GURU puslapiukas

Keletas man patikusių Brian Tracy minčių:

Jeigu labai nori, gali pasiekti visko, ką esi sumanęs.

Tai, ką gali pasiekti, neturi ribų, ribas susikuri savo mintyse...

Nebijok didelių svajonių. Tik didelės svajonės gali išjudinti tavo protą ir sielą.

Ateitis priklauso siekiantiems. Jau šiandien nuspręsk siekti visko, ko tik trokšti gyvenime.

Tu esi didžiausias gamtos stebuklas. Niekada nebuvo ir nebus kito tokio, kaip tu.

Nėra problemos, kurios negalėtum išspręsti, kliūties, kurios negalėtum įveikti ir tikslo, kurio negalėtum pasiekti.

Prisipažink, kad pats esi atsakingas už tai, kur esi ir koks esi. Jeigu tau tai nepatinka, keisk!

Gyvenk taip, kad kiekvienu žingsniu užsitarnautum ir išlaikytum pagarbą tų žmonių, kuriuos gerbi tu.

"Pasitikėjimo savimi dovana"

SENSTANČIO ŽMOGAUS MALDA

Viešpatie, Tu geriau už mane žinai, kad aš kasdien senstu ir vieną dieną būsiu visai sena. Apsaugok mane nuo pagundos kiekvieną proga ką nors pasakyti.
Gelbėk mane nuo didėjančios aistros tvarkyti kitų reikalus.
Išmokyk mane mąstyti (bet ne spėlioti), mokyk kitam ištiesti pagalbos ranką (bet ne diktuoti jam).
Man gaila, kad liks neperduota mano didžiulė sukaupta išmintis, bet Tu, viešpatie, žinai, kad aš tokiu būdu norėčiau išsaugoti bent keletą bičiulių.
Apsaugok mane nuo plepėjimo apie gausybę smulkmenų ir suteik man polėkio būti sąmojinga.
Išmokyk mane nutylėti savo ligas ir negalavimus, jų vis daugėja, o kiekvienais metais didėja noras juos pasakoti.
Nedrįstu Tavęs maldauti sugebėjimo maloniai išklausyti kitų skundus apie ligas, tačiau išmokyk mane bent kantriai juos iškęsti.
Išmokyk mane to išmintingo suvokimo, kad ir aš galiu klysti.
Leisk man išlikti vertai kitų meilės.
Aš nenoriu būti šventuoju – su jais nelengva sugyventi, - o tapti sena niurzga būtų vainikas pačiam velniui.
Išmokyk mane surasti žmonėse netikėtų talentų ir suteik man, Viešpatie, maloningą dovaną juos parodyti kitiems.
TERESĖ AVILIETĖ (1515 -1582)

Gyventi atlaidumo dvasia ir prisiminti jį kiekvieną dieną – tai būdas sušvelninti savo žemesnius ir primityvesnius instinktus. Kai mus įžeidžia, pirmasis impulsas paprastai būna noras atsilyginti tuo pačiu. Mūsų barbariškoji pusė reikalauja keršto, o ne malonės. Šekspyras malonę vadina Dievo savybe ir sako, kad „Ji – kaip lietus nukritęs iš dangaus“ ir dukart palaimina. Pirmą malonės ar gailestingumo palaiminimą gauna duodantysis. Šios eilutės atspindi visą išmintį, kurią siūlo psichologinė literatūra. Jos tarsi sako: būkite sau atlaidūs, per daug neteiskite savęs už padarytą klaidą ar už tai, jog nepavyko gyventi pagal priimtas taisykles. Stenkitės nesielgti netinkamai, saugokitės nesėkmių, būkite sau švelnūs ir mylintys. Atleiskite sau, jog esate tokie žmogiški, kai žvelgiate į tamsiausias savo sielos kerteles ir liekate sutrikę bei nusivylę savo poelgiais, atleiskite sau, pasinaudokite savybe, kurią Šekspyras vadina „karaliui labiau tinkančia negu karūna“. Priimdami pirmąjį atlaidumo palaiminimą ir skirdami jį sau, atsiversite galimybei pasiūlyti šią savybę „tam, kuris ima“.

