Kokius gyvūnus auginate?
Elvusia
19998
2010-05-12 13:00
Elvusia
Antkaklių yra net kvepiančių :)
Spalvotų :)
Bet, šimtaprocentinės apsaugos tikrai nėra.
Išbandėm visokius įmanomus variantus.
Ir lašiukai, ir visą gyvūną ištrinam, ir antkakliai.
Vistiek, tik nesužiūrėk, jei baigėsi veikimo laikas, jau parsineša apykaklėj ropojančių :)
Spalvotų :)
Bet, šimtaprocentinės apsaugos tikrai nėra.
Išbandėm visokius įmanomus variantus.
Ir lašiukai, ir visą gyvūną ištrinam, ir antkakliai.
Vistiek, tik nesužiūrėk, jei baigėsi veikimo laikas, jau parsineša apykaklėj ropojančių :)
vvirginija1
8517
2010-05-12 13:41
vvirginija1
2011-09-11 06-47
blackgate rašė: Yra tokia baisi šunų erkių liga babeziozė.
wwind rašė:
O Jums teko su šia liga susidurti?
Kokie simptomai?
Šunų babeziozė
Babeziozė - tai pirmuonių (lot. - Babesia Canis), parazituojančių šuns eritrocituose, sukeliama liga. Juos perneša plačiai mūsų krašte paplitusios ganyklinės erkės, todėl liga pasireiškia tuose regionuose, kur yra ypač daug babezijas nešiojančių erkių. Kiti kraujasiurbiai vabzdžiai susirgimo neplatina. Užkrėstų erkių seilių liaukose būna daugybė šių parazitų. Įkandimo metu jie patenka į šuns kraują, bręsta, infekuoja eritrocitus, maitinasi jų citoplazma bei juos ardo. Kai parazitų neturinti erkė įkanda sergančiam šuniui - babezijos vėl patenka pas pernešėja ir tokiu būdu ši liga sparčiai plinta.
Persirgę gyvūnai antrą kartą neužsikrėčia. Todėl dažniausiai pavojingose zonose suserga jauni arba naujai atvežti suaugę gyvūnai.
Inkubacinis babeziozės periodas trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus šuns kraujyje vyksta intensyvi eritrocitų hemolizė, kuri ir sukelia ligai būdingus simptomus. Šiuo periodu tirinat periferinį kraują, jame randama daugybė sukėlėjų.
Ligos eiga gali buti žaibinė (šuo gali greitai silpti ir net nugaišti), ūmi ar lėtinė. Tai labai priklauso nuo šuns atsprumo, gretutinių ligų ir kitų faktorių. . Susirgus pakyla aukšta temperatūra ( iki 41 C ), šuo tampa, liūdnas, apatiškas, blogiau ėda arba visai neėda, krenta svoris, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, gleivinės tampa blyškios ar geltonos (dėl anemijos bei hemolizinės geltos), šlapimas tampa rausvai rudas, kartais šunys vemia, negali pasituštinti arba kaip tik viduriuoja, išmatos būna labai tamsios. Šuningos kalės gali abortuoti. Ligos eiga labai priklauso nuo bendros organizmo būklės. Seni ar nusilpę šunys serga daug sunkiau. Negydomi gyvūnai gali gaišti dėl besivystančio širdies bei kvėpavimo nepakankamumo. Pradėjus gydyti iš karto - prognozė gera. Todėl svarbu ilgai nedelsti pastebėjus bet kurį iš šių požymių. Liga nesunkiai diagnozuojama pagal būdingus simptomus bei tiriant periferinį kraują. Babezijos ryškiai matomos mikroskopuojant nudažytus eritrocitus. Tai padeda veterinaijos gydytojui diferencijuoti ją nuo kitų tipų anemijų, leptospirozės, apsinuodijimų. Gydymui naudojami specifiniai preparatai veikiantys prieš babezijas. Jie leidžiami vieną arba du kartus. Taip pat naudojama nespecifinė simptominė terapija - lašelinės tirpalų infuzijos, vitaminai, imunomodeliatoriai, kraujodarą skatinantys preparatai. kartais net kraujo perpylimas.
Norint išvengti šio nemalonaus susirgimo, reikia vengti kontakto su pernešėju. T.y - stengtis apsaugoti šunį nuo galimo erkių įsisiurbimo. Tam galima pasirinkti daugybę įvairių bei patikimų preparatų - antkaklių, aerozolių, lašelių. Veterinarijos gydyklose ar vaistinėse dirbantys specialistai visada parinks tai, kas labiausiai tinka kiekvienam gyvūnui. Ypač saugoti reikėtų šuningas pateles. Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikėtų kuo greičiau ištraukti. Negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kažkokių kitų skysčių, kadangi dusdama erkė išskirs dar daugiau seilių ir tikimybė užsikrėsti bus žymiai didesnė. Erkę traukti rekėtu suimant pincetu ar specialiu traukikliu prie pat šuns odos ir atsargiai sukant prieš laikrodžio rodyklę. Negalima jos traukti per jėga, kadangi odoje gali likti nuplyšusi erkės galvutė ar kojytės.
Dar vienas labai informatyvus straipsnis apie sia liga
Tai sunki šunų, kačių, lapių, usūrinių šunų ir kitų kailinių žvėrelių liga, kuri pasireiškia aukšta temperatūra, hemoglobinemija, gelta ir anemija. Gali būti jos ūminė, lėtinė eiga.
Šią parazitozę šunims dažniausiai sukelia labiausiai išplitusi ir patogeniškiausia Babesia canis. Taip pat pas šunis parazituoti gali B. gibsoni. Jas perneša Dermacentor genčiai priklausančios Dermacentor pictus ir D. marginatus kraujasiurbės erkės, kurios gali perduoti babeziozės sukėlėjus savo palikuonims per kiaušinėlius. Šunys babezioze užsikrečia, kai kraujasiurbės erkės pradeda maitintis jų krauju.
