Džiaugiamės. Valioooooooooooo. Šaunuoliai vaikinai
Vytenio tėtis mūsų gimnazijoje dėsto fizinį. Mama - anglų kalbos mokytoja. Dirbam kartu jau 17 metų. Matomės dažnai. O ir vaikas užaugo "ant akių" (čia aš giriuosi, kad pažįstu dabar jau Europos čempioną) :)))
Bet ką norėjau pasakyti: tas pasididžiavimas tėčio veide, kai paspaudžiam jam ranką po eilinės pergalės, ta mamos švelni šypsena (buvom buvom varžybose, sirgom) suteikia tiek gerų emocijų. Džiaugiesi, žmogus, lyg savam vaikui būtų pasisekę :)
Beje, tėtis šalikėlio - Lietuvos trispalvės net nenusiima. Vaikšto visas toks spindintis :)
Gera didžiuotis savais vaikais :)
O aš didžiuojuosi, kad mūsų kaime ne vienas šviesuolis išaugęs. Vienaip ar kitaip garsina Lietuvos vardą. Ir tame tarpe - Vytenis
Šiandien būtinai pasveikinsiu tėvus.
Draugai yra lyg tylūs angelai, kurie pakelia mus aukštyn, kai mūsų sparnai pamiršta, kaip reikia skraidyti…
Stiprus ne tas, kas vien savo žvilgsniu gali parblokšti ant žemės, o tas, kas viena savo šypsena pakelia suklupusį.