Šiaip tai pavyzdiniame sąskaitų plane jos visai nėra...
Gal apšvies kas...

Gal galėtumėt kas nors papasakot kas per sąskaita "591"? (labai senai bedirbau su pelno siekiančiom įmonėm, truputį neramu )
1. Uždarom 5-tą ir 6-tą klases per 390
2. D 390 K 3411 - šiuo atveju nuostolį
3. Akcininkai nusprendžia nieko nedaryt su juo:
D 3411 K 3421

Ir stovi toj 342 sąskaitoj P/N iki kol akcininkai nenuspręs kitaip. Ar aš ne taip ką nors suprantu?
Iš kur čia 5 klasė atsiranda?

:) Savo versle su skaičiukais, vis dėlto, teks susidraugaut :) Bet, Tavo vietoj, pamėginčiau susirasti konsultantą :)
Nes ne kartą teko matyt, kokių neapgalvotumų pridaro savarankiškai bandantys tvarkytis žmonės :) Profesionalus buhalteris kartais gali būti labai naudingas :)

Nemanau, kad gausi labai vertingą patarimą :)
Nes tai priklauso nuo situacijos: jei neturi realių išlaidų - tada nėra prasmės ir terliotis ir dar, tikriausiai, taip bus naudingiau. O jeigu turi pakankamai išlaidų susijusių su veikla - tikrai prasmės yra pasiterliot. Reikia padėliot skaičius, paplanuot ir atsakingai paskaičiuot :)

Na kasos žurnalas - tai ne išlaidų...
Bet aš pajamų-išlaidų žurnalą pildau mėnesinėm suvestinėm: pajamas - viena eilute už mėnesį (iš kasos žurnalo), vienos rūšies išlaidom irgi pasidarau suvestinę ir traukiu viena eilute.
Tai ne taip ir baisu gaunas

Pala, bet artas71 pateiktos nuorodos - labai senu doc ir diskusijų. BAĮ:
10 straipsnis. Apskaitos tvarkymas
1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko:
1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris);
2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.
Gal aš ką nors praleidau...

Ačiū labai

vvirginija1, AČIŪ už nuorodą :)
Ne, nu fainiai: yra apskaitos taisyklės, ir yra išaiškinimai, kurie, tiesiogiai prieštarauja viens kitam... Kaip man patinka tokie dalykai
erika80, pagal tą leidinį - nereikia, bet pagal taisykles - reikia. Bet gal aš kokios nors naujesnės redakcijos taisykles pražiopsojau...
vvirginija1, gal galėtum pasakyt iš kur tas leidinys, ant kiek jis oficialus?

Jeigu norite iš pajamų atimti leidžiamus atskaitymus (o ne tik 30 proc.) tai pagal Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, buhalterinės apskaitos taisykles, patvirtintas 2003-02-17 Fin min įsakymu Nr. 1K-040, pajamų - išlaidų žurnalą pildyti privalote.

Tik kaip jį pildyti... va čia tai būtų idomu padiskutuoti: ar traukti kiekvieną išlaidų dokmumentą ar daryti sumines suvestines ir traukti už mėnesį...
Niekur neradau informacijos ar tas žurnalas gali būti pildomas kompiuteriu. Gal kas žinote?
Logiškai galvojant turėtų būti galima, nes net kasos knygą galima pildyti kompiuteriu, bet niekur nerandu parašyta. Bet nėra parašyta ir kad turi būti pildoma ranka...
Nagi pasidalinkit patirtim, kas pildote :)

Kažkokia negyva diskusija :)
Bet gal kas nors atsigaus :) Kaip suprantu: rimtiem buhalteriam - neįdomi tema, o individualistai neturi laiko dalintis patirtim :)
Beje, ddddaiva, man lygiai taip pat aktualus šitas klausimas :) Nors po dviejų mėnesių, tikriausiai, jau nebeaktualus, bet būtų įdomu, jei pasidalintum patirtim kaip išsprendei šitą problemą :)
Aš tai darau mėnesio suvestines ir traukiu bendra suma. Tik dabar galvoju, gal reiktų daryti tų čekiukių sąrašą-registrą...

Ačiū. Labai :)

Labai AČIŪ, už atsakymą. Tokios galimybės net nesvarsčiau...

Bet gal galima būtų ir trumputį paaiškinimą: kodėl užstatas - finansinis turtas?
"Finansinis turtas - turtas, kuri sudaro pinigai, sutartine teise gauti pinigus ar kitą finansinį turtą iš kitos šalies, kitos įmonės išleisti vertybiniai popieriai."
Čia dėl to, kad "finansinis turtas - turtas, kurį sudaro pinigai"?
Atsiprašau už įkyrumą, bet labai mažai reiklų turėjau su finansiniu turtu...

Toks įspūdis, kad tema mirus... Bet gal vistiek kas nors išgirs mano pagalbos šauksmą (viltis miršta paskutinė)

Čia, kaip žiūriu, prieš daugiau kaip septynis metus buvo bandoma spręst labai panašią problemą, bet ji taip ir nebuvo išspręsta iki galo. Gal dabar kas nors galėtų patarti... Situacija tokia:

Sumokėtas užstatas (16000) pagal sutartį už ilgalaikio turto nuomą. Sutarties terminas 4 metai.
Kaip apskaityti tą užstatą?
2025 - lyg ir netinka, nes neatgausim jo po metų;
173 - irgi netinka, nes tai nėra išankstinis mokėjimas.
Tai kur kišt tą suknistą užstatą?

Laba diena,
gal ir nelabai į temą, bet gal kas nors gali padėti...
Įsteigtas naujas UAB'as įstatinis kapitalas 10000, vienintelis akcininkas iš geros šidies ėmė ir pervedė 10002 (nes banko darbuotoja (myliu banko darbuotojus!) pasakė, kad reikės banko mokesčiams...)
Kur dabar kišti tuos 2 Lt?
D 271 K ?

Finmin'o konsultantų kompetencijos iliustracija:
Klausimas iš DUK
4.1.2. Ar išlaidos, apmokamos centralizuotai iš valstybės iždo banko sąskaitų, pagal įstaigos pateiktą paraišką VBAMS turi būti rodomos biudžetinės įstaigos pinigų srautų ataskaitoje?
Pildant pinigų srautų ataskaitą reikia vadovautis 5-uoju VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“. Šiame VSAFAS nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos. Pinigų srautų ataskaitoje tiesioginis išlaidų apmokėjimas nerodomas, kadangi pagal valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles išlaidos apmokamos tiesiogiai iš valstybės iždo sąskaitos, t. y. biudžetinėje įstaigoje pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukų ir išmokų nėra.
5 VSAFAS 12 straipsnis:
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių viešojo sektoriaus subjektų mokėjimai atliekami pasinaudojant centralizuota mokėjimų sistema (pavyzdžiui, viešojo sektoriaus subjekto įsiskolinimas paslaugų teikėjui apmokamas pateikus valstybės iždui paraišką apmokėti įsiskolinimą) ar kitu centralizuotu būdu, prie viešojo sektoriaus subjektų pinigų srautų priskiriami ne tik pinigų srautai gaunant ir išleidžiant pinigus (toliau – tiesioginiai pinigų srautai), bet ir pinigų įplaukos ir išmokos, kurios viešojo sektoriaus subjekto vardu daromos per centralizuotą mokėjimų sistemą (toliau – netiesioginiai pinigų srautai) ar kitu centralizuotu būdu. Tiesioginiai ir netiesioginiai pinigų srautai gali susidaryti šio standarto 17.1, 19, 25, 28.4 punktuose nurodytais atvejais.

Čia gal ir nelabai naujiena, bet į savaitės anekdoto kategoriją puikiai tinka.
Tiesiog finansų ministerijos konsultantų kompetncijos iliustracija.

Klausimas paimtas iš www.finmin.lt. DUK apie viešojo sektoriaus apskaitos reformą:
www.finmin.lt/finmin.lt/failai/apskaitos_ref...

4.1.2. Ar išlaidos, apmokamos centralizuotai iš valstybės iždo banko sąskaitų, pagal įstaigos pateiktą paraišką VBAMS turi būti rodomos biudžetinės įstaigos pinigų srautų ataskaitoje?
Pildant pinigų srautų ataskaitą reikia vadovautis 5-uoju VSAFAS „Pinigų srautų ataskaita“. Šiame VSAFAS nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai – viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos. Pinigų srautų ataskaitoje tiesioginis išlaidų apmokėjimas nerodomas, kadangi pagal valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles išlaidos apmokamos tiesiogiai iš valstybės iždo sąskaitos, t. y. biudžetinėje įstaigoje pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukų ir išmokų nėra.

5 VSAFAS 12 straipsnis:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

12. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių viešojo sektoriaus subjektų mokėjimai atliekami pasinaudojant centralizuota mokėjimų sistema (pavyzdžiui, viešojo sektoriaus subjektoįsiskolinimas paslaugų teikėjui apmokamas pateikus valstybės iždui paraišką apmokėti įsiskolinimą) ar kitu centralizuotu būdu, prie viešojo sektoriaus subjektų pinigų srautų priskiriami ne tik pinigų srautai gaunant ir išleidžiant pinigus (toliau – tiesioginiai pinigų srautai), bet ir pinigų įplaukos ir išmokos, kurios viešojo sektoriaus subjekto vardu daromos per centralizuotą mokėjimų sistemą (toliau – netiesioginiai pinigų srautai) ar kitu centralizuotu būdu. Tiesioginiai ir netiesioginiai pinigų srautai gali susidaryti šio standarto 17.1, 19, 25, 28.4 punktuose nurodytais atvejais.

Kaip metų pradžioj pamokė gerb. Renata113, atostogų rezervą iš spec lėšų persikėlėm D 31 K 695
Atostoginių kaupinių skaičiavom kiekvieną kervirtį D 870 K 695
Panaudotus atostoginius registravom D 695 K 692
Metų gale gaunasi, kad pernykųčių metų atostiginiai - jau nuostolis, nes D 31, o dabar sukauptą rezervą D 870 uždarant su 31 - vėl nuostolis. Išeina, kad sąnaudas sudaro kaupiniai, o ne faktiškai patirtos sąnaudos (t.y. išeitos atostogos). Ir visa tai dar metai iš metų kaupsis.
KĄ DAROM NE TAIP?

Sveiki :)
gal kas naudojaties specialia programa? O gal but kas kors zinote (girdejote) apie apskaitos programa skirta bendriju apskaitai?

Ačiū, Renata.

Bet PVM nėra nei pajamos (400), nei finansavimas (230), koks nors fondas (260, 250 ir t.t.)
Na nejaugi pas nieką taip nėra?

... ir toliau sėkmingai neaišku iš kur paimti K31 likutį (ta prasme iš kokios senojo sąskaitu plano sąskaitos).

Is spec lėšų, aišku... Ir jokios kitos puselės, žinoma, čia būt negali...
Tuoj smegenys virt pradės nuo tų likučių ir kitų puselių
Ačiū tau, Renata, labai.

PVM'as į sąnaudas neina. Būdavo taip:
Pirkimai:
D 200 K 17802 (skola tiekiejam) 100 Lt
D17311 (atsiskaitymai su biudžetu: gautinas PVM) K 17808 (PVM skola tiekėjams) 21 LT
Pardavimai:
D 17801 (pirkėjų skola) K 400 (pajamos) 200 Lt
D17807 (pirkėjų PVM skola) K 17312 (atsiskaitymai su biudžetu: mokėtinas PVM) 42 Lt

D17311 ir K17312 - dengiasi, nes abi sąskaitos yra priskaitymas VMI
Ir turim likutį K17312 (atsiskaitymai su biudžetu: mokėtinas PVM)
Va šito likučio ir nežinom kur dėt.

O is kur paimti sumą, keliamą į D 31?
Nes tai nėra nei finansavimas nei sąnaudos - niekas.
Man atrodo, kad PVM negali būti įmonės nei perviršis nei deficitas (nes tai nėra nei pajamos nei sanaudos).
Ir iš vis: kaip kontuojasi PVM? Nerandu nei pirkimo nei pardavimo PVM kontavimo, tik mokėtinas VMI.

Gal kas žinot, kaip perkelt mokėtiną PVM (K 1731)?
Ir iš vis: ar turi būti kur nors debetas?

Noriu pasitikslint:
Turim UAB'u akcijų (jie, greičiausiai, pirkti iš sepc. lėšų. Tai buvo 199kažkelintais metais, lėšų atsekt neįmanoma):
D140 K 270
Keliam likučius:
D 1613 K 31
Ar taip?

AČIŪ.
Labai.

Dabar dar vienas klausimas. Apie mažavertį inventorių, kuris jau pirkimo momentu suvaikčiojo per sąnaudas:
Nupirkdavom ir užpajamuodavom:
D 070 K 260
D 200 K 178
Dabar beturim (kai viskas apmokėta):
D 070 K 260
Keliam:
D 070 į D 202
K 260 į K 4242 (ar 4241), o tai kas pirkta iš spec. lėšų K 31
Ar taip?
Jei taip, tai kaip nurašinėsim, jei jis jau vieną karta suvaikščiojo per sąnaudas?

Labai labai AČIŪ Jums, Renata.

Nes, mes su kolege ir taip ir taip žiūrim: 41 ir 42 - naudojamos finansavimo sumoms (t.y. biudžetinėms lėšoms) apskaityti, o Jūs ankščiau rašėt, kad spec. lėšos nebėra "finansavimas iš biudžeto", o pasidarė "pagrindinės veiklos kitos pajamos".
Tai ar tikrai atsargų, įsigytų iš spec. lėšų, likutis keliasi per 41 ir 42 sąskaitas? Nes ateity įsigytos iš spec. lėšų atsargos nevaikščios per 41 42.
Su įsigijimais iš biudžeto - daugiau mažiau aišku.
Spec. lėšos - tamsus miškas...