Vystymasis. Babezijos dauginasi dalijimosi būdu į dvi ar keturias dalis. Trūkus eritrocitui, pirmuonys išsilaisvina ir susiradę nepažeistą eritrocitą įsiskverbia į jį. Tolimesnis vystymasis vyksta erkių skrandyje, kai erkės užsikrečia besimaitindamos invazuoto gyvūno krauju. Čia įvyksta babezijų lytinis dauginimasis ir šizogonija, ko pasėkoje susiformuoja pailgi, lazdelės formos judrūs kūneliai. Jie nukeliauja į erkės audinius ir kiaušides, kur tęsia dauginimąsi. Šis procesas trunka 7 dienas. Kiaušidėje esančios babezijos patenka į kiaušinėlius ir tęsia vystymąsi susiformavusioje lervoje. Kai lervos pradeda maitintis, babezijos nukeliauja į seilių liaukas ir per kelias dienas tampa invaziniais sporozoitais. Iki lervų maitinimosi pabaigos, sporozoitai su erkių seilėmis patenka į gyvūno organizmą.
Epizootiniai duomenys. Šunų babeziozė dažniau pasitaiko Europos vidurio zonoje, Ukrainoje, Kryme, Kaukaze, Baltarusijoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje ir Lietuvoje. Daugiausia susirgimų būna pavasarį, kada iš po žiemos sujudusios alkanos kraujasiurbės erkės puola šunis ir siurbia jų kraują. Vasaros metu susirgimai sumažėja, o rudenį kraujasiurbės erkės vėl siurbia kraują. Tačiau susirgimų būna mažiau nei pavasarį. Dažniau serga medžiokliniai šunys ir tie, kurie dažnai laksto krūmuose ir pievose kur yra Dermacentor erkių. Laukiniai mėsėdžiai sudaro šios ligos gamtinius židinius.
Katėms šią ligą sukelia Babesia felis. Sergančioms katėms būna ryški anemija ir gelta.
Lietuvoje parazituoja kraujasiurbės (ganyklinės) erkės Dermacentor pictus, D. marginatus ir 4 rūšys Ixodes erkių. Dermacentor erkės perneša šunų, kačių, ir kitų mėsėdžių bei arklių babeziozę; Ixodes erkės perneša galvijų babeziozę. Be to, šios erkės gali platinti gyvūnų bruceliozę, pasiutligę, tuliaremiją ir žmonių meningoencefalitą, Laimo ligą ir kt.
Dermacentor erkių patinėlių visas nugaros paviršius padengtas storu chitininiu skydeliu, išmargintu baltomis ir tamsiai rudomis dėmėmis. Patelių toks margas skydelis dengia tik pirmąjį kūno trečdalį. Užpakaliniai du trečdaliai patelių kūno padengti plona susiraukšlėjusia plėvele. Neprisisiurbusių kraujo patelių kūnas yra 2–3 mm ilgio, o prisisiurbusių pailgėja apie 5 kartus ir pirmieji kojų nareliai (coxa) atitolsta vieni nuo kitų. Patinėliai kraujo nesiurbia.
Dermacentor erkių snukelis trumpas ir storas, pasagos formos, keturkampiu pagrindu. Patelių ir patinėlių užpakalinis kūno kraštas spinduliškai padalytas į 11–12 dalių, vadinamų festonais. Žiūrint iš pilvo pusės, matyti, kad pirmosios kojų poros pirmasis narelis (coxa) yra skeltas, vėžio žnyplių formos. Už ketvirtos kojų poros šonuose yra kvapinės. Dermacentor erkių lytinė anga yra antros kojų poros linijoje. Užpakaliniame kūno trečdalyje atsiveria analinė anga, apsupta perianaline raukšle, kuri eina apie anuso užpakalinį kraštą.
Dermacentor pictus erkių skydeliuose yra daugiau baltos emalinės spalvos negu kad D. marginatus.
Prie gyvulio odos prikibusios suaugusios erkės siurbia kraują 5–8 dienas. Po to jos nukrinta ir žemėje deda kiaušinėlius. Iš jų išsirita lervos. Suradusios kokį nors žinduolį, lervos prisičiulpia kraujo, neriasi ir virsta nimfomis. Iš kraujo prisisiurbusių nimfų išsirita subrendusios erkės.
Dermacentor erkės iš kiaušinėlio iki suaugusios erkės vystosi beveik vienerius metus, kartais ir ilgiau. Lervos ir nimfos, neradusios sau šeimininko, gali peržiemoti po sniegu ir pavasarį užpulti gyvulius. Šios erkės gyvūnų kraujaligės sukėlėjus savo kitoms kartoms perduoda per kiaušinėlius. Suaugusios erkės siurbdamos sergančių gyvulių kraują, kartu su eritrocitais įsiurbia ir kraujaligės sukėlėjus. Eritrocitus erkės suvirškina, o kraujaligių sukėlėjai prasiskverbia į erkių lytinius organus ir patenka į besiformuojančius kiaušinėlius. Taip transovariniu būdu ganyklinės erkės gana ilgai platina kraujaligių sukėlėjus.
Kraujasiurbės erkės daro žalą ne tik platindamos kraujaliges, bet ir kaip ektoparazitai. Masiškai užpulti gyvūnai netenka daug kraujo, nes viena erkė gali jo išsiurbti apie 2 g.
Patogenezė ir imunitetas. Babezijos ir jų gyvybinės veiklos produktai yra pirminiai patogenezės faktoriai sukeliantieji alerginį poveikį gyvūno organizmui. Invazuoto gyvūno kraujyje vyksta ryškūs pasikeitimai – acidozė, hipoglikemija ir progresuojanti eritrocitų hemolizė. Eritrocitų skaičius sumažėja iki 2 milijonų ir hemoglobino kiekis. Sutrinka gyvūno medžiagų apykaita, atsiranda toksinių medžiagų, kurios skatina patologinį procesą. Vėliau babezijos pereina į periferinį kraują ir masiškai dauginantis suardo daug eritrocitų. Iš suirusių eritrocitų išsiskyręs hemoglobinas pasišalina su šlapimu, dalis virsta bilirubinu, nuo kurio pagelsta gleivinės. Dėl intoksikacijos sutrinka termoreguliacija, o suirus eritrocitams prasideda anemija. Po to, sutrinka kraujo apytaka ir atsiranda galūnių ir galvos edema.
