Kokius gyvūnus auginate?

Aha, turim tokios patirties. 2009 metais, kai Steponas su Juozapu dar buvo maži:
Eglutė prieš ir....... eglutė po

www.meu.lt/
www.liux.lt/blog/video/Linksmieji-musu-aug...
www.juokai.lt/katinai-ir-vaikai/2158/

aš taip paskaitau paskaitau kaip tie gyvūnai niokoja namus ir pagalvoju nu kam jo reikia, kai ir du vaikai namie, niokotojų per akis vis dar nenoriu gyvūno jokio namie

Rami katytė tai toks malonumas. Atbėga ir rėkia. Apsiverčia ir laukia kad glostytum, atmeta galvytę ir laukia.

o iš kur žinot kokį malonumą gausi

Bent jau Kalėdas su egle, tai tikrai turėsi. Ramiakas .

jau turėsiu atėjo toks laikas

Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kokį tobulą katiną Pikį turiu. Ir reikėjo čia dar tos aferos:)))
Pikutis pas mus atsirado tuoj po Kalėdų, labai liūdnu šeimai laiku. Nežiūrint to, eglutė namie buvo papuošta. Jis buvo jaunutis, 8 mėnesių. Na pasidomėjo eglute, numetė kokį žaisliuką . Bet ir viskas.
O dabar... Su Tipsiu, mane siaubas ima. Su dukra nutarėme, kad sukabinsime tik tuos žaisliukus, kurių nesudaužys ir kurių negaila. Turiu tokių relikvinių dar savo vaikystės... Tie tai jau lauks geresnių laiku.

Nors Tipsis žiauriai nustebino. Yra toks pintas krepšelis, ten dukra savo visokias grandines ir pakabukus laiko, na žodžiu ten katinui- Klondaika. Bet aš tvarkydama ten ir jo peles sudėjau :) Žiūrime vieną dieną užsilipo vaikinas ir kad krapšto iš to krepšelio kažką. Na galvojau, dabar tai papuošalams bus..., o nifiga. Išsitraukia tik savo pelytes.
Bet ne tai svarbiausia. Čia kurią dieną išssitraukė (dabar ten ir laikome) pelytę, pažaidė ir PADĖJO atgal
Apakom, dukra sako, Tipsi, tu už mane tvarkingesnis

O aš džiaugiuosi Pūke. Labai rami katytė. Net savotiškai keista kad nieko nedrasko, nevarto.

O ji nenukris, juk taip aukštai gyvenat?

Neaukštai. Antras aukštas. Ji pas mus akrobatė. Jau buvo stryktelėjusi į kaimynės rūtų darželį. Po to, tapo atsargia.

Tokia smalsuolė šitoj foto
Katutė rami gal dėl to, kad sterilizuota (jei teisingai pamenu).
Mūsų siamo katė iki strerilizavimo eidavo lubom: mėgiamiausias kelias įpuolus į svetainę būdavo - sofos atkaltė, uožuolaida, karnizas, fikusas (ar koks ten Močiutės augalas), kita užuolaida, kitas karnizas, televizoriaus viršus, šuolis ant sekcijos viršaus, nuo sekcijos šuolis ant durų viršaus, nuo durų šuolis ant ragų (elnio, ne mano;) prieškambaryje - ir tada kniauksmas miau (supraskit, apskuodžiau ratą).
Vakare grįžus namo, elektros jungiklio būdavo patartina ieškoti užsitraukus megztinio rankovę ant rankos - ne kartą yra apdraskiusi neatsargiuosius
O po sterilizavimo katė tapo ramesnė. Na bent jau užuolaidų taip tankiai atnaujinti nebereikia

Labas paskutinio rudens trečiadienio rytas:)

Acha, mes jau pastebėjom, kad Byla pavergta Pūkės

Va, įrodymas. Grįžau, Gremlinas vėl miega ant duoninės (pasakojau čia kurią dieną).
Pamatė, kad fotografuoju, pasiraivė, nušoko ir, kaip niekur nieko, sau gyvena toliau :))
Jau net nebariau.

Nu bet dievulėliau, kokios simpatiškos tos Gremlino ausys

ir kaip simpatiška valgyti duona su katino plaukais feeeeeeeeeeek

Neįkrenta ten tie katino plaukai, nepergyvenk.
Ji vientisa ta dėžė, tik dar viršus išpintas. Ir duona maišeliuose.
Priedo, aš duonos visai nevalgau, o namiškiai dar nesiskundė, kad plaukų rastų.

Ai, Aradija, užtat mūsų šeimoje ir nėra storų: duoną su kačių plaukais vištos sulesa
Mums nereikia kankintis dėl dietų laikymosi

Arba - pasidarai du sumuštinius, kol vieną valgai, antrą šuo nudžiauna :)

Būna būna....
Jei pasiseka, tai dešrą nurenka :)))
Oi, čia vyrui jie pridarydavo, kol su lazdele vaikščiojo.
Susitepa ryte sumuštinį (aš jau darbe, paduot negaliu), atsineša, pasideda svetainėje prie teliko. Kol nuklibinkščiuoja į virtuvę arbatos, grįžta, dešros nėra.
Kaltų irgi nėra. Bo žiūri kokios 8 ar 10 akių, nesuprasi, kurį bart.
Sakau - valgyk virtuvėje, spėsi tą teliką pažiūrėt. O jei nori komforto, lauk, kol grįšiu arba keturkojus išprašyk į laiptinę