Ištrauka iš knygos: „Amžių išmintis. Šiuolaikinis žvilgsnis į amžinąsias tiesas“. Wayne W. Dyer

Jėzaus Žodžiai apie Moterį

Klausykite ką jums sakau: „Gerbkite moterį, nes ji yra visatos motina ir joje slypi visos dieviškos kūrinijos tiesos.
Ji yra visko, kas gera ir gražu pagrindas, taip pat gyvenimo ir mirties pradžia. Nuo jos priklauso visa vyro egzistencija, nes ji yra jo natūrali ir moralinė parama.
Ji pagimdo jus skausmuose. Prakaitu ant savo kaktos, ji jus išaugina, ir iki pat jos mirties, jūs sukeliate jai didžiulius rūpesčius. Palaiminkite ir garbinkite ją, nes ji yra vienintelis jūsų draugas, jūsų vienintelis palaikymas žemėje.
Gerbkite ją, palaikykite ją. Taip pasielgdami, jūs laimėsite jos meilę ir širdį. Jūs atrasite malonę Kūrėjo akiratyje ir daugybė nuodėmių jums bus atleista. Taip pat mylėkite ir gerbkite savo žmonas, nes rytoj jos bus motinos, ir vėliau kiekviena taps rasės prosenele.
Būkite atlaidūs moterims. Jos meilė padaro vyrą kilniu, suminkština jo sukietėjusią širdį, prijaukina žvėrį jame ir padaro iš jo avinėlį.
Žmona ir motina yra neįkainuojami, Kūrėjo jums duoti - lobiai. Jos yra doriausi egzistavimo ornamentai, ir iš jų gims visi pasaulio gyventojai.
Kaip ir Kūrėjo armijos atskyrė šviesą nuo tamsos, ir žemę nuo vandens, moteris turi dievišką sugebėjimą atskirti gerus vyro ketinimus nuo blogų minčių.
Todėl sakau jums, po Kūrėjo jūsų geriausios mintys turėtų priklausyti moterims ir žmonoms, moteris jums yra šventykla, kurioje jūs lengviausiai pasieksite tobulą laimę.
Pripildykite save moralinės stiprybės šioje šventykloje. Čia jūs pamiršite savo sielvartus ir klaidas, ir atstatysite prarastą savo energiją, kuri suteiks jums jėgų padėti kaimynui.
Neleiskite jos žeminti. Taip pasielgdami jūs pažemintumėte save ir prarastumėte meilės jausmus, be kurių čia, apačioje, niekas daugiau neegzistuoja.
Apsaugokite savo žmoną, kad ir ji galėtų apsaugoti jus, ir visą šeimą. Viską, ką jūs padarysite savo žmonai, savo motinai, našlei ar kitai sielvarto apimtai moteriai, jūs būsite padarę savo Vidiniam Kūrėjui.”