Persirgę babezioze šunys įgyja nesterilų ir nepatvarų imunitetą. Toks gyvūnas yra invazijos nešiotojas ir pagrindinis šaltinis, nuo kurio babezijomis užsikrečia kraujasiurbės erkės. Tokiems gyvūnams nesterilus imunitetas išsilaiko 1–2 metus. Tačiau invazinės kraujasiurbės erkės siurbdamos kraują imunitetą gali sutrumpinti. Streso poveikyje, prastai šeriamiems ar infekcinėmis ligomis susirgusiems šunims babezioze recidyvuoja.
Klinikiniai požymiai. Inkubacinis laikotarpis tęsiasi 6–20 dienų. Temperatūros pakilimas dažnai sutampa su pirmosios kraujasiurbės erkės kraujo prisisiurbimu ir nukritimu į žemę. Temperatūra pakyla iki 41–42oC ir laikosi 2–3 dienas. Šunys tampa apatiški, kvėpavimas būna sunkus ir dažnas 36–48 k/min. Matomos gleivinės hiperemiškos, vėliau tampa anemiškos su gelsvumo atspalviu. Pulsas silpnas 120–160 kartų per minutę. Judesiai sutrikę, silpnos užpakalinės kojos. Gali įvykti parezės arba paralyžiai. Vyksta virškinimo trakto atonija. Tokia eiga tęsiasi 3–7 paras. Po to, temperatūra mažėja iki subnormalios ir prasideda koma. Esant lėtinei ligos eigai, temperatūra normalizuojasi po kelių dienų. Šunys būna silpni, greitai pavargsta, praranda apetitą. Jiems pasireiškia depresija. Vidurių užkietėjimas kaitaliojasi su viduriavimu. Vyksta progresuojanti anemija ir kacheksija. Liga tęsiasi nuo 3 savaičių iki 3 mėn. Rudosios lapės ir usūriniai šunys nuo šios ligos greitai nugaišta.
Patologiniai pokyčiai. Šunų lavonai būna išsekę, jų gleivinės pageltusios, poodinis audinys paburkęs, pageltęs, raumenys lyg virti. Žarnyno gleivinėse randamos kraujosruvos. Blužnis padidėjusi, pulpa raudona, suminkštėjusi, retkarčiais būna plyšusi. Kepenys pasruvę krauju, tulžies pūslės turinys tirštas, oranžinio atspalvio. Inkstai padidėję, hiperemiški. Šlapimo pūslė pilna tamsiai raudono šlapimo. Širdies raumenys tamsiai raudoni su pakraujavimais. Iš blužnies ir inkstų paimto kraujo tepinėliuose, eritrocituose randama babezijų.
Diagnozavimas. Šunų babeziozės diagnozė nustatoma remiantis epizootiniais duomenimis, klinikiniais požymiais ir periferinio kraujo tyrimo rezultatais. Tepinėliui kraujo pirmuosius lašus reikia imti iš ausies krašto. Tepinėlis daromas plonas, išdžiovinamas, fiksuojamas ir dažomas Romanovskio – Gimzos metodu. Mikroskopuojant eritrocitai matomi rožiniai, o juose esančios babezijos – mėlynos. Jos gali būti randamos ir kraujo plazmoje. Šunų babeziozę reikia diferencijuoti nuo leptospirozės ir infekcinio hepatito.
Prie leptospirozės būna hematurija (šlapimo nuosėdose eritrocitai), o babeziozės atveju tokių nuosėdų nebūna. Infekcinis hepatitas pasireiškia pastoviu karščiavimu, anemiškumu ir ikteriškumu, bet šlapimas būna normalios spalvos.
Gydymas ir profilaktika. Pradedant šunis gydyti nuo babeziozės prieš naudojant specifinius vaistus, reikia pirmiausia jiems panaudoti tonizuojančius (kofeinas). Nuo babeziozės šunys gydomi preparatu Trypan į raumenis 0,2–0,5 ml/10 kg svorio, bet ne daugiau 1,5 ml šuniui. Reikiama dozė švirkščiama į dvi vietas. Esant įtarimui, kartojama po 3 mėn. Imidokarbas (Imizol) švirkščiamas po oda arba į raumenis po 606 mg/kg kas savaitę, Diminazenas (Berenil) – į raumenis po 3–5 mg/kg. Fenamidinas (Ganaseg) – po oda 15 mg/kg pirmą, ketvirtą ir vienuoliktą dieną. Profilaktiškai nuo galimų antrinių infekcijų rekomenduotini antibiotikai. Esant reikalui, sergantiems šunims skiriami kraujodarą skatinantys vaistai. Sirgusių šunų organizme eritrocitų skaičius pradeda didėti tik po 3–4 savaičių ir atsistato per 2–3 mėnesius. Todėl sirgusių šunų darbinis krūvis turi būti atidžiai ribojamas 2–3 savaites.
Siekiant užkirsti kelią šunų užsikrėtimui babezioze, būtina imtis kruopščios apsaugos nuo kraujasiurbių erkių. Prieš išvedant šunis į parkus, miškus ar pievas, būtina juos apdoroti akaricidiniais preparatais ar uždėti jais impregnuotą antkaklį. Kraujasiurbių erkių dažnai pasitaiko ir miesto kiemuose, žolėje ar krūmokšniuose, todėl vedant šunį į kiemą, jam taip pat būtina apsauga. Nuo kraujasiurbių erkių rekomenduojama naudoti Frontline spray, Frontline spot on, Duowin contact, Bolfo preparatus, piretroidų tirpalus, amitrazės preparatus, akaricidais impregnuotus antkaklius, antiparazitines pudras, kurie visiškai ar dalinai apsaugo nuo erkių įkandimo. Parvedus iš pasivaikščiojimo, taip pat galima apžiūrėti šuns kailį. Šviesiaplaukių šunų kailyje lengvai pastebimos kraujasiurbės erkės, kurias galima išrinkti ir sunaikinti.
