Kokius gyvūnus auginate?

Tai yra ta kūno vieta, kurią tavo Filimonui reikia plauti

Tai kad man googlas verčia "asilas"

www.delfi.lt/news/daily/crime/radviliskio-r...

baisu... baisu....

Pas mus nuo mažens yra komanda "einam šikną plauti", ir šuo bėga į vonios kambarį ir laukia kol nuplausi

Elvusia, vat įdomu, o kiek dažnai jūsų martelė savo plaukuotą šapoklekiną maudo?
Aš tai retai.... nes kadangi feno kaip ir dulkių siurblio labai bijo, tai džiovinasi plaukus trindamasi visur, tai juos suvelia baisiai ir iššukuot yra vargo

Aš galvojau, kad dupsė Mano vaikų užpakaliai vadindavosi dupsėmis. O dupa gal katinų?

Dėl ausyčių. Katinams ausytės valomos tada, kai turi erkučių, kai jų nėra, tikrai nereikia nieko valyti. Bet kai ir turi erkučių, reikia sulašinti ir palaukti kokią parą, tada tik valyti, nes kuo dažniau valai, tuo labiau terčiasi.
Ausytes katinams valant krapštuką galima kišti giliai- nieko neatsitiks, nes jų landa užsisuka. Čia man taip veterinarinėj išaiškino.
Dėl nagų. Didžiajam nekarpau, nes būna kieme, ten nusidrožia. Tipsiui kerpu, nes tokius vanago nagus užsiaugino, kad košmaras. Tiesa, susimušėm, nes labai manikiūro darytis nenorėjo, tai vakar vieno nagelio geluonį įkirpau Labai verkė, kai operuotą koją bandžaiu nukirpti. Kolkas palikau ramybėje.
Dėl maudymo. Didįjį maudžiau kokius kelis kartus iš viso. Kai jau nesvietnai purvinas grįžo. Tipsio nemaudžiau, bet jis labai švarus.
Elvusia, dėl strongholdo. Ne visas kirmėles naikina.Turime giminę , veterinarijos profesorių, jis tą seniau sakė.Ant Tipsio įsitikinau. Teko imtis papildomų priemonių.

Tavo googlas kvailas.
Dupa moze byc mala, moze byc velka. Tai vat tavo Filimono- velka

Oi, išbarė mane veterinaras už tuos visus vaistus.
Kai pasakiau, kad nuo blusų lašinu ant keteros, tai sako, kam nuodiji savo gyvūnus. Atnešk čia, paskaitom sudėtį. Pasižiūrėk, kiek fosforo, kiek kitokių nuodų. Liepė išmest.
Yra, sakė, elementarus neostomosanas (tokia ampulytė, ruda). Papurkšk kartas nuo karto, nebus tų blusų. Jis mažiausiai kenksmingas.
O dėl erkių, tai iš viso, sako, nežinau nei vieno nuodo, kuris būtų efektyvus 100 proc.

Stronholdo yra kelios rūšys. Žinau, kad mėlynas ir žalias. Kažkuris iš jų stipresnis.

Apie maudymą nesišnekėjom. Pasmiršau.
Gavau bart, kad gyvūnams maisto nenormuoju. Sakė, katinai tai dar dar, bet šuo aptukęs. Blogai.
Ausų uždegimas, gali būti, nuo per didelio baltymų kiekio maiste. Beje, kaip tik kalbėjom apie ausų valymą. Nes šuniui turiu pastoviai jas valyti. Turim problemą jau eilę metų.
Sako: taip tik atrodo, kad išvalyti - juokas. Vidinė ausies dalis labai jautri. Labai dažnai valant sužeidžiama. Mikroskopinis įbrėžimas sukelia infekciją ir uždegimą.