Ištrauka iš knygos „The Unknown Life of Jesus Christ”, pagal Nicholas Notovich

Tau sunku. Pavargai nuo nesėkmių ir nelaimių, kurios lyg šešėliai slenka iš paskos ir lydi kiekvieną Tavo žingsnį. Tave apvylė draugai, nesiseka joks darbas, todėl praradęs viltį, jau nebelauki nė mažiausio džiaugsmo. Tu susitaikei su nevykėlio lemtimi ir kantriai neši sunkią jo dalią.
Sustok. Žmogus sutvertas laimei ir, eidamas savo gyvenimo keliu, būtinai turi ją sutikti.
Gyvenimo kelias. Galbūt Tu kažkada iš jo išklydai, išėjai į pakeles ir nuo to laiko klampoji nesėkmių raistuose, kas žingsnis susidurdamas su Tau nematomais pakelės medžiais, kurie saugo Tavo tikrąjį gyvenimo kelią nuo pūgų, vėtrų ir teikia užuovėją, grožį.
Sustok. Nebesiveržk į priekį, nesinervink. Juk ne ten Tavo kelias - jis kažkur šalia. Pailsėk. Apsidairyk. Tavo vidinis kompasas, Tavo protas ir siela turi pasakyti, kurlink privalai eiti. Keliauk pasirinkta nauja kryptimi. Ieškok dar ir dar kartą.
Ieškantį lydi sėkmė. Jam padeda pati lemtis, apdovanodama jį surasta laime. Negailėk jėgų - kiek jų išeikvota, trypčiojant vietoje ar braidant pakelės liūnais - ieškok ir ieškok tako, vedančio į tikrąjį kelią.
Lyg besiblaškantis paklydėlis įlipk į akščiausią medį ir pasistenk tolumoje įžvelgti tą posūkį, nuo kurio išklydai į pakeles. Uždek sieloje žibintą, tegul jis nušviečia Tavo mintis, kurios padės surasti teisingą kryptį.
Būk atidus. Pati mažiausia sėkmė, netikėtas džiaugsmas, nelaukta gera žinia, nepažįstamojo padovanota šypsena, iš kažkur sklindanti muzika, šįryt pražydusi gėlė - tai tik maži lemties ženklai, tai pirmieji požymiai, kad pasukai į tą pusę, kur turi ieškoti savojo kelio.
Be abejo, tą kelią Tu surasi. Nusišluostysi prakaitą, nusivalysi dulkes ir būtinai sutiksi savo laimę, kuri seniai Tavęs laukia.
Sutik ją. Pasveikink. Saugok.
***********
Jeronimas Laucius "Tu toks vienintelis esi. Jei Tau sunku". "Išėjai į pakeles".

Žmogelį slėgė nesibaigiantys gyvenimo vargai. Jis atėjo guostis pas garsų dvasios mokytoją:
- Nebegaliu daugiau! Tokio gyvenimo neištversiu.
Mokytojas paėmė saują pelenų ir subėrė juos į skaidraus vandens stiklinę, stovėjusią ant stalo. Vanduo susidrumstė ir pajuodo.
Mokytojas tarė:
- Tai – tavo kančios.
Ir išpylė vandenį.
Tada vėl paėmė saują pelenų, tokią kaip pirmoji, parodė ją žmogui ir, persisvėręs pro langą, sviedė pelenus į jūrą.
Jie akimirksniu išsisklaidė, o jūra liko tokia kaip buvusi.
- Matai? – pasakė mokytojas. – Kiekvieną dieną reikia apsispręsti, kuo būti: ar vandens stikline, ar jūra.

Pernelyg daug mažų širdžių, pernelyg daug svyruojančių sielų, pernelyg daug siauro mąstymo ir šiurkščių rankų. Labiausiai mūsų laikais stinga drąsos. Ne kvailo akių draskymo, ne pavojingo nutrūktgalviškumo, bet tikros drąsos, kuri bet kurio sunkumo akivaizdoje leistų ramiai ištarti: "Išeitis vis tiek yra, ir aš ją būtinai rasiu."

Darbas – tai meilė, tapusi regima.
Ir jei jūs negalite dirbti su meile, o tik su pasibjaurėjimu, geriau palikit savo darbą ir sėskit prie šventyklos vartų prašyti išmaldos iš tų, kurie dirba su džiaugsmu.
Nes jeigu kepat duoną abejingai, jūs kepat karčią duoną, kuri tik pusiau apmalšina žmogaus alkį.
Ir jei jūs su pagieža spaudžiat vynuoges, jūsų pagieža apnuodija vyną.
Ir jeigu jūs dainuojat kaip angelai, bet dainuoti nemėgstat, jūs trukdot žmonėms išgirsti dienos ir nakties balsus.

Lenktyninkui B. Vanagui rūpi ne tik moters išvaizda

Kokia moteris yra žavinga? Man rūpi ne paveiksliukas, o žmogaus visuma, mozaika. Nėra vieno bruožo, kuris būtų svarbesnis už kitus.
www.lrytas.lt/pramogos/zmones/lenktyninkui-b...