Prof. Viktoras Šarkūnas, dr. Mindaugas Šarkūnas
blackgate rašė: Yra tokia baisi šunų erkių liga babeziozė.
wwind rašė:
O Jums teko su šia liga susidurti?
Kokie simptomai? Šunų babeziozė
Babeziozė - tai pirmuonių (lot. - Babesia Canis), parazituojančių šuns eritrocituose, sukeliama liga. Juos perneša plačiai mūsų krašte paplitusios ganyklinės erkės, todėl liga pasireiškia tuose regionuose, kur yra ypač daug babezijas nešiojančių erkių. Kiti kraujasiurbiai vabzdžiai susirgimo neplatina. Užkrėstų erkių seilių liaukose būna daugybė šių parazitų. Įkandimo metu jie patenka į šuns kraują, bręsta, infekuoja eritrocitus, maitinasi jų citoplazma bei juos ardo. Kai parazitų neturinti erkė įkanda sergančiam šuniui - babezijos vėl patenka pas pernešėja ir tokiu būdu ši liga sparčiai plinta.
Persirgę gyvūnai antrą kartą neužsikrėčia. Todėl dažniausiai pavojingose zonose suserga jauni arba naujai atvežti suaugę gyvūnai.
Inkubacinis babeziozės periodas trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus šuns kraujyje vyksta intensyvi eritrocitų hemolizė, kuri ir sukelia ligai būdingus simptomus. Šiuo periodu tirinat periferinį kraują, jame randama daugybė sukėlėjų.
Ligos eiga gali buti žaibinė (šuo gali greitai silpti ir net nugaišti), ūmi ar lėtinė. Tai labai priklauso nuo šuns atsprumo, gretutinių ligų ir kitų faktorių. . Susirgus pakyla aukšta temperatūra ( iki 41 C ), šuo tampa, liūdnas, apatiškas, blogiau ėda arba visai neėda, krenta svoris, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, gleivinės tampa blyškios ar geltonos (dėl anemijos bei hemolizinės geltos), šlapimas tampa rausvai rudas, kartais šunys vemia, negali pasituštinti arba kaip tik viduriuoja, išmatos būna labai tamsios. Šuningos kalės gali abortuoti. Ligos eiga labai priklauso nuo bendros organizmo būklės. Seni ar nusilpę šunys serga daug sunkiau. Negydomi gyvūnai gali gaišti dėl besivystančio širdies bei kvėpavimo nepakankamumo. Pradėjus gydyti iš karto - prognozė gera. Todėl svarbu ilgai nedelsti pastebėjus bet kurį iš šių požymių. Liga nesunkiai diagnozuojama pagal būdingus simptomus bei tiriant periferinį kraują. Babezijos ryškiai matomos mikroskopuojant nudažytus eritrocitus. Tai padeda veterinaijos gydytojui diferencijuoti ją nuo kitų tipų anemijų, leptospirozės, apsinuodijimų. Gydymui naudojami specifiniai preparatai veikiantys prieš babezijas. Jie leidžiami vieną arba du kartus. Taip pat naudojama nespecifinė simptominė terapija - lašelinės tirpalų infuzijos, vitaminai, imunomodeliatoriai, kraujodarą skatinantys preparatai. kartais net kraujo perpylimas.
Norint išvengti šio nemalonaus susirgimo, reikia vengti kontakto su pernešėju. T.y - stengtis apsaugoti šunį nuo galimo erkių įsisiurbimo. Tam galima pasirinkti daugybę įvairių bei patikimų preparatų - antkaklių, aerozolių, lašelių. Veterinarijos gydyklose ar vaistinėse dirbantys specialistai visada parinks tai, kas labiausiai tinka kiekvienam gyvūnui. Ypač saugoti reikėtų šuningas pateles. Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikėtų kuo greičiau ištraukti. Negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kažkokių kitų skysčių, kadangi dusdama erkė išskirs dar daugiau seilių ir tikimybė užsikrėsti bus žymiai didesnė. Erkę traukti rekėtu suimant pincetu ar specialiu traukikliu prie pat šuns odos ir atsargiai sukant prieš laikrodžio rodyklę. Negalima jos traukti per jėga, kadangi odoje gali likti nuplyšusi erkės galvutė ar kojytės.
Dar vienas labai informatyvus straipsnis apie sia liga
Tai sunki šunų, kačių, lapių, usūrinių šunų ir kitų kailinių žvėrelių liga, kuri pasireiškia aukšta temperatūra, hemoglobinemija, gelta ir anemija. Gali būti jos ūminė, lėtinė eiga.
Šią parazitozę šunims dažniausiai sukelia labiausiai išplitusi ir patogeniškiausia Babesia canis. Taip pat pas šunis parazituoti gali B. gibsoni. Jas perneša Dermacentor genčiai priklausančios Dermacentor pictus ir D. marginatus kraujasiurbės erkės, kurios gali perduoti babeziozės sukėlėjus savo palikuonims per kiaušinėlius. Šunys babezioze užsikrečia, kai kraujasiurbės erkės pradeda maitintis jų krauju.
Vystymasis. Babezijos dauginasi dalijimosi būdu į dvi ar keturias dalis. Trūkus eritrocitui, pirmuonys išsilaisvina ir susiradę nepažeistą eritrocitą įsiskverbia į jį. Tolimesnis vystymasis vyksta erkių skrandyje, kai erkės užsikrečia besimaitindamos invazuoto gyvūno krauju. Čia įvyksta babezijų lytinis dauginimasis ir šizogonija, ko pasėkoje susiformuoja pailgi, lazdelės formos judrūs kūneliai. Jie nukeliauja į erkės audinius ir kiaušides, kur tęsia dauginimąsi. Šis procesas trunka 7 dienas. Kiaušidėje esančios babezijos patenka į kiaušinėlius ir tęsia vystymąsi susiformavusioje lervoje. Kai lervos pradeda maitintis, babezijos nukeliauja į seilių liaukas ir per kelias dienas tampa invaziniais sporozoitais. Iki lervų maitinimosi pabaigos, sporozoitai su erkių seilėmis patenka į gyvūno organizmą.
