GURU puslapiukas

Padėsiu nieko_sau.

Taigi raidė A ir vienas protingiausių/gabiausių žmonijos atstovų
Aristotelis

Aristotelis (384-324 m. pr. Kr.) gimė Stageiroje ir dvidešimt metų mokėsi Platono akademijoje. Apie 342 m. pr. Kr. jis tapo Aleksandro Didžiojo mokytoju. Vėliau Aristotelis Atėnuose įkūrė savo - peripatetikų - mokyklą.

Dauguma išlikusių jo raštų- tai paskaitų tekstai, naudoti likėjuje, jo mokykloje (vadinamieji ezoteriniai raštai). Jie sudaro Corpus Aristotelicum:
- logikos knygos, vėliau pavadintos organonu (įrankis, instrumentas),
- gamtamoksliniai veikalai, - metafizika,
- etikos veikalai,
- knygos apie estetiką.

Vienas reikšmingiausių indėlių j Vakarų dvasios raidą yra jo logika:

Aristotelis pirmasis ėmėsi tirti mąstymo sutvarkymą ne (tik) turinio, bet ir formos požiūriu (formalioji logika).

Pirmiausia Boecijaus ir Petro Ispano pastangomis aristotelinė logika tapo visos tradicinės logikos pagrindu.

Aristotelis, kaip ir jo mokytojas Platonas, didžiausią dėmesį skiria sąvokai, tačiau ji šiuo atveju nusako kategoriją.
"Kiekvienas be ryšio pasakytas žodis žymi arba esmę, arba "kiek", arba "koks", arba "kieno nors atžvilgiu", arba "kur", arba "kada", arba "būti kokioje nors padėtyje", arba "turėti", arba "veikti", arba "patirti".

Tačiau paprastai žodžiai jungiami j sakinius, vadinamus sprendiniais, kuriais teigiama kas nors teisinga arba klaidinga. Tokius sprendinius pagal tam tikras taisykles galima jungti į samprotavimus. Šias taisykles Aristotelis išdėsto "Pirmojoje analitikoje". Kai du sprendiniai sujungiami j trečią sprendinį, gauname silogizmą. Gryniausią silogizmo pavidalą Aristotelis nusako taip:
"Jei a teigiama apie visą b, o b - apie visą c, tai ir a būtinai turi būti teigiama apie visą c. Toks samprotavimo pavidalas vadinamas pirmuoju" (Vėliau a buvo pervadinta P, b- M, o c- S.)

Klasikiniu laikomas toks silogizmas:
(l) visi žmonės mirtingi
(2) Sokratas yra žmogus
(3) vadinasi, Sokratas mirtingas;

Šiuo atveju (l) bei (2) teiginiai yrą prielaidos, o (3) teiginys yra išvada. "Žmogus" šiame silogizme yra vidurinė sąvoka (gr. horos mesos; lot. terminus medius), kurios išvadoje nebelieka.

Be šios pirmosios silogizmo formos, Aristotelis pateikia dar dvi kitas; jos skiriasi tuo, kad jose vidurinioji sąvoka yra subjektas arba predikatas.

Samprotavimų grandinė yra įrodymas. Tai dedukcinis metodas, t.y. šiuo atveju einama nuo bendrybės prie atskirybės.

Pasak Aristotelio, mokslo tikslas yra būtinu būdu išvesti esamybę iš tam tikros priežasties (gr. aitia).

Įrodymą Aristotelis supranta kaip išvedimą (apodeixis).

Išvedimo, arba dedukcijos, priešybė yra indukcija (apagoge). "Topikoje" Aristotelis ją taip aprašo:
"Indukcija yra ėjimas nuo atskirybės prie bendrybės, pvz., jei labiausiai patyręs vairininkas yra pats geriausias, o patyręs vadeliotojas taip pat yra pats geriausias, tai apskritai kiekviename dalyke labiausiai patyręs bus pats geriausias”

Skirtingai negu Platonas, Aristotelis manė, kad pažinimą galima pasiekti ir indukcija, susiejant išankstinį žinojimą bei juslinį patyrimą. Tiesa, mokslo tikslas-gebėti atskirybę būtinu būdu išvesti iš bendros priežasties, tačiau tai įmanoma tik taikant indukciją.

Mokslas yra apodiktiškas tik tada, kai jis užbaigtas, tačiau žinią jis semiasi iš indukcijos.

