GURU puslapiukas

POzityvus mastymas yra visa ko pagrindas ir sveiki kam nesimiega

Vyrai nebejuosia žmonų skaistybės diržais su geležiniais užraktais. Civilizuotame pasaulyje lyčių draugystė tapo įprasta kaip dienos šviesa. Bet ateina naktis. Ką veikti draugams sutemus? Ir ar tai — tik draugystė?

Lodydamas šunis,
vienintele miestelio gatve,
sėlina vagis,
pasiryžęs pavogti mėnulio deimantą...
savo mylimąjai

Vedybos suteikia galimybę dviese spręsti problemas, kurių niekada neturėtum
vienas

Jeigu tave neša ant rankų, neskubėk džiaugtis, gal tai procesija į kapines...

Jeigu tikėtum savo atvaizdu baloje - tu mažas ir purvinas

Apskriejo žinia visą miestą,
Sukruto visi ją išgirdę:
-Lankyti mus žada pats Viešpats,
Ateis Jis pas tą kas verčiausias.
O jei pas mane Jis ateitu,
Tada pagalvojau ir puoliau
Tvarkyti namus savo greitai,
Gražiausiom gėlėm puošti uoliai.

Taip beplušant man, paklebeno duris
Vargana sengalvėlė, susenus tokia
Ir suvargus, liūdna ir blyški it šešėlis.
Tariau jai:
-Čia Svečias ateiti turėtu,
Tau laiko nėra nė minutės.
O ji pastovėjus truputi,
Nuėjo į šalį vargšelė.

Vėl beplušant, į duris pasibeldė keleivis:
-Nuo ryto keliauju suplukęs,
Įleisk pailsėt minutėlei.
O aš jam tariau:
- Čia Svečias turėtu ateiti,
O man tiek daug dar tvarkytis.
O jis pažiūrėjęs tik meiliai,
Nuėjo gatve toks vienišas.
Namai sutvarkyti, stalai padengti,
Gėlėm apkaišyti langai, durys plačios.
Tik Svečio kol kas nematyti...

Gal eiti sutikti man Svečią?

Girdžiu graudžiai rauda vaikelis
Rankelę man sužeista tiese.
O aš jam sakau:
-Ak vargšeli, bet aš tau padėt negalėsiu.
Čia Svečias turėtu ateiti,
Jo laukiu kiekvieną minutę,
Gal tau kas nors kitas padėtu
Juk tu šitoks mielas vaikutis.

Sutemo ir gatvėj jau žingsniai neaidi,
Aš laukiau, tačiau neatėjo
Čia Tas Kurs turėjo ateiti.
Gal Jis kelyje kur užtruko?

Mintis po minties vijo mintį.
O gal pas kitus Jis užsuko,
Ten džiaugsmo ir laimės dalinti?
Verkiau, aš raudojau, savęs aš gailėjau
Kol sapnas tylus nusileido.
Sapne, aš, pati Viešpatį regėjau
Ir tyliai skambėjo jo žodžiai:
-Aš triskart buvau juk atėjęs.
O tu mane, vis kas syki,
Keliaut pas kitus siuntinėjai..

Šaukiau aš:
-Atleisk, išklausyki!
Tavęs aš pažint negalėjau!
Atleidžiu – Jis tarė – kas buvo atgal negražinsi,
Kol vargšo mylėt neišmoksi
Tol ir manęs nepažinsi.

Autorius nežinomas

Gražu...

Man šitas mielas labai Vaikystę primena

Justinas Marcinkevičius.
Sapnas

Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau.
— Ką gi tu matei Mėnuly?
— Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas
Šokolado,
O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net
širdis apsalo... Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.
Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai
Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!
Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į
spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta — Skrisk sau į
Mėnulį.
Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.

Aš savąjai skaitau du kartus per dieną Greitoji pagalba ( Apie daktarą Aiskauda). Just. Marcinkevičiaus. Be galo gražus gaila, kad labai ilgas parašyčiau..

Nebuvai užrašyta
Likime
Kaip patekai
Į mano paslaptį
Per tokią
Tirštą
Tylą

Man ant delno
Krinta ašaros
Gyvos
O tu šnabždi
Myliu
Ir nustebus
Matai
Jos sudygo