Epizootiniai duomenys. Šunų babeziozė dažniau pasitaiko Europos vidurio zonoje, Ukrainoje, Kryme, Kaukaze, Baltarusijoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje ir Lietuvoje. Daugiausia susirgimų būna pavasarį, kada iš po žiemos sujudusios alkanos kraujasiurbės erkės puola šunis ir siurbia jų kraują. Vasaros metu susirgimai sumažėja, o rudenį kraujasiurbės erkės vėl siurbia kraują. Tačiau susirgimų būna mažiau nei pavasarį. Dažniau serga medžiokliniai šunys ir tie, kurie dažnai laksto krūmuose ir pievose kur yra Dermacentor erkių. Laukiniai mėsėdžiai sudaro šios ligos gamtinius židinius.
Katėms šią ligą sukelia Babesia felis. Sergančioms katėms būna ryški anemija ir gelta.
Lietuvoje parazituoja kraujasiurbės (ganyklinės) erkės Dermacentor pictus, D. marginatus ir 4 rūšys Ixodes erkių. Dermacentor erkės perneša šunų, kačių, ir kitų mėsėdžių bei arklių babeziozę; Ixodes erkės perneša galvijų babeziozę. Be to, šios erkės gali platinti gyvūnų bruceliozę, pasiutligę, tuliaremiją ir žmonių meningoencefalitą, Laimo ligą ir kt.
Dermacentor erkių patinėlių visas nugaros paviršius padengtas storu chitininiu skydeliu, išmargintu baltomis ir tamsiai rudomis dėmėmis. Patelių toks margas skydelis dengia tik pirmąjį kūno trečdalį. Užpakaliniai du trečdaliai patelių kūno padengti plona susiraukšlėjusia plėvele. Neprisisiurbusių kraujo patelių kūnas yra 2–3 mm ilgio, o prisisiurbusių pailgėja apie 5 kartus ir pirmieji kojų nareliai (coxa) atitolsta vieni nuo kitų. Patinėliai kraujo nesiurbia.
Dermacentor erkių snukelis trumpas ir storas, pasagos formos, keturkampiu pagrindu. Patelių ir patinėlių užpakalinis kūno kraštas spinduliškai padalytas į 11–12 dalių, vadinamų festonais. Žiūrint iš pilvo pusės, matyti, kad pirmosios kojų poros pirmasis narelis (coxa) yra skeltas, vėžio žnyplių formos. Už ketvirtos kojų poros šonuose yra kvapinės. Dermacentor erkių lytinė anga yra antros kojų poros linijoje. Užpakaliniame kūno trečdalyje atsiveria analinė anga, apsupta perianaline raukšle, kuri eina apie anuso užpakalinį kraštą.
Dermacentor pictus erkių skydeliuose yra daugiau baltos emalinės spalvos negu kad D. marginatus.
Prie gyvulio odos prikibusios suaugusios erkės siurbia kraują 5–8 dienas. Po to jos nukrinta ir žemėje deda kiaušinėlius. Iš jų išsirita lervos. Suradusios kokį nors žinduolį, lervos prisičiulpia kraujo, neriasi ir virsta nimfomis. Iš kraujo prisisiurbusių nimfų išsirita subrendusios erkės.
Dermacentor erkės iš kiaušinėlio iki suaugusios erkės vystosi beveik vienerius metus, kartais ir ilgiau. Lervos ir nimfos, neradusios sau šeimininko, gali peržiemoti po sniegu ir pavasarį užpulti gyvulius. Šios erkės gyvūnų kraujaligės sukėlėjus savo kitoms kartoms perduoda per kiaušinėlius. Suaugusios erkės siurbdamos sergančių gyvulių kraują, kartu su eritrocitais įsiurbia ir kraujaligės sukėlėjus. Eritrocitus erkės suvirškina, o kraujaligių sukėlėjai prasiskverbia į erkių lytinius organus ir patenka į besiformuojančius kiaušinėlius. Taip transovariniu būdu ganyklinės erkės gana ilgai platina kraujaligių sukėlėjus.
Kraujasiurbės erkės daro žalą ne tik platindamos kraujaliges, bet ir kaip ektoparazitai. Masiškai užpulti gyvūnai netenka daug kraujo, nes viena erkė gali jo išsiurbti apie 2 g.
Patogenezė ir imunitetas. Babezijos ir jų gyvybinės veiklos produktai yra pirminiai patogenezės faktoriai sukeliantieji alerginį poveikį gyvūno organizmui. Invazuoto gyvūno kraujyje vyksta ryškūs pasikeitimai – acidozė, hipoglikemija ir progresuojanti eritrocitų hemolizė. Eritrocitų skaičius sumažėja iki 2 milijonų ir hemoglobino kiekis. Sutrinka gyvūno medžiagų apykaita, atsiranda toksinių medžiagų, kurios skatina patologinį procesą. Vėliau babezijos pereina į periferinį kraują ir masiškai dauginantis suardo daug eritrocitų. Iš suirusių eritrocitų išsiskyręs hemoglobinas pasišalina su šlapimu, dalis virsta bilirubinu, nuo kurio pagelsta gleivinės. Dėl intoksikacijos sutrinka termoreguliacija, o suirus eritrocitams prasideda anemija. Po to, sutrinka kraujo apytaka ir atsiranda galūnių ir galvos edema.
Persirgę babezioze šunys įgyja nesterilų ir nepatvarų imunitetą. Toks gyvūnas yra invazijos nešiotojas ir pagrindinis šaltinis, nuo kurio babezijomis užsikrečia kraujasiurbės erkės. Tokiems gyvūnams nesterilus imunitetas išsilaiko 1–2 metus. Tačiau invazinės kraujasiurbės erkės siurbdamos kraują imunitetą gali sutrumpinti. Streso poveikyje, prastai šeriamiems ar infekcinėmis ligomis susirgusiems šunims babezioze recidyvuoja.