Indukcija ieško to, kas bendra kuriai nors giminei. Visos esinijos suskirstymas įgalina apibrėžimą (horismos). Jj sudaro rūšis bei požymius lemiantys skirtumai (pvz., žmogus yra protinga gyva būtybė).

Indukcijos ir dedukcijos sąveika lemia tai, kad keičiasi to, kas įvyko anksčiau, ir to, kas įvyksta vėliau, santykis.

Iš tikrųjų ankstesni bendri dalykai pažįstami vėliau kaip vėliau būvanti atskirybė.

Tačiau tai, kas yra visų pirmiausia ir bendriausia (principas), neįrodoma: "Principas yra netarpiškas įrodymo teiginys. Netarpiška yra tai, už ką nebėra nicko ankstcsnio."

Tai teisinga, nes vedinio vedinys turėtų vesti atžangon j begalybę. Pats Aristotelis tokį principą, prieštaravimo dėsnį:
"Neįmanoma, kad kam nors tas pats dalykas tuo pačiu požiūriu sykiu ir tektų, ir netektų."
Pavadinta "patikimiausiu logikos principu"

Po galais,artai,vos nenumarinai manęs.Reikėjo paskaityti prieš miegą

Čia bendram išsilavinimui.Tačiau galima pritaikyti.

Žinote kas silogizmus (čia ne keiskmažodis) labai gerai konstruoja -ogi Wolf. Silogiszmas-kai du sprendiniai sujungiami j trečią sprendinį, gauname silogizmą.

Klasikinis Wolf silogizmas:
žmogus priduos butelius (ar kokį kilogramą makulatūros), tai bus B klasės pajamos ir vien dėl to jis turės, metams pasibaigus, teikti pajamų deklaraciją.
tai jei bus sistema pagal, kuria taros supirktuvė pateiks VMI deklaracija apie B klasės pajamas išmokėtas gyventojams - tada realiai pradės veikti - nedeklarantų t.y. neįvykdžių deklaravimo prievolę gaudymas ir baudimas. B klasės pajamų deklaracijų dar nėra - labai idomų būtų pamatyti ar ji panaši į FR0453 - kur apie kiekviena žmogų reikai užpildyti 14 laukų informacijos ir tik 6 iš jų apie priskaičiuotas suma ir išskaičiuotus mokesčius. Gal ateis laikai, kai reikės su pasu eiti į butelių supirktuvę.

Taip, faktiškai visi bomžai, be išimties privalo teikti pajamų deklaracijas - priduoti jei gali ir net privalo už ne mažesnę nei 6960 LT suma, kad atsirastų prievolė mokėti GPM.

Keletas citatų, aforizmų manau labai tinkančių mūsų forumui:

Finansai yra menas perdavinėti pinigus iš vienų rankų į kitas tol, kol jie išnyksta. [Dž.Apdaikas]

Pažinimas kaip jūra: tas, kuris kapanojasi ir pliuškenasi paviršiuje, visados panašus į juokdarį ir todėl atkreipia į save daugiau dėmesio negu perlų ieškotojas, kuris, nekeldamas jokio triukšmo, skverbiasi į patį nepažintų gelmių dugną ieškodamas brangakmenių. [V.Irvingas]

Išsilavinimas – tai ne žinių kiekis, o didis suvokimas ir tobulas pritaikymas to, ką išmanai.

Žmogui būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo klaidos. [Ciceronas]

Aš manau, kad aš manau, todėl aš manau, kad aš esu. [A.Birsas]


Mes esame tai, apie ką galvojame:
visa, kas mes esame, gimsta iš mūsų minčių.
Savo mintimis mes sukuriame pasaulį.

Buda


Pats galingiausias karys yra tas, kuris nugali save.

Konfucijus


Tas, kuris nieko nežino ir nežino, kad jis nieko nežino yra kvailys - Saugokis jo.
Tas, kuris nieko nežino ir žino, kad jis nieko nežino yra paprastas - Mokyk jį.
Tas, kuris žino ir nežino, kad jis žino yra miegantis - Pažadink jį.
Tas, kuris žino ir žino, kad jis žino yra išminčius - Sek paskui Jį.

Bruce Lee

:D Ačiū, Guru nieko_sau. Džiaugiasi mano širdis. :D Dabar galima ir darbą pradėti.