Sunki liga prilygsta vienuolyno celei. Vienatvė ir tyla. Svarbiausia, kad tyla stojo manyje pačioje. Viskas nuščiuvo, nebėra jokio triukšmo. Aš nebekuriu jokių ateities planų, nė menkiausių puikybės kurstomų scenarijų, nebeužsibrėžiu jokių kūrybinių siekių, išskyrus patį gyvenimą, kurio trokštu bet kokia kaina išplėšti kuo daugiau. Aš nebebijau mirties, man nebereikia slapčia svarstyti, kokia ji bus ir kada ateis. Dažnai pasižiūriu į vadinamuosius sveikuosius ir galvoju, kad jie kur kas labiau apsėsti mirties negu aš, nes yra jos įkalinti nežinioje. Apie mirtį išvis negalvoju, man jos nebėra, kaip kad iššokusiam su parašiutu dingsta aukščio baimė. Tačiau aš absoliučiai blaiviai suvokiu, kokias perspektyvas turi žmonės su mano diagnoze. Mano draugai tiki, kad įvyks Stebuklas. Bet Stebuklas jau įvyko. Tai – Dievo priartėjimas, Malonė, kasdien vis gilesnis ir gilesnis mano tikėjimas. Kai kam liga ir kančia, kuria susimoku už šias transcendentines patirtis, gali pasirodyti per didelė kaina. Tačiau aš taip nemanau. Esu dėkinga savo ligai, nors priešinuosi jai ir su ja iš paskutiniųjų kovoju. Bet jaučiu, kad svarbus yra ir nuolankumas, atsidavimas būti vedamai tuo keliu, kuris neišvengiamas.

Dar niekada tiek daug nesijuokiau. O juk juokas gydo. Tikiuosi, kad tai nėra bepročio kvatojimas, nors nuolat laukiu paties blogiausio, o kai dar kartą paaiškėja, kad viskas klostosi dar blogiau, nei slapčia būgštavau, stengiuosi sau įrodyti, kad baisi situacija yra gėris, lyginant su tragiškiausiu variantu. Dar niekada mano gyvenime nebuvo tiek ramybės, šviesos ir palaimos valandų. Dar niekada nesijaučiau apgaubta tokiu galingu pažįstamų bei nepažįstamų žmonių meilės, tikėjimo ir vilties skydu. Dar niekada nepatyriau tokios absoliučios laisvės kaip dabar, tarsi jau būčiau įveikusi visus barjerus. Aš nekliedžiu. Man nešvirkščia morfijaus. Esu pilno proto. Aš netgi suvokiu, kad čia ničnieko nepasakiau apie euroromaną, nors tokia yra šio pokalbio tema.

Su meile – Jurga






Jurga Ivanauskaite

P.S. Kovoje turime tapti stipresni uz priešą ir palaikančius...

Sėkmės Jurgai ir mums visiems

Stiprybės ir ištvermės Jurgai...
Tikėkim, kad kovą Jurga būtinai laimės...

Kaip tapti laimingesniam?

Dažniau šypsokitės! Šypsokitės draugams, pažistamiems, savo atspindžiui veidrodyje ir visiškai nepažistamiems žmonėms. Šypsena suteikia žmogui patrauklumo ir traukia įdomius, malonius žmones.

Jeigu, kam nors iš jūsų artimųjų, bendradarbių ar bičiulių reikia moralinės paramos, nelikite abejingas, padėkite. Tada ir jums kiti padės.

Stenkitės bendrauti su maloniais žmonėmis, venkite piktų, nemalonių, viskuo nepatenkintų. Puikūs draugai suteikia daug gerų emocijų, bendravimo džiaugsmo.

Į viską stenkitės žiūrėti teigiamai. Ištikus nesėkmei, jokiu būdu negalvokite, kad esate nevykėlis. Geriau sakykite sau, kad niekas negyvena be nesėkmių, o kiekviena nesėkmė tik grūdina, moko ir ruošia kelią sėkmei.

(Žurnalas "Žmogus", 2006 3 Nr.)

dakli
Tai net ne "laimės receptas"
Tai gyvenimo receptas...

A. de Sent Egziuperi "Citadelė"

http://minciu-pasaulis.net/index.php?text=90

Kartą ėjo senas tėvas, jo sūnus ir asilas. Kai jie ėjo per vieną miestą
miestiečiai kalbėjo: „Koks blogas sūnus. Galėtų leisti savo senam tėvui
joti ant asilo.“ Tada tėvas jojo ant asilo ir jie priėjo kitą miestą. Ir
jame miestiečiai kalbėjo: „Koks blogas tėvas. Galėtų leisti savo sūnui
joti ant asilo.“ Tada sūnus ir tėvas jojo ant asilo ir jie priėjo kitą
miestą. Ir jame miestiečiai kalbėjo: „Kokie blogi žmonės. Vargšą asilą
kankina jodami abu kartu“.
Norėdamas įtikti visiems neįtiksi niekam. Jeigu nenori sulaukti kritikos
reikia nieko nedaryti ir būti tiesiog niekuo.

Ketvirtame mieste ilgai žmonės kalbėjo apie du keistuolius, nešančius asilą ant pečių...

Kartais pykstu ir nepykstu
Ant abejingų ir niūrių.
Šiandien visus mylėt skubu.
Nes kito kelio neturiu.

Kodėl pilni pavydo
Ir blogų minčių?
Kodėl netrokštame gyventi
Su meile ir džiaugsmu?

Pasėti meilės grūdą
Norėčiau dėl žmonių.
Išvyt iš sielos judą
Visiems, visiems, visiems linkiu.

(Irena Milašienė)