Klinikiniai požymiai. Inkubacinis laikotarpis tęsiasi 6–20 dienų. Temperatūros pakilimas dažnai sutampa su pirmosios kraujasiurbės erkės kraujo prisisiurbimu ir nukritimu į žemę. Temperatūra pakyla iki 41–42oC ir laikosi 2–3 dienas. Šunys tampa apatiški, kvėpavimas būna sunkus ir dažnas 36–48 k/min. Matomos gleivinės hiperemiškos, vėliau tampa anemiškos su gelsvumo atspalviu. Pulsas silpnas 120–160 kartų per minutę. Judesiai sutrikę, silpnos užpakalinės kojos. Gali įvykti parezės arba paralyžiai. Vyksta virškinimo trakto atonija. Tokia eiga tęsiasi 3–7 paras. Po to, temperatūra mažėja iki subnormalios ir prasideda koma. Esant lėtinei ligos eigai, temperatūra normalizuojasi po kelių dienų. Šunys būna silpni, greitai pavargsta, praranda apetitą. Jiems pasireiškia depresija. Vidurių užkietėjimas kaitaliojasi su viduriavimu. Vyksta progresuojanti anemija ir kacheksija. Liga tęsiasi nuo 3 savaičių iki 3 mėn. Rudosios lapės ir usūriniai šunys nuo šios ligos greitai nugaišta.
Patologiniai pokyčiai. Šunų lavonai būna išsekę, jų gleivinės pageltusios, poodinis audinys paburkęs, pageltęs, raumenys lyg virti. Žarnyno gleivinėse randamos kraujosruvos. Blužnis padidėjusi, pulpa raudona, suminkštėjusi, retkarčiais būna plyšusi. Kepenys pasruvę krauju, tulžies pūslės turinys tirštas, oranžinio atspalvio. Inkstai padidėję, hiperemiški. Šlapimo pūslė pilna tamsiai raudono šlapimo. Širdies raumenys tamsiai raudoni su pakraujavimais. Iš blužnies ir inkstų paimto kraujo tepinėliuose, eritrocituose randama babezijų.
Diagnozavimas. Šunų babeziozės diagnozė nustatoma remiantis epizootiniais duomenimis, klinikiniais požymiais ir periferinio kraujo tyrimo rezultatais. Tepinėliui kraujo pirmuosius lašus reikia imti iš ausies krašto. Tepinėlis daromas plonas, išdžiovinamas, fiksuojamas ir dažomas Romanovskio – Gimzos metodu. Mikroskopuojant eritrocitai matomi rožiniai, o juose esančios babezijos – mėlynos. Jos gali būti randamos ir kraujo plazmoje. Šunų babeziozę reikia diferencijuoti nuo leptospirozės ir infekcinio hepatito.
Prie leptospirozės būna hematurija (šlapimo nuosėdose eritrocitai), o babeziozės atveju tokių nuosėdų nebūna. Infekcinis hepatitas pasireiškia pastoviu karščiavimu, anemiškumu ir ikteriškumu, bet šlapimas būna normalios spalvos.
Gydymas ir profilaktika. Pradedant šunis gydyti nuo babeziozės prieš naudojant specifinius vaistus, reikia pirmiausia jiems panaudoti tonizuojančius (kofeinas). Nuo babeziozės šunys gydomi preparatu Trypan į raumenis 0,2–0,5 ml/10 kg svorio, bet ne daugiau 1,5 ml šuniui. Reikiama dozė švirkščiama į dvi vietas. Esant įtarimui, kartojama po 3 mėn. Imidokarbas (Imizol) švirkščiamas po oda arba į raumenis po 606 mg/kg kas savaitę, Diminazenas (Berenil) – į raumenis po 3–5 mg/kg. Fenamidinas (Ganaseg) – po oda 15 mg/kg pirmą, ketvirtą ir vienuoliktą dieną. Profilaktiškai nuo galimų antrinių infekcijų rekomenduotini antibiotikai. Esant reikalui, sergantiems šunims skiriami kraujodarą skatinantys vaistai. Sirgusių šunų organizme eritrocitų skaičius pradeda didėti tik po 3–4 savaičių ir atsistato per 2–3 mėnesius. Todėl sirgusių šunų darbinis krūvis turi būti atidžiai ribojamas 2–3 savaites.
Siekiant užkirsti kelią šunų užsikrėtimui babezioze, būtina imtis kruopščios apsaugos nuo kraujasiurbių erkių. Prieš išvedant šunis į parkus, miškus ar pievas, būtina juos apdoroti akaricidiniais preparatais ar uždėti jais impregnuotą antkaklį. Kraujasiurbių erkių dažnai pasitaiko ir miesto kiemuose, žolėje ar krūmokšniuose, todėl vedant šunį į kiemą, jam taip pat būtina apsauga. Nuo kraujasiurbių erkių rekomenduojama naudoti Frontline spray, Frontline spot on, Duowin contact, Bolfo preparatus, piretroidų tirpalus, amitrazės preparatus, akaricidais impregnuotus antkaklius, antiparazitines pudras, kurie visiškai ar dalinai apsaugo nuo erkių įkandimo. Parvedus iš pasivaikščiojimo, taip pat galima apžiūrėti šuns kailį. Šviesiaplaukių šunų kailyje lengvai pastebimos kraujasiurbės erkės, kurias galima išrinkti ir sunaikinti.
Prof. Viktoras Šarkūnas, dr. Mindaugas Šarkūnas
Elste
27294
2010-05-12 14:10
Elste
nu va...
panašu, kad mūsų kiemo sargui ir buvo babiozė ta nuo erkės. Per porą dienų nugaišo...
buvo toks linksmas šuniukas priklydęs ir labai prilipo jam mūsų daugiabučių kiemas. Vaikai žaizdavo su juo visi, kas ką turėdavo valgyt išnešdavo. Paskui žiūrim, guli paslikas toks vos akis vartydamas. Galvojom, jau kam užkliuvo, nuodų kokių uždavė
viena kaimynė stvėrė ir nuvežė greitai pas veterinarus. O jie - erkės net 6 įsisegę, užkrėtė ir šuniuką paralyžavo žaibiškai ir.... nugaišo
panašu, kad mūsų kiemo sargui ir buvo babiozė ta nuo erkės. Per porą dienų nugaišo...
buvo toks linksmas šuniukas priklydęs ir labai prilipo jam mūsų daugiabučių kiemas. Vaikai žaizdavo su juo visi, kas ką turėdavo valgyt išnešdavo. Paskui žiūrim, guli paslikas toks vos akis vartydamas. Galvojom, jau kam užkliuvo, nuodų kokių uždavė
viena kaimynė stvėrė ir nuvežė greitai pas veterinarus. O jie - erkės net 6 įsisegę, užkrėtė ir šuniuką paralyžavo žaibiškai ir.... nugaišo
blackgate
3815
2010-05-12 14:44
blackgate
Vargšelis... Negana to, kad namų neturėjo, tai dar nuo tų parazitų kentėjo.