Didis žmogus visko ieško savyje, menkas kituose.
Kai žodžiai praranda prasmę, žmonės praranda laisvę.
Pagarbumas be ritualo tampa blaškymusi;
apdairumas be ritualo tampa baimingumu;
drąsumas be ritualo tampa maištingumu;
tiesumas be ritualo tampa tiesmukiškumu.
Nekeik tamsos... Imk ir uždek nors vieną žvakelę...

Konfucijus

Tikrai labai protingi žodžiai...

Apie silogizmus. Ar tinka
Žmogus yra žinduolis. Karvė yra žinduolis, ji turi ragus, vadinasi, ir žmogus turi ragus, nes jis yra žinduolis.

Vyrai tai tikrai turi ragus, bent jau kartais..........
Kiek daug darbo turiu, net forumą nespėju perskaityti.

Taip taip.Men pabaiga Aš vakar 20:30 baigiau skaityti.

Apie Dalios silogizmą - neteisingai.Sprendiniai yra kaip aksioma -
nereikalaujantis įrodymo.Karvė gali būti su ragais o gali būti be ragų.

Pritaikysim klasikinį silogizmą Daliai

1.Dalia yra iš Vilniaus.
2.Vilnius yra sostinė.
3.Išvada:Dalia yra iš sostinės.

arba kitas

1.Artas71 sėdi nuo 8:00 tax.lt
2.Tax.lt yra internetinis puslapis.
3.Išvada:artas71 moka naudotis internetu.

arba

1.Tomukas yra tax.lt adminas.
2.Tomukas važinėja į Amsterdamą parūkyti....
3.Išvada: tax. lt logotipas kanapė.

Modestai, tu iš patirties kalbi taip užtikrintai

Kalbu iš jaunystės patyrimų.........
Gerai kad dabar nebegaunu ragų...... :D
Jau pradedu pasiilgti....

To Artas:
Kur tu karvę be ragų matei

Amsterdamo rajone...

Matyt tos karvės "vyras" labai ištikimas buvo

Galim įtaisyti

To Artas:
"Raudonųjų žibintų"

"Kaip kvaila numatyti veiklos metmenis visam savo amžiui, kai nesi net rytdienos šeimininkas! Kokia beprotybė puoselėti tolimas viltis: pirksiu, statysiu, paskolinsiu, išreikalausiu, eisiu svarbias pareigas, o po to, nuvargęs ir pasisotinęs, ilsėsiuos senatvėje. Tikėk manimi, net ir laimingųjų ateitis netikra. Niekas neprivalo ko nors žadėti sau ateityje. Netgi tai, ką laikome rankose, išsprūsta, ir mūsų jau sugautą valandą nusineša atsitiktinumas. Laikas rieda pagal nustatytą, tačiau mums nesuprantamą dėsnį."

SENEKA "Laiškai Lucilijui"

Tostas savaitgaliui (linkiu gerai pailsėti ir sukaupti jėgas kitos savaitės forumui):
Keliavo Ašotas iš vieno aūlo į kitą. Kelias ėjo kalnais, vingiavo tarp uolų ir bedugnių. Staiga asilas sustojo ir nė iš vietos. Ašotas pradėjo jį raginti, šūkauti. Asilas stovi kaip įkastas. Ėmė Ašotas jį keikti, vadinti visokiais žodžiais, talžyti botagu. Bet asilas kaip stovėjo, taip ir paliko stovėti. Paskui jis pats nuėjo. Ir tada Ašotas pamatė, kad už posūkio stovi didžiulis akmuo, kuris ką tik nukrito, ir jei asilas nebūtų sustojęs, akmuo būtų juos abu užmušęs. Apkabino šeimininkas protingą gyvulį ir padėkojo.
Tad išgerkim už tai, kad mes visada ginčydamiesi įsiklausytume į kito nuomonę, tegul jis būna net ir asilas.

Nebūkite sugeriamuoju popieriumi, sugeriančiu visas aistras ir emocijas, visus skausmus ir džiaugsmus, kuriuos aktorė gamta mums parodo gyvenimo scenoje. Būkite kaip lotosai, išskleidžiantys savo žiedlapius saulės šviesoje. Kaip lotosai, nesusitepę purvu, kuriame gimė, ir iškilę virš vandens, juos maitinančio.
SATJA SAI BABA