuodugniai ištirk save.
Konfucijus

"Kiekvienas žemės žmogus turi jo laukiantį lobį,- sako jam širdis.-Mes, širdys, apie tai kalbame retai, nes žmonės nebenori ieškoti lobių. Mes apie juos pasakojame tik mažiems vaikams. Paskui leidžiame gyvenimui kiekvieną vesti link jo likimo. Deja, maža žmonių eina jiems nubrėžtu Asmeninės Legendos ir laimės taku. Daugumą pasaulį mato kaip kažką grėsmingą, ir dėl to jis iš tikrųjų tampa grėsmingas. Tuomet mes, širdys, kalbame vis tyliau ir tyliau, tačiau visiškai nenutylame niekad. Tik linkime, kad mūsų žodžiai nebūtų išgirsti: mes nenorime, kad žmonės kentėtų todėl, kad nėjo mūsų nurodytu keliu."
P.Coelho "Alchemikas"

Įtariu, kad kai Dalia skaitys Coelho "Šviesos kario vadovą", jai norėsis visas mintis patalpinti Guru puslapiuke...

"Karys žino, kad svarbiausi žodžiai visomis kalbomis yra trumpi žodžiai.
Taip. Meilė. Dievas.
Tai žodžiai, kuriuos lengva ištarti ir kurie užpildo didžiules tuščias erdves.
Vis dėlto yra vienas žodis - taip pat labai trumpas, - kurį daugeliui žmonių sunku pasakyti: žodis "ne".
Tas, kuris niekada nesako "ne", tariasi esąs kilnus, supratingas, išauklėtas; todėl, kad "ne" garsėja kaip prakeiktas, egoistiškas, nelabai dvasingas žodis.
Karys šių spąstų išvengia. Būna valandėlių, kai - sakydamas "taip" kitiems - gali sau pačiam sakyti "ne".
Todėl niekada netaria lūpomis "taip", jeigu jo širdis sako "ne"."
P.Coelho "Šviesos kario vadovas"
Skaičiau, Rasida, skaičiau

O ką pati naktį taxe veiki Kokioj Palangos ineto kavinėj PVM deklaruoji?

"Galingas burtininkas, norėdamas sugriauti karalystę, į šulinius, iš kurių gėrė visi karalystės gyventojai, įpylė magiško gėrimo. Kiekvienas, gurkštelėjęs šio vandens, netekdavo proto.
Kitą rytą visi gyventojai išgėrė vandens ir visi išprotėjo, išskyrus karalių,-jis sau ir savo šeimai turėjo atskirą asmeninį šulinį, prie kurio burtininkas negalėjo prieiti. Sunerimęs karalius mėgino kontroliuoti gyventojus, ėmėsi sveikatos apsaugos priemonių, bet policininkai ir inspektoriai taip pat buvo išgėrę užnuodyto vandens: jiems karaliaus sprendimai atrodė absurdiški, ir jir nusprendė jų nevykdyti.
Susipažinę su dekretais, karalystės gyventojai įtikėjo, kad karalius išsikraustė iš proto ir dabar rašinėja nesąmones. Rėkalodami leidosi į rūmus ir pareikalavo atsisakyti sosto.
Nevilties kupinas karalius buvo beatsisakąs, tačiau sutrukdė karalienė, tarusi: "Eime prie fontano ir taip pat išgerkime to vandens. Tada būsime tokie pat kaip jie".
Taip ir padarė: karalius ir karalienė išgėrė beprotybės vandens ir tuojau pradėjo kalbėti nesąmones. Tą pačią akimirką jų valdiniai persigalvojo: kadangi karalius esąs toks išmintingas, kodėl nepalikti jo valdyti šalies?"

Po to žemės drebėjimo tax apsivertė pasaulis akštyn kojom . Modestas mytą organizuoja , guru aplamai biesas žino kuo užsiima, puslapiuką numarint baigia

Kad "nenumirtų":

Žmogui neskirta suprasti, jeigu jis nejaučia meilės, ir neleista pažinti, jei jis nesiaukoja.

A.R.Lenormanas

Tie, kurie nereikalauja, ir patys nieko neduoda.

P.Gilė

Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia nuomonės.

Dž.R.Lovelis

Tiesa kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš melo kaip riebalai virš vandens.

M. de Servantesas

Esi viskas, kuo pasirenki būti. Kaip begalinė yra visata taip ir tavo galimybės yra neribotos.

Šedas Helmsteteris

"...Beje jis buvo vienas iš tų žmonių, kuriems patinka dalyvauti savo gyvenime ir kurie mano, jog dar ir norėti jį gyventi - tiesiog nepadoru."
Alessandro Baricco

"... ištikimybė tai maistas angelams,
kurie kasdien numiršta alkani......"



Iš gražaus eilėraščio

Norint būti laimingam, to galima pasiekti. Tačiau žmoės paprastai nori būti laimingesni už kitus, o šitai beveik neįmanoma, nes mes visada laikome kitus laimingesniais, negu jie yra iš tikrųjų.

Ch.de Montesquieu

Pasaulio tobulumas visada atitinka jį suvokiančios dvasios tobulumą. Geras žmogus randa sau žemėje rojų, o blogasis jau čia bando savąjį pragarą.

H. Heine

Draugai yra lyg tylus angelai, kurie pakelia mus aukstyn kai musu sparnai pamirsta, kaip reikia skraidyti...

Jau kylam, nieko_sau, kylam:)))

..o aš noriu parašyti ką nors negražaus...

Šaltą žiemą tupi žvirblis ant šakos, sušalo ir nukrito. Ėjo karvė pro šalį ir apš.. vargšą žvirblį. Šis sušilo, iškišo galvą, ėmė čirenti. Pro šalį ėjo katinas, čiupo nabagą žvirblį ir suėdė..

Moralas:
1. Ne kiekvienas tau priešas, kuris tave apš...
2. Šiltai sėdi, garsiai nečirenk..
3. Ne kiekvienas tau draugas, kuris tave iš š... ištraukia....

Nė vienas žmogus negali nuoširdžiai padėti kitam, nepadėdamas sau pačiam.

Valdo Emersonas

istrinta

Kiekvienas darbas turi kilti iš Meilės.

Satya Sai Baba

istirnta

istrinta