Elste
27294
2010-05-12 14:50
Elste
2011-09-11 06-47
blackgate rašė: Vargšelis... Negana to, kad namų neturėjo, tai dar nuo tų parazitų kentėjo.
Aga.. gailim visi, toks meilus buvo fainuoliukas.
Daug kas norėjo priglaust, bet jis matyt nepripratęs bute. Atklydo su pasaitėliu, gal kur taip pririštas būdavo.
Nes kas parsinešdavo namo, tai vėl paleisdavo, labai jau sypdavo visą naktį ir šiaip jam neramu kažkaip uždarytam. Laukinukas toks buvo. 
Tai ir miegodavo ant laiptinės prieklėčio, ten ir bliudukas jam padėtas buvo.
blackgate rašė: Vargšelis... Negana to, kad namų neturėjo, tai dar nuo tų parazitų kentėjo.
Aga.. gailim visi, toks meilus buvo fainuoliukas.
Daug kas norėjo priglaust, bet jis matyt nepripratęs bute. Atklydo su pasaitėliu, gal kur taip pririštas būdavo.
Nes kas parsinešdavo namo, tai vėl paleisdavo, labai jau sypdavo visą naktį ir šiaip jam neramu kažkaip uždarytam. Laukinukas toks buvo.
Tai ir miegodavo ant laiptinės prieklėčio, ten ir bliudukas jam padėtas buvo.
Elvusia
19998
2010-05-12 15:09
Elvusia
Kai vežiau savo šeškę pas berniuką, Rukloje, taip pat gyvena prie daugiabučio šuo.
Viso namo sargas :)
Man taip patiko, kad visi namo gyventojai juo rūpinasi. O jis, atsidėkodamas, sakė saugo jų vaikus :)
Nieko iš svetimų artyn neprileidžia :)
Viso namo sargas :)
Man taip patiko, kad visi namo gyventojai juo rūpinasi. O jis, atsidėkodamas, sakė saugo jų vaikus :)
Nieko iš svetimų artyn neprileidžia :)
Elste
27294
2010-05-12 15:13
Elste
2011-09-11 06-47
Elvusia rašė: Kai vežiau savo šeškę pas berniuką, Rukloje, taip pat gyvena prie daugiabučio šuo.
Viso namo sargas :)
Man taip patiko, kad visi namo gyventojai juo rūpinasi. O jis, atsidėkodamas, sakė saugo jų vaikus :)
Nieko iš svetimų artyn neprileidžia :)
Čia gal kiekvienas kiemas savo turi
Pas mus irgi dar toks meškis yra - laaabai gerai mašinas aikštelėje saugo. Nieko svetimo sutemus nepraleidžia per kiemą. Tai su ta ruduke (ta kur nuo erkės nugaišo) labai draugavo abu. O kaip jis dabar liūdi, ją globojo sypė visaip kviesdamas žmones, kai rado po balkonu paraližuotą
Elvusia rašė: Kai vežiau savo šeškę pas berniuką, Rukloje, taip pat gyvena prie daugiabučio šuo.
Viso namo sargas :)
Man taip patiko, kad visi namo gyventojai juo rūpinasi. O jis, atsidėkodamas, sakė saugo jų vaikus :)
Nieko iš svetimų artyn neprileidžia :)
Čia gal kiekvienas kiemas savo turi
Pas mus irgi dar toks meškis yra - laaabai gerai mašinas aikštelėje saugo. Nieko svetimo sutemus nepraleidžia per kiemą. Tai su ta ruduke (ta kur nuo erkės nugaišo) labai draugavo abu. O kaip jis dabar liūdi, ją globojo sypė visaip kviesdamas žmones, kai rado po balkonu paraližuotą
blackgate
3815
2010-05-12 15:36
blackgate
Ajajai... Na pas mus šiaip katinų pilna, bet šuniukų tai neteko matyt, kad gyventų prie namų. Bet katinai tokie gyvūnai, nors jie irgi naminiai, bet savarankiški, bent jau maistu sugeba pasirūpint. O kaip šuniui vienam išgyvent, juk reikia šeimininko, reikia maisto, pelės nesugaus gi. Aišku tas gerai dar, kad žmonės geri pamaitina.
L
2010-05-12 16:15
Lea_deleted
kaip liudna kai gyvunelis suserga. turejau tokios patirties... Uztat paskutini (dabartini) savo katina atkovojome nuo akmenuku slapimo puslej, dabar toks fantastiskas grazuolis gigantas 
turejau tokios patirties... Uztat paskutini (dabartini) savo katina atkovojome nuo akmenuku slapimo puslej, dabar toks fantastiskas grazuolis gigantas
Elste
27294
2010-05-12 16:21
Elste
2011-09-11 06-47
blackgate rašė: Ajajai... Na pas mus šiaip katinų pilna, bet šuniukų tai neteko matyt, kad gyventų prie namų. Bet katinai tokie gyvūnai, nors jie irgi naminiai, bet savarankiški, bent jau maistu sugeba pasirūpint. O kaip šuniui vienam išgyvent, juk reikia šeimininko, reikia maisto, pelės nesugaus gi. Aišku tas gerai dar, kad žmonės geri pamaitina.
yra ir katinai du. Vienas didžiulis, storas visų lepinamas guli
kitas jauniklis toks.
blackgate rašė: Ajajai... Na pas mus šiaip katinų pilna, bet šuniukų tai neteko matyt, kad gyventų prie namų. Bet katinai tokie gyvūnai, nors jie irgi naminiai, bet savarankiški, bent jau maistu sugeba pasirūpint. O kaip šuniui vienam išgyvent, juk reikia šeimininko, reikia maisto, pelės nesugaus gi. Aišku tas gerai dar, kad žmonės geri pamaitina.
yra ir katinai du. Vienas didžiulis, storas visų lepinamas guli
kitas jauniklis toks.