Na, kadangi man nereiks gyvūnų vežioti, tai tikrai dabar bent jau kurį laiką ketinu su juo draugauti. Todėl, paklausysiu jo patarimų.
O jau patogu: šian ryte atvažiavo į namus suleisti šuniui vaistus dėl ausies. 10 litų. Net juokinga, ania?
Bet jis man vakar (nes visus gyvūnus skiepijo vakar), pasakė komplimentą. Sakė, pažįstu dar 2 tokius išprotėjusius kaip tu

Virginija, marti savo Fėją maudo kartą į mėnesį.

Tu turbūt tą antrąjį pažįsti, jeigu ne-turėtum susipažinti? Dviems blūdyti smagiau

Sveikos, gyvūnų mylėtojos.
Turim mažą katytę, 2 mėnesių, cornisch rex veislės. Bet kad gyvačiukė puola ant kojų, rankų, kandžiojasi. Kartais mane kai pamato, pašiaušia keterą, skersuoja, čystai baisu darosi. Tokia maža, o kai užaugs kas bus.
Nežinau ką daryti, ar išaugama (nelabai tikiu), ar auklėti ypatingai reikia, ar kokių raminamųjų duoti. Ką patartumėte?

Pas mus tokios pat veislės, meili, nuo dukros nesitraukia, miega su ja, niekada nesibraižo.Gal dar neapsiprato su jumis.

Manau, kad gali išaugti. Mėginkite paauklėti - kad ir su vandens purkštuvu. Kad suprastų, jog kažką negerai daro. Saikingai, nes paskui visai susipyksit
Mūsiškis melsvasis tokio amžiaus ant peties lipdavo lyg kokiu medžiu iš už nugaros. Visai nieko jausmas, ypač kai tai paprastai būdavo netikėta. Net nepamenu, kaip mes jį nuo to atpratinom, bet tai gana greit baigėsi.
O kad į kurį nors šeimos narį skersuoja - irgi sakyčiau, kad neapsipratimo dalykas... Turi nusistovėti santykiai.
Mano sūnus kai buvo mažesnis gerokai "pakankindavo" katinus, tie bėgdavo slėptis nuo jo. Storulis ir dabar nuo jo slepiasi, o melsvasis - didžiausias draugelis. Turbūt nė su vienu taip gražiai nebendrauja, kaip su sūnum. Miega kartu, grįžus namo į glėbį įsiprašo, ir šnekasi labai gražiai.

Bandžiau ir su purkštuvu, ir švelniai burnytę palaikau, kai kanda, ir balsą pakeliu, bet kol kas jokio rezultato. Galvoju, kad gauna nuo manęs, tai ir skersakiuoja. Vyro kažkaip prisibijo, jei su letena ir pakybina, tai bėga paskui slėptis:)

Turėkit kantrybės, juk dar labai mažytė... Nors... būna juk ir suaugusių kačių, kurios taikosi įkąsti. Pas mus atėję į svečius dažnas paklausia, ar katinas nekąs, nepuls į kojas, nes esą dažnai tenka susidurt su tokiais.
O fotosesija kur? Ar praleidau? :)

Bus pažadu

Man irgi atrodo, kad reikia turėti kantrybės. Katytė, matyt, sutrikusi dar naujuose namuose.
Mergina su charakteriu, teks dėti pastangų susidraugavimui .

Mūsų Pūkė kartais mėgsta tokia baisia pasirodyti. Ypač kai jai trūksta dėmesio. Bent prisijuokiu tada aš iš jos. Nes labai švelni katytė. Net mažoji neturi nė vieno jos įdrėskimo

Mūsų Pupytė čiuožinėja grindimis, kai jas plaunu
Mamusia taip darydavo.
Tik šluotą į rankas - Pupkus jau priėmus poziciją. Na, ir prasideda
Kartais tenka iššveist į laiptinę, nes ne tik, kad plaukų negaliu surinkti, bet grindys dar purvinesnės patampa po čiuožinėjimo
Ir vandenį Pupkus geria būtinai įbridus į šuns dubenį. Iki kelių.
Tada dar pračiuožia kokį centimetriuką.