"Vikšras audžia šilko siūlą lyg žmogus išganingą mintį, ir apsiveja juo lyg nuo šalto lietaus gelbstinčiu apsiaustu..."
Šie žodžiai nenusako rašinio esmės, tai tik man labai gražiai išreikšta mintis. Labai mėgstu šio vaikino pasakojimus, paskaitykit jei ir jūs norite pakeisti pasaulį. Galbūt suprasite kurioje stadijoje dabar esate ir kurlink reikėtų pasukti.

virsmai.lt/pasakojimai/2013/8/24/metamorfoze

Aš irgi esu šio vaikino gerbėja :)
Kai ateina nauja žinutė į elektroninį paštą, būna perskaitoma pirmu numeriu.
Dar ir FB jį seku :)

Kartą maža mergaitė paklausė vyresnio brolio:
- Kas yra meilė?
Jis jai atsakė:
- Tai kai tu kasdien vogi iš mano kuprinės šokoladą.. O aš ir toliau jį dedu į tą pačią vietą.

Gavau dovanų iš sūnėno skirtuką su man patikusiais žodžiais, noriu pasidalinti:
10 būdų mylėti
Klausyk nepertraukinėdamas
Kalbėk nekaltindamas
Duok netaupydamas
Melskis nepaliaudamas
Atsakyk nesiginčydamas
Dalinkis neapsimetinėdamas
Mėgaukis nesiskūsdamas
Pasitikėk nedvejodamas
Atleisk nebausdamas
Žadėk neužmiršdamas

Karts nuo karto užsuku ir paskaitau.
www.facebook.com/MotersDienorastis

Vaikų niekas nemokė – eikite ir džiaukitės pirmuoju sniegu. Vaikystėje turėjome tikrus draugus, pykti mokėjome, bet trumpai, ir taip greit vėl susitaikydavome. Dienos prabėgdavo taip greit – bėgiojome, važinėjome dviračiu, šokinėjome per virvutę, žaidėme kamuoliu, mergaitės – žaisdavome namus, berniukai – karą. Mokėjome svajoti ir apie tai kalbėtis, kad būsime kosmonautai, balerinos, ledų pardavėjai. Dabar einame į sporto salę. Vasarą` bėgame ant bėgimo takelio. Dažnai tai darome todėl, kad reikia. Reikia turėti gražų kūną, numesti tuos keletą kilogramų. Mus suaugusius moko, kaip turime teisingai valgyti – kiek kartų per dieną, ko, kiek. O ar atsimenate, kai buvome vaikai, mes valgydavome tada, kada pasijausdavome alkani, ir kiek kovodavo mūsų mamos, kad įbruktų mums maistą, tada, kai nenorėjome valgyti.

Kartą žmogus pasodino rožę, nuoširdžiai ja rūpinosi ir laistė… Kai gėlė paaugo jis pamatė didelius ir aštrius spyglius bei mažą neišsiskleidusį žiedelį. Pagalvojęs, kad nieko gražaus neverta tikėtis iš tokio augalo su spygliais jis nuliūdo ir nustojo rūpintis rože. Gėlė nuvyto. Taip ir nespėjo išsiskleisti…

Kiekvieno žmogaus prigimtyje slypi unikalūs gebėjimai, talentai, savybės, bet jie auga tarp spyglių – mūsų klaidų.

Daugelis žvelgdami į save temato tik tuos „spyglius“ – trūkumus, ydas, netobulumus. Žmonės dažnai praranda viltį ir nusimena manydami, kad iš jų negali išeiti nieko gero.

Viena iš didžiausių dovanų, tai gebėjimas prasiskverbti pro kito dyglių raizgalynę ir išvysti jame Rožę. Tai viena iš meilės savybių… Matyti žmogų, regėti jo klaidas, bet nevyti lauk iš savo gyvenimo, gerbti tą taurų grožį kuris yra jo sieloje.

Parodę šalia esančiam „Rožę“ slypinčią jo viduje, mes suteikiame žmogui jėgų įveikti savo klaidas, savo “spyglius” ir nuolat žydėti.

http://psichika.eu/blog/sodininkas/

Gražiau kaip Egziuperi apie rožę dar niekas neparašė.

Pasakojimas apie moterį, kuri sapnavo, jog ją persekioja didžiulė grėsminga pabaisa. Moteris bėgo, slėpėsi nuo pabaisos miško glūdumoj, kalnų tarpekliuose, olose, tačiau pabaisa visur ją sekiojo, gąsdindama ir šnopuodama į nugarą. Galiausiai moteris įbėgo į tarpeklį, iš kurio nebebuvo išėjimo. Supratusi, kad atsidūrė spąstuose, moteris prisišliejo nugara prie didžiulio akmens ir sušuko pabaisai: „Ką tu rengiesi man padaryti?“. Pabaisa pažvelgė į ją ir atsakė: „Tai tavo pasirinkimas. Juk tai tavo sapnas!“.
Tą akimirką moteris atrado galimybę rinktis. Ji galėjo leistis praryjama pabaisos, galėjo liepti jai tiesiog išnykti ar pavirsti puikiuoju princu – visos pasaulio galimybės slypėjo tik jos pasirinkime. Lygiai taip ir mūsų gyvenime – viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimų, kuriuos darome tik mes patys.

teisinga istorija

Kiekvienas žmogus turi nuspręsti, kas jam iš tikrųjų svarbu, kokios jo vertybės. Tai esminis dalykas, jei norite, kad jūsų gyvenimas taptų prasmingas, vaisingas ir paprastas.
Pagrindinė priežastis, kodėl mūsų gyvenimas dažnai išsiderina ir netenka pusiausvyros, yra ta, kad mes stengiamės visur suspėti, užsiimame aibe dalykų, daugelis kurių yra visiškai nesvarbūs. Štai kodėl turime stabtelėti, paklausti savęs, kas mums iš tiesų yra svarbu, ir atsirinkti, kas aktualiausia. Kas svarbiausia jums? Kas jums rūpi? Kuo aistringai domitės? Ką mėgstate labiausiai?
Yra viena priežastis, dėl kurios jūs neužsiimate tuo, kas jums labiausiai patinka, ir ta priežastis-baimė. Ši baimė neturi jokio ryšio nei su praeitimi, nei su dabartimi. Beveik visada ji randasi iš nuogąstavimų, kas atsitiks, jeigu jūs ką nors darysite arba ko nors nedarysite. Trumpai tariant, jūsų baimė tėra iliuzija. Ji visada minta mintimis apie tai, kas kas gali atsitikti ateityje.
Jūs puikiai žinote, kad norėtumėte gyventi vadovaudamasi savo vertybėmis, būti su tokiais ir tokiais žmonėmis, dirbti tokį ir tokį darbą, bet..."Bet" neleidžia realizuoti nieko, ko taip trokštate. Todėl liaukitės ieškoję pretekstų ir pasiteisinimų. Nuo šios minutės "bet" jums turėtų neegzistuoti.
Daugiau jokių"bet"!

Brian Tracy
Gyvenk paprasčiau

prince.night.lt/princas/8.htm

Darbas – tai žmogaus didžiavimasis pačiu savimi. E. Mieželaitis

Darbas yra gyvenimo druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – R. Tagorė.

"Nesistenk tapti sėkmingu žmogumi, verčiau stenkis tapti vertingu žmogumi." A. Enšteinas

"Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys." Johan Wolfgang Goethe

"Venkite tų, kurie stengiasi pakirsti jūsų pasitikėjimą savimi. Šis bruožas būdingas menkiems žmonėms. Didis žmogus, priešingai, stengiasi įteigti, kad ir jūs galite tapti didžiu." Mark Twain

"Asmeninis pavyzdys - geriausias būdas autoritetui įgyti." Konstantin Stanislavskij

"Labiausiai derėtų ieškoti bičiulystės tų žmonių, su kuriais kalbėdamiesi esame priversti susikaupti." Ernest Feuchtersleben

Dirbti reikia ne po 12 valandų, o galva.. © Steve Jobs