Elvusia
19998
2010-05-12 16:23
Elvusia
2011-09-11 06-47
Lea rašė: kaip liudna kai gyvunelis suserga. turejau tokios patirties... Uztat paskutini (dabartini) savo katina atkovojome nuo akmenuku slapimo puslej, dabar toks fantastiskas grazuolis gigantas
Akmenukai, dažniausiai, susidaro nuo sauso pašaro.
Nors ir mes šeriame sausu :)
O mūsų Juozapas taip ir neatsirado.
Arba kas nors priglaudė, arba kas nors uždubasino.
Tokį katiną Ech....
Lea rašė: kaip liudna kai gyvunelis suserga.
turejau tokios patirties... Uztat paskutini (dabartini) savo katina atkovojome nuo akmenuku slapimo puslej, dabar toks fantastiskas grazuolis gigantas Akmenukai, dažniausiai, susidaro nuo sauso pašaro.
Nors ir mes šeriame sausu :)
O mūsų Juozapas taip ir neatsirado.
Arba kas nors priglaudė, arba kas nors uždubasino.
Tokį katiną
Ech....
L
2010-05-12 16:30
Lea_deleted
Tai vat kaip ik atvirksciai visus savo katinus anksciau maitinom katiniskais konservais, tipo galvojome kad minkstas edalas, skanus - tai i nauda. Kai susirgome, vezem i klinika - tai po gydymo iki gyvenimo galo galima maitinti tik specialiu gydomuoju (kartais profilaktiniu) sausu maistu - kuri perkame tik vet vaistinese. Tas pats ir suniu buvo. Ana maitinome paprastu + duodavome ka patys valgeme, kai ji turejome uzmigdyti, naujaji maitiname irgi tik sausu + darzoves. Jokiu konservu ir edalo is prekybos centru. Tik is vet vaistiniu.
O del erkiu - tai musu suniui aktualu. Mes perkame laselius. Ju uztenka lyg kazkur 1.5 men. Dar griztant namo suo apziurimas. +Namie po pasivaikciojimo dar su skudureliu biski apvalomas. Tikiuosi neprigriebs jis erkiu...
nes ir mums nenoretu ju gauti ir katinas neskiepytas (naminis).
O del erkiu - tai musu suniui aktualu. Mes perkame laselius. Ju uztenka lyg kazkur 1.5 men. Dar griztant namo suo apziurimas. +Namie po pasivaikciojimo dar su skudureliu biski apvalomas. Tikiuosi neprigriebs jis erkiu...
nes ir mums nenoretu ju gauti ir katinas neskiepytas (naminis).
Elvusia
19998
2010-05-12 16:35
Elvusia
Na, mes tiek atidžiai apžiūrėti savo visų gyvūnų neturime fiziškai galimybių.
Bet pastoviai lašiname lašus ant keteros, arba ištriname visus specialiu tirpalu.
Po to dedame antkaklius. Bet labradoras kažkaip sugeba parsitysti tų ropojančių.
Vežam jį į pievas, ir, būna, randame erkių...
Bet pastoviai lašiname lašus ant keteros, arba ištriname visus specialiu tirpalu.
Po to dedame antkaklius. Bet labradoras kažkaip sugeba parsitysti tų ropojančių.
Vežam jį į pievas, ir, būna, randame erkių...
Elste
27294
2010-05-12 16:50
Elste
2011-09-11 06-47
Elvusia rašė: Na, mes tiek atidžiai apžiūrėti savo visų gyvūnų neturime fiziškai galimybių.
Bet pastoviai lašiname lašus ant keteros, arba ištriname visus specialiu tirpalu.
Po to dedame antkaklius. Bet labradoras kažkaip sugeba parsitysti tų ropojančių.
Vežam jį į pievas, ir, būna, randame erkių...
bet va neįsisiurbia
tai jos ten apsiuosčiusios baldielina po kailiuką
Elvusia rašė: Na, mes tiek atidžiai apžiūrėti savo visų gyvūnų neturime fiziškai galimybių.
Bet pastoviai lašiname lašus ant keteros, arba ištriname visus specialiu tirpalu.
Po to dedame antkaklius. Bet labradoras kažkaip sugeba parsitysti tų ropojančių.
Vežam jį į pievas, ir, būna, randame erkių...
bet va neįsisiurbia
tai jos ten apsiuosčiusios baldielina po kailiuką
Elste
27294
2010-05-12 16:57
Elste
2011-09-11 06-47
Elvusia rašė: Bet jos gali žmogui įsisiurbti, manau.
tos apsiuosčiusiuos????
joms jau ne tas galvoj, jos jau kaifuoja ten
Elvusia rašė: Bet jos gali žmogui įsisiurbti, manau.
tos apsiuosčiusiuos????
joms jau ne tas galvoj, jos jau kaifuoja ten
L
2010-05-12 19:50
Lea_deleted
2011-09-11 06-47
tik nesijuokit,suprantu kad kietiems atrodys kitaip, bet man jis tikras grazuolis 
Byla
12118
2010-05-12 20:31
Byla
Gražus katinėlis. Visi jie man gražūs svetimi. O prieš savą nugalėjo mano pedantizmas 
. Negalėjau pakęsti visur pristrigusių katės plaukų. Vaikas mažas namie ir katė... Man buvo perdaug.
Atidaviau katytę į kaimą. Bendradarbė nuvežė mamai. Buvo Laila dabar Laima. Nes močiutė neištaria. Laiminga sau viščiukus gano.
. Negalėjau pakęsti visur pristrigusių katės plaukų. Vaikas mažas namie ir katė... Man buvo perdaug.
Atidaviau katytę į kaimą. Bendradarbė nuvežė mamai. Buvo Laila dabar Laima.
Nes močiutė neištaria. Laiminga sau viščiukus gano.
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui