Kulinariniai receptai

Sumažinimas iki internetui tinkančio mažesniojo dydžio.

Bet matosi tie pyragėliai

Aš tai Filo tešlą vis pati darau, kepdama Prekmursko gibanicą (čia tik kalėdoms, nes procesas ne iš greitųjų). Ir kadangi pirktinės nesu čiupijusi, tai vis galvoju, kad man ji pavyksta :))

kainetingiu.blogspot.com/2009/10/prekmursko-gibanica.html

Sprendžiant iš nuotraukos tai ne filo tešla ten net nekvepia, bet ne pavadinime esmė, svarbiausia kad jums skanu tai ką pagaminot savo rankomis

Kvepia, kvepia, tarp sluoksnių dedi tokį iškočiotą ploniau už popierių, beveik permatomą reikalą, todėl ir nesimato :)

Vadinasi ką įžiurėjau tai buvo ne tešla

o tai kaip ja ploniau uz popieriu iškočioti ir paskui nuo stalo nupleši? na nebent kočioti per koki kepimo popieriu?
eh kaip noreciau kad kas nors duotu paragauti to pyrago, atrodo super skaniai, bet kad pati gaminciau tai hm nesiryztu man uztenka ir vyniotinio, va sesuo gimtadienui uzsisake kad pagaminciau

Ta tešla tokia tampoma gaunasi :))
Pasibarstai truputuką miltų, pakočioji, patampai atsargiai, kad nesuplyštų ir psio.

Kai kils noras pasiterlinti virtuvėje - bandyk drąsiai, nieko te sudėtingo. Pirmą kartą kai kepiau tai išvis storesni tie filai gavosi ir nieko - viskas buvo super.

Tik ten proporcijos labai mažam pyragui. Kalėdoms viską trigubai darau :))
Ir tiems pertepimams didesnių kiekių reikia.

megstancioms megsti... prasom vaisintis ;)

bliamba, kažkas nerealaus, nors buvau jau mačius (apie tortą aš). Bet kodėl, noriu paklausti, ši tema tapo tik saldumynų receptų tema, jbtvm...?
Ar nieks nebedarot, kažko skanaus su druska ir pipirais???

Ramune o tu dar ir ta mezgini ten mezgei? :) nu super

snake žiema - šalta, reikia sukaupti atskargu kad nesušaltum, o geriausiai kaupiasi va nuo tokiu tortu

Gražiai atrodo. Bet va valgyti tokio nenorėčiau.
Man patinka natūralūs papuošimai su kuo mažiau chemijos.

Išvytinau uošvės sūdytos šoninės. Dabar vyras prie alaus kerta

Na tu duodi - tokių tortų esmė - įspūdis. Kai mamai, tėčiui, draugui, artimui atbogini tokį grožį, gi apanka iš džiaugsmo. Ir tų papuošimų niekas nevalgo , tik patį tortą sulapnoja.
Bet kiek džiaugsmo ir geros nuotaikos tokie siurprizai atneša

teisybe :D tortas greit buna suvalgytas, dalis papuosimu taip pat :D , o va dziaugsmas toki gavus-lieka ilgai...ir dar ne karta buna prisimintas su sypsena :D

mezgiau ir mezgini :D :D chalturinau,taip sakant :D

na ,o nuemus siulus ir kamuoliukus-lieka pats naturaliausias tortukas- kokoso drozles ant virsaus- sokoladas su grietinele sonuose, ir biskvitai su grietineles ir vaisiu gabaliukais pertepime :D

Neįsivaizduoju, kaip tokį mezginį galima padaryti.

O kiek čia darbo įdėta, vajej. Bet kaip gražu ...

Bjauri aš, ania?
Na, gražūs labai jūsų tokie tortai, mergaitės
Bet aš ant savo stalo tokio nenorėčiau.
Nemėgstu pricackintų va tokių. Man jie nežadina apetito.
Kuo mažiau visokių papuošimų, kuo mažiau priraitymų - tuo apetitniau atrodo :)
Gal čia aš iš pavydo taip kalbu, kad nemoku taip :)
Bet kokiu atveju, jūs didelės šaunuolės :)
Tai kruopštus darbas. Kurį išalkusieji sunaikina akimirksniu :)
Lieka tik nuotrauka :)
Taip sakant - menas be išliekamosios vertės :)

Su druska bet be pipirų mano vienas iš mėgstamų užkandžių, kartais pūsryčiai, kartais vakarienė, tai šparaginės pupelės turkiškai. Tą patiekalą paragavau Stambule, ir jis man prilipo, nežinau gal ir lietuviai jį dar.
Gamyba lengva, išverdame kartu šparagines pupeles (IKI jos po 7,99 lt, brangios, pigiau dar neradau, bet užtat gana daug), svogūną pjaustytą ir morka (galima tarkuotą, galima grežinėliais pjaustyta, skonio ir estetikos klausimas) ir druskos pagal skonį (man patinka sūriau). Viską išvirus sudėt į kiaurasampį kad nubėgtu skystis, sudedam į lėkštą ir užpilam alyvuogių aliejum (arba kitą tą kurį mėgstate, žinoma sveikiau šalto spaudimo). Valgomas šaltas su lavašu arba arabiška duona, bet jeigu nekantaruajate tinka ir šiltas. Asmeniškai man skonis nerealus

kaip tatai padaryti???

Jofky, dėkoju . Kaip tik turiu šaldytų šparaginių pupelių, ir fantazija nebeišneša, kaip jas ruošti.
O dėl torto papuošimų, tai šiais laikais nežinau...Aš dar tada, kai mėgau tortus, labai mėgdavau tuos papuošimus. Teta buvo gera konditerė, tai tuos papuošalus, rožes visokias ir kitką darydavo iš natūralių produktų (ir mane buvo išmokius), spalvas išgaudavo iš daržovių, visokių lapelių, uogų...dar visokius "mezginius' ir raizginius darydavo iš kuo tikriausio sviesto. Norėčiau dabar tokio riebaus ir saldaus ...
Bet tai seni laikai...