Kokius gyvūnus auginate?

Byla, bet jiedu gražiai su Pūke atrodo kartu. Na kopija vienas kito - tik vienas ryžas, o kitas pilkas. Manau čia likimas O katinas į namus - laimė į namus. dabar namie dviguba laimė.

Net nežinau, ar čia man juoktis ar verkt iš laimės.

aišku džiaugtis nors vargas bus dvigubas, bet džiaugsmas irgi dvigubas, o beto tai tik įrodo kokią gerą ir jautrią mergaitę užauginote

Vaikų blogų nebūna. Mes juos padarome tokiais.
Jei mūsų Pūkė ieško tik profesionalaus kačių ėdalo, tai šitas nabagas, net traškučius iš mergaitės rankų ėda.

Nieko, po savaitės ir jisai ieškos tiktai mandro maisto

O varge. Arba išmestas, arba paklydo. O naminukui susirasti lauke maisto, šansų nedaug.

O aš šiandien visus kačių butus išskalbiau.
Jei skalbyklė atlaikys tokį plaukų uraganą, bus gerai.
Dubenėlius išmazgojau, valgymo vietas išvaliau. Tualetus.
Nesupranta mano katės, kas čia vyksta
Sėdi visi 7 laiptinėj ausis suglaudę ir galvoja: viskas, prūdina mus šeimininkė į kiemą. Namus jau atėmė, gerai, kad dar dubenėlius sugrąžino
Bet į kiemą, kol dar yra trupinukai sniego, neina. Šalta mano pupuliams

O mano pupulis Pikis peršalęs... Čiaudo, iš akyčių pūliai bėga, iš nosies varva... Na nesiseka. Dar kvailiukas balkone guli, eisiu parsitempsiu, nes ten jau tuoj šalta bus.

Vargšiukas....

Neatsargūs jūsų katinėliai, maniškė katukė labai bijo sušalti. Kartais pradarau langą, tai kaip kulka šoka ant palangės pakvėpuoti grynu oru, bet tik vienai minutei ir sprunka atgal.

Bet kaip įdomiai tas mūsų įnamis elgiasi. Ramus kaip belgas, mušasi su Pūke. Net įsitaisė jos vietoje miegoti. Lyg čia jo namai būtų o ne Pūkės... Kas per padaras....

Naminio katino įprotis. Aiškiai naminukas. O kad mušasi - tai juk reikia dabar išsiaiškinti kas-ką. Natūralu...

Slepiasi už manęs. Glaustosi.
Nei jokio skambučio kol kas iš niekur dėl mūsų radinio....

o as auginu toki

Pamenu, šuo pas mus užsiliko panašiom aplinkybėm... Man jis toks mielas katukas atrodo. Turėjo mama kadaise užklydusį panašų labai. Jau kokio nepaprasto meilumo katinas buvo... Vaikai buvo mažiukai, kaip jis juos globojo, laižė, nors tie virvutes iš jo vijo. Priguldavo šalia, kai dukra kūdikis buvo, ir apsikabindavo. Kai jis žuvo, tai balsu verkėm... Labai priminė!

Įspūdingas gražuolis!

Mažoji dabar laiminga miega. Vienas katinas gale kojų, kitas gale galvos. Išprausiau tą atklydėlį. Nė nesipriešino vaikinas. Visai be emocijų. Išsidžiovino greitai, ir vaikšto sau lyg čia jis būtų visada gyvenęs.
O Pūkei kiek pavydo... Ir maisto naujoko paėda, ir į jo dėžutę bando pridaryti, ir šnypščia kaip baisus žvėris.... O tam dzin ! Eina akis išpūtęs ir daro kas jam reikia.
Viskas gražu. Gerai. Bet aš užtinau, užbaubėjau... Ir išgėrusi vaistų...

Lygiai taip pat mūsų namuose atsirado Mamusia.
Ryte žiūriu per langą - vyras prie garažo durų laiko ant rankų mažą katytę. Pamatęs mano žvilgsnį, gūžtelėjo pečiais? Mol, ką darom?
-Nešk, parodyk, kas čia per žvėris.
Atnešė. Paleido.
Dievulėliau, neišpasakyto grožio ir triušio švelnumo kailiuko savininkė.
Žodžiu, jai jokių emocijų nekėlė svetimi namai ir svetimi gyvūnai. Toks jausmas, kad ji gyvenusi pas mus...
Taip ir liko.
Iškabinome skelbimus su nuotrauka, nes matėsi, kad katytė visiška naminukė. Žinoma, šeimininkai neatsirado, tik buvo viena norinti moteris priglausti. Nedavėm ........
Nenusakomo charakterio intelektuali katė. Tokių kačių labai retai pasitaiko.
Buvo mūsų Mamusia ypatinga.....

Kai laidojom Mamusią, vyras verkė labiau nei aš. Ir dabar akys sudrėko, kol parašiau. Nes ji buvo kitokia katė. Ir buvo atnešusi į ūsų namus labai labai daug džiugių akimirkų.
Turiu krūvą filmukų, kaip ji prausia šunis, (būdama sterilizuota) prižiūri mažus kačiukus, paimtus iš Penktos kojos.....

Nuotraukoje su Juozapu tikrina, ar gardi varškytė... :)
Ir, žinoma, nepakartojami pasivaikščiojimai su šunimi......

Ne viskas. Reikia kažkiek ir apie save galvoti ir mokyti vaikus galvoti apie mamą. Gerti vaistus ir globoti augintinius, jau yra nesąmonė. Man tai nedera.