Pailsėkite nuo darbo
2006-02-13 14:47
KKANDRATAVICIUTE
Sveikinu visus su artėjančia meilės diena:
Kilnių geismų ir apmaudo siautimas
Keista būtybė gimusi iš nieko
Džiugi vergovė, šaldanti liepsna
Žavingų formų mišinys kraupus
Švininis pūkas, dūmas spindulingas
Ligota sveikata, bemiegis miegas,
Išmintinga beprotybė
Medus saldžiausias ir nuodų kartybė
Kilnių geismų ir apmaudo siautimas
Keista būtybė gimusi iš nieko
Džiugi vergovė, šaldanti liepsna
Žavingų formų mišinys kraupus
Švininis pūkas, dūmas spindulingas
Ligota sveikata, bemiegis miegas,
Išmintinga beprotybė
Medus saldžiausias ir nuodų kartybė
Gali. Jei tiki, kad gali.
2006-02-13 14:51
KKANDRATAVICIUTE
redaguota: 2011-09-11 03-59
Kristiana__ rašė:
Fainiai
Gali. Jei tiki, kad gali.
2006-02-21 08:35
irmoske
Testas (Tik suaugusiems)
Ypač tinka vyrams :)
www.gjk2.com/test/test.swf
Ypač tinka vyrams :)
www.gjk2.com/test/test.swf
Visuomet atsilieka tas, kuris nedrįsta aplenkti....
2006-02-25 20:18
lorita
Aš šešėlis dangaus
Lyja - kalba naktis
Tyla - meilės viltis
Juokas - džiaugsmas gilus
Grožis - subjektyvus
Rytas - žolėj rasa
Žemė - motulė basa
Saulė - duona šilta
Meilė - mano tiesa
Žodis - paukštis bailus
Kelias - visad slidus
Mintys - aštrūs stiklai
Gatvė - mano namai
Akys - ežerai žydri
Rytoj jie išdžius liūdesy
Vėjas - brolis lietaus
Aš - šešėlis dangaus.
D. Mileris
Lyja - kalba naktis
Tyla - meilės viltis
Juokas - džiaugsmas gilus
Grožis - subjektyvus
Rytas - žolėj rasa
Žemė - motulė basa
Saulė - duona šilta
Meilė - mano tiesa
Žodis - paukštis bailus
Kelias - visad slidus
Mintys - aštrūs stiklai
Gatvė - mano namai
Akys - ežerai žydri
Rytoj jie išdžius liūdesy
Vėjas - brolis lietaus
Aš - šešėlis dangaus.
D. Mileris
Gyvenimas – lyg taurė: ką į ją įpili, tą ir išgersi
2006-02-25 20:21
lorita
Tyla
Taip gera pabūti tyloj
Užmiršt kuo esi
Kai tyli pasauliai visi
Ir savo laimėj mažoj
Tiek daug surandi
Tiesos
Ji gali išvest iš tamsos
Didžiausias mūsų viltis
Išpildyti ir apvilt
Ji gali aukštai pakilt
Pakilus toli nuskrist
Nunešt su savim ir krist
Kaip šaltas dangaus akmuo
Tada nežinai su kuo
Ir kur gyveni mąstai
Kodėl ir kam visa tai
Dėl visko kalta tyla
Kuri per daug jau gili
Kai viską per daug supranti
Kad mūsų visų tiesa
Per daug nuo mūsų toli
D. Mileris
Taip gera pabūti tyloj
Užmiršt kuo esi
Kai tyli pasauliai visi
Ir savo laimėj mažoj
Tiek daug surandi
Tiesos
Ji gali išvest iš tamsos
Didžiausias mūsų viltis
Išpildyti ir apvilt
Ji gali aukštai pakilt
Pakilus toli nuskrist
Nunešt su savim ir krist
Kaip šaltas dangaus akmuo
Tada nežinai su kuo
Ir kur gyveni mąstai
Kodėl ir kam visa tai
Dėl visko kalta tyla
Kuri per daug jau gili
Kai viską per daug supranti
Kad mūsų visų tiesa
Per daug nuo mūsų toli
D. Mileris
Gyvenimas – lyg taurė: ką į ją įpili, tą ir išgersi
2006-02-28 09:16
Kristiana__
Fantastinis skaitalas tiems, kas tai išgyveno
> Ekskursas į praeitį, ir ne tokią jau tolimą... Nostalgija???!!!
>
> Buvo laikai...
> Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal,
> sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes
> mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną
> pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas.
> Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant
> vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o
> spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant
> kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą
> dvirka važinėti su šalmu. Siaubas. Valandų valandas mes meistravome
> vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai
> pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti
> stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome
> šią problemą. Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną,
> grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų,
> ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes.
> Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės
> kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.
> Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes
> mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į
> tai dėmesio. Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to
> niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to
> nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos
> kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti
> multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk
> videomagnetofonų taip pat nebuvo! Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš
> namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant
suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors
> buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom
> pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio! Mes sugalvodavom
> žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vokdavom
> obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų
> pilvuose nesudykdavo. Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo
> ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą. Kai kurie
> mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems
> metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o
> pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas
> mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų
> poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už
> ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima
> išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai
> paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!? Ta
> karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas
> ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes
> turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir
> mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos,
> aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė
> iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius,
> mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su
> jų bendru sutikimu. Jų pačių labui... Iš tikro pasaulio stebuklų yra
> ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir
> kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė
> vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio
> Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio
> stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas
> iš epoksidinės dervos su rožyte viduje. Kelnaičių guma – tai juk irgi
> stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir
> pirštinaites! O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant
> pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia
> širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš
> kokios pusės ištekės uogienė! O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas –
> „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana“?! Arba ši
> stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!“ O
> šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis
> banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas
> iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų
> padažas. Durelių šone guli...vaistai! Nemokama medicina – irgi
> stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita –
> užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!“ Kiek jų
> dar buvo, tų pasaulio stebuklų... Mažas langelis iš virtuvės į vonią
> – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas – arkliukas...
> Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas
> ant tualeto durų... Televizorius „Rubin“ – imi reples ir bim-bim-bim!
> Glaudės su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O
> jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!“ Mes anksčiau darėme tai,
> ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien
> nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs
> nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto
> vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem
> viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros
> stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę
> į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais
> neveikdavo... Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui
> besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams.
> Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit?
> Tačiau tada tai buvo įprasta! Būdavo – namuose dūmai, visame bute
> aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne,
> tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8
> proga. „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga...“ Mergaitės, o jūs
> atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino
> šio žaidimo taisyklių! O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos,
> atsimenat? Įprasta... O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar
> buvo negras, o be to nepilnametis! Daug buvo tokių įprastų dalykų –
> talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje. Tai buvo
> įprastų dalykų neįprasti laikai...
>
....
super rasinelis.. .. tikrai paliete nostalgijos skydliauke..ir suspaude siek tiek gerkleje...:/
pasijutau lyg buciau pasedejes su senu biciuliu prie degtines bonkes ir visa vakara prasidalines prisiminimais... galvoj
iskilo kaip is gausybes rago nesustabdomai kiti momentai... pertusinas, is svino liejami blicai aliuminio folijos
dangtelyje nuo stiklinio pieno butelio, sietkes - is tinkliuko nesti pridavinet buteliams, cukraus skrudinimas
sauktelyje..deficitine kondencofke, zirneliai, maudymasis gaisrines vandens ausinimo baseinuose... dzinsai "montana",
velvetkes, kniedes ju "tiuningui", kedai "tomukai" vietoj Inkaro sportbaciu, saltas vanduo arba isvis jokio po fizinio
pamoku.., bonines, chekines, kramtoske "liolik i bolik, parsiukas ciukas" ...eh.... :)///
> Ekskursas į praeitį, ir ne tokią jau tolimą... Nostalgija???!!!
>
> Buvo laikai...
> Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal,
> sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes
> mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną
> pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas.
> Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant
> vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o
> spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant
> kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą
> dvirka važinėti su šalmu. Siaubas. Valandų valandas mes meistravome
> vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai
> pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti
> stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome
> šią problemą. Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną,
> grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų,
> ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes.
> Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės
> kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.
> Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes
> mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į
> tai dėmesio. Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to
> niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to
> nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos
> kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti
> multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk
> videomagnetofonų taip pat nebuvo! Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš
> namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant
suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors
> buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom
> pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio! Mes sugalvodavom
> žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vokdavom
> obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų
> pilvuose nesudykdavo. Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo
> ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą. Kai kurie
> mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems
> metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o
> pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas
> mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų
> poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už
> ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima
> išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai
> paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!? Ta
> karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas
> ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes
> turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir
> mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos,
> aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė
> iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius,
> mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su
> jų bendru sutikimu. Jų pačių labui... Iš tikro pasaulio stebuklų yra
> ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir
> kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė
> vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio
> Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio
> stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas
> iš epoksidinės dervos su rožyte viduje. Kelnaičių guma – tai juk irgi
> stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir
> pirštinaites! O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant
> pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia
> širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš
> kokios pusės ištekės uogienė! O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas –
> „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana“?! Arba ši
> stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!“ O
> šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis
> banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas
> iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų
> padažas. Durelių šone guli...vaistai! Nemokama medicina – irgi
> stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita –
> užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!“ Kiek jų
> dar buvo, tų pasaulio stebuklų... Mažas langelis iš virtuvės į vonią
> – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas – arkliukas...
> Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas
> ant tualeto durų... Televizorius „Rubin“ – imi reples ir bim-bim-bim!
> Glaudės su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O
> jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!“ Mes anksčiau darėme tai,
> ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien
> nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs
> nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto
> vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem
> viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros
> stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę
> į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais
> neveikdavo... Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui
> besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams.
> Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit?
> Tačiau tada tai buvo įprasta! Būdavo – namuose dūmai, visame bute
> aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne,
> tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8
> proga. „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga...“ Mergaitės, o jūs
> atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino
> šio žaidimo taisyklių! O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos,
> atsimenat? Įprasta... O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar
> buvo negras, o be to nepilnametis! Daug buvo tokių įprastų dalykų –
> talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje. Tai buvo
> įprastų dalykų neįprasti laikai...
>
....
super rasinelis.. .. tikrai paliete nostalgijos skydliauke..ir suspaude siek tiek gerkleje...:/
pasijutau lyg buciau pasedejes su senu biciuliu prie degtines bonkes ir visa vakara prasidalines prisiminimais... galvoj
iskilo kaip is gausybes rago nesustabdomai kiti momentai... pertusinas, is svino liejami blicai aliuminio folijos
dangtelyje nuo stiklinio pieno butelio, sietkes - is tinkliuko nesti pridavinet buteliams, cukraus skrudinimas
sauktelyje..deficitine kondencofke, zirneliai, maudymasis gaisrines vandens ausinimo baseinuose... dzinsai "montana",
velvetkes, kniedes ju "tiuningui", kedai "tomukai" vietoj Inkaro sportbaciu, saltas vanduo arba isvis jokio po fizinio
pamoku.., bonines, chekines, kramtoske "liolik i bolik, parsiukas ciukas" ...eh.... :)///
Kai esi laimingas, atrodo turėtų aplink griaudėti dangus,skilti žemė,
klykti paukščiai, skambėti tranki muzika...bet ne, aplink tik
tyla...taip ir tampa laimė liūdesiu...
klykti paukščiai, skambėti tranki muzika...bet ne, aplink tik
tyla...taip ir tampa laimė liūdesiu...
2006-02-28 09:43
Amrita
To Kristiana:
Ką tik šitą laišką gavau į savo emailą. Ir mane apėmė baisi nostalgija tiems laikams. Geras buvo laikas...
Ką tik šitą laišką gavau į savo emailą. Ir mane apėmė baisi nostalgija tiems laikams. Geras buvo laikas...
2006-02-28 10:09
Kristiana__
Amrita, ir mane apėmė nostalgija 
Ir aš gavau į el pašto dėžutę
Ir aš gavau į el pašto dėžutę
Kai esi laimingas, atrodo turėtų aplink griaudėti dangus,skilti žemė,
klykti paukščiai, skambėti tranki muzika...bet ne, aplink tik
tyla...taip ir tampa laimė liūdesiu...
klykti paukščiai, skambėti tranki muzika...bet ne, aplink tik
tyla...taip ir tampa laimė liūdesiu...
2006-02-28 10:19
agiedre
o manęs nostalgija visai neapėmė - tiesiog tokia buvo vaikystė. Ir nėr ko grežiotis atgal Galvojat dabartinis jaunimėlis neturės senatvėje ko prisiminti? Dar ir kaip turės
Galvojat dabartinis jaunimėlis neturės senatvėje ko prisiminti? Dar ir kaip turės
Šiandien veidrodyje tokius siaubus rodė!!!
2006-02-28 10:25
Kristiana__
redaguota: 2011-09-11 04-00
agiedre rašė:
o manęs nostalgija visai neapėmė - tiesiog tokia buvo vaikystė. Ir nėr ko grežiotis atgal Galvojat dabartinis jaunimėlis neturės senatvėje ko prisiminti? Dar ir kaip turės
Galvojat dabartinis jaunimėlis neturės senatvėje ko prisiminti? Dar ir kaip turės Kiekvienas turi savo nostalgiją... Kiekvienas turi savo vaikystę ir prisiminimus .... Ir kodėl Tu manai, kad nėra ko gręžiotis atgal? Jeigu malonu prisiminti ir siela prisipildo palaimos....
Kai esi laimingas, atrodo turėtų aplink griaudėti dangus,skilti žemė,
klykti paukščiai, skambėti tranki muzika...bet ne, aplink tik
tyla...taip ir tampa laimė liūdesiu...
klykti paukščiai, skambėti tranki muzika...bet ne, aplink tik
tyla...taip ir tampa laimė liūdesiu...
2006-02-28 10:29
Vika
Jo...batonas su limonadu "diušės" vienas iš skanėstų; didelės, kvepiančios duona, mašinos su rusišku užrašu "Duona"...Visai faina prisimint....
2006-02-28 10:34
vailma
Todėl ir faina prisiminti, kad tai buvo mūsų vaikystė ar jaunystė. Dar atsiminiau ledus- plombiras, popieriukas toks buvo su raudonais žirniukais, kokie skanūs buvo. Tada ir saulė skaisčiau švietė ir lietus kitaip lijo, nes tai mūsų vaikystės ar jaunystės saulė ir lietus.
2006-02-28 11:22
Linda6
Ir pardavinėdavo tokiuose vežimėliuose, ne šaldikliuose, todėl ledai būdavo minkšti, kurie greitai sulįsdavo į pilvą. Kaina 0,19 kapeikų
Žavinga atrodo viskas, į ką žiūrima su meile. O. Morngerstern
2006-02-28 11:30
Kristiana__
Ir už vieną rublį galėdavai ne tik valgykloj pavalgyt, bet dar ir likdavo batonui nusipirkti O kaimuose ledai budavo labai retai ... Todėl jie ypač skanūs budavo 
O kaimuose ledai budavo labai retai ... Todėl jie ypač skanūs budavo
Kai esi laimingas, atrodo turėtų aplink griaudėti dangus,skilti žemė,
klykti paukščiai, skambėti tranki muzika...bet ne, aplink tik
tyla...taip ir tampa laimė liūdesiu...
klykti paukščiai, skambėti tranki muzika...bet ne, aplink tik
tyla...taip ir tampa laimė liūdesiu...
2006-02-28 11:38
Viktorija
o aš dar prisimenu kaip miestelyje pilstydavo gazuotą vandenį ,,rankiniu būdu''. Sirupo galima būdavo pasirinkt iš kokių 3 rūšių. Su sirupu stiklinė kainuodavo gal 3 kapeikas. Prisiminimai lyg per miglą... Pardavėja tokia buvo pagyvenus, maža ir stora.... Ir tas prekystalis irgi buvo melsvas kaip kad ledų... O kiek vapsų ten sukdavos...:)
2006-02-28 11:54
Daja
redaguota: 2011-09-11 04-00
Linda6 rašė:
Ir pardavinėdavo tokiuose vežimėliuose, ne šaldikliuose, todėl ledai būdavo minkšti, kurie greitai sulįsdavo į pilvą. Kaina 0,19 kapeikų
Geresni buvo po 6kapeikas vaisiniai , ir dar truputi deficitiniai
2006-02-28 12:04
Linda6
Skaniausi būdavo Eskimo po 0,20 kapeikų.Duočiau 5 litus, jei atneštų kas nors iš praeities 
Žavinga atrodo viskas, į ką žiūrima su meile. O. Morngerstern
2006-03-01 10:59
Linele
Vaikščiok su savo vaiku, kai kiti vien tik bėga.
Kalbėk su savo vaiku, kai kiti geriau šaukia.
Klausyk savo vaiko, kai kiti apsimeta užsiėmę.
Juokis su savo vaiku, kai kiti žiūri piktai.
Pagirk savo vaiką, kai kiti mato tik nusižengimus.
Žaisk su savo vaiku, kai kiti patys nori būti linksminami.
Mokykis iš savo vaiko, kai kiti yra praradę žinių poreikį.
Svajok su savo vaiku, kai kiti tapo labai ciniški.
Skaityk su savo vaiku, kai kiti teikia pirmenybę televizoriui.
Melskis su savo vaiku, kai kiti yra praradę tikėjimą.
Atsiprašyk savo vaiko, kai kiti apsimeta neklystančiais.
Drausmink savo vaiką, kai kiti nesugeba nustatyti apribojimų.
Apkabink savo vaiką, kai kiti neįvertina apkabinimo jėgos.
A.P. Vaithemas
Kalbėk su savo vaiku, kai kiti geriau šaukia.
Klausyk savo vaiko, kai kiti apsimeta užsiėmę.
Juokis su savo vaiku, kai kiti žiūri piktai.
Pagirk savo vaiką, kai kiti mato tik nusižengimus.
Žaisk su savo vaiku, kai kiti patys nori būti linksminami.
Mokykis iš savo vaiko, kai kiti yra praradę žinių poreikį.
Svajok su savo vaiku, kai kiti tapo labai ciniški.
Skaityk su savo vaiku, kai kiti teikia pirmenybę televizoriui.
Melskis su savo vaiku, kai kiti yra praradę tikėjimą.
Atsiprašyk savo vaiko, kai kiti apsimeta neklystančiais.
Drausmink savo vaiką, kai kiti nesugeba nustatyti apribojimų.
Apkabink savo vaiką, kai kiti neįvertina apkabinimo jėgos.
A.P. Vaithemas